12de07d2-d950-4fab-bfb6-2b1eaf7e81c3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1117-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03471-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9; 3.3.2.5.(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo V.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims – vieÅ¡ajai įstaigai „Respublikinė Kauno ligoninė“, vieÅ¡ajai įstaigai „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras“, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Teismas n u s t a t ė :PareiÅ¡kimo esmė PareiÅ¡kėjas V. J. 2017 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad: 1) (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas V.

J. Sovietų SÄ jungos (sovietinės Rusijos imperijos) vykdomos Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos sÄ lygomis buvo priverstas simuliuoti psichinę ligÄ , gultis į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir joje bÅ«ti iki (duomenys neskelbtini) ne dėl ligos, o dėl atsisakymo okupacijos ir aneksijos metu tarnauti okupacinėje Sovietų SÄ jungos (sovietinės Rusijos imperijos) armijoje bei nenorėdamas bÅ«ti įkalintu dėl savo politinių įsitikinimų; 2) (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas V.

J. S. SÄ jungos (sovietinės Rusijos imperijos) vykdomos Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos sÄ lygomis buvo ne „gydomas“, o priverstinai kankinamas dėl savo antiokupacinių, antisovietinių, antikolonijinių, antirusiÅ¡kų įsitikinimų, dėl atsisakymo okupacijos ir aneksijos sÄ lygomis tarnauti prieÅ¡o ginkluose pajėgose; 3) (duomenys neskelbtini) ligoninė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui V. J. nustatė neteisingÄ diagnozę – (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, tikslu gauti asmens, nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ .Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo V.

J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims vieÅ¡ajai įstaigai „Respublikinė Kauno ligoninė“, vieÅ¡ajai įstaigai „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras“, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, atsisakė priimti.Pasisakydamas dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto, kad pareiÅ¡kėjas buvo priverstas simuliuoti psichinę ligÄ , gultis į (duomenys neskelbtini) psichoneurologinę ligoninę ir joje bÅ«ti iki (duomenys neskelbtini) ne dėl ligos, o dėl atsisakymo okupacijos metu tarnauti Sovietų SÄ jungos armijoje bei nenorėdamas bÅ«ti įkalintu dėl savo politinių įsitikinimų, teismas nurodė, jog praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, jo pagrindu neatsiras pareiÅ¡kėjo siekiamos įgyti teisės, nes Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme nenumatyta galimybė asmenį, sÄ moningai simuliavusį ligÄ , siekiant iÅ¡vengti karinės tarnybos, pripažinti nukentėjusiuoju.

PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, nukentėjusiuoju gali bÅ«ti pripažintas tik toks asmuo, kuris prievarta buvo paimtas į okupavusių valstybių karinius dalinius arba priverstiniams darbams. Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme reiÅ¡kiamo praÅ¡ymo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad (duomenys neskelbtini) psichoneurologinėje ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas V. J. Sovietų SÄ jungos (sovietinės Rusijos imperijos) vykdomos Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos sÄ lygomis buvo ne „gydomas“, o priverstinai kankinamas dėl savo antiokupacinių, antisovietinių, antikolonijinių, antirusiÅ¡kų įsitikinimų, dėl atsisakymo okupacijos ir aneksijos sÄ lygomis tarnauti prieÅ¡o ginkluose pajėgose, teismas atkreipė dėmesį, kad praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui, kuriuo jis praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jis simuliavo psichinę ligÄ , t. y. galimai sÄ moningai, savo noru, buvo hospitalizuotas psichoneurologinėje ligoninėje.

IÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad politiniais kaliniais pripažįstami asmenys, dėl politinių motyvų neteisėtai priverstinai gydyti psichiatrinėse gydymo įstaigose. Todėl laikė, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, jo pagrindu neatsiras pareiÅ¡kėjo siekiamos įgyti teisės, nes politiniu kaliniu pripažįstamas toks asmuo, kuris dėl politinių motyvų neteisėtai priverstinai gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose, o ne asmuo sÄ moningai siekęs bÅ«ti patalpintas į psichiatrinę gydymo įstaigÄ .Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, kuriuo jis praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) ligoninė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui V.

J. nustatė neteisingÄ diagnozę - (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, jog sveikata – tai asmens fizinė ir dvasinė bÅ«sena, kuriÄ Ä¯vertinti ir diagnozuoti ligÄ gali tik sveikatos priežiÅ«ros įstaigos specialistai. Todėl sprendė, jog reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ neteisingai nustatytÄ diagnozę, negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku bylos dalyku. Tai faktinė aplinkybė, kurios (ne)egzistavimo klausimas yra įrodinėjamas CPK 178 straipsnyje numatyta tvarka ir gali bÅ«ti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas V. J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti pareiÅ¡kėjo V. J. 2017 m. vasario 17 d. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, pareiÅ¡kimÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Kauno apylinkės teismas nepagrįstai vertino, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omi nustatyti trys juridiniai faktai – tai ne įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai pareiÅ¡kėjo santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės pareiÅ¡kėjo teisės ar pareigos.

Kauno apylinkės teismas nepagrįstai vertino, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omi nustatyti trys juridiniai faktai turi juridinę reikÅ¡mę, t. y. tokie, nuo kurių priklauso pareiÅ¡kėjo asmens asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismas nepagrįstai vertino, jog nustačius, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas V. J. Sovietų SÄ jungos (sovietinės Rusijos imperijos) vykdomos Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos sÄ lygomis buvo priverstas simuliuoti psichinę ligÄ , gultis į (duomenys neskelbtini) psichoneurologinę ligoninę ir joje bÅ«ti iki (duomenys neskelbtini) ne dėl ligos, o dėl atsisakymo okupacijos ir aneksijos metu tarnauti okupacinėje Sovietų SÄ jungos (sovietinės Rusijos imperijos) armijoje bei nenorėdamas bÅ«ti įkalintu dėl savo politinių įsitikinimų, nuo Å¡io juridinio fakto priklauso pareiÅ¡kėjo nurodytų asmens asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, - tame tarpe teisių užtikrinant pareiÅ¡kėjo asmens apsaugÄ nuo neteisėtų prookupacinio Lietuvos Respublikos režimo valdžios ir valdymo institucijų, pareigÅ«nų veiksmų, lygias galimybes dalyvauti pilietiniame ir politiniame valstybės gyvenime, bÅ«ti nediskriminuojamam, persekiojamam politiniais ir tautiniais motyvais – už lietuvių tautybę ir antiokupacinius, antikolonijinius, antisovietinius, antirusiÅ¡kus įsitikinimus bei pažiÅ«ras.

Teismas nepagrįstai neiÅ¡reikalavo, neanalizavo, nevertino baudžiamosios politinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamosios politinės genocido bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos ir pareiÅ¡kėjo jose pateiktų procesinių dokumentų bei su pareiÅ¡kimu pateiktų procesinių dokumentų, kurie įrodo, jog pirmasis praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikÅ¡mę. Kauno apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 8, 10, 18, 20 straipsnių nuostatas, kadangi atsisakė pripažinti Sovietų SÄ jungos (sovietinės Rusijos imperijos) prievarta įvykdytos Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos neteisėtumo faktÄ bei jo neigiamas teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui – neteisėtos prievartos tarnauti prieÅ¡o Sovietų SÄ jungos (sovietinės Rusijos imperijos) ginkluotosiose pajėgose faktÄ .

Kauno apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas teiginys, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog jis buvo priverstas simuliuoti psichinę ligÄ , gultis į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nesukels jam jokių teisinių pasekmių, prieÅ¡tarauja paties teismo skundžiamoje nutartyje cituojamam Lietuvos Respublikos asmenų nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi nagrinėdamas Lietuvos Respublikos asmenų nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo nuostatų taikymÄ pareiÅ¡kėjui pripažįstant nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ išėjo už pareiÅ¡kimo ir bylos nagrinėjimo ribų, nes minėto įstatymo nuostatų taikymas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo įgaliojimų srityje, tokiu bÅ«du pažeidė CPK 2 straipsnį, atsisakė ginti pareiÅ¡kėjo interesus, aiÅ¡kinti bei plėtoti teisę. Kauno apylinkės teismas skundžiamÄ nutartį nepagrįstai grindė CPK 115 straipsniu, kadangi nenurodė jokių pareiÅ¡kimo trÅ«kumų, neiÅ¡aiÅ¡kino į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ pareiÅ¡kėjui reikia kreiptis, pažeidė CPK 115 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas.

Kauno apylinkės teismas skundžiamÄ nutartį nepagrįstai grindė CPK 135 straipsniu, kadangi nenurodė jokių pareiÅ¡kimo turinio trÅ«kumų. Kauno apylinkės teismas skundžiamÄ nutartį nepagrįstai grindė CPK 5 straipsnio ir 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo neteisėtai atimdamas teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ . Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, priimta pažeidžiant CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokio nei faktinio nei teisinio pagrindo, kodėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ neteisingai nustatyta diagnozė, negali bÅ«ti laikoma savarankiÅ¡ku dalyku byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 445 straipsnio nuostatas.

Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos sprendimų, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui nustatė neteisingÄ diagnozę turi įrodinėti ne CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 445 straipsnyje nustatyta tvarka, o atliekant retrospektyvinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pažeidė CPK 7 straipsnio, 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 445 straipsnio nuostatas, kadangi visis trys pareiÅ¡kėjo reikalavimai tarpusavyje susiję.

Taip pat teismas pažeidė pareiÅ¡kėjo turimÄ teisę sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismas pažeidė CPK 136 straipsnio 2 dalies nuostatÄ nepagrįstai pripažindamas, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neteisingai jam nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) gali bÅ«ti įrodinėjamas kitoje byloje, tačiau Å¡io reikalavimo neiÅ¡skyrė. Bei pažeidė CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.Apeliantas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodė, kad sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai ir nepakankamai iÅ¡tirti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių papildomas ir pakartotinis tyrimas yra bÅ«tinas, todėl pilnam ir visapusiÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui tikslinga bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyti argumentai nelaikytini pakankamais pripažinti egzistuojant objektyviÄ bÅ«tinybę pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nenustatęs jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso bÅ«tinybę nagrinėjamu atveju, įvertinęs Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis teismui suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ ir jo pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi atitikti bendruosius CPK 111 ir 113 straipsnių reikalavimus bei specialius reikalavimus; turi būti nurodoma:

1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ ;

3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , taip pat patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK447 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas V. J. 2017 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, jog: (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas V. J. Sovietų SÄ jungos (sovietinės Rusijos imperijos) vykdomos Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos sÄ lygomis buvo priverstas simuliuoti psichinę ligÄ , gultis į (duomenys neskelbtini) psichoneurologinę ligoninę ir joje bÅ«ti iki (duomenys neskelbtini) ne dėl ligos, o dėl atsisakymo okupacijos ir aneksijos metu tarnauti okupacinėje Sovietų SÄ jungos (sovietinės Rusijos imperijos) armijoje bei nenorėdamas bÅ«ti įkalintu dėl savo politinių įsitikinimų; (duomenys neskelbtini) psichoneurologinėje ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas V.

J. Sovietų SÄ jungos (sovietinės Rusijos imperijos) vykdomos Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos sÄ lygomis buvo ne „gydomas“, o priverstinai kankinamas dėl savo antiokupacinių, antisovietinių, antikolonijinių, antirusiÅ¡kų įsitikinimų, dėl atsisakymo okupacijos ir aneksijos sÄ lygomis tarnauti prieÅ¡o ginkluose pajėgose; (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui V. J. nustatė neteisingÄ diagnozę - (duomenys neskelbtini). PraÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia tikslu gauti asmens, nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ .CPK 442 straipsnyje pateiktas sÄ raÅ¡as bylų, kurios teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.

Å is sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksÄ ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK 442 straipsnį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo (1 punktas), taip pat bylas dėl daiktinių teisių, iÅ¡skyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (9 punktas).

Bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos.Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.

Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiÅ¡kimo formai ir turiniui (CPK 146 straipsnis). Kiekvienam į teismÄ besikreipiančiam asmeniui Å¡i tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo bylų nagrinėjimu, pareiÅ¡kimų tokio pobÅ«džio bylose priėmimu.

Nesutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ . Ginčo ir ypatingoji teisena numato skirtingas bylų nagrinėjimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai nustatė, jog pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime praÅ¡omi nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, todėl pagrįstai iÅ¡sprendė pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ .

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Tai, ar faktas turi teisinę reikÅ¡mę, lemia materialusis teisinis reglamentavimas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ .

Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai iÅ¡ paduoto pareiÅ¡kimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, teismas atsisako jį priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad pareiÅ¡kėjas buvo priverstas simuliuoti psichinę ligÄ , gultis į (duomenys neskelbtini) psichoneurologinę ligoninę ir joje buvo ne gydomas, o kankinamas dėl atsisakymo okupacijos metu tarnauti Sovietų SÄ jungos armijoje bei nenorėdamas bÅ«ti įkalintu dėl savo politinių įsitikinimų bei, kad (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui nustatyta neteisinga diagnozė – (duomenys neskelbtini), kadangi nenustačius Å¡ių juridinių faktų pareiÅ¡kėjui neatsiras siekiamos įgyti teisės – asmens, nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinis statusas.

PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kuris nesukels jam teisinių pasekmių, kadangi paties pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas sÄ moningai simuliavo ligÄ , siekdamas iÅ¡vengti karinės tarnybos, prieÅ¡ jį nebuvo naudojama prievarta, todėl negali bÅ«ti pripažintas nekentėjusiuoju. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ .Nepagrįstu laikytinas pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieÅ¡kinį nenagrinėtinÄ teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies l punkto pagrindu, neturėjo teisės siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ spręsti kitoje civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad Å¡alims nedraudžiama kitoje byloje įrodinėti faktus, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos faktinių aplinkybių egzistavimÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo V. J. pareiÅ¡kimas neatitinka CPK 445 straipsnyje nustatytų sÄ lygų juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareikÅ¡imÄ kaip nesukeliantį pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių ir nenagrinėtinÄ teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu.

Dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas netenkinamas.Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamu atveju, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kauno apygardos teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                 Raimondas Buzelis