2022-08-25 Nr. CB-6883-2-68-3-12241-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4183

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12241-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 11 d. paduotu atsakovo R. F. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas R. F. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo automobilių sporto klubo „ESmotorsport“ patikslintą ieškinį atsakovui R. F. dėl žalos atlyginimo už nekonkuravimo pareigos pažeidimą.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai argumentavo, jog šalių sudarytoje ginčo įsipareigojimų sutartyje nėra susitarta dėl darbo užmokesčio, o ši sąlyga yra būtinoji. Tokia išvada yra ydinga, nes darbdaviui suteikia teisę su realiai darbo funkcijas atliekančiais darbuotojais sudaryti kitokias sutartis nenurodant darbo užmokesčio ir jo sumokėjimo tvarkos.

Atsakovas taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo išvada, jog ilgesnis nei 2 metų nekonkuravimo susitarimo laikotarpis nedaro įtakos jo galiojimui yra nepagrįsta, nes 3 metų nekonkuravimo susitarimai yra pažeidžiantys imperatyvias teisės normas ir negaliojantys.

Be to, atsakovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas formuoja ydingą praktiką, kurios pagrindu net itin maža ir neprotinga kompensacija už nekonkuravimą (10 000 Eur / 36 mėn. = 277 Eur per mėnesį) bus pateisinama ir pripažįstama proporcinga, neišsiaiškinus, iš kokios veiklos gaunamos kitos asmens pajamos.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų ir sprendimu priteisė skolą, nors tokio reikalavimo ieškovas nereiškė. Atsakovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas modifikavo ieškinio dalyką ir jį modifikavęs tenkino, niekaip nevertindamas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nors būtent tokias sąlygas pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymą turėjo įrodyti ieškovas, pasirinkęs civilinės atsakomybės institutą kaip teisių gynimo būdą ir reikalaudamas atlyginti 10 000 Eur žalą.

Be kita ko, atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos teismas nepagrindė ir nemotyvavo, kokie įrodymai byloje pagrindžia, kad ginčo įsipareigojimų sutarties sąlygos nėra darbo sutartį identifikuojančios sąlygos, kaip jos koreliuoja su aiškiu pavaldumu, įtvirtintu įsipareigojimų sutartyje ir kitomis darbo teisiniams santykiams priskirtinomis sąlygomis (komandiruotės išlaidų kompensavimas, (ne)apmokėjimas darbo poilsio ir švenčių dienomis ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas rašytinis įrodymas – kasos išlaidų orderis, kuriame nėra jį išdavusio asmens patvirtinimo, yra užtektinas reikšmingai sumai priteisti iš atsakovo, nepaisant aplinkybės, jog civilinėje byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių pinigų išmokėjimo faktą bei esant pasirašiusio asmens aiškiam ir nuosekliam prieštaravimui, kad tokį išmokėjimą yra gavęs.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kasacinį skundą atsisakius priimti, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. F., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. rugpjūčio 5 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 299.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys