2018-02-13 Nr. AB-2958-3-62-3-01653-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-72-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01653-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–6), kurį vėliau tikslino ir pildė (b. l. 33–34, 40–41, 44–47, 74, 82–87, 120–121, 135–140, 157–158).

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A1-919, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo (toliau – ir Sąrašas). Teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą: 1) patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 9 d. prašymą; 2) grąžinti pareiškėją į Sąrašą, nurodant, kelinta šiame Sąraše turi būti pareiškėja šiuo metu.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kurioje nutarta neatnaujinti pareiškėjai termino ir atsisakyti priimti reikalavimą, kuriuo prašoma patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 9 d. prašymą, panaikino ir perdavė Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą aiškiai nurodė, kad prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą. Kita Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties dalis buvo palikta nepakeista.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir įpareigoti Administraciją patenkinti pareiškėjos V. M. 2017 m. sausio 9 d. prašymą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėja prie 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismui pateikto prašymo pridėjo 2017 m. balandžio 4 d. prašymą–pareiškimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriui, iš kurio matyti, kad apie ginčijamą Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą pareiškėjai buvo žinoma dar 2017 m. balandžio 4 d. rengiant ir teikiant šį prašymą–pareiškimą Administracijai. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, skundą administraciniam teismui dėl šio akto panaikinimo pareiškėja turėjo pateikti teismui vėliausiai iki 2017 m. gegužės 4 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 8 d., teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjos nurodytų aplinkybių svarbą, būtina įvertinti pareiškėjos veiksmus po sužinojimo apie ginčijamą sprendimą, jos pastangas skųsti aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėja kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjos pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą.

Pareiškėja praleistą skundo padavimo teismui terminą motyvuoja tuo, kad jos turtinė padėtis yra labai bloga, tačiau iš Kauno miesto savivaldybės administracijos centrinio apskaitos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. pažymos Nr. 02-29-888 matyti, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo išmokamos socialinės pašalpos ir išmokos (išmokėta 1 771,59 Eur). Teismas pažymėjo, kad asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelkta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Pareiškėja nurodė, kad turėjo gaišti laiką kreipdamasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo, tačiau, bylos duomenimis, pareiškėja su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 4 d. t. y. praėjus keturiems mėnesiams po to, kai jai tapo žinoma apie ginčijamą atsakovo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji turėjo rūpintis savo mažamete dukra, kuri lanko darželį, ir ruošti procesinius dokumentus dėl išlaikymo dukrai priteisimo, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą.

Nustatytų aplinkybių visuma teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Konstatavo, jog pareiškėjos veiksmai yra pareiškėjos valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jai laiku kreiptis į teismą. Pareiškėja skundą uždelsė paduoti dėl jos pačios elgesio (delsimo), tai yra subjektyvios priežastys, objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundo reikalavimą dėl Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimo panaikinimo atsisakė priimti (ABTĮ 30 str. 3 d., 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas, kuriuo prašoma patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 9 d. prašymą, yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimo panaikinimo. Kadangi teismas pareiškėjos skundą dėl reikalavimo panaikinti Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą atsisakė priimti, pareiškėjos skundą dėl atsakovo įpareigojimo patenkinti 2017 m. sausio 9 d. prašymą taip pat atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja V. M. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad teismas neteisingai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį. Dėl to buvo pažeistos pareiškėjos teisės į teisingą, sąžiningą ir protingą teismą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl jis pagrįstai nebuvo atnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria neatnaujintas skundo padavimo terminas ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis priimta po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-976-822/2017 Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria nutarta neatnaujinti pareiškėjai termino skundui paduoti ir atsisakyti priimti reikalavimą, kuriuo prašoma patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 9 d. prašymą, panaikino ir perdavė šios skundo dalies, taip pat ir pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 53-5-175 „Dėl socialinio būsto nuomos ne eilės tvarka“ priėmimo klausimą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde mano, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nes termino skundui paduoti neatnaujino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbumo, tačiau nekonstatavo, jog terminas turi būti atnaujintas. Termino atnaujinimo klausimas buvo perduotas teismui spręsti iš naujo, dėl to Kauno apygardos administracinis teismas priėmė skundžiamą 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį. Taigi pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja, kuri į teismą kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 2 d., praleido terminą Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimui Nr. 53-5-175 apskųsti, nes apie skundžiamą Administracijos sprendimą pareiškėjai buvo žinoma dar 2017 m. balandžio 4 d.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015, 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-502/2017).

Pareiškėjos teigimu, terminą skundui paduoti ji praleido dėl to, kad jos turtinė padėtis labai bloga (2016 metais 9 mėnesius pareiškėja negavo pašalpų), ji turėjo ruošti procesinius dokumentus dėl išlaikymo dukrai priteisimo, taip pat gaišti laiką ir kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl blogos turtinės padėties savaime negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, galėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Šiuo atveju dėl Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 53-5-175 ginčijimo pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir ilgą laiką delsė jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, kodėl per 6 mėnesius nuo Administracijos 2017 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 53-5-175 priėmimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Esant tokiai situacijai, pareiškėjos nurodytos priežastys, kad ji turėjo gaišti laiką kreipdamasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo ir ruošdama dokumentus dėl išlaikymo priteisimo negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius