Legislator Case Law & Legislation
12e6e382-4189-4846-bef6-81f2daf3e9fc AI generated

12e6e382-4189-4846-bef6-81f2daf3e9fc · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 12e6e382-4189-4846-bef6-81f2daf3e9fc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Civilinės atsakomybės buvimas negali bÅ«ti siejamas su administracinės ar baudžiamosios atsakomybės buvimu ar nebuvimu. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai taikė CK 6.251 ir 6.282 straipsniuose iÅ¡dėstytas teisės normas ir ieÅ¡kinį nepagrįstai sumažino 50 procentų, kadangi CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, o 2 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jei dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Be to, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jei įstatymai nenustato ko kitÄ , gali bÅ«ti sumažintas.

Legislator headnote

AI generated

12e6e382-4189-4846-bef6-81f2daf3e9fc · Å iaulių apygardos teismas:  IeÅ¡kovai Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo M. Ž. priteisti viso 32 091,79 Lt (28 199,28 Lt prašė Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir 3 892,51 Lt prašė Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) žalos atlyginimÄ , kadangi atsakovas savo neatsargiais veiksmais sužalojo tarnyboje esantį pareigÅ«nÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas E

Pranešėjas

E. Mockevičius                                           Civilinė

byla Nr. 2A-389-368 /2010

Teisėjas

A. Martinavičius                                             Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.,35.4.

 (S)

                                          Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 30 d.

Å iauliai

                     Â

           Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Rasos Bartašienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,

dalyvaujant ieškovų atstovui R. V., atsakovui M. Ž.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsakovo M. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo

2010 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui M. Ž. dėl žalos atlyginimo. Â

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, n u s t a t ė :

 IeÅ¡kovai Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo M. Ž. priteisti viso 32 091,79 Lt (28 199,28 Lt prašė Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir 3 892,51 Lt prašė Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) žalos atlyginimÄ , kadangi atsakovas savo neatsargiais veiksmais sužalojo tarnyboje esantį pareigÅ«nÄ .

 Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo M. Ž. ieÅ¡kovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 14 099,64 Lt žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovui Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 1946,26 Lt žalos atlyginimÄ bei 481,38 Lt žyminį mokestį ir 14,80 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Priteisė atsakovui M. Ž. iÅ¡ ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 527,22 Lt iÅ¡laidas, susijusias su advokato pagalba, iÅ¡ ieÅ¡kovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 75,78 Lt iÅ¡laidas, susijusias su advokato pagalba.

 Apeliaciniu skundu Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo M. Ž. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai 28 199,28 Lt. Â

           Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Civilinės atsakomybės buvimas negali būti siejamas su administracinės ar baudžiamosios atsakomybės buvimu ar nebuvimu.

2. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai taikė CK 6.251 ir 6.282 straipsniuose iÅ¡dėstytas teisės normas ir ieÅ¡kinį nepagrįstai sumažino 50 procentų, kadangi CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, o 2 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jei dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Be to, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jei įstatymai nenustato ko kitÄ , gali bÅ«ti sumažintas.

3. Apeliantas

mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, atsakovui M. Ž. neatsirastų jokių nepriimtinų ir sunkių pasekmių, nes M. Ž. dirba ir, nors gauna minimaliÄ algÄ , tačiau tai

nereiÅ¡kia, kad jis nėra pajėgus atlyginti padarytos žalos. IeÅ¡kinio sumÄ galima

mokėti dalimis, pagal finansines galimybes ir tai jokiu būdu  nesukeltų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nei

teismas, nei policijos pareigÅ«nai, atliekantys tarnybinį patikrinimÄ nenustatė V. M. veiksmuose didelio neatsargumo, kuris galėjo padėti

žalai atsirasti, nebuvo įrodyta pareigÅ«no kaltė. V. M. tiesiog vykdė savo, kaip policijos pareigÅ«no pareigÄ , o M. Ž. nepakluso jo reikalavimams, muistėsi, neleido uždėti jam antrankių ir tokio neatsakingo elgesio pasekme tapo V. M. rankos trauma.

4. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos iÅ¡mokėjo V. M. 28 199,28 Lt piniginę kompensacijÄ ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

6.280 straipsnio nuostatas turi teisę iÅ¡ kaltais veiksmais padariusio V. M. žalÄ M. Ž. regreso (atgręžtinio

reikalavimo) tvarka iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio sumÄ , kiek sumokėjo V. M..

5. Vadovaujantis LR CK 6.248 str. 3 d. asmuo laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Apelianto nuomone, atsakovo veika Å¡iuo atveju buvo neatsargi, nes jis turėjo numatyti, kad nepaklusdamas teisėtiems savo pareigas atliekančio policijos pareigÅ«no reikalavimams ir aktyviai vengdamas antrankių uždėjimo, turėjo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir atidžiai, tačiau žinodamas, kad savo veiksmais gali sužaloti antrankius dedantį pareigÅ«nÄ , darė staigius rankų judesius tikėdamasis iÅ¡vengti antrankių uždėjimo. Kilusių pasekmių - policijos pareigÅ«no traumos - atsakovas nenorėjo, bet elgdamasis sÄ Å¾iningai, apdairiai turėjo numatyti galimas pasekmes ir neleisti joms kilti, tai yra leisti policijos pareigÅ«nui uždėti jam antrankius ir nedaryti rankomis staigių judesių, todėl M. Ž. veika vertintina kaip kalta, padaryti veiksmai - neteisėtais, o tokiu atveju pagal LR CK 6.246 str. l d. dėl M. Ž. neteisėtų veiksmų atsiranda civilinė atsakomybė.

 Apeliaciniu skundu Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo M. Ž. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 3 892,51 Lt. Â

           Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Civilinės atsakomybės buvimas negali būti siejamas su administracinės ar baudžiamosios atsakomybės buvimu ar nebuvimu.

2. Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas V. M. nedarbingumo laikotarpiu mokėjo ligos paÅ¡alpÄ bei socialinio draudimo įmokas, tuo patirdamas turtinę žalÄ . Turtinės žalos atsiradimÄ apeliantas grindžia Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatomis, Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 2 d. ir 3 d. nuostatomis, 49 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatomis, 52 straipsnio 5 d. nuostatomis.

3. Vadovaujantis LR CK 6.248 str. 3 d. asmuo laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Apelianto nuomone, atsakovo veika Å¡iuo atveju buvo neatsargi, nes jis turėjo numatyti, kad nepaklusdamas teisėtiems savo pareigas atliekančio policijos pareigÅ«no reikalavimams ir aktyviai vengdamas antrankių uždėjimo, turėjo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir atidžiai, tačiau žinodamas, kad savo veiksmais gali sužaloti antrankius dedantį pareigÅ«nÄ , darė staigius rankų judesius tikėdamasis iÅ¡vengti antrankių uždėjimo. Kilusių pasekmių - policijos pareigÅ«no traumos - atsakovas nenorėjo, bet elgdamasis sÄ Å¾iningai, apdairiai turėjo numatyti galimas pasekmes ir neleisti joms kilti, tai yra leisti policijos pareigÅ«nui uždėti jam antrankius ir nedaryti rankomis staigių judesių, todėl M. Ž. veika vertintina kaip kalta, padaryti

veiksmai - neteisėtais, o tokiu atveju pagal LR CK 6.246 str. l d. dėl M. Ž. neteisėtų veiksmų atsiranda civilinė atsakomybė. LR CK

6.245 str. l d. apibrėžia, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ).

4. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai taikė CK 6.251 ir 6.282 straipsniuose iÅ¡dėstytas teisės normas ir ieÅ¡kinį nepagrįstai sumažino 50 procentų, kadangi CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, o 2 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jei dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Be to, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jei įstatymai nenustato ko kitÄ , gali bÅ«ti sumažintas.

5. Apeliantas

mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, atsakovui M. Ž. neatsirastų jokių nepriimtinų ir sunkių pasekmių, nes M. Ž. dirba ir, nors gauna minimaliÄ algÄ , tačiau tai

nereiÅ¡kia, kad jis nėra pajėgus atlyginti padarytos žalos. IeÅ¡kinio sumÄ galima

mokėti dalimis, pagal finansines galimybes ir tai jokiu būdu nesukeltų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nei

teismas, nei policijos pareigÅ«nai, atliekantys tarnybinį patikrinimÄ nenustatė V. M. veiksmuose didelio neatsargumo, kuris galėjo padėti

žalai atsirasti, nebuvo įrodyta pareigÅ«no kaltė. V. M. tiesiog vykdė savo, kaip policijos pareigÅ«no pareigÄ , o M. Ž. nepakluso jo reikalavimams, muistėsi, neleido uždėti jam antrankių ir tokio neatsakingo elgesio pasekme tapo V. M. rankos trauma.

6. Apeliantas nerodo, kad pareigūno V. M. ligos metu išlaidas patyrė darbdavys, t.y. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o jei liga yra kalto asmens neteisėtų veiksmų pasekmė, tai su ja susijusios išlaidos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsniu turi būti pripažinta turtine žala ir atlyginta. Į patirtas dėl V. M. nedarbingumo dėl ligos išlaidas įėjo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sumokėtos socialinio draudimo įmokos į Karinių ir joms prilygintų struktūrų valstybinio socialinio draudimo Lietuvos teritoriniam skyriui, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsniu, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, todėl kaip ir nedarbingumo dėl ligos pašalpa, turi būti pripažintos turtine žala ir atlygintos.

Apeliaciniu skundu atsakovas M. Ž. praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Å iaulių apskrities policijos komisariato ieÅ¡kinius. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

          Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Byloje nebuvo aiÅ¡kiai nustatyta ar ir paties pareigÅ«no veiksmai nesÄ lygojo atsiradusių

pasekmių - pirÅ¡to lūžio , tačiau byloje taip pat nėra nustatyta, kad bÅ«tent M. Ž. veiksmai sÄ lygojo pareigÅ«nui atsiradusių pasekmių

atsiradimÄ ir kokie M. Ž. veiksmai yra priežastinis ryÅ¡ys su pasekmėmis.

2. Teismo metu buvo apklausti visi pareigÅ«nai apie aplinkybes pasakojo visiÅ¡kai skirtingai negu, kad buvo surašę ikiteisminio tyrimo apklausų metu, kur buvo pateikti visų pareigÅ«nų identiÅ¡ki tarnybiniai praneÅ¡imai, net su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis. Pažymėtina, kad apklausti teisme, o ir iki teismo raÅ¡ytuose paaiÅ¡kinimuose administracinėje ir baudžiamojoje byloje, kurios buvo pradėtos atsakovo atžvilgusiu, nenurodė, jog asmeniÅ¡kai matė kaip susižalojo pareigÅ«nas V. M. ir kuriuo momentu tai nutiko. Visi apklausti pareigÅ«nai apie traumÄ , sužinojo tik iÅ¡ pareigÅ«no V. M., o ir pats V. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad net neįsiminė asmens, su kuriuo grumtynių metu susižalojo.

3. Iš specialisto išvados matyti,  kad sužalojimas padarytas bukais kietais daiktais vienos smūginio kontakto pasėkoje.

Iš bylos duomenų matyti, kad jokio smūginio kontakto nebuvo, nes  smūgis nebuvos suduotas ir specialistas

paaiÅ¡kino, kad tuomet pats nukentėjusysis turėjo į kažkÄ atsitrenkti, o tokia specialisto iÅ¡vada paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad muistimosi metu lūžo nukentėjusiajam pirÅ¡tas.

4. Už teisėtų policijos pareigÅ«no reikalavimų nevykdymÄ bei pasiprieÅ¡inimÄ yra numatyta atsakomybė, tai yra administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, kuri atsiranda kaltam asmeniui, atsižvelgiant į veikos pavojingumÄ . Apelianto veiksmai buvo vertinami ir nenustatyta nei baudžiamosios, nei administracinės atsakomybės požymių, todėl iÅ¡ apelianto žala dėl pareigÅ«no patirtos traumos negali bÅ«ti priteista.

5. Byloje nėra įrodymų, kad tyčia ar netyčia M. Ž. sužalojo pareigÅ«nÄ . IÅ¡ pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareigÅ«nas susižalojo pats o, kur ir kaip tiksliai įvyko trauma ir pats nurodyti negali.

6. Teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ , nes nebuvo įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų ir atsiradusių pasekmių, kaltė . Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ apskritai, turėjo bÅ«ti vertinamas paties nukentėjusiojo elgesys toje situacijoje. LR CK 6.253 str. 5 d. numatyta , kad nukentėjusiojo veiksmai — veiksmai , dėl kurių kaltas pats nukentėjusysis, ar dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, tai gali bÅ«ti rizikos prisiėmimas. Pats nukentėjusysis iÅ¡ pradžių nurodė, kad susižalojo pats, su kuo grÅ«mėsi nurodyti negalėjo nes neįsidėmėjo.

7. Å iuo metu apelianto materialinė padėtis yra labai sunki. M. Ž. augina mažametį vaikÄ , jo pajamos minimali jokio nekilnojamojo turto ar automobilių neturi.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK

320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas iÅ¡vadas, Å¡ias iÅ¡vadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, ir 2008-03-17 aktu buvo nustatyta, jog atliekant sankcionuotÄ kratÄ , V. M. susilaužė rankos pirÅ¡tÄ . Tokia pati iÅ¡vada padaryta, atlikus tarnybinį patikrinimÄ , dėl tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo, 2008-03-28 iÅ¡vada. Pateiktas

nedarbingumo pažymėjimas, nuo 2008-02-05 iki 2008-03-15, išrašytas V. M.. 2008-04-29 priimtas įsakymas išmokėti piniginę

kompensacijÄ dėl patirtos traumos, viso 28 199,28 Lt kompensacija iÅ¡mokėta. Å iaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas dėl Å¡ios traumos iÅ¡mokėjo

nedarbingumo paÅ¡alpÄ ir socialinio draudimo įmokas, viso 3 892,51 Lt. Dėl M. Ž. veiksmų priimti sprendimai administracinėje ir

baudžiamojoje bylose.

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų 26 punktÄ Ä¯staigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡i teisės norma aiÅ¡kintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigÅ«nui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiÅ¡kai atlyginama tik padaryta žala (visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.

Pareigūno

V. M. partirta trauma yra įrodyta medicininiais dokumentais, tyrimo aktu. Teismas, priimdamas sprendimÄ administracinėje byloje, nurodė, kad yra nustatyta, jog M. Ž. aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi ir sužalojo pareigÅ«nÄ , tačiau dėl Å¡ių jo veiksmų nekyla administracinė atsakomybė, numatyta LR ATPK 187 str. 2 d. IÅ¡keltoje pagal LR BK

286 str. baudžiamojoje byloje priimtas nutarimas, nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nustačius, jog M. Ž. veikoje nenustatytas subjektyvinis veiklos požymis – tyčia, tad ikiteisminis tyrimas nutrauktinas. Tokiu bÅ«du, tiek teismas administracinėje byloje, tiek prokuroras baudžiamojoje byloje priėmė sprendimus nutraukti Å¡ias bylas, nesant M. Ž. veikoje požymių, sudarančių administracinio pažeidimo ar nusikaltimo sudėtį, tačiau nurodė, jog atitinkamÄ veikÄ â€“ aktyvius veiksmus, po kurių buvo užfiksuota trauma - M. Ž. padarė. Nė vienas iÅ¡ sprendimų apskųstas nebuvo. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktÄ medžiagÄ , iÅ¡klausęs Å¡alių ir liudytojų parodymus bei įvertinęs administracinės ir baudžiamosios bylos medžiagas, padarė pagrįsta iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent dėl M. Ž. veiksmų, neleidžiant uždėti antrankius, dėl ko pareigÅ«nas patyrė traumÄ , ir atsirado žala.

Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmai nebuvo nukreipti į pareigÅ«no sveikatos sužalojimÄ , tad jo kaltės forma yra neatsargumas, nes nė vienas iÅ¡ liudytojų, iÅ¡skyrus V. M., negalėjo patvirtinti ar paneigti sužalojimo aplinkybių ar atsakovo tyčios. Tokiu bÅ«du, civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos paklusti policijos pareigÅ«nų reikalavimams iÅ¡eiti iÅ¡ kameros (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Dėl to M. Ž. yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotojÄ , ir turėjo numatyti tokias pasekmes, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalÄ .

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismui suteikiama teisė savo nuožiÅ«ra sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismas tai gali pada­ryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo praÅ¡ymu. Minėto straipsnio nor­ma yra bendroji, todėl gali bÅ«ti taikoma visais nuostolių atlyginimo atvejais - esant tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei. Å i norma teismui leidžia įgyvendinti teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protin­gumo principus tais atvejais, kai visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo princi­po įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sun­kių padarinių, todėl visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas pažeistų Å¡iuos principus. Tačiau kadangi nustato visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo princi­po iÅ¡imtį, Å¡i norma turi bÅ«ti taikoma labai atsargiai, ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reika­lauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismas turi teisę sumažinti atlygintinų nuostolių dydį atsižvelgdamas į atsakovo kaltės formÄ , taip pat į tai, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ir nukentė­jusysis (CK 6.282 str.), į atsakomybės pobÅ«dį (pvz., atsakomybė yra be

kaltės) ir t.t. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas M. Ž. nurodė, kad šiuo metu yra pasikeitusi jo turtinė

padėtis, t.y. atsakovas M. Ž. yra bedarbis. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad žala padaryta netyčiniais atsakovo M. Ž. veiksmais, pareigÅ«nas sužalotas nepiktybiÅ¡kai ir netyčia, Å¡ie veiksmai – muistymasis – nebuvo itin aktyvÅ«s ir prieÅ¡iÅ¡ki, prieÅ¡inantis teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams, įvertinęs visas antrankių uždėjimo aplinkybes, trumpÄ laikÄ tarp įspėjimo ir antrankių uždėjimo, dėl ko atsakovas galėjo nepakankamai aiÅ¡kiai įvertinti situacijÄ , pačiÄ esančiÄ aplinkÄ , kai kameroje netikėtai atliekama krata, neleidžiant asmenims pilnai įsigilinti į situacijÄ , ir į tai, jog byloje nėra aiÅ¡kiai nustatyta, ar ir paties nukentėjusiojo pareigÅ«no veiksmai nesÄ lygojo pasekmių – pirÅ¡to lūžimo - atsiradimo, bei į aplinkybes, jog atsakovas

M. Ž. turi mažametį vaikÄ , neturi turto, daro iÅ¡vadÄ , kad žemesnės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai žalos dydį sumažino 50 procentų.

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas,

objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

n u t a r i a :

Â

                   Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Â

Kolegijos

pirmininkas                                                                                     Egidijus Mockevičius

Teisėjai                                                                                                           Â

Danutė Matiukienė

                                 Rasa Bartašienė