12e322ee-15c2-4e0c-a199-d9d5c99b8d63 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-363/2014Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės T. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-881-657/2013 pagal ieÅ¡kovės E. V. ieÅ¡kinį atsakovei T.

R. (tretieji asmenys: AB SEB bankas, KaiÅ¡iadorių rajono 3-ojo notarų biuro notaras A. B. bei „Allianz Global Corporate & Speciality AG“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2008 m. gegužės 15 d. ieÅ¡kovė E. V. ir atsakovė T. R. sudarė pirkimo -pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1599) ir pasirašė turto perdavimo aktÄ (notarinio registro Nr. 1600), pagal kuriuos E. V. pardavė, o T. R. už 160 000,00 Lt nusipirko 0,0647 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir 189,87 kv. m nebaigtÄ statyti pastatÄ - sodo namÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

Sutarties 3 punkte nurodyta, jog 37 000 Lt pirkėja sumokėjo pardavėjai iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo, o likusiÄ 123 000 Lt sumÄ sumokės iki 2008 m. birželio 15 d., gavusi paskolÄ iÅ¡ AB SEB banko (3.2 p.). Be to, 2008 m. gegužės 15 d. Å¡alys sudarė dar vienÄ pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1601) ir pasirašė turto perdavimo aktÄ (notarinio registro Nr. 1602), pagal kuriuos E. V. pardavė, o T. R. už 10000 Lt nusipirko 0,0720 ha ploto žemės sklypÄ bei 11,27 kv. m pastatÄ - sodo namÄ su kiemo statiniais (kiemo aikÅ¡telė, tualetas), esančius (duomenys neskelbtini).

Sutarties 3 punkte nurodyta, jog 10 000 Lt pirkėja sumokėjo pardavėjai iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo. IeÅ¡kovė E. V. kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiomis ieÅ¡kovės E. V. ir atsakovės T. R. 2008 m. gegužės 15 d. sudarytas pirkimo - pardavimo sutartis. Nurodė, kad žemės sklypus įsigijo 2004 - 2005 metais ir leido savo sÅ«nui A. V. neatlygintinai naudotis žemės sklypais ir ant jų statytis gyvenamÄ jį namÄ . Nors statybos leidimas, projektinė dokumentacija buvo ieÅ¡kovės vardu, tačiau realiai gyvenamÄ jį namÄ statė A.

V.. Kadangi sÅ«nui A. V. pritrÅ«ko lėšų namo statybai, 2006 m. balandžio 13 d. ieÅ¡kovė pardavė jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį gautų lėšų, t. y. 80 000 Lt atidavė sÅ«nui A. V.. IÅ¡ Å¡ių lėšų bei iÅ¡ sÅ«naus gaunamų pajamų buvo vykdoma namo statyba. SÅ«nus sudarinėjo statybos rangos sutartis, apmokėdavo už atliktus statybos darbus, pirkdavo statybines medžiagas, baldus, buitinę technikÄ . 2008 m. A. V. paaiÅ¡kino, kad jo Å¡eimai skubiai reikia pinigų, tačiau nei ieÅ¡kovė, nei sÅ«nus neturėjo galimybių gauti kredito, todėl sÅ«nus paprašė ieÅ¡kovės parduoti visÄ aukščiau paminėtÄ turtÄ jo žmonos I.

R. motinai - atsakovei T. R., kuri paims paskolÄ . Jokių pinigų už parduodamÄ turtÄ negavo, o iÅ¡ banko gautus pinigus ieÅ¡kovė pervedė į savo sÅ«naus A. V. sÄ skaitÄ , kuris tÄ pačiÄ dienÄ 40 000 Lt pervedė į savo žmonos I. R. sÄ skaitÄ . Per tris mėnesius nuo sandorio sudarymo A. V. į savo žmonos I. R. sÄ skaitÄ pervedė virÅ¡ 130 000 Lt. Atsakovė gyvenamajame name niekada negyveno ir negyvena, žemės sklypais nesinaudojo ir nesinaudoja, o iki 2012 m. balandžio mėnesio minėtame name gyveno ir žemės sklypais naudojosi ieÅ¡kovės sunÅ«s A.

V. su žmona. Po sandorių sudarymo sÅ«nus baigė namo statybos darbus ir jį įsirengė (pirko baldus, buitinę technikÄ , statybines medžiagas, atliko vidaus apdailos darbus). IeÅ¡kovės duomenimis, jos sÅ«nus iki Å¡iol už atsakovę moka paskolÄ bankui, taip pat moka komunalinius mokesčius bei mokesčius už namo apsaugÄ . Tikroji ginčijamų sandorių Å¡alių valia buvo paskolos gavimas iÅ¡ kredito įstaigos ir jos panaudojimas A. V. Å¡eimos poreikių tenkinimui, o 2008 m. gegužės 15 d. nekilnojamo turto perleidimo sandoriai, ieÅ¡kovės teigimu, yra sudaryti dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino negaliojančiomis 2008 m. gegužės 15 d. pirkimo pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1599 ir Nr. 1601) bei nusprendė, kad ieÅ¡kovės E. V. nuosavybėn atsakovė T. R. grÄ Å¾ina 0,0647 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir 189,87 kv. m nebaigtÄ statyti pastatÄ - sodo namÄ , esančius (duomenys neskelbtini) bei 0,0720 ha ploto žemės sklypÄ ir 11,27 kv. m pastatÄ - sodo namÄ su kiemo statiniais (kiemo aikÅ¡telė, tualetas), esančius (duomenys neskelbtini).Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiais ginčo sandorius kaip tariamus, nes ji nesiekė sukurti teisinių pasekmių, t. y.

CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau Å¡is straipsnis ginčo atveju negali bÅ«ti taikomas. Kita vertus, nurodė, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas pats gali pritaikyti tinkamÄ sandorio negaliojimo pagrindÄ bei sprendė, jog nagrinėjamu atveju ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais kaip sudaryti dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Nurodė, jog kaip atsakovė pripažino teismo posėdžio metu, ji sutartyse nurodytų pinigų ieÅ¡kovei nedavė, o 37 000 Lt padavė A. V..

Tuo tarpu iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ A. V. banko sÄ skaitos patvirtina, jog A. V. laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2010 m. birželio 23 d. iÅ¡ viso pervedė 13 110 Lt, o nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. į atsakovės dukters I. R. sÄ skaitÄ pervedė iÅ¡ viso 228 644 Lt. Atitinkamai, nors atsakovė teigė, kad A. V. buvo skolingas jai daugiau pinigų, kad mokėjo kitÄ paskolÄ , kuriÄ jo praÅ¡oma ji paėmė iÅ¡ banko, tačiau teismas sprendė, kad jokių įstatymo leistinų, neginčytinų įrodymų, Å¡iems savo argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė, o pateiktas 2008 m. sausio 17 d. skolos raÅ¡telis nėra susijęs su ginčo turtu.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovė nenuosekliai aiÅ¡kino pinigų perdavimo faktines aplinkybes ir, nors atsakovė teigė, kad pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos jos Å¡eimos poreikiams tenkinti, tačiau byloje nėra pateikta jokių neginčijamų įrodymų Å¡iems argumentams pagrįsti. PrieÅ¡ingai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡duotas leidimas statybai, sudarytos sutartys, pažymos apie tapimÄ sodininkų bendrijos „Girelė“ nare bei liudytojo D.

R. parodymai, pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovė sutarčių nesudarė, namo nestatė, nemokėjo paskolos, namo dokumentus pasidarė tik 2012 m. vasarÄ ir pan., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog iki pat teisminio ginčo pradžios atsakovė įsigyto turto nevaldė, nenaudojo jo savo Å¡eimos poreikiams tenkinti, t. y. nesiekė sukurti teisinių pasekmių, kurios įgyjamos pagal pirkimo – pardavimo sandorį. Pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, jog namÄ ji pirko savo Å¡eimos poreikiams, tačiau iÅ¡ pateikto skelbimo internetiniame puslapyje www.aruodas.lt matyti, jog jau 2012 m. birželio 21 d. tinklapyje (dar iki bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012 m. rugpjūčio 2 d.) buvo patalpintas skelbimas apie namo pardavimÄ .

Teismas sprendė, jog iÅ¡ bylos duomenų taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent atsakovę T. R. ir A. V. siejo tam tikri susitarimai (verslo, paskolos ar pan.), o byloje nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovei bÅ«tų buvę bÅ«tina sudaryti pirkimo - pardavimo sutartis ir nėra duomenų, jog pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kojo pirkėjo, tarėsi dėl sandorių sudarymo. Pažymėjo, kad iÅ¡ byloje pateiktos 2008 m. gegužės 22 d. kredito sutarties Nr. 0350818031649-86 nustatyta, jog vien tik bankui įkeičiamo turto vieno sklypo Nr. 190 su gyvenamuoju namu vertė buvo 510 000 Lt, o Å¡alys neginčijo, jog antrajame sklype, kuris yra panaÅ¡aus dydžio, taip pat buvo pastatyta pirtis, įrengtas baseinas, dėl ko konstatavo, jog ginčo sandoriai buvo akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys ieÅ¡kovės interesams ir nesÄ Å¾iningi jos atžvilgiu, o skundžiamų sandorių sÄ lygos prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.).

Teismas sprendė, kad atsakovės T. R. ir liudytojo A. V. tyčiniai veiksmai (atsakovės teigimu, tarpusavio įsiskolinimai, ir jos siekis susigrÄ Å¾inti skolÄ , ar gauti kažkokį turtÄ už A. V. paskolintus pinigus) laikytini esminių aplinkybių nutylėjimu ir jų nuslėpimu, dėl ko atsakovė laikytina nesÄ Å¾ininga ieÅ¡kovės atžvilgiu. Be to, A. V. ieÅ¡kovei tvirtino, jog tai tik paskoliniai santykiai. Å ios aplinkybės taip pat nepaneigė ir atsakovė, nurodydama, kad siekė paskolinti A.

V. pinigų. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė yra garbaus amžiaus (sandorio sudarymo metu jai buvo 68 m.), menkai iÅ¡simokslinusi, tuo metu su atsakove susijusi giminystės ryÅ¡iais, neturi specialių žinių, kurios galėjo sÄ lygoti prieÅ¡ingÄ suvokimÄ , turtas buvo parduodamas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , todėl net ir bÅ«dama atsakinga už savo veiksmus, protinga bei apdairi, neturėjo pagrindo abejoti, kad turtas neliks jos nuosavybe, o sandoriai reikalingi tik tam, kad bÅ«tų gauta paskola ir vaikai – A.

V. ir I. R. galėtų pabaigti statomÄ namÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, sudarydama sandorius, pasinaudojo santykiais, susijusiais su ieÅ¡kovės sÅ«numi, t. y. pasinaudodama tuo, jog ieÅ¡kovės sÅ«nus gyveno su atsakovės dukra, kuriÄ vėliau vedė, piktnaudžiaudama savo teisėmis, siekė naudos tik sau, grubiai pažeisdama ieÅ¡kovės teises. IeÅ¡kovė realiai negavo 47 000,00 Lt pagal abi ginčijamas sutartis dėl atsakovės ir A. V. nesÄ Å¾iningų veiksmų, o apie susitarimÄ paskolinti A.

V. pinigų atsakovė ieÅ¡kovės neinformavo. Minėtus veiksmus pirmosios instancijos teismas laikė nesÄ Å¾iningais atsakovės veiksmais, kuriais ji apgavo ieÅ¡kovę, nutylėdama esmines sandorio aplinkybes (CK 1.91 str.). Pripažinus sandorį negaliojančiu dėl apgaulės antroji Å¡alis privalo grÄ Å¾inti nukentėjusiajam visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (CK 1.91 str. 2 d.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė T. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo Å¡iuos argumentus:Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino remdamasis tik ieÅ¡kovės ir jos liudytojų (įskaitant sÅ«nų A. V.) paaiÅ¡kinimais, visiÅ¡kai nevertindamas atsakovės pateiktų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų, nors ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, t. y. pačiom ginčo sutartims, priėmimo – perdavimo aktams, notaro ir banko patvirtinimams, įrodymams apie pinigų iÅ¡mokėjimÄ ir kt.Byloje turėjo bÅ«ti vertinama, ar atsakovė atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdama suklaidinti ieÅ¡kovę), dėl kurių ieÅ¡kovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokio iÅ¡ tikrųjų siekė.

Juo labiau, kad pati ieÅ¡kovė pripažino gavusi pinigus už parduotÄ turtÄ ir 123 000 Lt pervedusi į sÅ«naus A. V. sÄ skaitÄ banke. Atvykdama į notaro biurÄ ieÅ¡kovė žinojo, koks sandoris bus sudaromas, kadangi prieÅ¡ tai buvo užsakiusi pažymas, reikalingas Å¡io sandorio sudarymui. Be to, notaras paaiÅ¡kino dalyvaujantiems asmenims sandorių sudarymo pasekmes, o notarui paklausus, ar sutartyje nurodytos sumos buvo apmokėtos, abi Å¡alys patvirtino apmokėjimo faktÄ .Atsakovė sutinka, kad 2008 m. sausio 17 d. paskolos raÅ¡telis 200 000 Lt sumai nėra susijęs su ginčo turtu, tačiau teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl pinigų pervedimas I.

R. laikytas susijusiu su ginčo turtu.Sutarties Å¡alių valia dėl nuosavybės teisės į įgyjamÄ turtÄ buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta notarine forma patvirtintose sutartyse ir ilgÄ laikÄ (ketverius metus) nė vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių nebuvo kvestionuojama, o po ieÅ¡kovės sÅ«naus ir atsakovės dukters skyrybų atsiradę nesutarimai dėl turto negali bÅ«ti pagrindu ginčyti sudarytų sandorių teisėtumÄ .Pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog galimai trečiasis asmuo A.

V. (ne sandorio Å¡alis) siekė apgauti ieÅ¡kovę, turėjo pagrindÄ taikyti CK 1.91 straipsnio 6 ir 7 dalis, kuriomis remiantis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti apie trečiojo asmens panaudotÄ apgaulę, o sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas negali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis. Pardavimo kaina yra Å¡alių susitarimo dalykas ir tokia kaina atitiko tuometinę 2008 metų rinkos kainÄ , o jokių reikalavimų dėl nepagrįstai mažos turto pardavimo kainos ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė.Skundžiamu sprendimu taikyta vienaÅ¡alė restitucija, tačiau nepagrįstai neiÅ¡spręsti piniginių sumų grÄ Å¾inimo ir su hipoteka susiję klausimai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo AB SEB bankas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimÄ dalyje dėl 2008 m. gegužės 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1599) pripažinimo negaliojančia ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai patvirtina, jog atsakovė sÄ moningai suklaidino ieÅ¡kovę, o pastarosios elgesys sudarant ginčijamÄ sutartį sÅ«naus praÅ¡ymu ir noras padėti sÅ«nui vertintinas kaip didelis pačios ieÅ¡kovės neatsargumas ir ieÅ¡kovė pati turi prisiimti tokio sandorio padarinių rizikÄ . Pažymi, jog teismas nevertino, kad (kaip nurodė ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose) 2006 m. balandžio 13 d. ieÅ¡kovė pardavė jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir dalį gautų lėšų, t. y. 80 000 Lt atidavė savo sÅ«nui A.

V., t. y. ieÅ¡kovė tokiu pačiu tikslu jau buvo sudariusi nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, suprasdama visas jo pasekmes. Nurodo, kad 2008 m. gegužės 22 d. sutartimi AB SEB bankas atsakovei T. R. suteikė 87 102,85 EUR kreditÄ , kurio dalis (35 712,21 EUR buvo skirta ginčo nekilnojamojo turto pirkimui, o prievolių įvykdymui užtikrinti įkeistas ginčo nekilnojamasis turtas (įgytas pagal 2008 m. gegužės 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1599). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė E. V. praÅ¡o palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad nei ieÅ¡kovė, nei jos sÅ«nus neturėjo galimybių gauti kredito, todėl A. V. paprašė parduoti visÄ ginčo turtÄ jo žmonos I. R. motinai (atsakovei T. R.), o pagal sandorį gautus pinigus pervedė sÅ«nui, kuris ir statė namÄ . Atitinkamai A. V. pervedė 40 000 Lt į savo žmonos sÄ skaitÄ ir per tris mėnesius nuo sandorio sudarymo pervedė į savo žmonos I. R. sÄ skaitÄ virÅ¡ 130 000 Lt, kiekvienÄ mėnesį pervedinėjo atsakovei paskolos grÄ Å¾inimo dydžio sumÄ , o atsakovė ginčo turtu niekada nesinaudojo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti.

Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013, 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčijami 2008 m. gegužės 15 d. pirkimo - pardavimo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais bÅ«tent kaip sudaryti dėl apgaulės, tačiau sutikti, jog konkrečiu atveju egzistuoja CK 1.91 straipsnyje numatytas sandorių negaliojimo pagrindas, teisėjų kolegijos nuomone, negalima.

IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad apgaule teismas laikė esminių sandorio aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės sÅ«naus A. V. ir atsakovės T. R. tarpusavio piniginiais santykiais, nutylėjimu. Tačiau, visų pirma, pastebėtina, jog konkrečiu atveju akivaizdu, jog tiek Å¡alis, tiek A. V. ir I. R. bent jau finansine prasme siejo pasitikėjimo santykiai: dar iki A. V. vedant I. R. (2008 m. liepos 19 d.), T. R. paskolino ženkliÄ pinigų sumÄ (200 000 Lt) A.

V. (2 t. 144 b. l.); 2008 m. gegužės 15 d. tarp Å¡alių sudaryti ginčo sandoriai, pagal kuriuos mokėtinos sumos dalis buvo perduota tiesiogiai ginčo sandorių Å¡alimi nebuvusiam A. V. (2 t. 73 b. l., nors pati ieÅ¡kovė patvirtino dalies pinigų gavimo faktus (ginčo sutarčių 3 p.), o kitÄ gautų pinigų dalį tik gavusi E. V. pervedė A. V. (1 t. 80 b. l.), kuris atliko ženklius pinigų pervedimus I. R. (2 t. 78 – 113 b. l.), 2008 m. liepos 19 d. A. V. ir I. R. susituokė ir beveik iki jų skyrybų jokių pretenzijų dėl ginčo turto ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė ir pan.

Be to, nors ieÅ¡kovė ir padėjo sÅ«nui statyti namÄ (suteikė žemę jo statyboms, davė dalį už parduotÄ butÄ gautų pinigų), tačiau pati pripažino, jog namas realiai buvo statomas praktiÅ¡kai iÅ¡ sÅ«naus pinigų (1 t. 5 b. l.), dėl ko ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės sutiko, jog ginčo turtu disponuotų jos sÅ«nus. Atitinkamai pati ieÅ¡kovė patvirtino, kad sÅ«nui papraÅ¡ius, ji sutiko ne įkeisti ar pan., o parduoti ginčo turtÄ I. R. motinai (atsakovei T. R., 1 t. 5 b. l., 2 t. 184 b. l.).

Tuo tarpu, atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teigti, kad ieÅ¡kovė, žinodama apie jos sÅ«naus ir T. R. finansinių santykių subtilybes (paskolinius santykius), bÅ«tų nesudariusi ginčijamų pirkimo – pardavimo sandorių, nėra pagrindo. Minėtos iÅ¡vados konkrečiu atveju nepaneigia ir teismo iÅ¡vada apie maÅ¾Ä ginčo turto pardavimo kainÄ , nes Å¡alys tarpusavio teises ir pareigas nustato savo nuožiÅ«ra (CK 6.156 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ginčo gyvenamasis namas buvo statomas iÅ¡ esmės A.

V. Å¡eimos poreikiams, tačiau santuokos nutraukimo byloje (KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1350-753/2012; CPK 179 str. 3 d.) A. V. ir I. R. 2012 m. spalio 9 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, jog sutuoktiniai nekilnojamojo turto neturi.IeÅ¡kovė sandorį pripažinti negaliojančiu prašė CK 1.86 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. kaip sudarytÄ tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), tačiau pažymėtina, kad tam, jog sandorį bÅ«tų galima pripažinti tariamuoju ir dėl to negaliojančiu dėl jį sudariusių subjektų valios ydos, teismas privalo nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2013).

Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pati ieÅ¡kovė pripažino sudariusi (papraÅ¡yta sÅ«naus) bÅ«tent ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartis ir gavusi pinigus už nekilnojamojo turto pardavimÄ (ginčo sutarčių 3 p., 1 t. 80 b. l.), ko pasekoje ginčo turto nuosavybės teisė perėjo atsakovei. Tuo tarpu tai, kad ginčo turtu ir toliau (iki 2012 m. balandžio mėn.) naudojosi A. V. ir I. R. (turtu toliau naudojosi atsakovės dukra ir ieÅ¡kovės sÅ«nus), konkrečiu atveju nerodo sandorio tariamumo, nes anksčiau (iki ginčo sandorių) ginčo turtas teisiÅ¡kai priklausė ieÅ¡kovei, tačiau netrukdė A.

V. statyti sklype gyvenamÄ jį namÄ , o turto nuosavybės teisės perėjimÄ (CK 6.393 str. 4 d.) patvirtina ir papildomai (kaip atskiri dokumentai) suraÅ¡yti turto priėmimo – perdavimo aktai (1 t. 18, 21 b. l.). Atitinkamai pasikeitę asmeniniai Å¡alių, o taip pat I. R. ir A. V. santykiai negali įtakoti teisėtai sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais (CK 1.137 str.). Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti.Tenkinus atsakovės apeliacinį skundÄ , jai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 4400 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (2 t. 174 b. l.) ir 2000 Lt (172 b. l.) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti, t. y. iÅ¡ viso priteistina 6600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).  Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimant naujÄ sprendimÄ , keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.), priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės E. V. 3500 Lt advokatės teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti (2 t. 23 b. l.;

CPK 98 str. 1 d.) ir 85,95 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei. Tokiu būdu atsakovei iš ieškovės iš viso priteistina 10 100 Lt (6600 + 3500) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atmetus ieškinį, naikintinos Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (1 t. 137 b. l.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d., 331 str. 6 d.).         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 100 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡imtÄ litų) atsakovei T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti ir 85,95 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus 95 ct) valstybei iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Nutarties kopijÄ siųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto areÅ¡to aktų registrui.

Teisėjai                                                                 Alė Bukavinienė                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Danutė Milašienė