12e4cf8a-1271-4922-a2af-7745e93259e4 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-685-900/2013Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00364-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 30.12.2.; 71.; 114.11.; 116.1. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 10 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Alma BerniÅ«naitė,sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant ieÅ¡kovui J. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui Norbertui Einingiui,trečiajam asmeniui R. Å . ir jo atstovei advokatei Ingai Mekienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovo J.

S. ieÅ¡kinį atsakovei J. Å ., tretieji asmenys be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje R. Å . ir S. Å ., dėl turto ir kompensacijos priteisimo bei pagal atsakovės J. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. S. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: ieÅ¡kovas J. S. 2012 m. kovo 14 d. teismui paduotu ieÅ¡kiniu prašė:1.             pripažinti turtÄ : žemės sklypÄ (unikalus Nr. nežinomas) ir ant jo stovintį gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. nežinomas) su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., bei 0,3 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. nežinomas) ir ant jo stovintį gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. nežinomas) su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., 11 000 Lt bylos Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe;2.             pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. nežinomas) ir ant jo stovinčio gyvenamojo namo (unikalus Nr. nežinomas) su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. (bendra nurodyto turto vertė- 20 000Lt.);3.             pripažinti ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 7 500 Lt. kompensacijÄ už atsakovės parduotÄ Â½ dalį 0,3 ha žemės sklypo ir ant jo stovinčio gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Å iaulių r.;4.             pripažinti ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 500 Lt kompensacijÄ už bendrai sukauptas lėšas (1-3, 93-94 b. l.).IeÅ¡kovas nurodė, kad 1992 m. liepos 22 d. mirė jo sutuoktinė.

Po sutuoktinės mirties jo ir atsakovės santykiai tapo artimesni. Atsakovė turėjo keturis vaikus, prašė pagalbos juos auginant, vis dažniau siÅ«lė kraustytis pas jÄ (abu tuomet gyveno Å . miestelyje). Nuo 1993 m. sausio bylos Å¡alys pradėjo gyventi kartu kaip Å¡eima, vesti bendrÄ Å«kį, neįregistravę santuokos. Pragyvenę 4 m., sukaupė 12 000 Lt. Už juos nusprendė įsigyti 2 sodybas, esančias K., Å iaulių r. (trÅ«kstamus 6 000 Lt ieÅ¡kovas pasiskolino iÅ¡ sÅ«naus, kuris 1996 m. buvo pardavęs turtÄ ).

NekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registravo atsakovės vardu. Bylos Å¡alys iÅ¡pardavė turėtus patalynės komplektus, dalį baldų, likusius baldus atidavė atsakovės vaikams. K. abu apsigyveno 1997 m. Vėliau su atsakove įgijo įvairaus kilnojamojo turto. Gyvendami kartu sutaupė 11 000 Lt, kuriuos atsakovė panaudojo savo asmeniniais interesais: sÅ«nui už 8 000 Lt nupirko automobilį, už 1 000 Lt – automobilio priekabÄ , už 2 000 Lt – motoblokÄ Å¾emės purenimui. 2004 m. atsakovė už 15 000 Lt pardavė sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Å iaulių r.

Nuo 2009 m. atsakovė nebegrįžta į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Å iaulių r.Teismo posėdyje ieÅ¡kovas J. S. papildomai paaiÅ¡kino, kad susituokė bÅ«damas 19 m. Jo sutuoktinė buvo vardu S. (S.). Neprisimena, kuriais metais su ja iÅ¡siskyrė, nes jį 1975-1976 m. suėmė už antitarybinę veiklÄ . IeÅ¡kovui grįžus, norėjo anuliuoti skyrybas, bet to nepadarė, tiesiog toliau gyveno su buvusia žmona iki jos mirties. Mirus žmonai, jos palikimÄ pagal testamentÄ priėmė sÅ«nus V.

S.. Jam atiteko namas.IeÅ¡kovas turi specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ (įgijo agronomo specialybę), baigė patobulinimo kursus teisės srityje, dirbo milicininku. 1992-1997 m. ieÅ¡kovas dirbo tarybiniame Å«kyje saugumo technikos inžinieriumi. Gaudavo daugiau kaip 1 000 rb., vidutiniÅ¡kai – po 1 500 rb. darbo užmokestį. Ä®vedus litÄ , dirbo psichiatrinėje ligoninėje sanitaru. Atsakovę pažinojo tarnybiniais reikalais. Praėjus mėnesiui po sutuoktinės mirties ieÅ¡kovas sutiko J. Å .. Ji pareiÅ¡kė jam užuojautÄ .

Po to susitiko dar kelis sykius. PirmÄ pusmetį po sutuoktinės mirties ieÅ¡kovas gyveno buvusios žmonos namuose (duomenys neskelbtini). Nieks jo iÅ¡ ten nevarė. Vėliau atsakovė pasiÅ«lė apsigyventi kartu, nes jos vyras jÄ paliko ir išėjo gyveno kitur. Atsakovės žodžiais, ji buvo oficialiai iÅ¡siskyrusi, namÄ padalino teismas. IeÅ¡kovas pasakė sÅ«nui, kad rado kitÄ moterį ir iÅ¡sikelia gyventi pas jÄ . Kartu su atsakove pradėjo gyventi 1993 m. sausį. PrieÅ¡ iÅ¡sikraustydamas jas atsakovę ieÅ¡kovas iÅ¡pardavė visus baldus, daiktus.

Su atsakove gyveno Å«kiÅ¡kai, nusipirko kelias karves. Pridavinėjo pienÄ , augino gėles. Tačiau praėjus 4 m., grįžo atsakovės vyras ir apsigyveno to paties namo antrame aukÅ¡te, o jie gyveno pirmame aukÅ¡te. Buvo nemalonu. Su atsakove nutarė keltis į K., kur gyveno atsakovės duktė ir sÅ«nus. Nusipirko dvi sodybas, mat nežinojo, kuriÄ pasirinkti. Manė: jeigu kas, vienas į vienÄ , kitas į kitÄ sodybÄ gyventi iÅ¡sikraustys. Savų lėšų turėjo 12 000 Lt, skolintų – 6 000 Lt.

Pardavęs motinos namÄ , 6 000 Lt tėvui paskolino ieÅ¡kovo sÅ«nus (V. S.). Tai patvirtinančio raÅ¡ytinio dokumento nėra. Už sodybÄ (duomenys neskelbtini), mokėjo 10 000 Lt, už sodybÄ (duomenys neskelbtini) - 8 000 Lt. Taigi pirkėjais faktiÅ¡kai buvo abu su atsakove, abu tvarkė dokumentus, bet sodybas įregistravo tik atsakovės vardu. Pasak ieÅ¡kovo, jis pasitikėjo atsakove kaip savo gyvenimo drauge, meilė buvo aukščiau už bet kokius popierius, tarp jų nebuvo jokių ginčų. PrieÅ¡ eidami pirkti sodybÄ (duomenys neskelbtini), klausė kaimynų, ar jie neprieÅ¡tarauja.

IeÅ¡kovas kaimynams J. pristatė kaip savo žmonÄ . Tvarkė reikalus su namo Å¡eimininku, padengė skolas. IeÅ¡kovas sodyboje (duomenys neskelbtini), apsigyveno pirmiau nei atsakovė. Prisiregistravo ten. Jei atsakovės vyras nebÅ«tų grįžęs, gal iki Å¡iol Å . bÅ«tų gyvenę. SiÅ«lė atsakovei susituokti, bet ji atsisakė.Sodyboje (duomenys neskelbtini), remonto darbus atliko jis (ieÅ¡kovas) ir atsakovės sÅ«nus. Dar padėjo atsakovės žentas. IÅ¡ kaimynės L. ieÅ¡kovas dovanų gavo langus.

Langus dėjo jis ir atsakovės sÅ«nus. Padarė pavėsinę, tvarkė rÅ«sio stogÄ , pirko linoleumÄ , nudažė stogÄ . Name vandentiekio (taigi ir vonios, tualeto) nėra. Neskaičiavo, kiek kainavo medžiagos. Dirbo ne už pinigus.Gyvendami kartu nusipirko Å¡aldiklį, televizorių, dujinę. Å ie daiktai yra sodyboje (duomenys neskelbtini), ir jais naudojosi kartu. Sodyboje (duomenys neskelbtini), atsakovė nebegyvena 3-4 m. Atsiuntė sÅ«nų paimti jos daiktų. KÄ jis norėjo, tÄ pasiėmė: lovÄ , spintas, nors Å¡iuos daiktus buvo pirkę iÅ¡ bendrų pinigų.

Kai gaudavo pensijÄ , ieÅ¡kovas jÄ atiduodavau J.. Ji pinigus laikė kažkur spintoje arba stalčiuje. Kai jam reikėdavo pinigų, papraÅ¡ydavo ir ji jam duodavo. Nežino, kiek atsakovė gaudavo pensijos.Berods 2008 m. atsakovė be jo žinios pardavė sodybÄ (duomenys neskelbtini), Sakė, kad parduos ir kitÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini),. Atsakovė pasakojo, kad sodybÄ (duomenys neskelbtini), pardavė todėl, jog sÅ«nus galėtų įsirengti servisÄ . SÅ«nus statė servisÄ , bet servisas per gaisrÄ sudegė.

IeÅ¡kovas klausė atsakovės, kur jis gyvens? Ji atsakė, kad tai - ne jos reikalas. IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovė įstojo į religinę sektÄ . Praėjus kuriam laikui, atsakovė pasakė, kad bÅ«tų gerai, jog jis iÅ¡sikeltų. Prasidėjo kivirčai.Atsakovė J. Å . atsiliepimu į ieÅ¡kinį (29-37 b. l.) ir tripliku (103-105 b. l.) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pasak atsakovės, ji pažinojo ieÅ¡kovÄ iÅ¡ matymo kaip milicijos pareigÅ«nÄ . Nepuoselėjo minčių apie naujÄ Å¡eimÄ su kitu vyru, nes jai to visai nereikėjo; jų su ieÅ¡kovu nesiejo Å¡ilti emociniai ryÅ¡iai.

Po sutuoktinės mirties ieÅ¡kovas atvyko pas jÄ , puolė bučiuoti rankas, žadėjo padėti Å«kyje, maldavo leisti pagyventi, nes ieÅ¡kovo turtas buvo užraÅ¡ytas sutuoktinei, o sutuoktinei mirus turtas testamentu atiteko ieÅ¡kovo sÅ«nui (V. S.). IeÅ¡kovo teigimu, visÄ turtÄ jis turėjo užraÅ¡yti sutuoktinei, nes jam buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Kadangi ieÅ¡kovas buvo iÅ¡siskyręs, todėl, pasak atsakovės, jis nepagrįstai gauna naÅ¡lio pensijÄ . 1993 m. visi atsakovės vaikai jau buvo suaugę ir ji neprašė ieÅ¡kovo pagalbos juos auginant.

Vice versa, atsakovės vaikai padėdavo Å«kyje. IÅ¡ ieÅ¡kovo vaikai niekada negavo materialinės paramos ir jos jiems niekad nereikėjo. Kadangi ieÅ¡kovas neturėjo jokio turto, buvo labai prastai apsirengęs, atrodė apgailėtinai, iÅ¡ gailesčio ji priėmė jį gyventi kartu panaudos pagrindais, priregistravo ieÅ¡kovÄ . Bendro Å«kio su ieÅ¡kovu nevedė, visus piniginius reikalus tvarkė atskirai, ieÅ¡kovas tik padengdavo dalį komunalinių iÅ¡laidų. Jis savo nuožiÅ«ra įsigijo buičiai reikalingų daiktų, pvz., Å¡aldiklį už 1 000 Lt, plazminį televizorių už 1 300 Lt, žoliapjovę už 800 Lt, virtuvinę spintelę už 200 Lt, dujinę viryklę už 1 500 Lt.

Byloje nėra banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, kad ieÅ¡kovas turėjo sutaupęs 12 000 Lt ir kur juos iÅ¡leido. Jeigu jis bÅ«tų turėjęs tokiÄ pinigų sumÄ , bÅ«tų galėjęs įgyti turtÄ asmeninės nuosavybės teisėmis. Persikelti į K. atsakovė sugalvojo todėl, kad ten gyveno jos dukra L. Å . G. ir kitas sÅ«nus R. Å .. Sužinojusi apie pigiai (už 10 000 Lt) parduodamÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., atsakovė padovanojo sÅ«nui S. Å . pusę Å . turėto namo, o Å¡is pamokėjo jai 10 000 Lt bei davė statybinių medžiagų už 5 000 Lt namo remontui.

RemontÄ atliko sÅ«nus R. Å ., ieÅ¡kovas prie Å¡ių darbų neprisidėjo nei finansiÅ¡kai, nei kitais bÅ«dais. IeÅ¡kovas atlikdavo tik menkus Å«kio darbus, prižiÅ«rėjo namus, kai ji bÅ«davo iÅ¡vykusi. Priėmusi ieÅ¡kovÄ gyventi pas save, sužinojo, kad ieÅ¡kovas yra didelis ligonis, jo sveikata labai prasta, daug pinigų jis iÅ¡leido vaistams, slaugymui, kelionėms. TurtÄ atsakovė įsigijo ne iÅ¡ savo, o iÅ¡ vaikų pinigų. Neturėdama savų lėšų ji net teoriÅ¡kai negalėjo tartis su ieÅ¡kovu dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo.

KiekvienÄ vasarÄ ieÅ¡kovas 2-3 mėn. praleisdavo tėviÅ¡kėje, kurioje stipriai iÅ¡gėrinėjo. Per patį darbymetį jis neprisidėjo tvarkant Å«kį, ruoÅ¡iant malkas, prižiÅ«rint kiemÄ . Visa tai darė sÅ«nus R. Å .. IeÅ¡kovas, bÅ«damas priregistruotas K., pradėjo reikalauti dalį sodybos perraÅ¡yti jam. Mano, kad už ieÅ¡kovo darbÄ Å«kyje jam teisingai atlygino, nes jo pageidavimu pirko rÅ«bų, cigarečių, alkoholio. Negalėdama pakęsti baisaus ieÅ¡kovo elgesio, atsakovė buvo priversta iÅ¡eiti iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., ir laikinai apsigyventi pas sÅ«nų R.

Å .. 2012 m. sausio 27 d. ieÅ¡kovui iÅ¡siųstu praneÅ¡imu ji nutraukė žodinę neterminuotÄ panaudos sutartį ir paprašė jo iÅ¡sikelti iÅ¡ sodybos. Tada ieÅ¡kovas kreipėsi su nepagrįstu ieÅ¡kiniu dėl turto ir kompensacijos priteisimo į teismÄ .SÅ«nus R. Å . iÅ¡ savo lėšų už 5 300 Lt nusipirko automobilį, už 500 Lt – priekabÄ , taip pat motoblokÄ ir fotokamerÄ . SodybÄ (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., atsakovė įsigijo 1997 m. kovo 26 d. už sÅ«naus R. Å . gyvenant santuokoje su pirma žmona sukauptus 8 000 Lt.

Vėliau Å¡iÄ sodybÄ pardavė, o pinigus pasiėmė sÅ«nus R. Å ., nes tas turtas iÅ¡ tikrųjų buvo jo.Atsakovė J. Å . 2012 m. gegužės 9 d. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį(106-109 b. l.), kuriuo prašė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, sandėlio, kiemo rÅ«sio, kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. PrieÅ¡ieÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo ir neturėjo kur gyventi, todėl ji su ieÅ¡kovu 1997 m. sudarė neterminuotÄ bÅ«sto (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., panaudos sutartį.

Už tai ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs prižiÅ«rėti sodybÄ ir Å«kį. PrieÅ¡ 3 m. (skaičiuojant nuo 2012 m.) atsakovė buvo priversta iÅ¡sikelti iÅ¡ namų, nes ieÅ¡kovas neleidžia jai ir/ar jos vaikams atvykti sutvarkyti aplinkÄ , raÅ¡o skundus policijai.Teismo posėdyje atsakovė J. Å . papildomai paaiÅ¡kino, kad 1958 m. ji susituokė su pirmu vyru. IÅ¡ pradžių gyveno gražiai. . Turi keturis vaikus. Paskui vyras pradėjo eiti pas kitas moteris. IÅ¡siskyrė, neprisimena kada. Kai iÅ¡siskyrė, jauniausiajam vaikui buvo likę pusę metų iki pilnametystės. Teismas turtÄ padalino per pusę.

Po to susituokė su T.. Pragyveno apie 5 m. Santuoka nutrÅ«ko, nes jis irgi susirado kitÄ moterį. Tada pradėjo ateidinėti J. S.. VienÄ kartÄ atėjęs jis bučiavo rankas, prašė laikinai priregistruoti, nes nieko neturi. IeÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad su žmona buvo iÅ¡siskyręs, o kai ji mirė, viskas liko sÅ«nui. Atsakovė ilgai galvojo. Vis dėlto ji sutiko su pasiÅ«lymu, nes manė, kad ieÅ¡kovas bus draugas, bus drÄ siau gyventi. Vaikai tam nelabai pritarė. IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas elgėsi normaliai, už netinkamÄ veiksmÄ (užsipuolimÄ , keiksmus) atsipraÅ¡ydavo.

Vis kartodavo, kad susiras kur gyventi ir iÅ¡eis. Jų santykiai nebuvo artimi. Jis nebuvo jai joks vyras, o atsakovė nebuvo jam žmona. Ji tik iÅ¡ pasigailėjimo priregistravo ieÅ¡kovÄ . Jis gyveno ir pas save (duomenys neskelbtini), ir pas atsakovę namuose. Name Å . buvo trys kambariai. J. S. miegodavo pas jÄ gal kartÄ per mėnesį. Å venčių (Å¡v. Kalėdų, Naujų metų ir pan.) bendrai su ieÅ¡kovu neÅ¡vęsdavo.Vyriausiasis sÅ«nus gyveno K., o verslÄ vystė Å .. Kadangi jis neturėjo kur gyventi, perpirko iÅ¡ motinos dalį namo.

Mirus atsakovės pirmajam buvusiam vyrui F. Å ., jo palikimÄ (namo dalį) vaikai pasidalino po lygiai. Pardavę sodybÄ Å . (pardavimÄ Ä¯formino dovanojimo sutartimi), gavo 30 000 Lt. Už savo ½ dalį sodybos atsakovė gavo 15 000 Lt. Persikelti į K. atsakovė nusprendė pati. Už sodybÄ (duomenys neskelbtini), sumokėjo 10 000 Lt, o 5 000 Lt sÅ«nus davė remontui. Vyriausiasis sÅ«nus padarė duris ir langÄ verandoje, kitus langus gavo iÅ¡ kaimynės. Remonto darbus atliko sÅ«nus R., ieÅ¡kovas neprisidėjo nei darbu, nei pinigais.

Atsakovė turėjo miegamÄ jį viename namo gale, ieÅ¡kovas – kitame. J. S. labai prašė priregistruoti sodyboje (duomenys neskelbtini), rankas bučiavo, žadėjo padėti persikelti, prižiÅ«rėti sodybÄ . Atsakovė patikėjo ir nusileido. Bet priregistravusi jį K., padarė klaidÄ . PaaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas - rimtas ligonis, jam buvo atlikto kelios operacijos. VasarÄ ieÅ¡kovas 2-3 mėn. iÅ¡važiuodavo į tėviÅ¡kę, girtaudavo ten.IeÅ¡kovas pradėjo grasinti atsakovei, nebeįleisti į sodybÄ .

BÅ«davo stovi tarpduryje, rankoje kirvis, kiÅ¡enėje Å¡autuvas ir sako: „kas rankoj, tas kaktoj“. Negalėdama pakęsti tokio ieÅ¡kovo elgesio, atsakovė išėjo gyventi pas sÅ«nų R. (duomenys neskelbtini). Tikėjosi, kad J. S. iÅ¡eis tada, kai ji iÅ¡eis, bet jis neišėjo. Atsakovė nesikreipė į policijÄ , nes bijojo J. S.. Dabar supranta, kad J. S. norėjo pasigvieÅ¡ti jos turtus, apgavo jÄ , „tempė“ laikÄ . Daug kartų prašė jo iÅ¡sikelti, bet ieÅ¡kovas atsakė, kad niekur neis, nes čia įregistruotas.

Atsakovė buvo iÅ¡registravusi ieÅ¡kovÄ , tačiau seniÅ«nas savavaliÅ¡kai liepė vėl jį priregistruoti. IeÅ¡kovas įdėjo savo spynas, apleido sodybÄ . Kadangi neliko kitos iÅ¡eities, atsakovė parašė ieÅ¡kovui raÅ¡tÄ , reikalaudama iÅ¡sikelti. IeÅ¡kovas pradėjo eiti į policijÄ , raÅ¡yti nepagrįstus reikalavimus; reikalavo jam užraÅ¡yti namÄ , nors namas yra atsakovės ir jos vaikų. Atsakovė visÄ laikÄ tikėjosi, kad ieÅ¡kovas susiras kur gyventi. Jos tikėjimas buvo pagrįstas sÄ Å¾ine.

SÄ Å¾inė neleido iÅ¡mesti žmogaus į gatvę ar paduoti į teismÄ .Atsakovė mokėjo visus mokesčius. IeÅ¡kovas matydavo, kiek reikia mokėti, duodavo apie pusę sumos. MaistÄ pirkdavo, gamindavo ir kartu, ir atskirai. Savo pensijos ieÅ¡kovas jai neduodavo. IÅ¡ jos pinigų neprašė. Pinigų bendrai nelaikė. Didesnę sutaupytÄ sumÄ atsakovė laikė pasidėjusi banke. Nežino, kur ieÅ¡kovas laikė savo pinigus.Atsakovė atvažiavo gyventi į K.po pusmečio nuo sodybos įsigijimo.

SodybÄ (duomenys neskelbtini), pirko sÅ«nus R.. Tik dokumentus įformino atsakovės vardu, nes taip pigiau. Dabar sodyboje (duomenys neskelbtini), niekas negyvena. Kai atsikraustė, atsakovė gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), Ji dar nebuvo nupirkusi sodybos (duomenys neskelbtini), kai sÅ«nus nusipirko sodybÄ (duomenys neskelbtini). Jis turėjo susitaupęs pinigų. Kadangi, susirgus R., reikėjo pinigų, jis pardavė motinos vardu registruotÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini), , 2006 m. iÅ¡ likusių pinigų atsakovės vardu įsigijo automobilį.IeÅ¡kinyje iÅ¡vardintus kilnojamuosius daiktus irgi pirko atsakovės sÅ«nus R.

Å ..Trečiasis asmuo R. Å . atsiliepimu į ieÅ¡kinį (159-162 b. l.) ieÅ¡kinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Teigė, kad palaiko savo motinos (atsakovės) iÅ¡dėstytus faktus ir argumentus. Patvirtino, kad sodybÄ (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., įsigijo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, bet įregistravo motinos vardu. Automobilį, priekabÄ , motoblokÄ Ä¯sigijo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, bet ne tokiomis kainomis, kokias nurodo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas niekada jam neskolino pinigų ir nieko nepirko; neprisidėjo prie bendro Å«kio su atsakove kÅ«rimo.

PrieÅ¡ingai, tai jam reikėjo atsakovės vaikų pagalbos, nes pats jokių Å«kio ar remonto darbų nemokėjo. BÅ«tent jis (R. Å .) ir jo sesers vyras remontavo sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. IeÅ¡kovas nesilankydavo nei Å¡eimos Å¡ventėse, nei jubiliejuose, nebÅ«davo Å¡alia mamos sunkiomis gyvenimo minutėmis (pvz., mirus seseriai L.) (tÄ Ä¯rodo pridedamos nuotraukos). Taigi apie kokius Å¡eiminius bylos Å¡alių tarpusavio santykius galima kalbėti? IeÅ¡kovas turėjo keturias operacijas, daug pinigų iÅ¡leido vaistams, slaugymui, kelionėms.

Likusius pinigus iÅ¡leido maistui, komunalinėms paslaugoms, buitinei technikai, namų apyvokos daiktams, cigaretėms ir alkoholiui. Sodyba (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., pirkta iÅ¡ mamos pinigų, kuriuos jai davė brolis S. Å . už padovanotÄ namÄ Å .. Keistai skamba ieÅ¡kovo teiginiai, esÄ jo mama, suaugusi moteris, turėdama nuosavÄ turtÄ ir vaikų, tartųsi dėl bendro turto įgijimo su svetimu vyru, kuris neturi lėšų. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo „Sodros“ knygelės, nuo 1993 m. iki 1996 m. jis gavo 7 606,97 Lt, arba po 150 Lt/mėn., pajamų.

IeÅ¡kovas neįrodė, kaip sutaupė 12 000 Lt, nepateikė mokėjimo už įsigytÄ turtÄ kvitų, įgaliojimų, nepraÅ¡o pripažinti pirkimo-pardavimo sutarčių neteisėtomis.Teismo posėdyje trečiasis asmuo R. Å . papildomai paaiÅ¡kino, kad neatsimena, kaip ieÅ¡kovas atsirado jo mamos gyvenime. PrieÅ¡ 17 m. jis (R. Å .) atvyko gyventi į K. ir atsivežė mamÄ . Mama gyveno ne santuokoje atskirai nuo jų, turėjo savo kambarį. PrieÅ¡ tai mama gyveno Å ., Å ilutės r. Ten buvo nuosavas namas.

Jo tėvai buvo iÅ¡siskyrę, pirmas aukÅ¡tas priklausė mamai, antras – tėčiui. Kai jis 1987 m. grįžo iÅ¡ armijos, tėvai jau buvo iÅ¡siskyrę. Tėtis mirė 2002 m. Mama buvo iÅ¡tekėjusi antrÄ kartÄ , daugiau nebuvo iÅ¡tekėjusi. Ir antrÄ kartÄ mama iÅ¡siskyrė. Po to jokio gyvenimo partnerio neturėjo. Kadangi jis (R. Å .) su sese gyveno K., mama pageidavo čia apsigyventi. Å . liko gyventi brolis S. Jis dirbo K. ir negalėjo prižiÅ«rėti mamos. Mama norėjo bÅ«ti prie vaikų, jÄ traukė prie dukters.

Mama apsigyveno (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo jo, bet pastatai sugriuvę, netinkami gyventi: be elektros, nėra krosnies. Tuo laiku buvo palankus metas įsigyti žemės sklypÄ . Turėjo pasodinęs kelis medelius, imdavo derlių. Laikė Å¾Ä sų, joms Å¡alia buvo prÅ«das. Sodyba (duomenys neskelbtini), priklausė mamai. R. Å . žiniomis, mama sodybÄ (duomenys neskelbtini), įsigijo už tėviÅ¡kėje parduotÄ pusę namo. Namo dalį Å . mama pardavė S. Å ., nes brolis norėjo iÅ¡saugoti tėviÅ¡kę.

Už pusę namo Å v. mama gavo 15 000 Lt. SodybÄ (duomenys neskelbtini), pirko už 10 000 Lt, o už 5 000 Lt nupirko statybinių medžiagų ir padarė remontÄ : pakeitė 6 duris, kai kuriuos langus, virtuvę ir du kambarius iÅ¡kalė gipsu, iÅ¡dažė. Langus ir duris padarė brolis S.. R. Å . juos tik įdėjo. PraktiÅ¡kai jis vienas atliko kapitalinį remontÄ . J. S. prie Å¡ių darbų neprisidėjo, nieko nenupirko. Ir apskritai viso remonto metu jis mažai buvo sodyboje. Kiek nuvažiuodavo pas mamÄ , daugiausiai ji bÅ«davo viena, bet ten (į (duomenys neskelbtini),) yra matęs vaikščiojantį J.

S.. KartÄ matė, kaip jis ravėjo darÅ¾Ä , kaip prie stalo virtuvėje valgė obuolį. IeÅ¡kovas turėjo atskirÄ kambariukÄ , kur galėdavo atsigulti. Tiksliai žino, kad J. S. su mama miegojo ne viename kambaryje. R. Å . su J. S. pasilabindavo, atsisveikindavau, ir viskas. Su J. S. Å¡venčių neminėjo. Å eimos Å¡ventes Å¡vęsdavo savame rate. Susitinka maždaug kas 5 m. per mamos jubiliejus. Pas mamÄ ir Å¡iaip nuvažiuoja, pvz., mamos dienos proga. R. Å . žiniomis, ieÅ¡kovas norėjo ten pagyventi laikinai, nes tuo metu nesutarė su savo sÅ«numi.

J. S. turėjo nusipirkęs Å¡aldiklį, plazminį televizorių, žoliapjovę, virtuvinę spintelę. Mama televizoriaus nežiÅ«rėdavo. R. Å . nežino, ar Å¡ie daiktai yra tik J. S., ar ir jo mamos.Sodyba (duomenys neskelbtini), dabar rÅ«pinasi (t. y. moka mokesčius) jis su mama. Sodyba apleista, ieÅ¡kovas jos neprižiÅ«ri. Aplinkos neįmanoma prižiÅ«rėti, nes ieÅ¡kovas kviečia policijÄ , kuri juos lauk iÅ¡gina. J. S. praÅ¡o, kad jie nieko nedarytų, nors jau 2 m., kaip J. S. išėjo gyventi pas kitÄ moterį.(duomenys neskelbtini), esantis namas mamai nebuvo reikalingas, jai užteko namo (duomenys neskelbtini), R.

Å . su pirma žmona susituokė 1987 m. rugsėjo 5 d. Å eimyninis gyvenimas paskutinius bendro gyvenimo metus klostėsi nekaip, todėl prieÅ¡ 8 m. iÅ¡siskyrė. SklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo gyvendamas su pirmÄ ja žmona. (duomenys neskelbtini), savo daiktų J. S. nebuvo pasidėjęs. R. Å . įsigijo sodybÄ iÅ¡ savo sukauptų asmeninių lėšų, tačiau įregistravo mamos vardu ne tik dėl to, kad artėjo skyrybos, bet ir dėl mažesnių mokesčių, kuriuos moka pensininkai.

Ne vienerius metus taupė pinigus, kad galėtų įsigyti sodybÄ (duomenys neskelbtini), -1997 m. uždirbdavo po 200 Lt. Taip dirbo kokius 5 m. Paklaustas savo advokatės, R. Å . prisiminė, kad iÅ¡ tėčio gavo 5 000 Lt dovanų. Dalį pinigų panaudojo savo reikmėms, kitÄ dalį iÅ¡leido pirkdamas namÄ (duomenys neskelbtini). Galėjo bÅ«ti, kad tėtis davė daugiau pinigų nei 5 000 Lt. Kiek tiksliai – nežino. Su pirmÄ ja žmona iÅ¡siskyrė bendru sutarimu, ji nereiÅ¡kė pretenzijų į sodybÄ (duomenys neskelbtini).

Kai iÅ¡siskyrė, patyrė traumÄ , reikėjo pinigų gydymui, todėl už 15 000 Lt pardavė sodybÄ . Sutartį pas notarÄ pasirašė R. Å ., nes turėjo mamos įgaliojimÄ , leidžiantį sodybÄ parduoti. Operacijos metu turėjo labai didelių iÅ¡laidų. Pardavęs sodybÄ , grÄ Å¾ino skolas, dalį gautų pinigų panaudojo kito namo remontui (sklypÄ iÅ¡ savivaldybės gavo 1988 m. ir pradėjau statyti namÄ , statybos baigtos, namas priduotas, bet ne iki galo suremontuotas; ten visada investuodavo pinigus), o 2006 m. liepos 20 d. už 5 300 Lt nusipirko automobilį.

Automobilį pirko (t. y. mokėjo pinigus) ir jį įregistravo mamos vardu, veikdamas pagal įgaliojimÄ (t. y. sutartį pasirašė kaip pirkėjo atstovas) dėl numatomų skyrybų. Patvirtino, kad automobilį pirko, jau bÅ«damas iÅ¡siskyręs. Daugiau mamos vardu jokio turto neregistravo. Vėliau tÄ automobilį, kurį pirko už sodybos pinigus, pridavė į metalo lauÅ¾Ä , nes jis nebÅ«tų praėjęs techninės apžiÅ«ros. Tada nusipirko namÄ , kurį dabar turi, o prieÅ¡ Kalėdas nusipirko kitÄ automobilį (Mazda Premium).Jam J.

S. pinigų nėra davęs. Apie 1993 m. visi atsakovės vaikai buvo suaugę, turėjo savo beveik baigtus statyti namus, gyveno su Å¡eimomis savo gyvenimÄ ir J. S. nebuvo reikalo jiems padėti. Mama gyveno iÅ¡ savo lėšų. Jeigu jai ko reikėdavo, skambindavo jam arba sesei. Kai mirė sesuo, J. S. laidotuvėse nedalyvavo. Jis jų Å¡eimos nepripažino. Laukė kito bÅ«sto, kol jį priims gyventi.Trečiasis asmuo S. Å . atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad nuo 1980 m. iki Å¡iol gyvena K.

Jo tėvai iÅ¡siskyrė 1981 ar 1982 m. IÅ¡siskyrę tėvai gyvento tame pačiame name, mama pirmame aukÅ¡te, tėtis – antrame. Tiksliai negali atsakyti, ar tėtis ten visÄ laikÄ gyveno. BÅ«davo, kad atvažiuodavo, o jo nerasdavo. Po skyrybų tarp mamos ir tėčio buvo didelė trintis. Mama buvo iÅ¡tekėjusi antrÄ kartÄ . Antra santuoka truko pora metų, jie iÅ¡siskyrė ir netrukus jos buvęs sutuoktinis mirė.Trečiasis asmuo S. Å . nežino, kaip, kokiu statusu mamos gyvenime atsirado ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas dirbo Å . apylinkės įgaliotiniu. Trečiasis asmuo nesikiÅ¡o į jo ir mamos santykius. J. yra sakęs: „Mums sunku sugyventi su tavo tėčiu, čia mums sunku gyventi, ateiti pas tavo mamÄ , todėl mes norėtume tÄ namÄ parduoti“. J. S. kalbino mamÄ iÅ¡važiuoti kitur. Mama už namÄ Å . prašė tokios sumos, kokios jai reikėjo, kad įsigytų sodybÄ K. (10 000 Lt). NamÄ Å . 1997 m. mama padovanojo jam, o jis (S. Å .) už tai jai kompensavo. Mamos dalį įkainojo 15 000 Lt: 10 000 Lt jis jai sumokėjo, už likusiÄ sumÄ Ä¯ K. nuvežė langų, durų, kuriuos už savikainÄ padarė jo įmonė.

IÅ¡ mamai sumokėtų 10 000 Lt tėtis buvo davęs apie 7 000 Lt, kitus pinigus S. Å . surinko pats. S. Å . iÅ¡pirko mamos dalį, nes norėjo, kad tėčiui bÅ«tų ramu, nevaikščiotų svetimi žmonės. Tvarkant nekilnojamojo turto reikalus, J. nesikiÅ¡o. Jie (vaikai) nenorėjo, kad J. dėtųsi pinigais prie namo pirkimo, ir jis nesidėjo, nes bijojo, kad mama gali netekti namo. J. tik siekė, kad namÄ Å v. mama parduotų kuo greičiau. Vizijos, kur gyvens, jie neturėjo. J. sakė, kad jei jis kažko norės su jo mama, Å . miestelio žmonės į jį žiÅ«rės nepalankiai.

Todėl J. norėjo keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , norėjo pinigų, kad įsigytų kitÄ turtÄ , o pinigų maiÅ¡elis buvo mama. Už S. Å . duotus pinigus mama nusipirko namÄ K.. Namui reikėjo durų, langų, medienos, nes vidus buvo apleistas. Reikėjo kosmetinio remonto. ViskÄ tvarkė R.. IeÅ¡kovas trečiojo asmens (S. Å .) neaugino, jam nieko nepadėjo, nes to nereikėjo.Tėtis mirė 2002 m. spalį. Tėčio namo dalis atiteko jiems, keturiems atsakovės vaikams. S. Å . broliams ir sesei pamokėjo ir perėmė visÄ tėvo turtÄ .

Savaitgaliais gyvena K., darbo dienomis – Å .. Sesuo gimė 1961 m., mirė 2005 m.K. matydavo J., bendraudavo su juo. Žinojo, kad jis važiuos gyventi į K. su mama. Pas mamÄ J. turėjo savo daiktų. Mama apie ryÅ¡ius su J. S. nieko nepasakojo, o jis jos neklausė, kÄ J. S. veiks K.. Pas mamÄ J. turėjo kambarį, bÅ«davo lauke, ir tiek. S. Å . pas mamÄ Ä¯ svečius atvažiuodavo kokius 3 kartus per metus. Per gimtadienius visi bÅ«davo kartu, iÅ¡skyrus J. S.. Jam mamos ir J. santykiai nepatiko. Kai prasidėjo teismas, jie viename name nebegyvena, dabar jau bus 2 m.

IeÅ¡kovo sÅ«naus K. niekada nėra matęs.Trečiasis asmuo S. Å . nežino, kas, kaip pirko namÄ (duomenys neskelbtini).Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės jauniausias sÅ«nus V. Å . parodė, kad gimė 1964 m. Tėvai skyrėsi, kai jam buvo beveik 18 m. Po tėvų skyrybų mama gyveno name, tėtis buvo išėjęs, bet po to grįžo. Tėvai nesugyveno. Nežino, ar mama buvo dar kartÄ iÅ¡tekėjusi, bet ji turėjo draugÄ .Jų (t. y. „mÅ«sų“) Å¡eima nusprendė, kad mama eis gyventi pas dukrÄ .

Nupirko namelį. Namo pirkimu rÅ«pinosi sesuo ir brolis. Susėdę prie stalo jie Å . esantį turtÄ Ä¯vertino 30 000 Lt, taigi kiekvienam iÅ¡ tėvų priklausė po 15 000 Lt. Brolis mamai pamokėjo 15 000 Lt už jos dalį, o ji jam dalį namo padovanojo. Dovanojimo sutartį sudarė, nes norėjo, kad namas liktų jų giminei. J. niekur nefigÅ«ravo. Prie namo K. pirkimo J. S. nesidėjo. Nemano, kad mamai buvo bÅ«tinybė eiti gyventi pas dukrÄ , bet mama pykosi su tėčiu. Mamos Å¡irdis linko prie dukros.

Jeigu ne sesuo, mama nebÅ«tų važiavusi į K.. Visi sprendimai buvo mamos ir jie (vaikai) gerbė jos valiÄ , jai neprieÅ¡taravo. Jie - vaikai ir mama - nusprendė, kad mama važiuos pas dukrÄ .Liudytojo žiniomis, mamai iÅ¡važiavus į K., ten pat atsidÅ«rė ir J. S.. Namukas, kuriame gyveno mama, yra vieno aukÅ¡to, nudažytas žaliai, atrodo kaip lÅ«Å¡nelė. Liudytojas vienÄ sykį matė ten J. S., gulintį lovoje. J. S. gyveno savo kambaryje, mama – kitame. Jo kambarys buvo nuo gatvės pusės. Liudytojas buvo prieÅ¡ tai, kad J.

S. gyventų toje troboje, nes jam buvo nesmagu, kad J. S. ten gyvena. Bet mama sakydavo, kad jai drÄ siau, kai Å¡alia yra vyras. VienÄ kartÄ liudytojas matė J. S. su žiemine kepure, jis atrodė kaip „bomžas“. Brolis padarė langus ir duris. J. jokių remontų nedarė, nepuoselėjo sodybos. Darbus atliko R., nes jis Å¡alia gyveno. Sesuo mamai skalbdavo drabužius.Liudytojo supratimu, kad jeigu tarp dviejų žmonių yra kažkas bendra, vyras pirmiausia turi sukalti „tupyklÄ â€œ, padaryti, kad bÅ«tų kur nusiprausti, o dabar ta sodyba nualinta.

Liudytojo nuomone, J. S. turi iÅ¡eiti iÅ¡ mamos namo. To nepadarius, kyla klausimas, ar jie (atsakovės vaikai) turės jį senatvėje prižiÅ«rėti, karÅ¡inti. Kadangi namas nugyventas, iÅ¡ namo iÅ¡sivežė mamÄ . Yra pasipiktinęs, kad J. S. gyvena pas mamÄ kaip „Alfonsas“.Liudytojo tėtis mirė 2002 m. PalikimÄ , kurį sudarė namo dalis, traktorius, žemės, atsakovės vaikai draugiÅ¡kai pasidalino. Vyriausias brolis pamokėjo kiekvienam iki 10 000 Lt, todėl dabar visa tėviÅ¡kė priklauso jam.Liudytojas nežino, ar mamai reikėjo namo (duomenys neskelbtini).

PaaiÅ¡kino, kad namÄ (duomenys neskelbtini), įsigijo R. (kuriais metais – nežino). Ten buvo sklypas su griuvėsiais. Brolis ketino perstatyti namÄ , o jį pardavęs užsidirbti pinigų, bet nepavyko pastatyti namo. Po to savivaldybė nupirko sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir jį sutvarkė.Liudytojo sesuo L. mirė 2005 m. Palaidota K.. Sesers laidotuvėse J. S. nedalyvavo.Liudytojo teigimu, gryna nesÄ monė, kad J. S. padėjo atsakovei užaugti vaikus - jiems jokių pinigų neduodavo. MinkÅ¡tų baldų komplekto ieÅ¡kovas liudytojui finansiÅ¡kai nepadėjo nupirkti.Gimtadienius, jubiliejus Å¡vęsdavo ir tėviÅ¡kėje, ir pas brolius.

Daugiausiai rinkdavosi pas brolį (R.), ten atvykdavo ir mama. Per metus susitikdavome kokius 5 kartus. J. S. per šventes nebūdavo. Per mamos jubiliejų jo taip pat nebuvo. Liudytojas J. S. net nelaiko šeimos nariu. Nežino, ar jubiliejus kas nors fotografuodavo.Teismo posėdyje apklausta liudytoja atsakovės J. Š. pirmojo vyro F. Š. pusseserė I. O. J. parodė, kad jos pusbrolis (F. Š.) su J. išsiskyrė, todėl atsakovę sutiko tik prieš 10 m. per F. Š. laidotuves. Atsakovė pakvietė atvažiuoti į K., adresu (duomenys neskelbtini).

Ten gyveno J., o pas jÄ â€“ J.. Taip liudytoja susipažino su ieÅ¡kovu. 2003-2008 m. liudytoja atvykdavo pas atsakovę kiekvienÄ vasarÄ , po to - rečiau. Liudytoja padėdavo atsakovei ravėti darže, nes J. skaudėjo kojas, buvo atlikta klubo operacija, sunkiai vaikščiojo. J. yra sakiusi, kad senatvėje nori bÅ«ti arčiau dukros. Kaip liudytojai paaiÅ¡kino, J. S. čia tiesiog bÅ«na. J. buvo panaÅ¡us į nuomininkÄ , kaimynÄ , nes jis gyveno viename kambaryje, o J.– kitame. J. sakė, kad J. jai padeda nusipirkti malkų, sumoka už patarnavimus, pvz., elektrÄ .

J. veždavo į turgų parduoti jų užaugintas gėles. Parėjęs padėdavo ant stalo duonos. Liudytoja nematė, kad bylos Å¡alys dalintųsi pinigais. Kartais kartu valgydavo. Liudytoja nematė, kad dalyvaujantys byloje asmenys bÅ«tų susibÅ«rę visi į vienÄ vietÄ ir Å¡ventę. Per Juozines buvo atvykęs J. sÅ«nus V.. Liudytoja dalyvavo baliuose pas atsakovės dukrÄ L.. J. ten nebÅ«davo. Keistai atrodė, kad J. nebuvo J. dukros laidotuvės. Nežino, ar J. buvo kviečiamas. Liudytoja nematė, kad bylos Å¡alys kÄ nors bendrai dirbtų ar kad dirbtų J..

IÅ¡ pusbrolio F. Å . liudytoja žino, kad sÅ«nus S. davė J. 15 000 Lt. Nebuvo kalbos, kad prie turto prisidėjo J. S.. J. sakė, kad namÄ tvarkė, keitė langus jos vaikai. ViskÄ tvarkė R. ir dukters vyras, pvz., R. pjovė žolę ir gyvatvorę. Kartais J. bÅ«davo labai piktas. Sodyboje trÅ«ko vyriÅ¡kos tvarkos.Teismo posėdyje apklausta bylos Å¡alių kaimynė M. G. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2003 m. 1997 m. pradžioje susipažino su ieÅ¡kovu ir atsakove. J. sakė, kad žada pirkti sodybÄ , paskui rudeniop jie su atsakove atsikraustė.

Liudytoja nematė, kad prieÅ¡ perkant sodybÄ po jÄ bÅ«tų vaikščiojusi atsakovė ir/arba jos vaikai. Vaikai liudytojai sakė, kad atsikraustė kaimynai, bet, matyt, nelabai turtingi, nes gerų baldų nebuvo. Atsakovė pakvietė liudytojÄ ir pasakė, kad J.– jos vyras. IeÅ¡kovas atsakovę „J.“ vadindavo. Jie labai gražiai bendravo. Sodyboje (duomenys neskelbtini), yra trys kambariai, virtuvė ir veranda. Liudytoja nueidavo pas juos į svečius, Å¡ie ateidavo į svečius pas jÄ . Liudytoja nežino, ar bylos Å¡alys miegojo viename kambaryje.

Jie remontavo namÄ , nes namas buvo apleistas: dėjo grindis, kalė sienas, keitė langus (liudytoja atidavė du langus). J. sodindavo medelius, kiekvienÄ savaitgalį veždavo sėklas į turgų, grįžęs parodydavo maiÅ¡elį su pinigais, kiek tÄ dienÄ suprekiavo, darÅ¾Ä ravėdavo. IÅ¡ pradžių maÅ¡inos jie neturėjo. Paskui atsakovė sakė, kad su J. davė pinigų sÅ«nui, jog Å¡is nusipirktų maÅ¡inÄ . J. sakydavo, kad vaikai J. labai myli. Liudytoja nematė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡gėrinėjęs, skandalus kėlęs. Atsakovė girdavo ieÅ¡kovÄ , kad jis - tvarkingas žmogus, pinigėlių turi.

IÅ¡ J. liudytoja žino, kad J. sÄ narius keitė, kad ieÅ¡kovo sÅ«nus už sÄ narių keitimÄ sumokėjo. J. pasakojo, kad turėjo „pijokÄ â€œ vyrÄ , J. - antras vyras, kuris pasipirÅ¡o ir su kuriuo ji susiėjo. Liudytoja matė ieÅ¡kovÄ su atsakove kartu vaikščiojančius. Kiek metų jie taip gyveno, nežino. Paskui atsakovė išėjo. Kada ir kodėl jie apsipyko, nežino. Kai susitiko, J. sakė, kad 2-3 mėn. gyvena vienas, o kur J. - nežino. Tada liudytoja paskambino J. J. nesakė, kad ant ieÅ¡kovo užpyko, kur randasi, tik minėjo, jog gyvena „kaip inkstas taukuose“.

J. skundėsi, kad neturi kur gyventi, nes sodyba iÅ¡ardyta, elektra nukirsta. „Bėdavojosi“, kad klaidÄ padarė, jog dvi sodybas nupirko. Liudytoja nežino antros sodybos adreso ir kas negerai su ta sodyba. Liudytoja nieko nežino apie kitos sodybos pardavimÄ . Dabar J. gyvena pas kitÄ moterį.Teismo posėdyje liudytoja apklaustas trečiojo asmens R. Å . buvusi (pirmoji) sutuoktinė Z. Å . parodė, kad susituokė su R. Å . 1985 m. IÅ¡gyveno kartu 18 m. Regis, atsakovė turėjo vienÄ oficialų vyrÄ .

T. kurį laikÄ gyveno su anyta Å .. IeÅ¡kovas atsakovės gyvenime atsidaro 1994-1995 m. Liudytoja su Å¡eima lankydavo anytÄ per gimtadienius, Velykas, kitas Å¡ventes ir savaitgaliais. Liudytoja su sutuoktiniu atvažiuodavo pas bylos Å¡alis kaip į Å¡eimÄ . Juos pasitikdavo atsakovė ir J.. Anyta pristatė ieÅ¡kovÄ kaip „J.“, su kuriuo kartu gyvena. Jis jÄ vadindavo „J.“. Liudytoja nesigilino į ieÅ¡kovo gyvenimÄ . J. tik sakė, kad jo žmona mirusi. 1996-1997 m. liudytoja su Å¡eima iÅ¡važiavo į K.. 1997-1998 m. sužinojo, kad bylos Å¡alys irgi sugalvojo kraustytis į K., pirkti namukÄ (duomenys neskelbtini).

Liudytoja su Å¡eima tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Kai ieÅ¡kovas ir atsakovė pirko namÄ (duomenys neskelbtini). R. Å . sakė, kad mama ir J. nupirko namÄ mamos vardu jam, o kai jis atiduosiÄ s skolÄ â€“ perraÅ¡ys namÄ jo vardu. R. Å . norėjo daryti verslÄ , bet sudegė vienas Å«kinis pastatas ir planai pasikeitė. Bylos Å¡alys sakė, kad už namÄ (duomenys neskelbtini), mokėjo 7 000 Lt, už namÄ (duomenys neskelbtini) - 6 000 Lt. Liudytoja nežino, iÅ¡ bylos Å¡alys turėjo pinigų. Jie sakydavo:

„nusipirkome namukÄ â€œ. Su R. Å . liudytoja pradėjo gyventi atskirai prieÅ¡ 8 m, oficialiai iÅ¡siskyrė prieÅ¡ 3-4 m. Skyrybų metu paskola nebuvo dalijama, nes R. Å . skolos nesumokėjo, tad namas liko mamos vardu. Žmonės kalba, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 16 000 Lt, jį nupirko savivaldybė. IeÅ¡kovas su atsakove gyveno kaip Å¡eima. Buvo gražūs senukų santykiai. J. dirbo Å«kyje, daržus ravėjo, žiemÄ takelius nukasdavo, remontavo namus. Taip pat remontuoti padėjo R.

Å . ir vyro sesers vyras, bylos Å¡alys jiems už tai mokėjo. Problemų su alkoholiu ieÅ¡kovas neturėjo.Liudytojos Z. Å . sutuoktinis turėjo automobilį Volkswagen Passat. Kai jis pasikeitė namÄ Ä¯ maÅ¡inÄ , maÅ¡inÄ užrašė mamos vardu. Tada jų pinigai oficialiai buvo bendri. Vėliau tÄ maÅ¡inÄ pardavė ir nusipirko naujÄ maÅ¡inÄ - mėlynos spalvos, ilgÄ . PastarÄ jÄ maÅ¡inÄ R. Å . užregistravo mamos vardu. Kai vyko skyrybos, R. Å . maÅ¡inos neturėjo.Teismo posėdyje apklausta liudytoja I.

I. parodė, kad gyveno ieÅ¡kovo kaimynystėje Å . nuo 1964 m. iki 1992 m. Pažinojo jo buvusiÄ Å¾monÄ S.. Jie turėjo vienÄ sÅ«nų, gyveno labai gerai. J. gerai sutarė su savo žmona, iki jos mirties gyveno kartu. J. žmona mirė 1992 m. Tada jį pradėjo lankyti J. Å .. J. turėjo vyrÄ Å ., gyveno su T., po to ėmė rėžti sparnÄ apie J. S.. IeÅ¡kovas labai nuolaidus, paklusnus moterims, bet jokiu bÅ«du ne samdinys. IÅ¡ pradžių ji buvo atėjusi gyventi pas ieÅ¡kovÄ . Pas ieÅ¡kovÄ gyveno apie metus.

Paskui iÅ¡sivežė baldus ir abu išėjo gyventi pas J.. Nežino, kodėl jie iÅ¡sikėlė iÅ¡ J. namų. J. namas parduotas 1995 m. J. namai buvo tame pačiame miestelyje, tik kitoje gatvėje. Tėvas (t. y. vyresnysis Å .) gyveno virÅ¡uje, jie su J. - apačioje. Apsigyvenęs su atsakove, ieÅ¡kovas dirbo saugumo technikos inžinieriumi. Po to kartu važinėdavo, gyvulius augino. J. visi pažinojo, nes anksčiau jis ilgai dirbo milicijos įgaliotiniu. Atsakovė sakydavo, kad su ieÅ¡kovu gyvena Å¡eimyninį gyvenimÄ .

J. su J. iÅ¡ Å . išėjo 1996-1997 m., nes nesutarė su J. vyru. Liudytoja žino tik tiek, kad jie iÅ¡važiavo į K. pirkti namo. J. turėjo pinigų, nes dirbo, nebuvo „pijokas“. Nežino, kiek namų jie nusipirko K., kaip ten sekėsi gyventi. Buvęs J. vyras Å . prieÅ¡ 5-6 m. pasikorė. Kalbama, kad J. buvo atvažiavusi į buvusio vyro laidotuves. Namas Å .dabar priklauso J. sÅ«nui S.. J. turėjo keturis vaikus: tris sÅ«nus ir dukrÄ . Dukra jau mirusi, jÄ atvežė palaidoti į Å ..Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A.

I. parodė, kad maždaug nuo 1969 m. iki 1993 m su ieškovu buvo kaimynai. Retas kuris Š. nepažinojo ieškovo, nes jis ilgai dirbo milicijoje įgaliotiniu. Ieškovas gyveno su žmona S. S.. Ji mirė 1992 m. Netrukus po jos mirties (S. dar nebuvo palaidota) atsirado J. Š.. J. tikrai nebūtų ėjęs „bernauti“, turėjo pinigų, nes 1992-1993 m. dirbo „A.“ ūkyje inžinieriumi. Kai išardė ūkį, J. gavo žemės, gyvulių. J. S. nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, normalus buvo.

Tai jis kaip milicininkas tvarkė geriančius. Atsakovė atsikėlė gyventi pas J.. Gal po mėnesio jie persikėlė gyventi pas J.. Pas J. gyveno pirmame aukÅ¡te, o antrame aukÅ¡te gyveno J. buvęs vyras Å .. PrieÅ¡ kokius 10 m. buvęs atsakovės vyras mirė. IeÅ¡kovo sÅ«nus 1996-1997 m. ieÅ¡kovo namÄ pardavė. Dabar sÅ«nus gyvena K.. NamÄ ieÅ¡kovo sÅ«nui tikriausiai paliko mama. Tas namas – buvusi milicijos bÅ«stinė. Kai vyko privatizacija, J. iÅ¡sipirko namÄ . IÅ¡ to, kad liudytojas matė ieÅ¡kovÄ su atsakove kartu bažnyčioje, jie turėjo bendrÄ Å«kį, augino gyvulius, liudytojas sprendžia, kad ieÅ¡kovas su atsakove gyveno kaip vyras ir žmona, nors nepastebėjo, kad Å¡ventes Å¡vęstų kartu. 1996-1997 m. ieÅ¡kovas su atsakove iÅ¡važiavo į K..

Sklido kalbos, kad jie kažkÄ pirks. Žmonės kalbėjo, kad jie kelsis į K., kur J. dukra gyveno. Dabar atsakovės name Å . gyvena jos sÅ«nus. Namo Å . J. nepardavė, padovanojo sÅ«nui ir iÅ¡važiavo. J. Å . dukra dabar jau mirusi.Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K. parodė, kad jÄ su J. ir J. prieÅ¡ 5-6 m. supažindino draugė J. J.. Tuo metu J. ir J. gyveno (duomenys neskelbtini). Jie sugyveno gerai. Ta pati draugė pasakė, kad J. paliko J. ir išėjo. Kur išėjo, nežino. Po to sužinojo, kad J. ir J. nebuvo susituokę.

Kai liudytoja nueidavo pas juos į svečius, girdėdavo, kaip jie vienas kitÄ mažybiniais žodžiais vadindavo: „J.“, „J.“. Negirdėjo, kad vienas kitÄ â€žvyru“, „žmona“ vadintų. Jie gyveno nedideliame namelyje iÅ¡ trijų kambarių. Liudytoja nematė, kad namas bÅ«tų remontuojamas. J. namuose dirbdavo, darÅ¾Ä ravėdavo, gėlytes, medelius į turgų veždavo. J. viÅ¡tas Å¡erdavo, pietus ruoÅ¡davo, namus tvarkydavo. Apie savo ankstesnį gyvenimÄ ar vaikus nė vienas nepasakojo.

PavaiÅ¡indavo uogomis, obuoliais, pajuokaudavo, ir gana. Liudytoja matė nukirstus žalius medžius, kai J. išėjo palikusi JuozÄ .Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K. parodė, kad J. S. yra jos kaimynas, jie pažįstami nuo tada, kai J. su J. persikėlė. IeÅ¡kovas ir atsakovė gražiai sugyveno. Jis jÄ â€žJ.“ vadindavo, augino gėles, į turgų veždavo. Atrodė, kad yra vedę. Tik vėliau pasakė, kad jų pavardės skirtingos. Anot J., J. nespėjęs pro vartelius rodydavo, kÄ suprekiavo.

Atsakovė gyrėsi, kad gerai gyvena, nes J. pensija didelė. Apie ankstesnį jų gyvenimÄ liudytoja nieko nežinojo. Tik vėliau sužinojo, kad J. – L. mama. L. kirpėja buvo. Žino, kad J. turi sÅ«nų R., kuris irgi gyvena K. su antra žmona ir kuris dažnai ateidavo aplankyti mamos. Namas (duomenys neskelbtini), senas, medinis. Jį apdažė. Dažytojus samdė. Liudytoja neatkreipė dėmesio, kas atliko kitus darbus. Vėliau J. pradėjo kalbėti, kad jos sÅ«nus nori namÄ statyti, o kur J. dėti? Kadangi viskas užraÅ¡yta jos vardu, J. niekas nepriklauso.

J. reiktų į beprotnamį ar kur iÅ¡vežti. Atsakovė taip kalbėjo, kai jie dar kartu gyveno, prieÅ¡ kokius 3 m. J. sakė, kad ir jam tas namas irgi priklauso. Neatsimena, kada J. išėjo. J. ilgai gyveno vienas. Kai iÅ¡kirto medžius, nukirto elektrÄ , ieÅ¡kovas taip pat išėjo. Dabar tuose namuose niekas negyvena. Namas (duomenys neskelbtini), apleistas. Liudytoja nematė iÅ¡gėrusio J.. Pas juos niekada nebuvo gėrimų. J. dukra L. dabar mirusi. Liudytoja matė į laidotuves iÅ¡važiuojančiÄ atsakovę, o J. ne.

Neteko kartu Å¡vęsti Å¡venčių, tik bažnyčioje juos susitikdavo. J. su J. kviesdavo į svečius, liudytoja gėrė pas juos kavos. J. karpį parvežė, iÅ¡kepė, susėdo visi kartu.Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2007 m. atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), ir susipažino su ieÅ¡kovu ir atsakove. Jie labai gražiai gyveno: darželius ravėjo, gėles sodino. J. sakė, kad jie abu nusipirko tÄ namÄ . Namas medinis, apkaltas dailylentėmis, žaliai nudažytas.

Namas kapitaliÅ¡kai nesuremontuotas, atliktas tik einamasis remontas. Liudytojas nematė, kad J. dažytų namÄ . Jis kokiÄ lentÄ Ä¯kaldavo ar vartelius taisydavo. IeÅ¡kovas su atsakove labai svetingi: vaiÅ¡indavo daržovėmis, vaisiais. PrieÅ¡ 3-4 m. „gaspadinė“ kažkur dingo. Å ių metų (t. y. 2012 m.) kovo mėnesį atvažiavęs Å . viskÄ iÅ¡draskė: iÅ¡pjovė obelis, elektrÄ atjungė. KrÅ«vÄ Å¡akų paliko, kiemÄ suniokojo, tvoras iÅ¡laužė, su medsraigčiaiis duris užkalinėjo.

Ant durų pakabino užraÅ¡Ä â€žÅ . ir Å .“. Suprask, tai - jų valda ir J. negali įeiti. Liudytojas su J. Å¡venčių neÅ¡vęsdavo, nes J. - negeriantis žmogus.Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. A. P. parodė, kad K. gyvena nuo 1962 m. Liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini), tarpas tarp jo namų ir sodybos (duomenys neskelbtini), gal du namai. Su atsakove pirmÄ kartÄ susitiko prieÅ¡ 10-13 m., kai J. gulėjo Å iaulių ligoninėje. Jo draugė, meilužė ar kolegė (nežino kaip vadinti, nes ji, atsakovė, neprisistatė) paprašė nuvežti jÄ aplankyti J..

Kaimynė sakė: „mano J. paguldė“. Kai atsakovė jį aplankė, pakeliui namo papasakojo, kÄ daktarai sakė, verkė. Ä® svečius pas ieÅ¡kovÄ su atsakove liudytojas neidavo, bet buvo (duomenys neskelbtini), patikrinti elektrÄ . PrieÅ¡ bylos Å¡alims atsikeliant, namas atrodė klaikiai. Vėliau namas sutvarkytas. Mano, kad namus remontavo, darbus atliko J., nes daugiau nebuvo kam. Liudytojas matė, kaip J. lentas kalė, dažė, vartus tvarkė. J. dirbo ne tik vyriÅ¡kus, bet ir moteriÅ¡kus darbus, pvz., ravėdavo daržus.

KiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį J. pro liudytojÄ ratukais važiuodavo į turgų, veždavo parduoti gėles. Grįžtantį iÅ¡ turgaus J. pasitikdavo, J. jai atiduodavo pinigus. Kieme maÅ¡inos liudytojas nematė, nors nelabai jÄ kieme ir pastatysi, nebent prie gatvės. Nėra matęs, kad J. maÅ¡ina važinėtų. J. tik minėjo, kad kai gyveno Å ., turėjo motociklÄ ir juo važinėjo po kaimÄ . K. gyvena J. sÅ«nus. Kad J. turėjo dukrÄ , liudytojas negirdėjo.Teismo posėdyje apklaustas liudytojas ieÅ¡kovo sÅ«nus V.

S. parodė, kad jo mama mirė 1992 m. liepos 22 d. Jo tėvai ilgÄ laikÄ gyveno susituokę. Tarp mamos ir tėčio buvo didelis amžiaus skirtumas. Mama buvo vyresnė už tėvÄ 12 m. Mama nutarė, kad tam, jog tėvo niekas neapgautų po jos mirties, jiems reiktų iÅ¡siskirti, kad paskui netÄ sytų, kas užgyventa. Tėvas - labai patiklus žmogus, prie jo gali prisistatyti bet kokia moteris. Liudytojas buvo studentas, kai įvyko tėvų skyrybos. Mano, kad viskÄ nulėmė tėvo ir mamos amžiaus skirtumas, o ne pykčiai.

Tėtis dirbo įgaliotiniu teisinėje sferoje. Liudytojas buvo vaikas, mokėsi mokykloje, kai vyko su tėvu susiję teismo procesai, todėl nieko negali pasakyti apie priimtus sprendimus. Nepamena, kad tėčio ilgai nebÅ«tų buvę namuose. Po skyrybų jie toliau gyveno kartu iki mamos mirties. Kai liudytojas grįždavo namo, jie visada bÅ«davo kartu, kartu minėdavo Å¡ventes. Negali pasakyti, kas po skyrybų atiteko tėčiui.Kai liudytojas atvažiavo į mamos laidotuves, prisirinko žmonių. Kai kurie jį perspėjo, kad apie tėvÄ sukiojasi viena moteris ir kad perspėtų tėvÄ , jog bÅ«tų atsargus ir neįkliÅ«tų į žabangas, nes J.

Å . turėjo savybę prisigretinti prie naÅ¡lio ir paskui dalintis turtÄ pusiau. Liudytojas pasakė, kad nesijaudintų, nes mama lyg nujausdama visÄ turtÄ užrašė jam.Grįžęs po laidotuvių, liudytojas rado tėvÄ su J. Å .. Perspėjo tėvÄ , kad bÅ«tų atsargus, bet jis tik pasakė, kad viskas gerai, kad abu su J. kuria bendrÄ gyvenimÄ ir kad nesijaudintų dėl jo. Jų namuose J. pasiliko nakvoti. Liudytojui nepatiko, kad nepraėjus nė mėnesiui nuo mamos mirties J. pradėjo neÅ¡ioti jo mamos rÅ«bus.

Kaime pastebėdavo, kad ji tai S. megztinį, tai suknelę užsivilkusi. Liudytojo tėvų namuose J. pragyveno gal 1-2 m. Liudytojui nepatiko, kad ji ten sukinėjasi, bet nenorėjo nervinti tėčio, todėl nieko nesakė. VienÄ kartÄ liudytojas J. buvo iÅ¡varęs iÅ¡ namų, nes ji jam kažkÄ pradėjo aiÅ¡kinti. Po to tėvas ėmė vis rečiau namuose lankytis, nes pajuto jo prieÅ¡iÅ¡kumÄ , kol galiausiai persikėlė pas J.. Maždaug po 1-2 m. tėvas su atsakove pradėjo ieÅ¡kotis namo.

Liudytojas nežino, kodėl tėvas su atsakove sugalvojo iÅ¡važiuoti iÅ¡ Å .. Tėvas liudytojui pasakojo, kad augina gyvulius, prižiÅ«ri Å«kį, prekiauja, pinigus taupo, nes planuoja pirkti namus ir keltis į K.. Keista, kad pirko du namus: vienÄ â€“ (duomenys neskelbtini), kitÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Liudytojas atpažino, kad kai kurie baldai, namų apyvokos daiktai (indai, kilimas, stalas, kėdės, sofa-lova, spintelė) buvo iÅ¡ jų namų Å .. Tėtis minėjo, kad remontuoja, tvarko namÄ , pasakojo, kÄ reikia padaryti.

KÄ galėjo, tÄ pats dirbo, o kur reikėjo specialisto – samdė. Liudytojas prie remonto prisidėdavo daugiau pinigais arba atveždavo kÄ nors.Kai tėvas apsigyveno su atsakove, dar dirbo Å . apylinkės įgaliotiniu. Po teisinių ginčų perėjo dirbti į „A.“ Å«kį. Paskui dirbo Å . psichiatrinėje ligoninėje, kol išėjo į pensijÄ . Apie atsakovę liudytojas negalėjo nieko pasakyti. Nežino, ar ji buvo pensininkė, ar apskritai dirbo. Ko gero, ji niekur nedirbo, kai pradėjo su tėvu kartu gyventi.

Atsakovė liudytojui atrodė keista moteris, nes užsiiminėjo mistika.Mamos palikimÄ liudytojas priėmė pagal testamentÄ . Jam atiteko namas, žemė aplink namÄ , Å«kiniai pastatai ir lengvasis automobilis VAZ 2101 (jį nurašė). Formaliai turtas buvo vien liudytojo, neformaliai - jis priklausė abiems su tėčiu. NamÄ (duomenys neskelbtini), liudytojas pardavė 1995-1996 m. Jis ir žmona turėjo po butÄ , juos taip pat pardavė ir 1996 m. nusipirko namÄ K.. Turėjo atliekamų pinigų. Liudytojas davė tėvui su J. trÅ«kstamus 6 000 Lt.

KitÄ kartÄ davė dar 1 000 Lt. Jokių raÅ¡telių nepasiraÅ¡inėjo. Kai tėtis pirko namus, liudytojas davė pinigų, nes Å¡is žadėjo, kad jie su J. susituoks. Nežino, kodėl nesusituokė. Pinigų atiduoti neprašė.K. tėvas su J. gyveno daugiau kaip 10 m. Atvažiavus liudytojui, tėvas aprodė sodÄ , darÅ¾Ä , Å¡iltnamį. Liudytojas tėvÄ ir atsakovę su vardadieniu vis sveikindavo – juk abu „J.“. Kai susėsdavo prie stalo visi: tėvas, J., liudytojas, jo žmona, pusbrolis, J.

Å . grodavo tėvo jai pirktu muzikos instrumentu. Tėvas su atsakove viename kambaryje miegojo.Tėčiui atliko kelias operacijas. Vidaus organų operacijÄ darė 2001-2002 m., klubų keitimo – prieÅ¡ 5-6 m. (skaičiuojant nuo 2012 m.). Pirma operacija buvo Å iauliuose, antra – Kaune. Mokėti reikėjo, nes buvo skubi klubų sÄ narių keitimo operacija. Kažkiek kompensavo valstybė, o kitÄ dalį tėtis mokėjo, liudytojas irgi prisidėjo. Kai tėtis sirgo, atsakovės dukra dažnai lankydavo tėvÄ .

Dabar atsakovės dukra mirusi. Liudytojui nieks nepranešė apie L. mirtį, todėl laidotuvėse nedalyvavo.J. Å . skambindavo liudytojui pasakyti, kokia tėvo sveikata, kad jis per riebiai ar per sÅ«riai valgo. Liudytojas atsakydavo, kad perduos jos perspėjimus tėvui.Liudytojo žiniomis, tėtis davė pinigų J. vaikams nusipirkti maÅ¡inÄ . Lyg Volkswagen pirko. Tėtis dalį žemių, kuriuos buvo gavęs iÅ¡ Å«kio, testamentu buvo užrašęs kažkuriam atsakovės sÅ«nui. Atsitokėjęs panaikino testamentÄ .Nesutarimai su atsakove prasidėjo prieÅ¡ 2 m.

Kiek girdėjo, tėvas J. buvo naudingas, nes jo didelė pensija. Kol galėjo jį „melžti“, tol buvo gerai. Paskutiniais metais žiemÄ tėvas paskambino sÅ«nui ir pasakė, kad J. išėjo, kad kažkas elektrÄ nukirto, todėl jis kreipėsi į seniÅ«nijÄ , policijÄ . Liudytojui skambino atsakovės sÅ«nus R. ir pasakė, kad iÅ¡kraustys jo tėvÄ . Liudytojas nesuprato, kodėl tėvÄ nori kraustyti, jei jis ten priregistruotas. Dabar tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo pat pradžių J. liudytojui nepatiko.

Ir iki Å¡iol nepatinka, kai taip elgiasi.Be proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų ir parodymų, byloje taip pat yra Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai:Klaipėdos rajono liaudies teismo 1976 m. kovo 31 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LTSR BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme. Pagal LTSR BK 46 straipsnį bausmė nevykdytina, jei nuteistasis per 5 m. bandomÄ jį laikotarpį nepadarys naujo tyčinio nusikaltimo (96-101 b. l.).IÅ¡ ieÅ¡kovo „Sodros“ knygelės Å¡vieskopijų (6-7 b. l.) matyti, kad jis 1993 m. sausio 20 d. buvo atleistas iÅ¡ Å ilutės ŽŪB „N.“, likvidavus įmonę; 1993 m. spalio 14 d. priimtas į Respublikinės Å . psichiatrijos ligoninės sanitaro pareigas, 1996 m. rugpjūčio 6 d. atleistas iÅ¡ darbo pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 6 dalį (teismo sprendimu 1996 m. spalio 11 d. atleidimo pagrindas pakeistas į Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnį).IeÅ¡kovas yra senatvės pensininkas (13 b. l.), nuo 2006 m. balandžio 26 d. pripažintas neįgaliu (14 b. l.).V.

S. 1996 m. kovo 29 d. už 10 000 Lt pardavė 1 263 m2 žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Å ilutės r. (nominali žemės sklypo kaina – 2 273 Lt, pastatų – 8 588 Lt). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas: Å ilutės rajono 2-ojo notarų biuro 1993 m. gegužės 12 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini),), 1995 m. kovo 22 d. nuosavybės patvirtinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), , Klaipėdos FVIPP biuro 1995 m. kovo 22 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Å ilutės rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. sausio 24 d. sutartis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Å ilutės rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. kovo 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytojas prieÅ¡taravo, kad atsakovės atstovės praÅ¡ymu iÅ¡ VÄ® Registrų centro bÅ«tų renkami duomenys apie jo turtÄ (152, 166 b. l.).1997 m. kovo 26 d. sutartimi (86 b. l.) atsakovė iÅ¡ F. Ž. už 8 000 Lt nupirko 23,57 m2 naudingo ploto gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Å iaulių r.1997 m. birželio 5 d. sutartimi B. T. pardavė, o atsakovė už 10 000 Lt nupirko 44,19 m2 naudingo ploto gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. (67-81 b. l.).IeÅ¡kovo paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopijose (8-9 b. l.) pažymėta, kad jis 1993 m. rugpjūčio 24 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), Å ilutės r., 1998 m. kovo 5 d. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), Å iaulių r.Å iaulių rajono savivaldybės administracijos K. miesto seniÅ«nijos 2012 m. sausio 26 d. pažymoje Nr. (2012-565-PD)-90 (4 b. l.) teigiama, kad ieÅ¡kovas 1998 m. kovo 9 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), Å iaulių r.VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pagal 1997 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., įregistruoti kaip atsakovės nuosavybė (26-28, 39-40 b. l.).Atsakovės paso Nr. (duomenys neskelbtini), kopijoje (62 b. l.) pažymėta, kad ji 1993 m. rugpjūčio 24 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), Å ilutės r., 2001 m. vasario 15 d. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), Å iaulių r.1997 m. liepos 24 d. sutartimi (65 b. l.) atsakovė padovanojo trečiajam asmeniui S. Å . 66/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Å ilutės r., kuris jai priklausė pagal inter alia Å ilutės rajono apylinkės teismo 1982 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-747/82.

Sandorio Å¡alys dovanojamÄ turtÄ (66/100 dalis) įvertino 9 500 Lt, inventorizacinis viso gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų įkainojimas siekia 19 009 Lt.Atsakovė pateikė savo iniciatyva darytas sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, nuotraukas iÅ¡ savo dukters, sesers laidotuvių, įvairių asmenų jubiliejų (41-53, 168-179 b. l.); namų turto, esančio (duomenys neskelbtini), pastatų, bÅ«sto draudimo liudijimus (polisus), sudarytus 1997 m., 1998 m., 2006 m., 2007 m. (54-59 b. l.); 1999 m. sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties (60 b. l.) kopijÄ ; jai adresuotÄ VÅ¡Ä® Å iaulių reginio atliekų tvarkymo centro 2012 m. kovo 15 d. mokėjimo praneÅ¡imÄ sumokėti 112 Lt už atliekas metams į priekį (gyventojų skaičius - 2) (61 b. l.).2004 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartimi (63-64 b. l.) atsakovė padovanojo trečiajam asmeniui S. Å . 6,16 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kurį sandorio Å¡alys įkainojo 195 732 Lt (indeksuota vertė – 18 902 Lt).2004 m. lapkričio 12 d. sutartimi (82-85 b. l.) atsakovė, kurios vardu pagal 2004 m. rugpjūčio 10 d.

įgaliojimÄ veikė R. Å . (87 b. l.), Å iaulių rajono savivaldybės tarybai už 15 000 Lt pardavė 0,3 ha žemės sklypÄ , nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Å iaulių r.2006 m. liepos 20 d. atsakovė už 5 300 Lt pardavė UAB „A.“ mėlynos spalvos lengvÄ jį automobilį VW Golf, pagamintÄ 1995 m. (66 b. l.).IeÅ¡kovo pareiÅ¡kimai ir paaiÅ¡kinimas, R. Å . paaiÅ¡kinimas, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai (112-122 b. l.) susiję su sodybos (duomenys neskelbtini), niokojimu, ieÅ¡kovo Å¡uns pradanginimu.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinys atmetamas.Aptariamu atveju kilo ginčas dėl to, kaip kvalifikuoti bylos šalių tarpusavio santykius (kaip kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų ar panaudos ir rangos), dėl konkrečių objektų įgijimo tikslo, lėšų jį įgyti turėjimo (pakankamumo), atsakovo iškeldinimo iš sodybos (duomenys neskelbtini).Trečiasis asmuo R. Š. atsiliepime teisingai pastebėjo, kad ieškovas tiesiogiai neprašo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinti neteisėtomis.

Pažymėtina, kad teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ priklauso civilinės bylos iniciatoriui – ad hoc ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovo naudai priimtas teismo sprendimas, kuriuo jam bÅ«tų pripažinta nuosavybės teisė į visÄ ar dalį Å¡iuo metu kito asmens vardu įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , sudarytų teisinį pagrindÄ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre (CK 4.256 str. 3 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 2 p.).

Vadinasi, atsižvelgiant į sprendimo procesines pasekmes, galima laikyti, kad plačiÄ ja prasme pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia nuginčyti ½ dalį 1997 m. sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, nors tiesiogiai tokio materialinio reikalavimo nesuformulavo.BylÄ nagrinėjantis teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad į bylos nagrinėjimo dalykÄ neįeina Å¡ie daiktai: plazminis televizorius, žoliapjovė, virtuvinė spintelė, dujinė viryklė, todėl dėl jų sprendime nepasisako.Nuosavybės teisių objektai, dėl kurių teisinio statuso ir priklausomybės nuosavybės teisėmis byloje kilo ginčas (2 sodybos K.), buvo įgyti iki įsigaliojant 2000 m.

CK, todėl sprendžiant pareikštus reikalavimus remiamasi 1964 m. CK nuostatomis.1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla arba bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 str. 1-2 d.). Taigi bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu.

Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktÄ kaip nuosavybės objektÄ . Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys tvarko bendrÄ Å«kį, dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo yra ir darbas bendrame Å«kyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobÅ«džio bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei teismų praktikos, kad neraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, o trunka ilgÄ laikÄ ), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia tai, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Dėl sodybos (duomenys neskelbtini), Å iaulių rajone, teisinio statuso ir priklausomumo bei ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo IeÅ¡kovo teigimu, su buvusia sutuoktine S. S. gyveno kartu Å . iki jos mirties 1992 m. liepos 22 d.

Mirus sutuoktinei, jos palikimÄ pagal testamentÄ priėmė sÅ«nus V. S.. IeÅ¡kovo sÅ«nui atiteko gyvenamasis namas ir kitas turtas, tačiau jo (ieÅ¡kovo) niekas iÅ¡ namų nevarė. Maždaug nuo 1993 m. pr. jie su atsakove ėmė vesti bendrÄ Å«kį ir gyventi kaip Å¡eima, neįregistravę santuokos. Remdamasis bylos Å¡alių, trečiojo asmens S. Å . paaiÅ¡kinimais, liudytojų V. S., Z. Å ., I. I. ir A. I. parodymais bei įraÅ¡ais bylos Å¡alių pasuose teismas nustatė, kad nuo 1993 m. iki 1997 m. (vėliausiai - 1998 m.) ieÅ¡kovas gyveno pas atsakovę namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Šilutės r., buvo ten deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens S. Å . paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad atsakovei priklausančiuose namuose Å ., be bylos Å¡alių, kartu gyveno ir buvęs jos pirmasis vyras F. Å .. Tokiu atveju logiÅ¡ka, kad tarp jų galėjo bÅ«ti slogi atmosfera, kilti trintis, kas paskatino bylos Å¡alis, ypač ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kotis kito gyvenamojo bÅ«sto. Naujo gyvenamojo bÅ«sto vietos pasirinkimui įtakos galėjo turėti tai, kad tuo laiku K. gyveno kitas atsakovės sÅ«nus R. Å . ir (dabar jau mirusi) dukra L.

Å . G..Pasak ieÅ¡kovo, per 4 m. bendro gyvenimo su atsakove metus sukaupė 12 000 Lt. Byloje nėra Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, bet ji tikėtina turint omenyje, kad ieÅ¡kovas nuo 1993 m. iki 1996 m. dirbo privačiame ir vieÅ¡ajame sektoriuose (iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, siekė 7 606,97 Lt), abu su atsakove gaudavo senatvės pensijas (ieÅ¡kovas dar ir naÅ¡lio pensijÄ , 15-16 b. l.), galėjo užsidirbti pajamų iÅ¡ Å«kio (laikė karves ir pridavinėjo pienÄ , augino gėles), be to, nėra duomenų apie minėtu laikotarpiu turėtas dideles iÅ¡laidas (operacijos bylos Å¡alims atliktos vėliau).

Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kad 1996 m. namus Å . už 10 000 Lt pardavęs ieÅ¡kovo sÅ«nus 1997 m. davė tėvui su atsakove trÅ«kstamus 6 000 Lt, tačiau Å¡i aplinkybė tikėtina, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir liudytojo V. S. parodymus.Teismas atmeta kaip de jure nepagrįstus atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus, liudytojų V. Å . ir I. O. J. parodymus apie tai, kad trečiasis asmuo S. Å ., gavęs iÅ¡ motinos dovanų ½ dalį sodybos tėviÅ¡kėje, jai atsilygino sumokėdamas 10 000 Lt, už kuriuos ji vėliau įsigijo sodybÄ (duomenys neskelbtini).Pirma, skirtingai iÅ¡vardintiems žodiniams įrodymams, dovanojimo sutartyje nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė 66/100 dalys sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) Šilutės r.

Vadinasi, nurodyti asmenys iÅ¡kraipo faktus arba juos neteisingai supranta. Antra, notarų patvirtinti dokumentai yra prima facie įrodymai. Ä®registruotas juridinis faktas gali bÅ«ti ginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Aplinkybės dėl turto teisinio režimo, nurodytos oficialiuosiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos įrodytomis, nebent jos bÅ«tų paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, kurių panaudojimo draudimas gali bÅ«ti netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

S. Å . dalyvauja byloje trečiojo asmens be savarankiÅ¡kų reikalavimų teisėmis, nes tokiu statusu jį į bylÄ ex officio įtraukė teismas (148 b. l.). Bet nei jis, nei atsakovė, žinodami apie iÅ¡keltÄ bylÄ , savarankiÅ¡kų materialinių reikalavimų, susijusių su 1997 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartimi, nereiÅ¡kė. Atsakovei ar trečiajam asmeniui S. Å . nepareiÅ¡kus savarankiÅ¡kų materialinių reikalavimų, susijusių su 1997 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartimi, teismas, vertindamas minėtÄ sutartį, remiasi tuo, kas joje expressis verbis nurodyta, t. y. kad atsakovė nekilnojamojo turto dalį vyriausiajam sÅ«nui padovanojo, kitaip tariant, perleido neatlygintinai (1964 m.

CK 280 str.). Trečia, atsakovė teigė, kad didesnę pinigų sumÄ laikė banke (134 b. l.), tačiau tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).IÅ¡ dviejų 1997 m. sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių nustatyta, kad atsakovė už 18 000 Lt (10 000 Lt + 8 000 Lt) savo vardu K. įsigijo dvi sodybas. IÅ¡ įrašų bylos Å¡alių pasuose ir pažymos apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyta, kad vienoje iÅ¡ įsigytų sodybų, bÅ«tent (duomenys neskelbtiniÅ iaulių r., bylos Å¡alys deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kaip ir pirmu, taip ir pastaruoju atveju atsakovė nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl leido ieÅ¡kovui, jei jį laikė paÅ¡aliniu žmogumi, su kuriuo nesiejo bendras Å¡eiminis gyvenimas, laikinai panaudos sutarties pagrindais apsistojusiu pas jÄ , deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ jos namuose (iÅ¡ pradžių Å ., vėliau K.). Atsakovės teiginiai, esÄ ieÅ¡kovas buvo skurdžius, ji jo labai gailėjo, tikėjosi, kad ieÅ¡kovas susiras kur gyventi ir iÅ¡eis, jos tikėjimas buvo pagrįstas sÄ Å¾ine, kad negalima iÅ¡mesti vargÅ¡o žmogaus į gatvę, prasilenkia su realybe.

Teismas nustatė, jog, mirus S. S., ieÅ¡kovas turėjo kur ir už kÄ oriai gyventi; nesutarimai su sÅ«numi V. S. prasidėjo vėliau bylos Å¡alims gyvenant kaip sugyventiniams ir ne dėl sodybos (duomenys neskelbtini) kaip tokios, o dėl bylos Å¡alių gyvenimo joje kartu.IeÅ¡kovas nurodo, kad remonto darbus sodyboje (duomenys neskelbtini) atliko jis, atsakovės sÅ«nus (R. Å .) ir atsakovės žentas. Jam iÅ¡ dalies antrina Å¡ie liudytojai: sÅ«nus V. S., buvusi atsakovės marti Z. Å ., kaimynai M. G. L., R.

P. ir P. A. P.. Atsakovė, trečiasis asmuo R. Š., liudytojai sūnus V. Š., buvusio pirmo vyro pusseserė I. O. J., kuri sužinojo iš atsakovės, neigė, kad ieškovas būtų prisidėjęs prie gyvenamojo namo remonto pinigais ar darbu. Teismo nuomone, kadangi ieškovo žodžius, be kita ko, patvirtino su juo giminystės ryšiais nesusiję asmenys, o atsakovės žodžius patvirtino tik giminystės (svainystės) ryšiais susiję asmenys, labiau tikėtina, kad ieškovas, nors ir neženkliai, bet prisidėjo prie gyvenamojo namo remonto darbu, atsižvelgiant į jo tuo metu buvusį gana solidų amžių (1997 m. ieškovui buvo 61 m.), ir/arba pinigais.Atsakovės pateikti namų turto, esančio (duomenys neskelbtini) ; pastatų, būsto draudimo liudijimai (polisai) įrodo, kad ji, kaip 100 % sodybos (duomenys neskelbtini) savininkė, disponavo turtu savo nuožiūra.

Kita vertus, su draudikais sudaryti liudijimai (polisai) nei patvirtina, nei paneigia, ar jie su ieÅ¡kovu gyveno kaip faktinė Å¡eima neįregistravę santuokos, ar ieÅ¡kovas prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo (remonto) ir pan. Tas pats pasakytina ir apie elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį; atsakovei VÅ¡Ä® Å iaulių reginio atliekų tvarkymo centro adresuotÄ mokėjimo praneÅ¡imÄ sumokėti už atliekas (gyventojų skaičius - 2).Anot atsakovės, jie su ieÅ¡kovu bendrai Å¡venčių neÅ¡vęsdavo, pridėjo nuotraukų iÅ¡ kaimynės jubiliejaus 1999 m., dukters L. anytos jubiliejaus 2003 m., t. y. ne savo asmeninių ar visuotinių (religinių) Å¡venčių (178-179 b. l.).

IÅ¡ atsakovės pateiktų jos sesers, dukters L., buvusio antro vyro T. laidotuvių nuotraukų (176-177, 179 b. l.) nematyti, kad jose figÅ«ruotų ieÅ¡kovas. Antra vertus, Å¡ios nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, ar ji su ieÅ¡kovu gyveno kaip Å¡eima. NeaiÅ¡ku, ar nurodyti žmonės (kaimynė, atsakovės dukters anyta) kvietė ieÅ¡kovÄ Ä¯ savo jubiliejus, jei nekvietė, dėl kokių – objektyvių, subjektyvių - priežasčių. NeaiÅ¡ku, ar nurodytiems asmenims mirus ieÅ¡kovas greitai apie tai sužinojo, dėl kokių – objektyvių, subjektyvių - priežasčių nedalyvavo jų laidotuvėse ir t. t.Atsakovės pateiktos sodybos (duomenys neskelbtini) nuotraukos, darytos pastaraisiais metais (41-53, 168-174 b. l.), įrodo tai, kad, tarp bylos Å¡alių kilus ginčui, sodyba tapo apleista.Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m.

CK 472, 474 str.); sutarties dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 str. l d., 121 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010).Remdamasis iÅ¡vardintų įrodymų analize ir teisiniais argumentais, teismas sprendžia, jog jie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas su atsakove nuo 1993 m. palaikė nuolatinius, stabilius Å¡eiminius ryÅ¡ius neįregistravęs santuokos, kÅ«rė su ja bendrÄ Å«kį, o ne gyveno pas atsakovę panaudos sutarties pagrindais.

IeÅ¡kovas sodybos (duomenys neskelbtini) įgijimo metu pagal savo fizines ir finansines galimybes prisidėjo prie bendros su atsakove nuosavybės kÅ«rimo (remonto), todėl tenkinami reikalavimai dėl gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe bei ½ jo dalies pripažinimo ieÅ¡kovui nuosavybės teisėmis.Patenkinus Å¡iuos reikalavimus, prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmetamas (CPK 143 str. 2 d. 2 p.).Nei 1997 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (67 b. l.), nei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (26, 39-40 b. l.), nenurodyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, ant kurio stovi bylos Å¡alių pastatai. Todėl atmetamas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., ir jo nuosavybės teises į ½ dalį minėto žemės sklypo.Å iaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi (19 b. l.) ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 2 p.) žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., atžvilgiu.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ , laikinųjų apsaugos priemonių dalis, susijusi su draudimu perleisti gyvenamÄ jį namÄ , jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), paliekama galioti iki Å¡io teismo sprendimo įvykdymo, t. y. kol ½ dalis į gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais bus įregistruota ieÅ¡kovo vardu. O laikinųjų apsaugos priemonių dalis, susijusi su draudimu perleisti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , paliekama galioti iki Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinama (CPK 150 str. 2-3 d.).

Dėl sodybos (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, teisinio statuso ir priklausomumo Kalbant apie sodybos (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., įsigijimo aplinkybes, išskyrus susijusias su remontu ir gyvenimu joje, jos sutampa su aplinkybėmis, kurios nustatytos sprendžiant dėl sodybos (duomenys neskelbtini) teisinio statuso ir priklausomumo, todėl teismas jų papildomai nekartoja, o akcentuoja kitus teisiškai reikšmingus aspektus.Kaip minėta, įrodymų vertinimo išeities taškas išplaukia iš nuostatos, kad notarų patvirtinti dokumentai yra prima facie įrodymai.

R. Å . dalyvauja byloje trečiojo asmens be savarankiÅ¡kų reikalavimų teisėmis, nes tokiu statusu jį į bylÄ ex officio įtraukė teismas (148 b. l.). Bet nei jis, nei atsakovė, žinodami apie iÅ¡keltÄ bylÄ , savarankiÅ¡kų materialinių reikalavimų, susijusių su 1997 m. kovo 26 d. sodybos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, nereiÅ¡kė. Atsakovei ar trečiajam asmeniui R. Å . nepareiÅ¡kus savarankiÅ¡kų materialinių reikalavimų, susijusių su 1997 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, teismas remiasi tuo, kas joje nurodyta expressis verbis, t. y. kad atsakovė (viena ar su ieÅ¡kovu), o ne trečiasis asmuo R.

Å . yra nekilnojamojo turto savininkai.PastarÄ jÄ teismo pozicijÄ sustiprina liudytojos Z. Å . parodymai, kad, pasak R. Å ., mama ir J. jam nupirko namÄ , tačiau jį įregistravo mamos vardu, o kai jis atiduosiÄ s skolÄ â€“ perraÅ¡ys namÄ jo vardu (santykiai primena finansinę nuomÄ (lizingÄ ). R. Å . norėjo daryti verslÄ , bet sudegė vienas Å«kinis pastatas ir planai pasikeitė. Skyrybų metu paskola nebuvo dalijama, nes R. Å . skolos nesumokėjo, taigi namas liko mamos vardu.Skirtingai negu sodybos (duomenys neskelbtini) atveju, sodyba (duomenys neskelbtini) buvo parduota, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės 7 500 Lt (½ iÅ¡ 15 000 Lt) kompensacijÄ už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ :

žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais.Sulyginus 1997 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2004 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, susijusias su sodyba (duomenys neskelbtini) , matyti, kad atsakovė 1997 m. įsigijo 23,57 m2 naudingo ploto gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais 2I1/m, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m, priestatÄ 1I1/m, kitus statinius. Be to, pardavėjas perleido pirkėjai 215,28 Lt iÅ¡ nebalansinės dalies už žemę, įmokėtus į žemės reformos fondo sÄ skaitÄ .

O 2004 m. atsakovė už 10 000 Lt pardavė 0,3 ha žemės sklypÄ , už 1 300 Lt - nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ (baigtumas 19 %), plane pažymėtÄ 7A1, už 3 000 Lt – 37 m2 užstatyto ploto pagalbinį Å«kio pastatÄ , plane pažymėtÄ 6I1/b, už 700 Lt – kiemo statinius (Å¡ulinį) (bendra sandorio vertė 15 000 Lt). Vadinasi, atsirado 0,3 ha žemės sklypas, nebeliko 23,57 m2 naudingo ploto gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais, pastatytas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (baigtumas 19 %), ir pagalbinis Å«kio pastatas.Spręsdamas klausimÄ , kas ir kieno sÄ skaita atliko minėtus pakeitimus, teismas pripažįsta, kad bylos Å¡alys sodyboje (duomenys neskelbtini) negyveno, ieÅ¡kovas ten savo daiktų nelaikė ir pan.

Tikėtina, kad ja naudojosi (tvarkėsi) trečiasis asmuo R. Å .. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovės priteisiama 5 350 Lt [(15 000 Lt – 1 300 Lt už nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ â€“ 3 000 Lt naujai pastatytÄ pagalbinį Å«kio pastatÄ ) ÷ 2] dydžio kompensacija už parduotÄ Â½ žemės sklypo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) dalį, kuri priklausė ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Dėl 5 500 Lt kompensacijos priteisimoIeÅ¡kovas nurodo, kad gyvendami kartu su atsakove sutaupė 11 000 Lt, kuriuos ji panaudojo ne jų bendriems poreikiams, t. y. sÅ«nui už 8 000 Lt nupirko automobilį, už 1 000 Lt – automobilio priekabÄ , už 2 000 Lt – motoblokÄ Å¾emės purenimui.Pasak atsakovės, sÅ«nus R.

Å . iÅ¡ savo lėšų už 5 300 Lt nusipirko automobilį, už 500 Lt – priekabÄ , taip pat motoblokÄ ir fotokamerÄ .Trečiojo asmens R. Å . teigimu, prieÅ¡ 8 m. (t. y. 2004 m.) iÅ¡siskyręs su pirmÄ ja žmona, patyrė traumÄ , reikėjo pinigų gydymui, todėl 2004 m. pardavė sodybÄ (duomenys neskelbtini). Pardavęs sodybÄ , grÄ Å¾ino skolas, dalį pinigų panaudojo kito namo remontui, o 2006 m. liepos 20 d. už 5 300 Lt nusipirko automobilį. Automobilį pirko ir jį įregistravo mamos vardu veikdamas pagal įgaliojimÄ numatomų skyrybų atveju.

Vėliau tÄ automobilį, kurį pirko už sodybos pinigus, pridavė į metalo lauÅ¾Ä , nusipirko namÄ , kurį dabar turi, o prieÅ¡ Kalėdas nusipirko kitÄ automobilį (Mazda Premium). PriekabÄ , motoblokÄ Ä¯sigijo iÅ¡ asmeninių lėšų, bet ne tokiomis kainomis, kokias nurodo ieÅ¡kovas.Liudytoja Z. Å . parodė, kad R. Å . turėjo automobilį VW Passat. Kai jis pasikeitė namÄ Ä¯ automobilį, automobilį užrašė mamos vardu. Tada jų pinigai oficialiai buvo bendri (nota bene: liudytojos teigimu, ji su R.

Å . 2004 m. pradėjo gyventi atskirai, o oficialiai iÅ¡siskyrė 2008-2009 m.). Vėliau tÄ automobilį R. Å . pardavė ir nusipirko naujÄ mėlynos spalvos, ilgÄ . PastarÄ jį automobilį R. Å . užregistravo mamos vardu. Vykstant skyrybų procesui (t. y. 2008-2009 m.), R. Å . automobilio neturėjo.Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo R. Å . vieningai paaiÅ¡kino, kad R. Å . iÅ¡ asmeninių lėšų už 5 300 Lt nusipirko automobilį, kurį dėl gresiančių skyrybų įregistravo atsakovės vardu.

Trečiasis asmuo R. Å . patikslino, kad automobilį įsigijo 2006 m. liepos 20 d. Trečiasis asmuo R. Å . ir buvusi jo pirmoji žmona liudytoja Z. Å . nurodė skirtingÄ santuokos nutraukimo datÄ : atitinkamai 2004 m. ir 2008-2009 m. Pripažinus teisingais liudytojos Z. Å . parodymus, iÅ¡nyksta loginiai prieÅ¡taravimai trečiojo asmens R. Å . paaiÅ¡kinimuose, jam teigiant, kad automobilį pirko ir jį įregistravo mamos vardu numatomų skyrybų atveju.Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra raÅ¡ytinės mėlynos spalvos VW markės automobilio įsigijimo sutarties.

Yra raÅ¡ytinė sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovė 2006 m. liepos 20 d. už 5 300 Lt pardavė UAB „A“ mėlynos spalvos VW markės automobilį (66 b. l.). IeÅ¡kovas neprašė iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies ir/ar trečiųjų asmenų iÅ¡reikalauti atitinkamus dokumentus (3 b. l.) (CPK 112 str. 3 p., 199 str. 1 d.).IÅ¡ pernelyg abstrakčių, nenuoseklių žodinių ir raÅ¡ytinių įrodymų nuotrupų teismui nepavyko nustatyti, kas (kam), kada, už kiek, kieno sÄ skaita pirko kilnojamuosius ginčo objektus: automobilį, automobilio priekabÄ ir motoblokÄ ; nepavyko nustatyti Å¡ių objektų individualių savybių, pagal kurias juos bÅ«tų galima identifikuoti ir susieti su konkrečiais juridiniais faktais.

Remiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas ne iki galo įgyvendino CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , todėl atmetami reikalavimai priteisti jam iÅ¡ atsakovės 5 500 Lt kompensacijÄ už tai, kad ji pusę sumos iÅ¡ sutaupytų 11 000 Lt panaudojo savo (savo artimųjų) interesais. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovas sumokėjo 505 Lt žyminį mokestį (18 b. l.), nuo likusios dalies mokėjimo atleistas (20 b. l.). Patenkinus 77 % {[(20 000 Lt + 5 350 Lt) ÷ 33 000 Lt] x 100 %} ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisiama 389 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 96 str.), kita patenkintų reikalavimų žyminio mokesčio dalis – 373 Lt {[(33 000 Lt x 0,03) – 505 Lt] x 0,77} iÅ¡ atsakovės priteisiama valstybei.PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, atsakovės už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėtas 141 Lt žyminis mokestis (110 b. l.) nekompensuojamas.Už suteiktas teisines paslaugas ieÅ¡kovas savo atstovui sumokėjo 2 000 Lt honorarÄ (10, 194-197 b. l.).

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 1 540 Lt (2 000 Lt x 0,77) teisinių paslaugų iÅ¡laidų dalis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1-2 d.).Už suteiktas teisines paslaugas pagal ieÅ¡kinį atsakovė savo atstovei sumokėjo 1 600 Lt (1 000 Lt + 200 Lt + 250 Lt + 150 Lt) honorarÄ (88-90, 165, 200-201, 217-218 b. l.). Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 368 Lt (1 600 Lt x 0,23) teisinių paslaugų iÅ¡laidų dalis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1-2 d.).Už suteiktas teisines paslaugas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovė atstovei sumokėjo 800 Lt (100 Lt + 600 Lt) honorarÄ (202-205 b. l.).

Priešieškinį atmetus, ši teisinių paslaugų dalis nekompensuojama.Trečiasis asmuo R. Š. savo atstovei sumokėjo 900 Lt (500 Lt + 250 Lt + 150 Lt) (198-199, 219-220 b. l.). Jam iš ieškovo priteisima 207 Lt (900 Lt x 0,23) teisinių paslaugų išlaidų dalis (CPK 47 str. 2 d., 80 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1-2 d.).Nagrinėjamoje byloje susidarė 61,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos valstybės naudai priteisiamos iš bylos šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92-93 str., 96 str. 2 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, 150 straipsnio 2-3 dalimis, 185, 259, 263-267, 268-270 ir 301, 307 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:ieškinį tenkinti iš dalies.Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti inžineriniai kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini Šiaulių r., yra bylos šalių J.

S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), bendroji dalinė nuosavybė ir pripažinti ieÅ¡kovui J. S. nuosavybės teises į ½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį iÅ¡vardintų nekilnojamojo turto objektų.Pripažinti, kad 0,3 (trijų deÅ¡imtųjų) ha ploto žemės sklypas ir ant jo esantis kiemo statinys (Å¡ulinys), esantys adresu (duomenys neskelbtini) Å iaulių r., buvo bylos Å¡alių J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), bendroji dalinė nuosavybė ir priteisti ieÅ¡kovui J.

S. iÅ¡ atsakovės J. Å . 5 350 Lt (penkių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) kompensacijÄ už nurodytÄ parduotÄ turtÄ .LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti ieÅ¡kovui J. S. iÅ¡ atsakovės J. Å . 389 Lt (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis litus) sumokėto žyminio mokesčio ir 1 540 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) teisinių paslaugų iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovės J. Å . į valstybės biudžetÄ 373 Lt (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris litus) žyminio mokesčio.Priteisti atsakovei J.

Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo J. S. 368 Lt (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) teisinių paslaugų iÅ¡laidų.Priteisti trečiajam asmeniui R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo J. S. 207 Lt (du Å¡imtus septynis litus) teisinių paslaugų iÅ¡laidų.Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo J. S. 14 Lt (keturiolika litų), iÅ¡ atsakovės J. Å . 47 Lt (keturiasdeÅ¡imt septynis) litus paÅ¡to iÅ¡laidų.Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį, susijusiÄ su draudimu perleisti gyvenamÄ jį namÄ ir/arba jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., palikti galioti iki Å¡io teismo sprendimo įvykdymo.Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį, susijusiÄ su draudimu perleisti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., palikti galioti iki Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – VÄ® Registrų centrui, kad bÅ«tų įregistruotos sprendimu nustatytos ieÅ¡kovo J.

S. daiktinės teisės.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Alma BerniÅ«naitė