2020-05-06 Nr. AB-9069-3-62-3-03041-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-2029-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03041-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), tretieji suinteresuoti asmenys – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. priėmė įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo sudaryta asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teises (teisę į sveikatą ir teisę nebūti kankinamam), nustatytas tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, pažeidžianti situacija, todėl pareiškėjui, atliekančiam bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Pataisos namai), buvo padaryta žala, už kurią atsakingas atsakovo atstovas. Pareiškėjas citavo Konstitucijos 23 straipsnio, Įsakymo 1.1. punkto, 2 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklių) 57 punkto nuostatas ir teigė, kad asmens teisė į nuosavybę, gali būti ribojama tik įstatymu, laikantis konstitucinio proporcingo principo. Pareiškėjas tvirtino, jog Įsakyme nustatytos daiktų paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarkos taikymas tiesiogiai pažeidžia Konstitucijoje nustatytą teisę į nuosavybės neliečiamumą. Pareiškėjas pažymėjo, jog atliekant bausmę Pataisos namuose, vadovaujantis Įsakymu iš pareiškėjo 2018 m. lapkričio 15 d. turėjo būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti. Pareiškėjas teigė, kad Pataisos namų administracija, žinodama apie ketinimus kreiptis į teismą, yra sustabdžiusi Įsakymo 2 punkto vykdymą, tačiau bet kada gali pradėti atiminėti ir naikinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus.

3. Pareiškėjas nurodė, jog iš nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parą) yra paimama ne tik viršutinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iš medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neišduodant minkštosios patalynės dalies yra sudaroma situacija, kuriai esant iš nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje. Pareiškėjas teigė, jog asmuo, pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, gali būti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumą žeminančia bausme, kadangi nuteistajam, patalpintam į kameros tipo patalpas, yra leidžiama išeiti iš kameros tik 2 valandas per dieną, o likusias 22 valandas jis būna kameroje, kurioje 12 valandų per parą nebūna galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Pareiškėjas pažymėjo, kad net gydytojui rekomendavus, nuteistajam nėra sudaroma galimybė dienos metu turėti patalynę, t. y. bent minkštą patalynės dalį (čiužinį, pagalvę), tokiu būdu suvaržant nuteistojo galimybę ilsėtis, atsigulti, atsisėsti ant minkšto paviršiaus. Pareiškėjas teigė, jog kyla abejonių dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aišku kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės švara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems nėra organizuojamas užimtumas, jiems neleidžiama dalyvauti bendrose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, todėl toks teisinis reglamentavimas sukelia jam neigiamas pasekmes, kurių intensyvumas akivaizdžiai viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nėra adekvačiai užtikrinama pareiškėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

5. Pareiškėjas teigė, kad jis sportuoja, todėl jo mitybos poreikiai skiriasi nuo nesportuojančių nuteistųjų. Nuteistieji Pataisos namuose iki 2018 m. lapkričio 26 d. turėjo galimybę apsipirkti vieną kartą per savaitę, nuo 2018 m. lapkričio 26 d. du kartus per savaitę, vaisiai ir daržovės yra perkamų maisto produktų pagrindas, o vaisių ir daržovių kiekių nustatymas yra nuteistųjų galimybės rūpintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas, pažeidžiantis pareiškėjo teises. Apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g, pareiškėjui nėra sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių, kadangi Pataisos namų parduotuvė nebuvo pasiruošusi pakeitimams ir šiuo metu netiekia maisto produktų mažesnėse pakuotėse nei buvo tiekiama iki Įsakymo įsigaliojimo. Pareiškėjas neturėjo galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų (pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų), kadangi buvo uždraustos metalinės ir / ar stiklinės maisto prekių pakuotės. Pareiškėjas pažymėjo, jog yra visiškai apribota galimybė vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus, o jam, kaip sportuojančiam vegetarui, yra būtina juos vartoti. Pareiškėjas teigė, kad Pataisos namų siūlomo maisto davinio energetinės vertės vidurkis yra 2 423 kcal per dieną ir jam nepakankamas. Pareiškėjas nurodė, kad maisto davinį gamina įdarbinti nuteistieji, todėl nėra jokios tikimybės, jog maistas yra kokybiškas ir jame išlieka naudingosios medžiagos, kurios yra būtinos sportuojantiems nuteistiesiems, pareiškėjas yra priverstas valgyti sausą maistą, negali jo pagardinti mėgstamais padažais, tokiu būdu nepagrįstai apribojant jo teisę į maisto pasirinkimą. Pareiškėjas teigė, kad šaltuoju metų laiku netenka galimybės užsiimti sportu, kadangi sporto inventorius yra įrengtas Pataisos namų kieme, o pareiškėjas nenaudodamas sportui skirtų pirštinių gali pakenkti savo sveikatai, nušalti rankų pirštus. Pareiškėjas teigė, kad yra visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės deliktinei atsakomybei.

6. Pareiškėjas skunde taip pat reiškė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto (Įsakymo) teisėtumo ištyrimo, kiek tai susiję su šia byla.

7. Atsakovo atstovas Kybartų pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog iš nuteistųjų paimami tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie viršija nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog iš nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar Pataisos namų direktoriaus leidimu – kitam asmeniui.

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1/10-106 „Dėl drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų išvedimo iš kameros užimtumui gerinti taisyklių patvirtinimo” patvirtintas drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų išvedimo iš kameros užimtumui gerinti grafikas, drausmės grupės pastate yra įrengtas poilsio kambarys ir pagal įsakymu patvirtintą grafiką galima lankytis stadione, o šaltuoju metų laiku salėje, kurioje yra sudarytos galimybės sportuoti. Atsakovo atstovas teigė, jog nuteistiesiems kalintiems kamerų tipo patalpose yra skiriamas pakankamas dėmesys užimtumui gerinti.

10. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose (iki 15 parų), yra aprūpinami visu būtinu inventoriumi, jiems yra suteikiama taburetė – 1 vnt. vienam asmeniui arba stalo ilgio suoliukas 2 vnt, todėl pareiškėjo teiginiai, jog kamerose nėra galimybės atsisėsti, yra nepagrįsti.

11. Atsakovo atstovas teigė, kad esant gydytojo rekomendacijoms, nuteistiesiems leidžiama turėti minkštąjį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu ir pabrėžė, jog nuteistieji patys atsineša savo patalynę ir pasideda ją į tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys ją pasiima; patalynė yra sudedama tam skirtose lentynose, ji yra atskiriama viena nuo kitos, o paimamo minkštojo inventoriaus laikymo patalpa yra vėdinama bei užtikrinami visi higienos reikalavimai.

12. Atsakovo atstovas nurodė, jog nuteistųjų apsipirkimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsniu bei Taisyklių XII skyriumi. Įsakymu buvo pakeistas Taisyklių 18 priedas „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas”, dėl šių aplinkybių pasikeitė reikalavimai daugelio produktų įpakavimui ir jų kiekiams. Atsakovo atstovas nurodė, kad vadovaujasi Įsakymu, o po Įsakymu įtvirtinto teisinio reguliavimo pasikeitimo, operatyviai buvo išspręstas klausimas dėl aliejaus ir kitų prekių talpų pakeitimo ir šiuo metu parduotuvei tiekėjai pristato ir galima nusipirkti prekių mažose pakuotėse (pieno 0,5 ltr., aliejaus 0,45 ltr.).

13. Atsakovo atstovas nurodė, kad parduotuvėje visada galima įsigyti įvairių prekių, jų taip pat atvežama pagal užsakymą. Nuteistieji, gavę rašytinį direktoriaus leidimą, gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Pataisos namuose yra užtikrinama pilnavertė nuteistųjų mityba, tai įrodo tiekiamo maisto valgiaraščiai. Maitinimo paslaugas teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Niklita”. Nuteistiesiems tiekiamo maisto davinio energetinė vertė yra nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį – cheminį tyrimą, kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjui teikiama tinkama ir subalansuota mityba, valgykloje dirba dvi virėjos ir dešimt nuteistųjų, tačiau vieni nuteistieji, be virėjos, maisto negamina; visi valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems išduotos privalomo sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todėl šie nuteistieji gali dirbti darbą, susijusį su maisto gamyba bei tiekimu.

14. Atsakovo atstovas teigė, jog pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto (Įsakymo) teisėtumo ištyrimo yra grindžiamas abstrakčiais teiginiais, galimai ateityje galinčiomis kilti pasekmėmis, todėl nėra norminio akto tyrimo dalyko.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Kalėjimų departamentas nurodė, jog pareiškėjo teiginiai, kad Taisyklių pakeitimas pažeidžia jo teisę į nuosavybės neliečiamumą, nebūti kankinamam Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, rūpintis savo sveikata, pagrįsti tik prielaidomis apie galimą žalą (t. y. nukreipti į ateitį), niekaip nepatvirtinti objektyviais duomenimis, nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veiklos ir kilusių pasekmių. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybės tinkamai įrodyti, o jo skunde nėra duomenų apie tai, jog Įsakymas nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą.

17. Kalėjimų departamentas teigė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Pataisos namai būtų sąmoningai siekę nežmoniškai su juo elgtis, o pareiškėjo nurodomi galimi įvairūs nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai dėl laikymo sąlygų yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Ministerija teigė, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės institucijos turi teisę ir pareigą priimti teisės aktus, nustatančius įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kad būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Taisyklės, todėl Teisingumo ministras turi visus įgaliojimus spręsti dėl jų nustatymo ir pakeitimo. Taisyklių 18 priede nustatytas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas sudarytas taip, kad jame būtų tik nuteistiesiems patys būtiniausi maisto produktai ir kiti daiktai. Ministerija pabrėžė, jog visiems nuteistiesiems yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas Pataisos namų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Ministerija nurodė, jog į sąrašą sąmoningai nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai, o draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėje ir stiklinėje taroje padidina nuteistųjų saugumą, kadangi sumažėja galimybės pasigaminti pareigūnų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtus įrankius.

II. 20. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo E. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Teismas analizavo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprašas), 3 punktą, Aprašo 1 priedą, Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalį, Taisyklių 57 ir 220 punktus, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijų, jos įrodinėjimo, įrodymų vertinimo aspektais ir nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad iš pareiškėjo realiai buvo paimti jo daiktai (įsigyti bei turėti; taip pat nustatytam aktyvumo laikui – viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė), tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pats pareiškėjas. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, kad ateityje iš jo gali būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, yra hipotetiniai, deklaratyvūs ir neįrodyti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, susijusių su nustatytam aktyvumo laikui paimama viršutine patalynės dalimi, čiužiniu, užklotu, pagalve, tik nurodė, kad Įsakyme nustatyta tvarka yra žiauri ir žeminanti žmogaus orumą, kadangi nuteistasis, patalpintas į kameros tipo patalpas, 12 valandų per parą neturi galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybių dėl to, jog miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė galimai buvo nešvari, neatitiko kitų higienos normų reikalavimų, todėl vertino, jog vien tik abejonių apie tai, kokiomis sąlygomis laikoma miego laikui išduodama viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, žalos atlyginimui nepakanka.

22. Teismas nustatė, kad skunde išdėstyti pareiškėjo teiginiai dėl galimai pažeistos jo teisės į užimtumą, sportą ir sveikatą yra abstraktūs ir nedetalizuoti, nepatvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė argumentų apie tai, kad pageidavo (norėjo) naudotis Pataisos namuose esamomis užimtumo gerinimo priemonėmis, tačiau dėl atsakovo atstovo kaltės negalėjo to daryti, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas ir darė išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos naudotis Pataisos namuose esančiomis užimtumo priemonėmis.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl galimybės įsigyti maisto produktų, analizavo atsakovo atstovo kartu su atsiliepimu pateiktą UAB „Lobby baltic” 2018 m. lapkričio 16 d. kainoraštį iš kurio matyti, kokių prekių galima įsigyti parduotuvėje. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neteikė argumentų apie tai, jog kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl tam tikrų produktų, kurių nėra parduotuvėje, užsakymo, ar dėl to, jog parduotuvėje nėra produktų, kurie yra nurodyti kainoraštyje, taip pat kitų prekių, kurių būtina jam įsigyti, byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, ginčo laikotarpiu būtų informavęs administraciją apie galimą parduotuvės nepasirengimą pokyčiams. Teismas nusprendė, jog objektyvių galimybių patikrinti, ar pareiškėjas pageidavo ir turėjo galimybę įsigyti jo nurodytus maisto produktus, nėra, pareiškėjo argumentus vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus.

24. Dėl maisto papildų ir teikiamo maisto, teismas analizavo Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį, aptarė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” ir kitų teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką aptariamu aspektu ir nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas, taip pat maisto papildus (vitaminus). Teismas nusprendė, kad nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos, skirti pareiškėjui kitokį maitinimą, nei pagal valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, Pataisos namų administracija neturėjo faktinio pagrindo, nes Taisyklių 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų. Teismas nenustatė, kad maistas būtų tiekiamas nesilaikant nustatytų reikalavimų, pažymėjo, kad pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais prašymais į Pataisos namų administraciją dėl netinkamo maitinimo ar dėl leidimo vartoti maisto papildus (vitaminus) nesikreipė. Teismas nusprendė, kad vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nagrinėjamu aspektu nepatvirtina Pataisos namų (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

25. Teismas nusprendė, jog pareiškėjo skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21, 23, 53 straipsnių ir kitų teisės aktų pažeidimus, minėtų teisės aktų nuostatų nesiejant su šioje byloje aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra teisiškai reikšmingos nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas vertino, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 1 000 Eur, tačiau nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas nukentėjo bei patyrė neturtinę žalą, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26. Teismas įvertino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo turinį ir nustatė, kad prašymas yra grindžiamas tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Teisingumo ministro nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Konvencijai, tarptautinėms sutartims. Teismas konstatavo, jog nėra tinkamo kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinė teismą dėl norminio administracinio akto tyrimo pagrindo bei dalyko, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.

III. 27. Pareiškėjas E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Įsakymo teisėtumą, kiek tai yra susiję su šia byla bei išreikalauti iš Pataisos namų parduotuvės kainynus, galiojusius iki Įsakymo priėmimo ir po jo.

28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas tinkamai neištyrė visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikros ir vadovaudamasis išimtinai tik atsakovo atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus.

29. Pareiškėjas teigia, kad teismas, atsisakydamas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo teisėtumo patikros, negalėjo tinkamai nustatyti civilinės atsakomybės kilimo sąlygų ir priimti pagrįsto bei teisėto sprendimo, nes tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gali nustatyti, ar Ministerijos veiksmai (priimtas Įsakymas) yra neteisėti. Pareiškėjas pažymi, kad jam neturtinė žala buvo padaryta vykdant Įsakymą, kuris yra laikomas teisėtu iki kol jis pripažįstamas neteisėtu ABTĮ nustatyta tvarka, arba kitais įstatymų nustatytais atvejais.

30. Pareiškėjas nurodo, jog jam kyla pagrįstos abejonės dėl Įsakymu padarytų Taisyklių pakeitimų, varžančių pareiškėjo žmogaus teises, siekiant laisvės atėmimo vietos saugumo užtikrinimo, proporcingumo. Pareiškėjas abejoja, ar Įsakymu padaryti Taisyklių 1.12 punkto pakeitimai, kuriais susiaurintas leidžiamų įsigyti produktų sąrašas, siekiama užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, yra būtini. Pareiškėjas akcentuoja, kad taikant leidžiamų įsigyti maisto produktų taros apribojimus, nuteistiesiems leidžiamų įsigyti maisto produktų kainos tapo neproporcingai didesnės nei laisvėje galimų įsigyti maisto produktų, todėl siekiant tinkamai įvertinti maisto produktų kainų pokytį po Įsakymu padarytų Taisyklių pakeitimų yra būtina išreikalauti maisto produktų kainynus taikytus iki Įsakymo priėmimo ir po jo iš Pataisos namų.

31. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Įsakymu priimti Taisyklių apribojimai nesukėlė pareiškėjui jokių realių neigiamų padarinių. Teismas neįvertino, ar nėra galima pasiekti nuteistųjų ir kitų asmenų saugumo, kitomis, mažiau represyviomis priemonėmis, nei drastišku vaisių ir daržovių įsigijimo kiekio apribojimu ir leidžiamų įsigyti maisto produktų taros dydžio sumažinimu.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad Įsakymu padaryti Taisyklių pakeitimai varžo pareiškėjo teises, dėl to atsiranda prielaidos žeminančiam orumą elgesiui – varžoma Pareiškėjo teisė rūpintis savo sveikata ir pasirinkti jam individualiai tinkantį maistą, kas gali sukelti negrįžtamus pareiškėjo sveikatos sutrikimus. Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus argumentus dėl panaikintos galimybės įsigyti konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, dėl maisto papildų vartojimo būtinybės, dėl Pataisos namų siūlomo maisto davinio energetinės vertės, dėl teisės į užimtumą, kuri yra viena svarbiausių efektyvaus bausmės vykdymo sąlygų, padedanti nuteistiesiems palaikyti ne tik gerą fizinę ir psichinę būklę, bet ir atlikus bausmę lengviau integruotis į visuomenę.

33. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsakovo atstovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra pavesta nagrinėti abstrakčius bei hipotetinius paklausimus, o pareiškėjas nurodo tik galimus pažeidimus, kurie gali būti padaryti vykdant Taisyklių pakeitimus. Atsakovo atstovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo negali būti inicijuojama, jei tokios bylos išsprendimas neturės jokios reikšmės konkrečios nagrinėjamos individualios bylos baigčiai.

35. Atsakovo atstovas vadovaujasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, nebuvo nurodęs aplinkybės dėl maisto kainų pokyčio.

36. Atsakovo atstovas dėl maisto papildų ir teikiamo maisto nurodo, kad vien deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, kad maisto kaloringumas buvo per mažas, maistas buvo tiekiamas nesilaikant higienos reikalavimų ir pan., nesant įrodymų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių skundėsi Pataisos namų administracijai, nepatvirtina atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

37. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas skunde išdėstytus argumentus grindė hipotetiniais, bendro pobūdžio, abstrakčiais teiginiais, jo išreikštos abejonės dėl galimo teisių pažeidimo yra nukreiptos į ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes, o ne į konkrečią teisinę situaciją, kilusią dėl Taisyklių pakeitimų. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos jokiais neteisėtais Pataisos namų administracijos veiksmais, todėl jam jokios žalos nepadarė, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimą.

38. Ministerija atsiliepime į pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ministerija nurodo, kad sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kuriais remdamasis jis pareiškėjo skundą atmetė, todėl dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Pataisos namų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

40. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos.

41. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiai skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pažymėtina, jog skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pastebėtina, jog procesinio dokumento skundo trūkumai šalinami vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis normomis. Būtent trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas skundo priėmimo stadijoje, jeigu teismui kyla abejonių, kad procesinio dokumento – skundo – dalykas pagal keliamo ginčo pobūdį suformuluotas ne visiškai teisingai. Procesinė situacija, kai pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, savo skunde aiškiai nenurodo laikotarpio, kuriuo prašoma priteisti žala pareiškėjui galimai ir kilo, o teismas šios aplinkybės neišsiaiškina ir ją abstrakčiai įvardija kaip ginčo laikotarpį (nutarties 23, 24 p.), vertintina kritiškai bei pripažintina proceso teisės normų pažeidimu.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundą teismo žinion, neapsibrėžė pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribų, o kartu ir ribų, kuriose teismas turi nagrinėti bylą, vadovaudamasis tik atsakovo atstovo paaiškinimais neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikinamas.

44. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Milda Vainienė