Legislator Case Law & Legislation
2023-04-26 Nr. AB-9099-3-62-3-00620-2022-8 AI generated

2023-04-26 Nr. AB-9099-3-62-3-00620-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-04-26 Nr. AB-9099-3-62-3-00620-2022-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ apeliacinį skundą dėl Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2023-04-26 Nr. AB-9099-3-62-3-00620-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Administracija, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5850-621/2021, iš naujo išnagrinėjo paraiškas. Savivaldybės administracija 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (33.200.E)R-427 atsisakė išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą. Atsakovo atsisakymas išduoti leidimą buvo motyvuotas tuo, kad Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 (toliau – ir Aprašas), 5.2 papunkčio nuostatos numato, kad reikalinga pateikti žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, savininko sutikimą, kurio pareiškėjas nepateikė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-853-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00620-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 55.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ apeliacinį skundą dėl Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Katos studija“ (toliau – ir UAB „Katos studija“, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) 2022 m. vasario 10 d. priimtą sprendimą Nr. (33.200.E)R-427 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti pagal UAB „Katos studija“ 2021 m. kovo 4 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. kovo 4 d. paraiška), 2021 m. kovo 5 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (duomenys neskelbtini)(reg. Nr. 29-29-452) (toliau – ir 2021 m. kovo 5 d. paraiška) ir 2021 m. kovo 8 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-470) (toliau – ir 2021 m. kovo 8 d. paraiška) (toliau visos kartu – ir paraiškos).

2. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Administraciją su paraiškomis dėl leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimo. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo paraiškas, 2021 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (33.200E)R-871 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“. Pareiškėjas UAB „Katos studija“ kreipėsi į teismą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraiškas. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5850-621/2021 pareiškėjo skundą patenkino: 1) panaikino Administracijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (33.200E) R-871 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“; 2) įpareigojo atsakovą Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraiškas; 3) priteisė iš Administracijos 3 339,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Administracija, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5850-621/2021, iš naujo išnagrinėjo paraiškas. Savivaldybės administracija 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (33.200.E)R-427 atsisakė išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą. Atsakovo atsisakymas išduoti leidimą buvo motyvuotas tuo, kad Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 (toliau – ir Aprašas), 5.2 papunkčio nuostatos numato, kad reikalinga pateikti žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, savininko sutikimą, kurio pareiškėjas nepateikė.

4. Pareiškėjas UAB „Katos studija“ teigė, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi Administracija, priimdama sprendimą, neįvykdė privalomų teismo nurodymų administracinėje byloje Nr. eI3-5850-621/2021, ignoravo administracinės bylos medžiagą, o būtent tai, kad Administracija, o ne Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) yra aktualių žemės sklypų valdytoja. NŽT pateiktuose atsakymuose aiškiai patvirtinta, kad žemės sklypai prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl NŽT neturi jokių atsakovo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dokumentų, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo NŽT. Minėtas sklypas 2015 m. kovo 19 d. panaudos teise perduotas Kauno miesto savivaldybei (2015 m. kovo 19 d. panaudos sutartis Nr. 8SUN-11). Nurodytas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2022 m. vasario 9 d. raštas Nr. 60-4-95, kad reklaminiai įrenginiai, įrengti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu, nėra Kauno miesto savivaldybei priklausančių gatvių ribose, akivaizdžiai prieštarauja valstybės įmonės Registrų centro duomenims, kurie nėra nuginčyti ir turi didesnę įrodomąją galią. Be to, šis raštas pareiškėjui nebuvo pateiktas susipažinti ir pareiškėjas neturėjo jokios galimybės įvertinti jame nurodytos informacijos patikimumo. Atsakovas iki šiol visada savo faktiniais veiksmais pripažino esantis žemės sklypų, kuriuose paraiškomis buvo prašoma įrengti išorinės reklamos įrenginius, valdytoju. Naujus leidimus paraiškomis buvo prašoma išduoti vietose, kuriose pareiškėjo išorinės reklamos įrenginiai jau buvo įrengti anksčiau. Atitinkamai pareiškėjas su atsakovu privalo suderinti ir anksčiau jau buvo suderinęs paraiškose nurodytų išorinės reklamos įrenginių įrengimo projektus, kurie yra galiojantys. Pareiškėjas teigė, kad visus privalomus dokumentus atsakovui yra pateikęs, o pats atsakovas niekada iki šiol NŽT sutikimų dėl tų pačių išorinės reklamos įrenginių įrengimo nereikalavo ir elgėsi kaip tikrasis žemės sklypų valdytojas. Pareiškėjas vertino, jog atsakovas Administracija nepagrįstai atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5850-621/2021, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo paraiškas. Atsakovas, išnagrinėjęs paraiškas pagal Aprašo reikalavimus, nustatė, kad pareiškėjas prašo išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą valstybinėje žemėje, todėl vadovaujantis Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 4-371 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymo Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-12-01 įsakymo Nr. 405 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ (toliau – ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklės), 21.2 papunkčiu ir Aprašo 5.2 papunkčiu turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas tokio sutikimo kartu su paraiškomis nepateikė, todėl Administracija Sprendimu atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą adresais (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas paaiškino, kad Reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimo. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 2 punktas neleidžia išduoti leidimo, jeigu numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų. Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 21.2 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai inter alia turi pateikti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Aprašo 5.2 papunktyje. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas paraiškose nurodė, kad reklaminiai įrenginiai, ant kurių numatoma skleisti išorinę reklamą, yra ant savivaldybės objekto, tačiau visi trys įrenginiai yra valstybinėje žemėje, kurios valdytoja yra ne Kauno miesto savivaldybė, o NŽT. Iš pareiškėjo pateiktų reklaminių įrenginių prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projektų matyti, kad reklaminiai įrenginiai yra ne (duomenys neskelbtini) gatvės, kurias nuosavybės teise valdo Kauno miesto savivaldybė, ribose. Anot atsakovo, šias aplinkybes patvirtina ir Administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2022 m. vasario 9 d. raštas Nr. 60-4-95, kuriame nurodyta, kad reklaminiai įrenginiai, įrengti prie (duomenys neskelbtini)(reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini)), nėra Kauno miesto savivaldybei priklausančių gatvių ribose. Reklaminių įrenginių koordinatės nustatytos pagal reklaminių įrenginių projektuose esančias reklaminių įrenginių vietos schemas, kurios buvo pateiktos Administracijai. Priešingų įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo paraiškas, iš esmės suklydo reikalaudamas iš pareiškėjo NŽT sutikimų ir paraiškų dėl (duomenys neskelbtini) netenkino nesant jokio faktinio pagrindo, yra neįrodyti.

8. Atsakovas pažymėjo, kad reklaminis įrenginys (duomenys neskelbtini) patenka į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nepriklausomai nuo to, kad šį žemės sklypą 2015 m. kovo 19 d. panaudos sutarties Nr. 8SUN-11 pagrindu naudoja Kauno miesto savivaldybė, ši žemė nėra nei nuosavybės, nei patikėjimo teise valdoma savivaldybės, todėl Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto savininko sutikimo nepateikimas reiškia, kad nėra visų būtinų sąlygų leidimui išduoti, o atsisakymas jį išduoti tokiu pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Išdavus leidimus išorinei reklamai įrengti pagal pareiškėjo paraiškas jie prieštarautų Lietuvos Respublikos vietinės rinkliavos įstatymo 12 straipsnio 2 daliai ir Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatams, patvirtintiems Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. T-76 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-02-07 sprendimo Nr. T-45 „Dėl Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

10. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad Administracija anksčiau išdavė leidimus, nors pareiškėjas su ankstesnėmis paraiškomis nebuvo teikusi NŽT sutikimo, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo Sprendimo neteisėtumo, nes Reklamos įstatymas nenumato leidimo termino pratęsimo remiantis tais pačiais dokumentais, kurių pagrindu leidimai buvo išduoti anksčiau.

11. Atsakovo teigimu, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su paraiškomis dėl leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimo, t. y.: 2021 m. kovo 4 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-417); 2021 m. kovo 5 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (duomenys neskelbtini)(reg. Nr. 29-29-452); 2021 m. kovo 8 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-470).

14.2. Administracija 2021 m. kovo 19 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją nurodydama, kad kartu su paraiškomis būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (NŽT) sutikimą, sutikimo pateikimui nustatydama 5 darbo dienų terminą (iki 2021 m. kovo 29 d.).

14.3. 2021 m. kovo 29 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu pratęsti 2021 m. kovo 19 d. elektroniniu laišku nustatytą terminą iki 2021 m. balandžio 9 d., kadangi NŽT atsakymus į pateiktus prašymus pateikia per 10 darbo dienų.

14.4. Atsakovas netenkino pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d. prašymo ir 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (33.200.E) R-871 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, motyvuodamas tuo, kad per nustatytą terminą pareiškėjas nepateikė atsakovui trūkstamų dokumentų.

14.5. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl Administracijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (33.200E) R-871 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui Administracijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraiškas.

14.6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. eI3-5850-621/2021 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Administracijai, 2021 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Administracijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (33.200E) R-871 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“; įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraiškas; priteisė iš atsakovo pareiškėjui 3339,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog Administracijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (33.200E) R-871 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų. Nors atsakovo sprendime buvo nurodytas teisinis atsisakymo išduoti leidimą pagrindas, tačiau nenurodyti VAĮ 10 straipsniui pagrįsti atsisakymo motyvai.

14.7. Administracija, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5850-621/2021, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo paraiškas ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (33.200E) R-427 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ informavo pareiškėją, kad leidimai įrengti išorinę reklamą paraiškose nurodytose vietose nebus išduoti. Šiuo sprendimu paraiškos buvo atmestos, kadangi pareiškėjas nepateikė žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, savininko sutikimo.

14.8. Pareiškėjas į bylą pateikė NŽT atsakymus į pareiškėjo prašymus išduoti sutikimus statyti reklaminius įrenginius. Iš NŽT 2021 m. kovo 23 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.125E) dėl UAB „Katos studija“ prašymo išduoti sutikimus statyti reklaminius įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esantys prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Kaune, matyti, kad NŽT Kauno miesto skyrius atsisakė išduoti sutikimus statyti reklaminius įrenginius. NŽT nurodė, kad sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, NŽT išduoda vadovaudamasi Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.). NŽT atsakymuose pareiškėjui nurodė, kad prašymą dėl reklaminio įrenginio statybos valstybinėje žemėje galės nagrinėti tik tada, kai pareiškėjas pateiks Taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus. NŽT taip pat nurodė, kad iš kartu su prašymais pateiktų dokumentų, t. y. schemos, kurioje pažymėtos objekto posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje (x/y (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad planuojamas statyti reklaminis įrenginys (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį Kauno miesto savivaldybė valdo neatlygintinai pagal pasirašytą panaudos sutartį, ribas. Iš kitų kartu su prašymais pateiktų dokumentų matyti, kad reklaminį stendą (duomenys neskelbtini) (objekto posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje ‒ X ir Y: (duomenys neskelbtini)), ir reklaminį stendą (duomenys neskelbtini) (objekto posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje ‒ X ir Y: (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas pageidauja įrengti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomoje žemėje, todėl nagrinėjamu atveju Sutikimų statyti statinius taisyklių nuostatos netaikomos ir NŽT Kauno miesto skyrius neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.

15. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, Reklamos įstatymas, Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtintas Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas) ir Aprašas.

16. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo į bylą pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. A-1283 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-16 įsakymo Nr. A-852 „Dėl Vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ matyti, kad šiuo dokumentu buvo patikslintas sąrašas vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų. Minėtu įsakymu iš vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašo buvo išbrauktos vietos adresais: (duomenys neskelbtini) (8.1 papunktis), (duomenys neskelbtini) (2.21 papunktis) ir (duomenys neskelbtini) (2.1 papunktis).

17. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas paraiškose nurodė, kad reklaminiai įrenginiai, ant kurių numatoma skleisti išorinę reklamą, yra ant savivaldybės objekto, tačiau visi trys įrenginiai yra valstybinėje žemėje, kurios valdytoja yra ne Kauno miesto savivaldybė, o NŽT.

18. Teismas pažymėjo, kad Administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2022 m. vasario 9 d. rašte Nr. 60-4-95 nurodyta, kad reklaminiai įrenginiai, įrengti prie (duomenys neskelbtini)(reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini), Kaune (reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini)), nėra Kauno miesto savivaldybei priklausančių gatvių ribose. Reklaminių įrenginių koordinatės nustatytos pagal pareiškėjo pateiktų reklaminių įrenginių projektuose esančias reklaminių įrenginių vietos schemas. Byloje nėra įrodymų, kad žemės sklypai atsakovui būtų perduoti valdyti patikėjimo teise ir dėl to NŽT sutikimas nebūtų privalomas remiantis Taisyklių 21.2 punkte numatyta išimtimi – kai žemė, ant kurios įrengiama išorinė reklama, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdoma patikėjimo teise. Teismas nurodė, kad, remiantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 1 punkto nuostatomis, savivaldybė gali būti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu, jeigu valstybinės žemės sklypai jai perduoti patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418. Teismas pabrėžė, kad pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinės žemės sklypai, perduodami patikėjimo teise savivaldybėms, turi būti suformuoti pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus.

19. Nagrinėjamu atveju, pagal pareiškėjo ir atsakovo pateiktus duomenis, nustatyta, kad abu pareiškėjo nurodyti reklaminiai įrenginiai (t. y. prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune), kuriems jis siekia gauti leidimą, yra įrengti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, todėl iki jų suformavimo ši žemė Vyriausybės nustatyta tvarka negali būti perduota atsakovui. Tai reiškia, kad ši valstybinė žemė patikėjimo teise yra valdoma NŽT ir Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Taisyklių 21.2 punkte ir Aprašo 5.2 punkte numatytas NŽT sutikimas yra privalomas dokumentas, kurį pareiškėjas turėjo pateikti atsakovui kartu su paraiškomis gauti leidimus įrengti išorinę reklamą. Atitinkamai atsakovas teisėtai ir pagrįstai reikalavo tokį sutikimą pateikti, remdamasi minėtas Reklamos įstatymo ir Taisyklių nuostatas įgyvendinančio Aprašo 5.2 punktu.

20. Teismas nurodė, kad reklaminis įrenginys (duomenys neskelbtini) patenka į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Iš atsakovo į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad šį žemės sklypą 2015 m. kovo 19 d. panaudos sutarties Nr. 8SUN-11 pagrindu naudoja Kauno miesto savivaldybė, tačiau ši žemė nėra nei nuosavybės, nei patikėjimo teise valdoma savivaldybės, todėl Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto savininko sutikimo nepateikimas reiškia, kad nėra visų būtinų teisinių prielaidų leidimui išduoti, o atsisakymas jį išduoti tokiu pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas.

21. Teismas pabrėžė, kad nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad Reklamos 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas sutikimas yra būtina sąlyga išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, jeigu ją norintis įrengti pareiškėjas nėra žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, savininkas ir ši žemė nėra nuosavybės ar patikėjimo teise valdoma savivaldybės. Todėl Reklamos 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto savininko sutikimo nepateikimas reiškia, kad nėra visų būtinų teisinių prielaidų leidimui išduoti, o atsisakymas jį išduoti tokiu pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad tokia praktika panašaus pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

22. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovas, reikalaudamas NŽT sutikimo ir dėl jo nepateikimo atsisakęs pareiškėjui išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šiuo atveju nepažeidė leidimų išorinei reklamai išdavimo procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Žemės įstatymui, Reklamos įstatymui, Taisyklėms, Aprašui, Specialiajam planui), todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą.

23. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad tokių pat dokumentų pagrindu Administracija anksčiau išdavė leidimus, nors pareiškėjas su ankstesnėmis paraiškomis NŽT sutikimo tiems patiems reklamos įrenginiams nebuvo teikęs ir Administracija to nereikalavo. Teismas pažymėjo, kad Reklamos įstatymas nenumato Leidimo termino pratęsimo remiantis tais pačiais dokumentais, kurių pagrindu leidimas buvo išduotas anksčiau. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažino, kad su pradinėmis paraiškomis dėl tų pačių reklaminių įrenginių nebuvo atsakovui pateikęs NŽT sutikimo, todėl prašydamas išduoti naują leidimą turi pareigą pateikti tokį dokumentą. Atitinkamai atsakovas privalo jo reikalauti ir privalo užtikrinti, kad naujas leidimas būtų išduotas laikantis visų įstatymo reikalavimų, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių ankstesnis leidimas buvo išduotas be tokio dokumento. Teikiant paraiškas dėl naujų leidimų gavimo tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė nauji teisiniai santykiai, kuriuose abi šalys privalo besąlygiškai laikytis įstatymo reikalavimų. Vien tai, kad pareiškėjas anksčiau leidimus gavo be NŽT sutikimo, nesuteikia teisės nei pareiškėjui gauti, nei atsakovui išduoti naują leidimą nesilaikant imperatyvių įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

III. 24. Pareiškėjas UAB „Katos studija“ apeliaciniame skunde prašo 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies nuostatos – skundžiamas teismo sprendimas yra atsakovo procesinio dokumento kopija (ABTĮ 146 str. 1 d. ir 2 d. 5 p.).

26. Skundžiamu Sprendimu nebuvo atliktas joks realus pareiškėjo skundo argumentų ir pareiškėjo pateiktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, o pirmosios instancijos teismas tik perrašė atsakovo atsiliepimą į skundą.

27. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles dėl ko bylos esmė liko neatskleista (ABTĮ 56 str. 1 d. ir 7 d. , 146 str. 1 d. ir 2 d. 5 p.), nevertino jo į bylą pateiktų įrodymų.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu suteiktas akivaizdus prioritetas ir nutarta remtis vien tik atsakovo atsiliepimu į skundą bei vidiniu atsakovo Nekilnojamojo turto skyriaus 2022 m. vasario 9 d. raštu Nr. 60-4-95. Tačiau pareiškėjo įsitikinimu, šis dokumentas yra iš esmės perrašytas atsakovo atsiliepimas į skundą ir apskritai nėra įrodymas ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies prasme, o vidiniai atsakovo dokumentai neturi jokios išankstinės ar aukštesnės įrodomosios galios (oficialaus rašytinio įrodymo statuso) – tai tik atsakovo, kaip juridinio asmens ir proceso šalies, pozicijos (nuomonės) išdėstymas atskiro rašto forma, o ne savarankiškas bylos įrodymas.

29. Dar daugiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų NŽT atsakymų, šis atsakovo Nekilnojamojo turto skyrius 2022 m. vasario 9 d. raštas Nr. 60-4-95 akivaizdžiai prieštarauja Registrų centro duomenimis, kurie nebuvo nuginčyti ir turi didesnę įrodomąją galią. Tačiau dėl šios aplinkybės įrodymų vertinimo aspektu pirmosios instancijos apskritai nepasisakė ir nutarė perrašyti niekuo neparemtą vidinio atsakovo dokumento teiginį. Pareiškėjas pabrėžia, kad NŽT pateikė atsakymus į prašymus išduoti sutikimą statyti išorinės reklamos įrenginius valstybinėje žemėje, t. y. identiškose vietose, kurios buvo nurodytos atsakovui pateiktose pareiškėjo paraiškose.

30. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateiktas joks į bylą pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų – įskaitant NŽT atsakymų, kurių turinys aptartas šio apeliacinio skundo 11 ir 15 punktuose – vertinimas, nors šie įrodymai patvirtino visiškai priešingas išvadas, nei sekė iš byloje išdėstytos atsakovo pozicijos (t. y. kad išorinės reklamos įrenginius pareiškėjas prašė leisti įrengti būtent atsakovo, o ne NŽT valdomos žemės ribose). Nors šių rašytinių įrodymų turinys teismo sprendime buvo pacituotas, tačiau teismas nepateikė jokių paaiškinimų ir motyvų, kodėl išvadas dėl esminės bylos aplinkybės (kas iš tiesų yra valdytojas žemės, kurioje pareiškėjas yra įrengęs išorinės reklamos įrenginius) grindė išimtinai pagal atsakovo procesiniame dokumente išdėstytą poziciją, o ne priešingą išvadą patvirtinusius rašytinius įrodymus (NŽT atsakymus ir juose pateiktą informaciją). Tokiu būdu, buvo grubiai pažeistos ne tik ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės, bet ir ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas išdėstyti argumentus (motyvus), dėl kurių pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos į bylą pateiktus pareiškėjo įrodymus.

31. Pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus tik pagal atsakovo byloje išdėstytą poziciją, konstatuotina tai, kad bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas perrašė atsakovo teiginius neva išorinės reklamos įrenginiai patenka į NŽT valdomos žemės ribas, bylos medžiagoje apskritai nebuvo jokių duomenų, kurie objektyviai leistų įvertinti ir nustatyti: (1) kokiu būdu bei priemonėmis atsakovas nustatė išorinės reklamos įrenginių koordinates; (2) kad atsakovo nurodomos koordinatės iš tiesų patenka į NŽT, o ne atsakovo valdomos žemės ribas.

32. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

33. Administracija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismo sprendime nėra visų būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nes jie visi aiškiai ir detaliai išdėstyti procesiniame dokumente. Teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundo reikalavimais, įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tiek ir Administracijos atsikirtimus į skundą bei pateiktus įrodymus, todėl bylą išnagrinėjo tinkamai.

34. Administracija pabrėžia, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsižvelgė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to bylą galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

35. Administracija pažymi, kad nors pareiškėjas nurodė, jog reklaminiai įrenginiai, ant kurių numatoma skleisti išorinė reklama, yra ant savivaldybės objekto, tačiau patikrinus reklaminių įrenginių projektus nustatyta, kad visi trys įrenginiai yra valstybinėje žemėje, kurios valdytojas yra NŽT. Administracijos įsitikinimu, priešingų įrodymų, kurie paneigtų Administracijos 2022 m. vasario 9 d. rašte nurodytą informaciją, kad reklaminiai įrenginiai, įrengti prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune, ties namu Nr. 101, nėra Kauno savivaldybei priklausančių gatvių ribose, byloje nėra. Administracija akcentuoja, kad reklaminių įrenginių koordinates nustatė pagal reklaminių įrenginių projektuose esančias reklaminių įrenginių vietos schemas, kurios buvo pateiktos Administracijai. NŽT raštuose nurodytos reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini) koordinatės neatitinka Administracijos nustatytų reklaminių įrenginių projektuose esančių reklaminių renginių koordinačių, todėl atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai, kad NŽT pateiktos koordinatės turi didesnę įrodomąją galią yra nepagrįsti.

36. Dėl reklaminio įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodo, kad jis patenka į valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Ši žemė Kauno miesto savivaldybei nepriklauso nei nuosavybės teise, nei valdoma patikėjimo teise, todėl Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto savininko sutikimo nepateikimas reiškia, kad nėra visų būtinų teisinių prielaidų leidimui išduoti, o atsisakymas jį išduoti tokiu pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją pagal pateiktas paraiškas išduoti leidimus išorinei reklamai pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad: reklaminiai įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriems pareiškėjas siekia gauti leidimą, yra įrengti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, todėl iki jų suformavimo ši žemė Vyriausybės nustatyta tvarka negali būti perduota atsakovui. Ši valstybinė žemė patikėjimo teise yra valdoma NŽT ir teisės aktuose numatytas NŽT sutikimas yra privalomas dokumentas, kurį pareiškėjas turėjo pateikti atsakovui kartu su paraiškomis gauti leidimus įrengti išorinę reklamą; reklaminis įrenginys (duomenys neskelbtini) patenka į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kurį 2015 m. kovo 19 d. panaudos sutarties Nr. 8SUN-11 pagrindu naudoja Kauno miesto savivaldybė, tačiau ši žemė nėra nei nuosavybės, nei patikėjimo teise valdoma savivaldybės, todėl nagrinėjamu atveju taip pat buvo būtinas savininko sutikimas.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra grindžiamas tik atsakovo procesinio dokumento argumentais, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo pateiktiems argumentams ir įrodymams.

41. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

42. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, Reklamos įstatymas, Išorinės reklamos įrengimo taisyklės ir Aprašas.

43. Reklamos įstatymo (redakcija galiojusi pareiškėjo paraiškų pateikimo metu) 12 straipsnis nustato reikalavimus išorinės reklamos įrengimui. Draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimo (1 d. 4 p.). Išorinės reklamos įrengimo taisykles, kuriose nustatoma išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir reikalavimų, susijusių su leidimo išdavimu, atsisakymu išduoti leidimą, įspėjimu apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimo galiojimo panaikinimu, įgyvendinimo tvarka, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija (4 d.). Leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (toliau – leidimą išduodanti institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis (7 d.). Be kita ko, šio straipsnio 12 dalies 1 punktas numato, kad leidimas neišduodamas, jeigu pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus.

44. Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (redakcija galiojusi pareiškėjo paraiškų pateikimo metu), be kita ko nustato leidimų įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimas) išdavimo, atsisakymo juos išduoti, įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką, savivaldybių, kurių teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomųjų institucijų (toliau – leidimus išduodanti institucija) įgaliojimus. Pagal šių taisyklių 20.1 punktą leidimą išduodanti institucija patikrina leidimą norinčio gauti reklaminės veiklos subjekto pateiktus dokumentus. Šių taisyklių 21.2 punkte nurodoma, kad pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai tiesiogiai, per atstumą arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą turi pateikti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininkas arba kai žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių įrengiama išorinė reklama, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise.

45. Aprašo (redakcija, kuri galiojo pareiškėjo paraiškų pateikimo metu) nuostatos nustato leidimų įrengti išorinę reklamą Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje išdavimo, atsisakymo juos išduoti ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką. Aprašo 5 punktas nustato ką turi pateikti reklamos veiklos subjektas, norintis gauti leidimą. Be kita ko, pareiškėjas turi pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra šių objektų savininkas; Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus, kai išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų; dokumentus, patvirtinančius tiesioginį ryšį tarp reklamos davėjo veiklos vietos ir nuorodos įrengimo vietos (kai rengiamas nuorodos projektas) (5.2 p.).

Dėl reklaminių įrenginių, esančių prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune

46. Skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, kad Administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2022 m. vasario 9 d. raštu Nr. 60-4-95 patvirtino, kad reklaminiai įrenginiai, įrengti prie (duomenys neskelbtini)(reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini)), nėra Kauno miesto savivaldybei priklausančių gatvių ribose. Reklaminių įrenginių koordinatės nustatytos pagal reklaminių įrenginių projektuose esančias reklaminių įrenginių vietos schemas, kurios buvo pateiktos Administracijai.

47. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nekvestionavo, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas rėmėsi neteisingomis reklaminių įrenginių projektuose (schemose) nurodytomis koordinatėmis, tačiau nurodė, kad prašydamas leidimo, kreipėsi į NŽT dėl identiškų koordinačių ir gavo atsakymą, kad minėti įrenginiai yra žemės sklypuose, kuriuos Kauno miesto savivaldybė valdo nuosavybės teise.

48. Įvertinusi NŽT 2021 m. balandžio 8 d. raštuose pateiktus duomenis apie objektų, dėl kurių patiekiama informacija, koordinates, t. y. objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje ‒ X ir Y: (duomenys neskelbtini) ir objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje ‒ X ir Y: (duomenys neskelbtini), ir palyginusi šiuos duomenis su koordinatėmis, kurios nurodytos skundžiamame Sprendime, t. y. (duomenys neskelbtini), Kaune: reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini): reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija konstatuoja, kad koordinatės nesutampa, todėl nesutinka su pareiškėju, kad jis į NŽT kreipėsi dėl tomis pačiomis koordinatėmis esančių reklaminių įrenginių. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kurias jis teigia esant, t. y. kad reklaminiai įrenginiai, įrengti prie (duomenys neskelbtini)(reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini)), yra žemės sklypuose, kuriuos nuosavybės teises valdo Kauno miesto savivaldybė. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neteigia, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas netinkamai vertino įrenginių koordinates, kurias pareiškėjas nurodė su paraiškomis pateiktuose projektuose, byloje nėra tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis NŽT 2021 m. balandžio 8 d. raštuose pateikta informacija.

49. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė savo skundo teiginių, kad reklaminiai įrenginiai, įrengti prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypuose, kuriuos Kauno miesto savivaldybė valdo nuosavybės teise, dėl ko NŽT sutikimas nėra reikalingas.

Dėl reklaminio įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune

50. Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad reklaminis įrenginys (duomenys neskelbtini) patenka į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nepriklausomai nuo to, kad šį žemės sklypą 2015 m. kovo 19 d. panaudos sutarties Nr. 8SUN-11 pagrindu naudoja Kauno miesto savivaldybė, ši žemė nėra nei nuosavybės, nei patikėjimo teise valdoma savivaldybės, todėl Reklamos 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto savininko sutikimo nepateikimas reiškia, kad nėra visų būtinų teisinių prielaidų leidimui išduoti.

51. Kaip matyti iš proceso šalių argumentų, byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas žemės sklypas (nutarties 50 p.), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai ir turto patikėjimo teise valdomas NŽT, 2015 m. kovo 19 d. sutartimi panaudos teise buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei. Byloje šalys iš esmės nesutaria, ar nagrinėjamu atveju sutikimą turi duoti NŽT, kaip patikėjimo teisę turintis subjektas, ar Kauno miesto savivaldybė, minėtą žemės sklypą valdanti panaudos teise.

52. Įvertinusi teisinį reguliavimą, aptartą nutarties 43-45 punktuose, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nėra nei nuosavybės teise, nei patikėjimo teise valdantis žemės subjektas, todėl NŽT sutikimas nagrinėjamu atveju būtinas siekiant gauti leidimą išorinei reklamai šiame sklype.

53. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai interpretavo panaudos sutartį, netyrė ir nevertino pačio panaudos sutarties turinio, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsti, o byloje yra pateiktas NŽT 2021 m. balandžio 7 d. raštas, kuriame nurodyta, kad minėtą žemės sklypą (nutarties 50 p.) Kauno miesto savivaldybė valdo neatlygintinai pagal pasirašytą panaudos sutartį, todėl nagrinėjamu atveju NŽT neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo, nėra motyvuotas nei 2015 m. kovo 19 d. panaudos sutarties nuostatomis, nei teisės normomis, reglamentuojančiomis tokios sutarties sudarymą, savaime nepatvirtina jokių aplinkybių (ABTĮ 57 str.).

54. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, iš jų – kad teismas, pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, iš esmės tik atkartojo atsakovo procesiniame sprendime nurodytus argumentams ir pan., nėra pagrįsti: teismas savo išvadas pagrindė argumentais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

55. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas faktines aplinkybes bei taikytiną teisinį reguliavimą, todėl priėmė sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė