2025-04-09 Nr. AB-7139-3-61-3-03531-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-04-09 Nr. AB-7139-3-61-3-03531-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 24S152661 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1131-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03531-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 24S152661 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymo) 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai suteikti. Departamentas tokią išvadą padarė, nenustatęs pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas kilmės valstybėje susidurs su veiksmais, prilygstančiais persekiojimui tik dėl to, jog pastarasis priklauso LGBT bendruomenei ar gali būti pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą.
3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
3.1. Jis 2022 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašymą grindė baime patirti administracinį ir baudžiamąjį persekiojimą dėl to, kad jis priklauso LGBT bendruomenei ir gali būti pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą kilmės valstybėje.
3.2. Pareiškėjas Departamentui paaiškino, kad jis bijo būti pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą, nes nenori jos atlikti ir neįsivaizduoja savęs su ginklu. Siekdamas pagrįsti nurodytus teiginius, pareiškėjas atsakovui pateikė piliečio, šaukiamo atlikti privalomąją karo tarnybą, pažymėjimą ir kvietimą prisistatyti į (duomenys neskelbtini) komisariatą. Nors atsakovas konstatavo faktus, kad pareiškėjas yra įtrauktas į karo apskaitą ir yra šauktinio amžiaus, tačiau nepaisant to, vertino, jog pats kvietimas atvykti į komisariatą nelemia, kad pareiškėjui reikės atlikti privalomąją karo tarnybą, nes šiuo atveju siekiama patikrinti pareiškėjo tinkamumą tarnybai. Pareiškėjo teigimu, atsakovo argumentai yra nepagrįsti, nes pareiškėjas yra įtrauktas į karo apskaitą, jis gavo nurodymą prisistatyti į komisariatą, pareiškėjas yra šaukiamojo amžiaus, todėl yra didelė tikimybė, kad jis gali būti pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą.
3.3. Sprendime neatskleidžiama, kokia konkrečiai atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija remiantis paneigiama pareiškėjo baimė būti išsiųstam į karo frontą, o atsakovo Sprendime nurodytas vienintelis šaltinis yra dvejų metų senumo, todėl jis negali būti laikomas naujausia ir aktualiausia kilmės valstybės informacija. Nesurinkus naujos ir tikslios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, nebuvo užtikrintas individualus, objektyvus bei nešališkas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį tyrimas bei jo baimės patirti persekiojimo veiksmus realumo vertinimas. Viena vertus, Departamentas nesurinko kilmės valstybės informacijos apie pasekmes (sankcijas), atsisakius atlikti privalomąją karo tarnybą, siekiant įvertinti, ar pareiškėjui kyla grėsmė patirti baudžiamąjį persekiojimą dėl jo turimų įsitikinimų, tačiau, kita vertus, yra viešai žinoma informacija apie (duomenys neskelbtini) agresorę, vykdančią karo nusikaltimus (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjui, atliekant privalomąją karo tarnybą, kyla grėsmė būti priverstam daryti karo nusikaltimus. Nors atsakovas Sprendime nurodo, kad pareiškėjas gali atlikti alternatyvią civilinę tarnybą, tačiau pareiškėjas netenkina sąlygų, numatytų kilmės valstybės įstatymuose tokiai tarnybai atlikti, atitinkamai ir negali pasinaudoti alternatyvios tarnybos galimybėmis.
3.4. Nors atsakovas Sprendime nustatė, kad pareiškėjas priklauso LGBT bendruomenei, šiuo metu turi partnerį, tačiau nusprendė, kad rizika nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota, yra hipotetinio pobūdžio, paremta tik priklausymo faktu LGBT bendruomenei. Pareiškėjui būnant LGBT bendruomenės nariu, viešai atskleidžiant savo seksualinę orientaciją, jam gali būti skiriamos teisinės priemonės dėl LGBT propagandos skleidimo, atitinkamų simbolių demonstravimo, taip pat pareiškėjas gali patirti smurtą, diskriminacinio pobūdžio veiksmus.
3.5. Pareiškėjas atitinka Įstatyme įtvirtintus kriterijus pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti Lietuvos Respublikoje, o atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas nebus persekiojamas kilmės valstybėje.
4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
5.1. Sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai suteikti. Atsakovas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas kilmės valstybėje susidurs su veiksmais, prilygstančiais persekiojimui tik dėl to, kad jis priklauso LGBT bendruomenei arba gali būti pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą.
5.2. Priešingai, nei tvirtinama skunde, Departamentas surinko aktualią ir naujausią kilmės valstybės informaciją iš įvairių šaltinių, o pareiškėjas nenurodė šaltinių ar kilmės valstybės informacijos, kurios Departamentas nebūtų įvertinęs bei nepateikė informacijos, paneigiančios Departamento nustatytus faktus.
5.3. Kilmės valstybės reikalavimas atlikti privalomąją karo tarnybą yra teisėtas, jeigu šios tarnybos atlikimą reglamentuoja įstatymai, kurie įgyvendinami visiems vienodai. Valstybė taip pat gali skirti baudas asmenims, kurie dezertyruoja arba vengia atlikti karo tarnybą, jeigu jų dezertyravimas arba vengimas atlikti karo tarnybą nėra pagrįstas svarbiomis priežastimis. Vengimas arba nenoras atlikti karo tarnybą savaime nėra pagrindas užsieniečiui suteikti prieglobstį arba papildomą apsaugą, kadangi karo tarnyba yra privaloma ir vengimas ją atlikti yra prilyginamas įstatymo pažeidimui, o už įstatymo pažeidimus taikomos sankcijos. Karo prievolė yra asmens pilietinė pareiga ir ji nėra savaime diskriminuojanti asmenį dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų, jeigu tokios aplinkybės nenustatytos.
5.4. Pareiškėjo atveju yra daug kintamųjų, t. y. ar pareiškėjas gaus oficialų šaukimą atlikti karo tarnybą, ar jis atitiks medicininius reikalavimus, ar jis bus tinkamas tarnybai, ar jam bus leista atlikti alternatyvią civilinę tarnybą ir pan. Kadangi pareiškėjas nėra asmeniškai gavęs šaukimo atlikti tokio pobūdžio tarnybą, tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo baimė iš esmės grindžiama bendra kilmės valstybės informacija, o pareiškėjo individuali baimė patirti persekiojimo veiksmus nurodytu aspektu nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Be to, priešingai, nei nurodoma skunde, Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją dėl baudžiamosios atsakomybės vengiant atlikti karo tarnybą.
5.5. Kilmės valstybėje nėra numatyta ir taikoma atsakomybė už priklausymą LGBT bendruomenei. Rizika patirti smurtą arba diskriminacinio pobūdžio veiksmus gresia provincijoje ir mažesniuose miestuose gyvenantiems LGBT asmenims, o ypač - LGBT bendruomenei priklausantiems asmenims iš (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas priklauso LGBT bendruomenei, šiuo metu turi partnerį, tačiau nenustatyta jokia išorinė veikla arba politinė nuomonė, kurią tikėtinas persekiojimo subjektas (kilmės valstybės institucijos) galėtų traktuoti kaip LGBT propagandą arba ekstremizmą ir atitinkamai už tai taikyti atsakomybę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dalyvauja LGBT veikloje, dirba su LGBT organizacijomis, ar turi poreikį viešai reikšti savo poziciją dėl seksualinės orientacijos, todėl pareiškėjo rizika nukentėti ateityje nėra individualizuota, yra hipotetinio pobūdžio, paremta iš esmės tik priklausymo LGBT bendruomenei faktu.
5.6. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka kriterijų papildomai apsaugai suteikti.
5.7. Departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.
II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. P. skundą.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė tuo, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jis gali patirti administracinį ir baudžiamąjį persekiojimą dėl to, jog priklauso LGBT bendruomenei bei gali būti pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą.
7.2. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 15 d. apklausoje nurodė, kad 2022 m. vasario 18 d. jam sukako 18 metų, jis turi karinį bilietą, turėjo pereiti medicininį patikrinimą dėl privalomosios karo tarnybos kilmės valstybėje. Jis išvyko iš kilmės valstybės 2022 m. birželio mėn., kai jam sukako 18 metų, iki jo išvykimo iš kilmės valstybės negavo žinios dėl siuntimo į privalomąją karo tarnybą, prieigos prie kilmės valstybės paslaugų portalo neturėjo. Pareiškėjo motina minėjo, kad pareiškėjui buvo įteiktas šaukimas atlikti privalomąją karo tarnybą, bet pats pareiškėjas tokio kvietimo asmeniškai nėra gavęs. Pagrindinė priežastis, kodėl pareiškėjas nenori atlikti karo tarnybą kilmės valstybėje yra jo nenoras kariauti, ideologiniai įsitikinimai dėl karo. Pareiškėjas nėra girdėjęs apie galimybę atlikti alternatyvią civilinę tarnybą.
7.3. Pareiškėjas apklausoje taip pat paaiškino, kad jis yra homoseksualus, priklauso LGBT bendruomenei, turi partnerį M. P. Apie tai, kad yra homoseksualus pareiškėjas žino nuo 15 metų, artimoje aplinkoje slepiamas šis faktas. Apie pareiškėjo homoseksualumą žino tik du jo draugai, kurie reziduoja kilmės valstybėje, be to, savo seksualinės orientacijos pareiškėjas neslepia ir skirtingose socialinių tinklų grupėse. Pareiškėjas nurodė, kad jis turėjo santykius su moterimi tik vieną kartą, kai jam buvo 13 metų, rimtus santykius – 16 metų. Su tuometiniu vaikinu jis susipažino per „(duomenys neskelbtini)“ pažinčių grupę, tai buvo jo pirmasis partneris ir po jo jis susipažino su savo dabartiniu partneriu M. Pareiškėjas nepalaiko ryšių su tėvais, nes pastarieji neigiamai vertintų faktą, jog pareiškėjas yra homoseksualus. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nelankė jokių įstaigų, klubų, kurie skirti LGBT asmenims. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. paprašė suteikti jam prieglobstį, tačiau Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
8. Teismas, įvertinęs nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjo apklausoje ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, kitą byloje esančią medžiagą, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra gavęs šaukimą į komisariatą, tačiau iš šio dokumento negalima spręsti, kad pareiškėjui šis šaukimas įteiktas būtent dėl privalomosios karo tarnybos atlikimo. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dar tik būtų tikrinamas, ar yra tinkamas kandidatas karo tarnybai atlikti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nėra pateikęs kompetentingoms institucijoms prašymo atlikti alternatyvią civilinę tarnybą, todėl daryti išvadą, kad toks prašymas nebūtų tenkintas, nėra pagrindo.
9. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamai bylai yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. spalio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2419-968/2024, kurioje konstatuota, kad „vien fakto, kad pareiškėjas yra šaukiamo amžiaus vyras nepakanka konstatuoti, kad jis grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų siunčiamas dalyvauti neteisėtame kariniame konflikte. <...> ne visi piliečiai, kurie (duomenys neskelbtini) atlieka privalomąją karo tarnybą siunčiami tarnauti; šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą dalyvavimas kare prieš (duomenys neskelbtini) nėra sisteminis reiškinys. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, susiję su tuo, kad jis faktiškai negali pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba, yra deklaratyvaus pobūdžio“.
10. Teismas vertino, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl to, jog grįžus į kilmės valstybę jis bus siunčiamas atlikti privalomąją karo tarnybą nėra pagrįsta. Šiuo aspektu pareiškėjo situacija buvo išsamiai ištirta, atliktas detalus tyrimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų, įvertinta aktuali valstybės kilmės informacija.
11. Teismas nurodė, jog kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog LGBT atstovai kilmės valstybėje būtų baudžiami administracine arba baudžiamąja tvarka už savo seksualinės orientacijos faktą arba šio fakto atskleidimą kitiems asmenims asmeniniame gyvenime. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog kilmės valstybėje pareiškėjas patirtų persekiojimui prilygstančius veiksmus, neslėpdamas savo seksualinės orientacijos nuo savo aplinkos, todėl sprendė, kad rizika pareiškėjui nukentėti ateityje nėra individualizuota, yra hipotetinio pobūdžio. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nebuvo LGBT bendruomenės narys, taip pat nenustatyta pareiškėjo išorinė veikla arba politinė nuomonė, pareiškėjas nedalyvavo LGBT veikloje, nedirbo su LGBT organizacijomis ir nereiškė savo pozicijos dėl LGBT.
12. Teismas konstatavo, kad Departamentas surinko ir įvertino naują ir aktualią kilmės valstybės informaciją, informacija buvo pakankama pareiškėjo prašymui tinkamai išnagrinėti. Departamentas nustatęs, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
13. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, sprendė, kad Departamentas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
III. 14. Pareiškėjas D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti Departamentą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
15. Pareiškėjas iš esmės pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, reikšmingų pareiškėjo individualiai situacijai, susijusiai su jo priklausymu LGBT bendruomenei bei gręsiančiu mobilizavimu, tinkamai išnagrinėti.
16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovas iš esmės palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytus motyvus, papildomai nurodydamas, kad pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikta (duomenys neskelbtini) SOS pažymėjimas savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas dėl to, kad yra homoseksualus, kilmės valstybėje patirs persekiojimą. Anot atsakovo, pažymėjimas nėra pagrįstas oficialiais informacijos šaltiniais arba objektyviais duomenimis, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad LGBT asmenų persekiojimas aktyviai vyksta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Dėl to, atsakovo vertinimu, pateiktas pažymėjimas turi žemą įrodomąją galią, be to, tikėtina, kad jis buvo surašytas remiantis tik pareiškėjo pasakojimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Departamentą išnagrinėti jo prašymą iš naujo.
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tvirtina, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, spręsdami prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją ir padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
21. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos medžiagos papildomus rašytinius paaiškinimus ir dokumentus: (i) (duomenys neskelbtini) SOS 2024 m. spalio 4 d. pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą, ir (ii) pareiškėjo partnerio M. P. leidimo gyventi Lietuvoje, kopiją. Teisėjo pranešėjo R. Gadliausko 2024 m. lapkričio 27 d. rezoliucija pareiškėjo prašymas tenkintas, rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai pridėti prie bylos medžiagos ir pateikti susipažinti proceso šalims.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reguliuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.
24. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
25. LVAT praktikoje pažymima, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1291-1047/2024). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).
26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
27. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė baime patirti administracinio ir baudžiamojo pobūdžio persekiojimo veiksmus dėl to, kad jis priklauso LGBT bendruomenei ir gali būti pašauktas kilmės valstybėje atlikti privalomąją karo tarnybą ir pasiųstas į karo veiksmų zoną. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas Departamentui pateikė rašytinius įrodymus: pasą, draudimo sertifikatą, piliečio, šaukiamo atlikti karo tarnybą, pažymėjimą, studento kortelę, gimimo liudijimą, susirašinėjimų su šeimos nariais ir partneriu ekrano nuotraukas, pirminio šaukimo į komisariatą ekrano nuotrauką bei kitus dokumentus.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, kilmės valstybės informaciją pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių kontekste, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai suteikti.
30. Departamentas, atlikęs pareiškėjo grėsmės atlikti privalomąją karo tarnybą kilmės valstybėje vertinimą, pripažino, jog pareiškėjo baimė nurodytu aspektu yra nepakankamai pagrįsta, teorinio pobūdžio. Tokiai išvadai pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nurodytą išvadą padarė remdamasis, be kita ko, pareiškėjo Departamentui pateiktu 2024 m. birželio 6 d. raštu, kurį įvertinęs, atsakovas nusprendė, kad tai yra pirminis šaukimas į komisariatą, o ne šaukimas atlikti karo tarnybą. Atsakovas, surinkęs aktualią kilmės valstybės informaciją bei įvertinęs nurodytą raštą, nustatė, kad tokie raštai siunčiami visiems asmenims, kurie yra įtraukti į karinę įskaitą, tačiau pats raštas savaime nepatvirtina, kad prieglobsčio prašytojui reikės atlikti privalomąją karo tarnybą, nes pradžioje bus tikrinamas pareiškėjo tinkamumas tarnybai, t. y. ar jis atitinka sveikatai keliamus reikalavimus, ar nėra teistas už sunkius nusikaltimus, ar neturi teisės atidėti tarnybos, ar šiuo metu studijuoja ir kt. Taigi, kaip matyti iš tyrimo metu surinktos informacijos, tokio pobūdžio raštas nėra prilyginamas šaukimui atlikti tarnybą. Tikrinamuoju aspektu taip pat reikšminga Sprendime išdėstyta valstybės informacija, patvirtinanti, kad prieš šaukimą į privalomąją karo tarnybą jaunuoliai atlieka pirminę karo registraciją karių komplektavimo tarnyboje. Pirminės registracijos tikslas yra nustatyti šauktinių skaičių ir, ar jie atitinka sveikatos reikalavimus tarnybai atlikti. Asmuo, gavęs šaukimą, privalo atvykti į karių komplektavimo tarnybą, kur jam turi būti atlikta medicininė patikra. Jeigu įrodomas asmens tinkamumas tarnybai, pastarasis turi atvykti į verbavimo komisiją, kuri nusprendžia, ar asmuo bus šaukiamas į tarnybą, atleistas nuo tarnybos, atidėta jo tarnyba arba jis bus priimtas į atsargą.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą pirminį šaukimą į komisariatą, surinktų duomenų visumą dėl privalomosios karo tarnybos atlikimo pareiškėjo kilmės valstybėje, daro išvadą, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl to, jog grįžus į kilmės valstybę, jis bus siunčiamas atlikti privalomąją karo tarnybą, daryti karo nusikaltimus, yra hipotetinio pobūdžio, orientuota į ateitį ir nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, neabejotinai patvirtinančiais, kad pareiškėjas iš tikrųjų grįžęs į kilmės valstybę bus kviečiamas arba verčiamas atlikti karo tarnybą, daryti karo nusikaltimus, o jam nesutikus to daryti, jo atžvilgiu bus taikomos administracinio ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės, jis bus persekiojamas. Nustatytų aplinkybių nagrinėjamu atveju nepaneigia ir faktas, kad pareiškėjas yra šaukiamo amžiaus asmuo, nes ne visi piliečiai, kurie kilmės valstybėje šaukiami į privalomąją karo tarnybą, pasiunčiami tarnauti, be to, šauktinių į privalomąją karo tarnybą dalyvavimas kare prieš Ukrainą nėra sisteminis reiškinys (žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2419-968/2024).
32. Be to, remiantis į bylą pateikta Departamento Prieglobsčio skyriaus pažyma apie politinę situaciją (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. paskelbtą mobilizaciją ir šioje pažymoje pateikta kilmės valstybės informacija, nustatyta, kad kiekvienas (duomenys neskelbtini) pilietis, gavęs šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą, gali pateikti prašymą atlikti alternatyvią civilinę tarnybą. Tokią galimybę numato kilmės valstybės įstatymai. 2022 m. gruodžio 16 d. ESPA ataskaitos duomenimis „(duomenys neskelbtini)“, kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) registruojama apie 2 000 prašymų atlikti alternatyvią civilinę tarnybą, iš kurių pusė prašymų tenkinama ir asmenims leidžiama atlikti tokią tarnybą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kilmės valstybės kompetentingą instituciją su prašymu atlikti alternatyvią civilinę tarnybą ir toks pareiškėjo prašymas būtų atmestas, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo argumentai, kad jis faktiškai negali pasinaudoti tokio pobūdžio tarnyba, to nepabandžius padaryti, yra nepagrįsti ir atmestini.
33. Departamentas, atlikęs pareiškėjo grėsmės dėl priklausymo LGBT bendruomenei vertinimą, taip pat padarė išvadą, kad ši pareiškėjo baimė yra hipotetinė ir neindividualizuota. Su tokia atsakovo išvada sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovas, vadovaudamasis kilmės valstybės informacija, tyrimo metu nustatė, kad homoseksualūs santykiai pareiškėjo kilmės valstybėje nelaikomi nusikaltimu. Šalyje taip pat nėra draudžiama palaikyti tos pačios lyties asmenų santykius, taip pat nėra priimta įstatymų, tiesiogiai ribojančių seksualinių mažumų judėjimą. Departamentas nustatė, kad ne visi su LGBT susiję asmenys susiduria su persekiojimu ir grėsmė ne visiems yra vienoda, o pagal kilmės valstybės įstatymus, grėsmė patirti persekiojimą už LGBT propagandą arba ekstremizmą gresia registruotoms organizacijoms, neregistruotiems judėjimams bei iniciatyvoms, jų dalyviams, kūrėjams, taip pat viešai apie LGBT atsiliepiantiems asmenims, tačiau tam yra reikalinga išorinė veikla, t. y. vien už priklausymo LGBT bendruomenei faktą atsakomybė kilmės valstybėje nėra numatyta ir taikoma, o rizika būti diskriminuotam arba patirti smurtą, gresia provincijoje ir mažesniuose miestuose gyvenantiems LGBT asmenims, ypatingai LGBT asmenims, kilusiems iš (duomenys neskelbtini).
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuris remiantis kilmės valstybės informacija, yra vienas tolerantiškiausių regionų LGBT asmenims (duomenys neskelbtini) regione. Pareiškėjas, be kita ko, yra (duomenys neskelbtini) etninės kilmės asmuo ir byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad jis būtų viešai reiškęs savo poziciją dėl LGBT, dalyvavęs LGBT veikloje arba dirbęs su LGBT organizacijomis. Taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas praeityje būtų susidūręs su persekiojimu ar kitais neteisėtais veiksmais jo atžvilgiu dėl jo seksualinės orientacijos. Taigi, nustatyti faktai ir aptarta kilmės valstybės informacija šiuo atveju nepagrindžia prielaidos, jog LGBT atstovai būtų baudžiami administracine arba baudžiamąja tvarka kilmės valstybėje vien už priklausymo LGBT bendruomenei faktą arba šio fakto atskleidimą kitiems asmenims privačiame gyvenime.
35. Padarytų išvadų taip pat nepaneigia ir pareiškėjo į bylą kartu su apeliaciniu skundu pateikti ir prie bylos medžiagos pridėti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai – (duomenys neskelbtini) SOS 2024 m. spalio 4 d. pažymėjimas ir pareiškėjo partneriui išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kopija. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pateiktą pažymėjimą ir jo įrodomąją reikšmę byloje dėl kelių priežasčių: visų pirma, pažymėjimas yra grindžiamas bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) gyvenančius ir ten su diskriminacinio arba kitokio pobūdžio neteisėtais veiksmais susiduriančiais LGBT asmenis, o ne individualia pareiškėjo situacija; antra, pažymėjime pateikta informacija nėra patvirtinta jokiais oficialiais informacijos šaltiniais arba objektyviais duomenimis (tikėtina, kad pažymėjimas buvo surašytas remiantis išimtinai tik pareiškėjo pasakojimu), kuriais remiantis, būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog LGBT asmenys yra aktyviai persekiojami (duomenys neskelbtini) regione; trečia, pažymėjime nurodoma, kad buvo patikrintos pareiškėjo patirtos rizikos, tačiau nedetalizuojama, kokios pareiškėjo tariamai patirtos rizikos buvo tikrinamos ir kokiais kriterijais remiantis jos buvo vertinamos, taigi, dėl nustatytų pažymėjimo neaiškumų ir jame pateiktos bendros informacijos, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų netikslinga remtis pažymėjime pateikta informacija įrodinėjant pareiškėjo argumentų pagrįstumą ir teisėtumą nagrinėjamos bylos kontekste. Pareiškėjo argumentai, kad kilmės valstybės institucijų dėmesį gali patraukti aplinkybės, jog pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį, o jo partneriui yra suteiktas prieglobstis Lietuvoje, yra nepagrįsti ir atmestini, nes atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą patikino, jog informacija apie pateiktą prašymą arba suteiktą prieglobstį Lietuvoje nėra teikiama kilmės valstybės institucijoms, o net jei ir būtų tokio pobūdžio informacija žinoma kilmės valstybėje, nedetalizuojama ir nepagrindžiama, kokią neigiamą įtaką šių aplinkybių žinojimas kilmės valstybėje turėtų pareiškėjui ir jo partneriui, kuriam jau ir taip suteiktas prieglobstis Lietuvoje.
36. LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kai valstybės informacija patvirtina, jog valdžios institucijų veiksmai nėra nukreipti prieš asmenis, privačiame gyvenime esančius homoseksualiais, o prieglobsčio prašytojas nebuvo LGBT organizacijų dalyvis, aktyvistas arba darbuotojas, tai atitinkamas prašymas suteikti prieglobstį pripažįstamas neindividualizuotu ir hipotetinio pobūdžio (žr., pvz., LVAT išplėstinės kolegijos 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-1039-525/2025, 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1619-520/2024, 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024).
37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė patikimų duomenų, patvirtinančių aktyvią jo veiklą (aktyvų prisidėjimą prie jos), kurią būtų galima vertinti kaip LGBT judėjimo organizavimą – pavyzdžiui, dalyvavimą steigiant, kuriant šios bendruomenės teises ginančias organizacijas, viešai ir atvirai dalinantis tokių organizacijų parengta informacija, simbolika, raginant prisijungti prie šių organizacijų veiklos ir pan. Pažymėtina, jog tokiais veiksmais nėra laikomas pareiškėjo, kaip homoseksualaus asmens, privatus gyvenimas kartu su partneriu, buvimas kartu viešose vietose, privačių emocijų, afekto rodymas.
38. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta šios nutarties 31-37 punktuose, darytina išvada, kad pareiškėjui pagrįstai atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, motyvuojant tuo, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų pabėgėlio statusui suteikti.
39. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose įtvirtintų kriterijų papildomai apsaugai suteikti: (i) tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus, nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė arba egzekucija; (ii) tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl atsakovas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip būtų palankiau pareiškėjui, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su aplinkybių ir įrodymų vertinimu pripažinti nepagrįstais (ABTĮ 56 str. 7 d.).
41. Pažymėtina, jog pareiškėjas šioje byloje skundžiamu Migracijos departamento Sprendimu nėra grąžinamas arba įpareigojamas išvykti į kilmės valstybę, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo galimo persekiojimo atmestini, kaip paremti subjektyviu ir į ateitį orientuotu pareiškėjo vertinimu. Be to, iš pareiškėjo nėra atimta galimybė savo buvimą Lietuvos Respublikoje įteisinti kitais Įstatyme numatytais pagrindais.
42. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys, kilmės valstybės informacija (nauja ir aktuali (2022-2024 m. informacijos šaltiniai)) buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Skundžiamas Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.
43. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose LVAT suformuotos praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius