2020-07-29 Nr. AB-14075-3-61-3-04221-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-474-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04221-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. lapkričio 8 d. raštą „Dėl išieškojimo iš M. R., vykdant užsienio valstybės prašymą“ Nr. (23.1-08-3-5)RNA-27853 (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo administracinę bylą pagal Pareiškėjo M. R. skundą atsakovui VMI nutraukė.

Teismas nustatė, kad VMI ginčijamu Raštu informavo pareiškėją, kad 2019 m. lapkričio 5 d. gautas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymas išieškoti iš pareiškėjo 10 168,02 Eur akcizo mokesčio ir su juo susijusių sumų skolą. Taip pat nurodė, kad mokestinės prievolės neįvykdžius per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos, ji bus išieškoma iš pareiškėjo priverstine tvarka, pareiškėjui paaiškinta, kad Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Jungtinės Karalystės įstatymais, pateikiant skundą šios šalies kompetentingai įstaigai. Prie ginčijamo Rašto VMI pridėjo suvienodintą dokumentą, leidžiantį vykdyti išieškojimą, iš kurio matyti, kad Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius pareiškėjo atžvilgiu reiškia reikalavimą sumokėti 8 364,61 Eur mokestinę prievolę ir 1 803,41 Eur baudą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administratorių (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestinės nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir Įstatymas).

Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 4 straipsnio 5 punktas įtvirtina, kad pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančios institucijos naudai gavusi prašančios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratoriaus turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

Teismo vertinimu, ginčijamas Raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, juo nėra pradedama priverstinio išieškojimo procedūra, o skolininkas tik informuojamas apie ateityje galimą pradėti išieškojimo procedūrą, jeigu mokestinė prievolė nebūtų sumokėta per ginčijamame Rašte nurodytą terminą. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad VMI suteikta teisė priimti nustatytos formos bei turinio sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pagal formą, nustatytą VMI viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-143, teismas nurodė, kad Raštas nėra ir negali būti laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu išieškoti paminėtą mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą iš pareiškėjo. Skundžiamu Raštu VMI tik informavo pareiškėją apie tai, kad toks sprendimas bus priimtas tuo atveju, jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad yra priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis galutinis VMI sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 10 168,02 Eur sumą pagal užsienio valstybės prašymą. Pareiškėjo pateikti mokėjimai ir kvitai Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui šiuo atveju nepaneigė Lietuvos mokesčių administratoriaus pareigos informuoti skolininką apie gautą suvienodintą dokumentą dėl mokestinės prievolės, o informacijos, jog Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius būtų pateikęs nurodymą stabdyti išieškojimo procedūrą Lietuvos mokesčių administratoriui taip pat nėra.

Nustatęs, kad Raštas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, teismas nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas M. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, VMI viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-143 patvirtinta sprendimo forma taikytina tais atvejais, kai mokestinė nepriemoka išieškoma MAĮ 33 straipsnio 8 punkto pagrindu. Tuo tarpu šioje byloje mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas išimtinai vadovaujantis Įstatymu.

Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas Raštas sukelia jam neigiamus teisinius padarinius, kadangi nuo kreipimosi į teismą dienos, jam yra skaičiuojami delspinigiai, atitinkamai apsunkinant jo finansinę padėtį.

Pareiškėjas mano, jog administracinė byla negalėjo būti nutraukta, nes Raštas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui ir nelaikytinas tarpiniu procesiniu sprendimu, kadangi joks papildomas sprendimas dėl užsienio valstybės pateikto suvienodinto dokumento vykdymo neturi būti priimamas. VMI, gavusi Jungtinės Karalystės prašymą vykdyti priverstinį išieškojimą, turėjo įvertinti pateikiamus dokumentus ir nustatyti, ar pateiktas prašymas atitinka Įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir ar nėra nustatyti Įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriais atsisakoma suteikti pagalbą. Pareiškėjo nuomone, VMI, žinodama, kad mokestinė prievolė yra faktiškai įvykdyta, turėjo bendradarbiauti su prašančiąja institucija ir pranešti jai apie esamą situaciją.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

VMI nuomone, teismo nutartis yra motyvuota, teismas visapusiškai įsigilino į ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškais klausimais.

Atsakovo vertinimu, teismas objektyviai nustatė ir įvertino faktą, kad sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą FR1068 forma ir jos užpildymo taisyklės buvo patvirtintos VMI viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-143 (aktuali teisės akto redakcija galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.), iš kurių matyti, kad mokesčių administratorius priima atskirą sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą, kuris turi nustatytą formą, o prieš tai praneša asmeniui apie gautą suvienodintą dokumentą, kas ir buvo atlikta ginčo byloje.

Pareiškėjas buvo informuotas, jog Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Jungtinės Karalystės įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai Jungtinės Karalystės įstaigai. Atsakovas 2020 m. kovo 9 d. raštu Nr. RNA-6055 papildomai informavo pareiškėjo atstovą pateikti dokumentus, patvirtinančius jo kreipimąsi į užsienio valstybės kompetentingą instituciją, tačiau nei iki paminėto termino, nei iki dabar pareiškėjas VMI nėra pateikęs dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi į Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybą dėl prašančios valstybės prašymo vykdyti reikalavimą ir/arba imtis prevencinių priemonių bei suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą, pagrįstumo. Pareiškėjo pateikti mokėjimo kvitai negali būti laikomi lygiaverčiais dokumentais/įrodymais, kurie leistų teigti, kad M. R. su prašymu/skundu kreipėsi į Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybą, įrodinėdamas aplinkybes, kad yra padengęs skolą. Šias aplinkybes tinkamai įvertino teismas, konstatavęs, kad informacijos, jog Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius būtų pateikęs nurodymą stabdyti išieškojimo procedūrą Lietuvos mokesčių administratoriui, nėra.

VMI nurodo, jog Raštas pagrįstas teisės aktais, pasirašytas įgalioto asmens, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę byla pagal pareiškėjo M. R. skundą nutraukė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad VMI 2019 m. lapkričio 8 d. raštu pranešė pareiškėjui, kad 2019 m. lapkričio 5 d. gautas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymas išieškoti iš M. R. 10 168,02 Eur akcizų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolą. Skundžiamame rašte pažymėta, kad jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys, ji bus išieškoma iš jo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad Jungtinės Karalystės kompetentingos tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Jungtinės Karalystės įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai Jungtinės Karalystės įstaigai.

VMI 2019 m. lapkričio 8 d. raštas priimtas įgyvendinant Įstatyme įtvirtintą Lietuvos Respublikos institucijos pareigą pranešti apie su reikalavimais susijusius dokumentus (Įstatymo 9 str.). Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašančiosios institucijos prašymu Lietuvos Respublikos institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais dokumentų įteikimo tvarką, praneša adresatui apie visus dokumentus, įskaitant ir teisminius, susijusius su šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytais reikalavimais (Įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad šis įstatymas, inter alia (be kita ko), taikomas, kai Lietuvos Respublikos institucijos teikia pagalbą kitoms ES valstybių narių institucijoms dėl reikalavimų, susijusių su visais bet kokio pobūdžio mokesčiais ir muitais, kuriuos taiko valstybė narė arba jos teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba kurie taikomi valstybės narės arba jos padalinių ar ES vardu); tai neapriboja prašančiosios institucijos teisės tiesiogiai pranešti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam asmeniui registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija nedelsdama praneša (nurodo pranešimo skolininkui datą) prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių imtasi dėl jos prašymo pateikti pranešimą apie su reikalavimu susijusius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu Raštu pareiškėjas informuotas apie tai, jog jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinė prievolė nebus įvykdyta, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, aktualus teisinis reguliavimas susijęs su mokesčių administratoriaus kompetencija priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas pagal užsienio valstybės prašymą.

Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje; suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Prašymo vykdyti išieškojimą tvarka reglamentuota Įstatymo 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratoriaus turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Ginčui aktualiu laikotarpiu sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą FR1068 forma ir jos užpildymo taisyklės buvo patvirtintos VMI viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-143.

VMI 2019 m. lapkričio 8 d. rašte išdėstytą informaciją apie VMI ketinimą pradėti 10 168,02 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, įvertinusi minėto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamas Raštas nėra ir negali būti laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu išieškoti paminėtą mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą iš pareiškėjo. Skundžiamu Raštu VMI tik informavo pareiškėją apie tai, kad toks sprendimas bus priimtas tuo atveju, jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys.

Atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio. Raštas, nepaisant to, kad jame nurodyta, jog jis yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis yra tarpinis aktas, tik informuojantis pareiškėją apie VMI gautą Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymą išieškoti iš jo nesumokėtus mokesčius ir mokestinės prievolės neįvykdymo pasekmes. Byloje nėra duomenų, kad yra priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis galutinis VMI sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti 10 168,02 Eur sumą iš pareiškėjo pagal užsienio valstybės prašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (pvz., tarpinis procedūrinis aktas) jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-902-525/2017; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-121-261/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-502/2019).

Nustatęs, kad VMI 2019 m. lapkričio 8 d. Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, teisėtai ir pagrįstai administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui VMI nutraukė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius