12db5283-2fcd-4997-89fa-3b58e51685f3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                     Civilinė byla Nr. e2S-731-230/2016 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01808-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.1.; 3.5.1.17. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2125-939/2015 pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims antstoliui M. L., G. J., D. J. dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.              Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

PraÅ¡yme nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. L2-9145-775 dėl 246,18 Eur ir 5 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditoriui UAB „Moment Credit“ iÅ¡ skolininko D. J.. Antstolis M. L., kurio kontoroje yra priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, nustatė, jog skolininko sutuoktinė G. J. dirba MAXIMA LT, UAB, kur gauna pajamas – darbo užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, antstolis pasiÅ«lė bendrovei kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies nustatymo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, kurį jai moka darbdavys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „Moment Credit“ praÅ¡ymÄ tenkino, nustatė, kad skolininko D. J. sutuoktinės G. J. gaunamos lėšos (darbo užmokestis) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis (pusė) nurodytų pajamų priklauso skolininkui D. J.. Teismas nustatė, kad antstolis M. L. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0022/12/21568 pagal 2012 m. gegužės 14 d.

Kauno apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. L2-9145-775 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D. J. iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „Moment Credit“. Sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė tol, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du. Civilinėje byloje Nr. e2-2125-939/2015 nėra duomenų, kurie liudytų, jog skolininko D. J. sutuoktinės G. J. gaunamos pajamos yra jos vienos asmeninė nuosavybė.

Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad santuoka tarp D. J. ir G. J. nenutraukta ir, remdamasis bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nustatė, kad nurodytas turtas – darbo užmokestis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o skolininko D. J. ir jos sutuoktinės G. J. turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios. Kadangi D. J. priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, todėl teismas sprendė, jog skolininko D.

J. sutuoktinės G. J. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų nurodytų pajamų priklauso skolininkui D. J.. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. J. praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį ir iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Moment Credit“ praÅ¡ymÄ atmesti. Atskirajame skunde nurodo, jog teismo nutartis nepagrįsta, neteisėta, pažeidžia G. J. ir jos nepilnamečių vaikų interesus, kadangi D.

J. jau 6 metus nedirba, neprisideda prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, neteikia materialinės paramos vaikams, todėl G. J. visus Å¡eimos poreikius tenkino iÅ¡ gautų paÅ¡alpų, o Å¡iuo metu iÅ¡ gaunamo uždarbio, kuris yra minimalus. Pagal CK 3.109 str. 1 d. nuostatas iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra tos, kurios susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Sutuoktiniai D.

J. ir G. J. nuo 2012 metų kartu negyvena, neveda bendro Å«kio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto. 2014 m. gruodžio 11 d Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu D. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. už nesunkų G. J. sužalojimÄ . IÅ¡ D. J. G. J. priteista 3 700 Lt (1 071,59 Eur) turtinės žalos ir 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos. Å is nuosprendis tik patvirtina, G. ir D. J. kartu negyvena, jų santykiai įtempti, Å¡eimyniniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę, jie neveda bendro Å«kio ir neprisiėmė bendrų įsipareigojimų, o vietoj meilės ir pagalbos D.

J. sutuoktinę tyčia žaloja. Neabejotina ir tai, kad G. J. nėra solidarus atsakovas esantiems D. J. kreditoriams ir teismo veiksmai neteisėti. Be to, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepranešęs Å¡alims, nesudaręs galimybių G. J. aktyviai dalyvauti procese, teikti įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, tokiu bÅ«du apginant savo teises. Toks G. J. nuÅ¡alinimas nuo dalyvavimo byloje yra neabejotinas jos teisių pažeidimas. Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip.

Neįrodžius aplinkybės, kad paskolos sandoris su D. J. buvo sudarytas siekiant patenkinti bÅ«tinus Å¡eimos poreikius, bei atsižvelgiant į tai, kad Å¡io sandorio metu Å¡alys kartu negyveno, nevedė bendro Å«kio, o D. J. buvo nuteistas už tyčinį sutuoktinės sužalojimÄ , sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga, todėl prievolė, kylanti iÅ¡ D. J. prisiimto kredito, nelaikytina solidaria sutuoktinių prievole CK 3.109 str. 1 d. 6 p. prasme ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja UAB „Moment Credit“ nesutinka su atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, jog G. J. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimÄ tarpusavio sutartimis. BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos iÅ¡ abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinių veiklos, iÅ¡skyrus lėšas, bÅ«tinas sutuoktinio profesinei veiklai, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, paÅ¡alpos ir kt. iÅ¡mokos.

Taigi G. J. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Suinteresuotas asmuo G. J. nurodė, jog ji su sutuoktiniu (skolininku) nuo 2012 metų kartu negyvena, neveda bendro Å«kio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto. Tačiau atskirajame skunde nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes. Juo labiau, kad atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodė tÄ patį sutuoktinio D. J. (skolininko) gyvenamosios vietos adresÄ . PareiÅ¡kėja taip pat pažymi, jog ji nesiekia įrodyti, kad skolininkas D.

J. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai ir kad suteiktas kreditas yra solidarioji jų prievolė CK 3.109 str. 1 d. 6 p. prasme. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iÅ¡ jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. IÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali bÅ«ti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas.

Taigi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobūdžio. Byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinio D. J. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl skundo argumentai dėl prievolės solidarumo nėra teisiškai reikšmingi. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos UAB „Moment Credit“ prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio M. L. kontoroje yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje Nr. 0022/12/21568 pagal Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. L2-9145-775/2012 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko D.

J. iÅ¡ieÅ¡kotojai UAB „Moment Credit“ naudai. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas yra sudaręs santuokÄ su G. J., o skolininko sutuoktinė G. J. dirba UAB „Maxima LT“, 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymu pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai UAB „Moment Credit“ per vienÄ mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – sutuoktinės G. J. po santuokos sudarymo įgytose pajamose, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos UAB „Moment Credit“ praÅ¡ymÄ , skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui D.

J. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės G. J. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų, kurios yra bendra jungtinė nuosavybė su skolininku D. J..Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji su D. J. nuo 2012 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto. D. J. jau 6 metus nedirba, neprisideda prie šeimos išlaikymo, neteikia materialinės paramos vaikams, o prievolė, kylanti iš D. J. prisiimto kredito, nelaikytina solidaria sutuoktinių prievole, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamų piniginių lėšų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais.IÅ¡ieÅ¡koti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iÅ¡ sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iÅ¡ bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuoto asmens D. J. skola pagal Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. L2-9145-775/2012 yra asmeninė D.

J. prievolė. Tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal minėtÄ prievolę negali bÅ«ti nukreipiamas į G. J., kaip skolininko sutuoktinės, darbo užmokestį.Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Ta aplinkybė, kad apeliantė su sutuoktiniu kartu negyvena, neveda bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų G. J. ir D. J. būtų nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, taip pat įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad skolininkas kito turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taip užtikrinant kreditoriaus interesus, neturi, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog skolininko sutuoktinės po santuokos sudarymo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. J. ir D. J. nuosavybė, kurioje nustatė skolininko D. J. dalį. Apeliantė nenurodo jokių argumentų dėl teismo, remiantis sutuoktinių lygių dalių prezumpcija, nustatytos skolininko dalies (1/2 dalies) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 straipsniai), to nevertina.

Apeliantė atskirÄ jį skundÄ taip pat grindžia argumentu, jog neįrodžius aplinkybės, kad paskolos sandoris su D. J. buvo sudarytas siekiant patenkinti bÅ«tinus Å¡eimos poreikius, prievolė nelaikytina solidaria. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apeliantės argumentu nesutinka ir pažymi, jog Å¡iuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobÅ«dis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). PareiÅ¡kėja UAB „Moment Credit“, pateikdama teismui praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekia įrodyti, kad skolininkas D.

J. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę iÅ¡ieÅ¡koma ne tik iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iÅ¡ jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. IÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali bÅ«ti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Taigi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobÅ«džio, bet nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinio D. J. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Todėl, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atskirojo skundo argumentai, kuriais sutuoktinė teigia, jog prievolė nėra solidari, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su G. J. atskirojo skundo argumentu, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepranešęs Å¡alims, nesudaręs galimybių G.

J. aktyviai dalyvauti procese, teikti įrodymus ir paaiÅ¡kinimus. Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu. PareiÅ¡kimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimÄ (Å¡io Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko bÅ«stÄ (Å¡io Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (Å¡io Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimÄ (Å¡io Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo Å¡io Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (Å¡io Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iÅ¡ vykdymo proceso, teismas iÅ¡nagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos.

Antstolis kartu su pareiÅ¡kimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. Å iame straipsnyje nurodyti pareiÅ¡kimai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka nepraneÅ¡us suinteresuotiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiÅ¡kimo nagrinėjimÄ nekliudo jį iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 593 straipsnio 1–3 dalys). Taigi CPK nenustato imperatyvo apie tokio pobÅ«džio bylų nagrinėjimÄ praneÅ¡ti suinteresuotiems asmenims.

Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pareiÅ¡kėjos UAB „Moment Credit“ praÅ¡ymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo gautas 2015 m. gruodžio 22 d., o iÅ¡nagrinėtas 2015 m. gruodžio 29 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka, taigi, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo raÅ¡ytinio proceso tvarka nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio praÅ¡ymo nagrinėjimo tvarkÄ .

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo iÅ¡siųsta apeliantei G. J., kuri teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, todėl jos procesinės teisės nebuvo pažeistos.Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį ir atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                              Nijolia Indreikienė