12ca3ecd-182c-4f4f-8e62-7dab9beaa2ff · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                     Civilinė byla Nr. e2-1019-730/2017                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00037-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5 (S)                                                                                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienėteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Kauno keliai“ ieÅ¡kinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo.

Teismas  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti vieÅ¡ojo pirkimo „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) įrengimas“ Konkurso sÄ lygų 21.11 p. 1 papunkčio e dalį neteisėta ir jÄ panaikinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016-12-12 paskelbtas vieÅ¡asis pirkimas. Å io pirkimo objektas yra darbo projekto parengimas bei tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimas.

IeÅ¡kovė dėl Konkurso sÄ lygų 21.11 p. 1 papunkčio paaiÅ¡kinimo ir patikslinimo kreipėsi į perkančiÄ jÄ organizacijÄ 2016-12-20, prašė perkančiosios organizacijos paaiÅ¡kinti / patikslinti Konkurso sÄ lygų 21.11 p. 1 papunktį, t. y. ar atitiks tiekėjas 21.11 punkto 1 papunktyje nurodytus reikalavimus, jei pasiÅ«lys du specialistus, kurių vienas:

a) turi teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas statiniuose: susisiekimo komunikacijos: keliai (rajoniniai), kiti transporto staliniai;

b) turi ne mažesnę kaip 36 mėnesių per paskutinius 10 metų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tinkamų darbų atlikimo patirtį pagal laiku ir tinkamai įvykdytas ir (ar) vykdomas sutartis eiti statinio statybos vadovo pareigas ypatingųjų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio lygiaverčiuose statiniuose): valstybinės reikšmės keliuose priklausomai nuo jų suskirstymo pagal reikšmę (magistraliniai ar (ir) krašto, ar (ir) rajoniniai keliai) arba (ir) miestų, miestelių gatvėse su indeksu A ar (ir) B, ar (ir) C, ar (ir) jų sankryžose, arba (ir) kituose transporto staliniuose – tuneliuose ar (ir) tiltuose, ar (ir) viadukuose;

c) eidamas statinio statybos vadovo pareigas per paskutinius 10 metų yra įvykdęs vienÄ ar kelias rangos darbų sutartis, susijusias su ypatingojo statinio – kelių arba (ir) gatvių, arba (ir) kitų transporto statinių – tunelių ar (ir) tiltų, ar (ir) viadukų, su prieigomis nauja statyba arba rekonstrukcija;

e) turi teisę vykdyti darbus kultūros paveldo teritorijoje; ir antrasis specialistas:

a) turi teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas statiniuose: susisiekimo komunikacijos: geležinkelio kelias;

d) turi teisę dirbti veikiančiuose geležinkeliuose. Atsakovė 2017-01-03 praneÅ¡imu per CVP IS Nr. 4867088 pateikė atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės paklausimÄ nurodydama, jog pirkimo dokumentų 21.11 punkto 1 papunktyje keliamas reikalavimas statybos darbų vadovui. Kaip žinia, statybos darbų vadovu yra skiriamas vienas asmuo, kuris vadovauja darbams. Taigi, pirkimo sÄ lygų 21.11 punkto 1 papunktyje dalyse (a, b, c, d, e) nustatytus reikalavimus turi tenkinti vienas specialistas. Nesutikdama su tokiu atsakymu ieÅ¡kovė 2017-01-13 pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl Konkurso sÄ lygų 21.11 p. 1 papunkčio e dalies pakeitimo, t. y. ieÅ¡kovė pažymėjo, jog reikalavimai, keliami ypatingojo statinio statybos vadovui, yra pertekliniai, neproporcingi pirkimo objektui ir prieÅ¡tarauja Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 32 str. 2 d. nuostatai.

Atsakovė 2017-01-16 raÅ¡te nurodė, jog CVP IS priemonėmis 2017-01-13 praneÅ¡imu Nr. 1888939 pretenzija dėl konkurso sÄ lygų yra pateikta pavėluotai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tiekėjas turi teisę pateikti pretenzijÄ perkančiajai organizacijai, pateikti praÅ¡ymus ar pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui (iÅ¡skyrus ieÅ¡kinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dienos, o Å¡iuo atveju minėto pirkimo konkurso sÄ lygos, atlikus pataisas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas pastabas, vieÅ¡ai buvo paskelbtos 2016-12-12, pretenzija palikta nenagrinėta ir ji atmesta kaip nepagrįsta.

Su tokia atsakovės pozicija ieÅ¡kovė nesutinka, nes nepaisant to, jog atsakovė manė, kad pretenzijos pateikimo terminas yra praleistas, atsakovė turėjo galimybę priimti ir iÅ¡nagrinėti pretenzijÄ , tuo labiau kai pretenzija buvo ginčijamas pirkimo sÄ lygų teisėtumas. Perkančioji organizacija yra atsakinga už teisėtų konkurso sÄ lygų parengimÄ ir vienodų konkuravimo sÄ lygų tiekėjams sudarymÄ . Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 4 d. nuostata įtvirtina, jog „nesibaigus pirkimo pasiÅ«lymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiÅ¡kinti (patikslinti) pirkimo dokumentus“.

Taigi įstatymas numato galimybę perkančiajai organizacijai aiÅ¡kinti / tikslinti konkurso sÄ lygas iki pat pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo 94 str. 1 d. įtvirtinti pretenzijų pateikimo terminai yra procedÅ«riniai, kas atitinkamai sÄ lygoja perkančiosios organizacijos teisę ir galimybę juos atnaujinti. Formalus ir nepagrįstas atsakovės atsisakymas nagrinėti pretenzijÄ reiÅ¡kia ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimÄ , bet ir jos nekompetentingumÄ .

Atsakovės sprendimas nepatikslinti Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 dalies e papunkčio kvalifikacinio reikalavimo yra neteisėtas, nes Konkurso sÄ lygų 21.11 p. 1 papunkčio e dalyje įtvirtintas reikalavimas ypatingojo statinio statybos vadovui turėti teisę vykdyti darbus kultÅ«ros paveldo teritorijoje ir turėti ne žemesnę kaip 1 kvalifikacinę kategorijÄ yra ne tik perteklinis, bet ir riboja pirkimo dalyvių teisę dalyvauti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose, prieÅ¡tarauja ne tik statybos teisinius santykius reglamentuojantiems teisės aktams, bet ir Viešųjų pirkimo įstatymo 32 str. 2 d. nuostatai.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai klaidina teismÄ teigdama, kad ginčijamas konkurso sÄ lygų reikalavimas buvo tikslinamas, tuo siekdama „pateisinti“ pavėluotÄ konkurso sÄ lygų ginčijimÄ bei pretenzijos pateikimÄ . Atsakovė iÅ¡ tiesų 2016-12-21 patikslino Konkurso sÄ lygų 21.11 p. numatytÄ kvalifikacinį reikalavimÄ , tačiau ne dėl to, kÄ ieÅ¡kovė 2016-12-20 pateikė praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kinti, o Å¡iuo metu ginčija ieÅ¡kiniu. Perkančioji organizacija 2016-12-14 gavo kelių tiekėjų, o ne ieÅ¡kovės praÅ¡ymus paaiÅ¡kinti konkurso sÄ lygas, įskaitant ir Konkurso sÄ lygų 21.11 punkte iÅ¡dėstytus kvalifikacinius reikalavimus.

IÅ¡nagrinėjusi tiekėjų praÅ¡ymus perkančioji organizacija nutarė patikslinti Konkurso sÄ lygų 21.11 p. 2 ir 3 papunkčiuose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus nurodydama papildomas darbų sritis. Taigi 2016-12-21 buvo patikslinti Konkurso sÄ lygų 21.11 p. 2 ir 3 papunkčiuose iÅ¡dėstyti kvalifikaciniai reikalavimai, o ieÅ¡kovė ginčija Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 papunktyje iÅ¡dėstytÄ kvalifikacinį reikalavimÄ . Tad konkurso sÄ lygų reikalavimas, dėl kurio pateiktas ieÅ¡kinys, nebuvo keičiamas ar tikslinamas nuo pat paskelbimo apie ginčo vieÅ¡Ä jį pirkimÄ .

IeÅ¡kovė taip pat klaidina teismÄ nurodydama, kad UAB „Kauno keliai“ 2016-12-20 pateikė perkančiajai organizacijai praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kinti Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 papunkčio kvalifikacinį reikalavimÄ esant neaiÅ¡kioms konkurso sÄ lygoms. Perkančioji organizacija praÅ¡ymÄ dėl Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 papunktyje iÅ¡dėstyto kvalifikacinio reikalavimo buvo gavusi iÅ¡ kito tiekėjo dar 2016-12-14 ir 2016-12-20 CVP IS sistemoje įdėjo visiems prieinamÄ paaiÅ¡kinimÄ , jog „<...> pirkimo sÄ lygų 21.11 punkto 1 papunktyje dalyse (a, b, c, d, e) nustatytus reikalavimus turi tenkinti vienas specialistas“.

Net ir atsižvelgiant į faktÄ , kad 2016-12-14 buvo pateiktas tiekėjo (ne ieÅ¡kovės) praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kiniu ginčijamÄ kvalifikacinį reikalavimÄ ir 2016-12-20 perkančioji organizacija pateikė atsakymÄ , jog visus pirkimo sÄ lygų 21.11 punkto 1 papunktyje a, b, c, d, e dalyse nustatytus reikalavimus turi tenkinti vienas specialistas (kÄ ieÅ¡kiniu ir ginčija ieÅ¡kovė), apie tokį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovei taip pat tapo žinoma dar 2016-12-20. Taigi pretenzijos pateikimo terminas, net ir skaičiuojant nuo perkančiosios organizacijos pateikto ginčijamos sÄ lygos iÅ¡aiÅ¡kinimo dienos, suėjo 2016-12-30.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės pretenzija dėl konkurso sÄ lygų CVP IS priemonėmis pateikta tik 2017-01-13. Todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovė nesilaikė VPÄ® 94 str. 1 d. 2 p. numatytų pretenzijos pateikimo terminų. Tai, kad ieÅ¡kovė pretenzijÄ dėl konkurso sÄ lygų pateikė pavėluotai, ieÅ¡kovė pati pripažino savo 2017-01-17 raÅ¡te Nr. 21-02, kuriuo visgi prašė nagrinėti pavėluotai pateiktÄ pretenzijÄ . Nepaisant to, kad, atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovė negali kvestionuoti konkurso sÄ lygų pasibaigus tam numatytam terminui ir ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas vien jau Å¡iuo pagrindu, visgi perkančioji organizacija, siekdama skaidrumo bei aiÅ¡kumo, toliau pasisako ir dėl ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumo.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tik minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, yra nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors VPÄ® konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sÄ lygose nustatyti minimalÅ«s reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi bÅ«ti pakankami tam, kad perkančioji organizacijÄ galėtų bÅ«ti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį.

KonkretÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai numatomi viešųjų pirkimų konkursų sÄ lygose ne tam, kad kiekvienas panorėjęs galėtų dalyvauti konkurse, o tam, kad bÅ«tų pasiektas viešųjų pirkimų tikslas ir užtikrintas vieÅ¡asis interesas. Nors ieÅ¡kovė nurodo teisingas teisės aktų normas, reglamentuojančias statybos darbų vadovo kompetencijÄ , tačiau daro klaidingas iÅ¡vadas, jog ypatingojo statinio statybos darbų, vykdomų kultÅ«ros paveldo teritorijoje, vadovas neprivalo turėti teisės vykdyti darbus kultÅ«ros paveldo teritorijoje.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatyta, kad vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai (231 str. 12 d.).

Å i nuostata yra blanketinė, tad bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, numatančiu, kas turi teisę vadovauti statybos darbams. Tačiau bÅ«tent Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatyme paminima, kad toks asmuo turi bÅ«ti atestuotas. Å ioje vietoje pažymėtina, kad to paties įstatymo 3 dalyje detalizuojama, jog kvalifikacijos atestatus Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos teikimu iÅ¡duoda kultÅ«ros ministras, kuris tvirtina atestuojamos veiklos specializacijas, atestatų iÅ¡davimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos apraÅ¡Ä , vadovaudamasis Å¡iame įstatyme nustatytais pagrindais.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 79 d. „statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos bÅ«du) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma Å«kio bÅ«du) ir įgyvendindamas statinio projektÄ nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali bÅ«ti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymÄ bei Å¡ių darbų vadovų veiklÄ ir pagal kompetencijÄ atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę“.

Å iame straipsnyje nenurodoma, kad statybos inžinierius, bÅ«damas statybos vadovu, privalo bÅ«ti atestuotas. Tokia nuostata yra logiÅ¡ka, kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra numatomas bendras statybos darbų vadovo apibrėžimas ir kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti papildomų reikalavimų tokiam asmeniui priklausomai nuo vykdomų statybos darbų ir tokiu atveju jau bÅ«tina vadovautis ir kitais aktualiais teisės aktais. Apibendrinus minėtas teisės aktų normas, darytina iÅ¡vada, kad vadovauti statybos darbams, vykdomiems kultÅ«ros paveldo teritorijoje, gali ne bet koks statybos inžinierius, o tik tam atestuotas statybos inžinierius, t. y. turintis KultÅ«ros paveldo departamento iÅ¡duotÄ atestatÄ (ginčijamas Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 papunkčio e dalyje numatytas kvalifikacinis reikalavimas).

Be to, ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos iki jų paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo ne kartÄ peržiÅ«rėtos, tikrintos ir patvirtintos. Tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus ir pakoregavus ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas tokiu bÅ«du, kokį nurodo ieÅ¡kovė, bÅ«tų sudarytos iÅ¡skirtinės sÄ lygos bÅ«tent ieÅ¡kovei, nes galbÅ«t tik Å¡i tiekėja norėtų teikti paslaugas statybos vadovui realiai nesant atsakingam už statybos darbus, vykdomus kultÅ«ros paveldo teritorijoje.

Tokia situacija neabejotinai pažeistų tiekėjų lygiateisiÅ¡kumÄ , skaidrumo, nediskriminavimo principus bei iÅ¡kreiptų tiekėjų konkurencijÄ .Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad perkančioji organizacija, o ne konkurse ketinantis dalyvauti tiekėjas geriausiai žino savo specifinius su veikla susijusius poreikius ir turi diskrecijos teisę nustatyti ir individualizuoti pirkimo sÄ lygas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teikia nuorodas į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 231 str. 12 p. ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 92 d., kur, jos manymu, nėra imperatyviai nurodyta, kad darbams, vykdomiems kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, turi vadovauti iÅ¡imtinai tik statinio statybos vadovas.

Mano, kad ieškovė tinkamai neįvertino nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 str. 12 p., kuriame aiškiai nurodyta, kad „vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai“, nei šio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. Ä®V-146 „Dėl Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuris nustato nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos atestuojamos veiklos specializacijas, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistų (toliau – paveldosaugos specialistai) atestatų iÅ¡davimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, atestuotų paveldosaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarkÄ . Statybos įstatymo 2 str. 92 d. nustatyta, kad statybos inžinierius užsiima veikla, numatyta Å¡io įstatymo 12 str. 1 d.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ nuostatÄ , statybos inžinierius nebÅ«tinai turi bÅ«ti statybos darbų vadovas. Todėl statybos inžinierius, jeigu jis nėra statybos darbų vadovas, vadovauti statybos darbams negali, ypač vykdomiems kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje. Todėl vadovauti statybos darbams, vykdomiems kultÅ«ros paveldo teritorijoje, gali ne bet koks statybos inžinierius, o tik tam atestuotas statybos inžinierius, Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka gavęs atestatÄ , todėl keliamo kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumas yra įrodytas.IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, kad atsakovė pati pripažįsta, kad nespėjo pateikti atsakymo į ieÅ¡kovės pateiktÄ paklausimÄ , paskui gavo kito tiekėjo pretenzijÄ , o atsakymus, įskaitant ir į ieÅ¡kovės pateiktÄ paklausimÄ , pateikė 2017-01-03.

Pažymėtina dar ir tai, kad pati atsakovė pripažįsta, jog informavo visus tiekėjus, įskaitant ir ieÅ¡kovę, kad atsakymai į paklausimus bus pateikiami po pirkimo procedÅ«rų atnaujinimo. Todėl teigti, kad atsakovė atsakymÄ Ä¯ 2016-12-20 paklausimÄ gavo jau 2016-12-20, negalima, nes tai prieÅ¡tarauja ne tik pačios atsakovės nurodytiems argumentams, bet ir byloje esantiems įrodymams. Tuo labiau kai atsakovė, bÅ«dama perkančiÄ ja organizacija, informavo ieÅ¡kovę apie atsakymo pateikimÄ po pirkimo procedÅ«rų sustabdymo.

Kaip ir nurodo atsakovė, iÅ¡kovė atsakymÄ Ä¯ savo paklausimÄ gavo 2017-01-03, t. y. tada, kai buvo atnaujintos pirkimo procedÅ«ros. Taigi paskutinė diena pretenzijai pateikti buvo 2017-01-13. Todėl negalima sutikti su atsakovės nurodytu teiginiu, jog pretenzija yra pateikta praleidus įstatyme įtvirtintus terminus. Be to, atsakovė nepagrįstai suabsoliutina perkančiosios organizacijos teisę nustatyti bet kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. IeÅ¡kovė laikosi savo pozicijos, iÅ¡dėstytos ieÅ¡kinyje, dėl statybos santykius reglamentuojančių teisės aktų aiÅ¡kinimo.

Darbams, vykdomiems kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, turi teisę vadovauti statybos inžinierius, turintis tam reikiamÄ kvalifikacijÄ . Atsakovės Konkurso sÄ lygų 21.11 p. e papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad ypatingojo statinio statybos vadovas turėtų ne žemesnę kaip I kvalifikacinę kategorijÄ , yra ne tik perteklinis, bet ir nepagrįstai varžantis tiekėjų dalyvavimÄ Å¡iame vieÅ¡ajame pirkime. Atsakovė privalo sudaryti sÄ lygas tiekėjams pasiÅ«lyti kitÄ specialistÄ , kuris bÅ«tų atsakingas už darbų atlikimÄ kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje.

Å iuos darbus turi teisę atlikti atestuotas specialistas (statybos inžinierius), tačiau ne ypatingojo statinio statybos vadovas. Ä®vertinus atsakovės argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime į ieÅ¡kinį, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neteisingai aiÅ¡kina atestuoto statybos inžinieriaus sÄ vokÄ ir painioja „statinio statybos vadovo“ ir „statinio statybos darbų vadovo“ sÄ vokas. Å iuo atveju ginčas yra kilęs dėl reikalavimų, keliamų statinio statybos vadovui (Konkurso sÄ lygų 21.11 punktas 1 papunktis), o ne statybos darbų vadovui.

Atsakovės teiginys, kad „<...> ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos iki Å¡ių paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo ne kartÄ peržiÅ«rėtos, tikrintos ir patvirtintos“, nesÄ lygoja fakto, jog Å¡ios konkurso sÄ lygos yra teisėtos ir neprieÅ¡tarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė dublike teigia, kad konkurso sÄ lygas ginčija nepavėlavusi, kadangi pretenzijÄ pateikė nepraleidusi VPÄ® 94 str. 1 d. 2 p. numatyto termino, skaičiuojamo nuo perkančiosios organizacijos jai pateikto atsakymo (2017-01-03).

Tokiais teiginiais ieÅ¡kovė ignoruoja perkančiosios organizacijos atsiliepime iÅ¡dėstytus faktus, kad ginčijama konkurso sÄ lyga niekada nebuvo tikslinta, o atsakymas į pačios ieÅ¡kovės paklausimÄ buvo pateiktas dar tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2016-12-20. IeÅ¡kovė pretenzijÄ pateikė 2017-01-13, todėl terminas ginčyti konkurso sÄ lygas, aiÅ¡kias nuo pat jų paskelbimo, buvo praleistas daugiau nei 20 dienų. IeÅ¡kovė dublike pakartotinai teigia, kad Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 papunkčio e dalyje įtvirtintas reikalavimas, anot ieÅ¡kovės, yra perteklinis, kadangi perkančioji organizacija turi sudaryti sÄ lygas tiekėjų konkurencijai.

Tokius argumentus ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 papunkčio e dalyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas apriboja tiekėjų teisę dalyvauti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose, o už darbų atlikimÄ paveldo objekto teritorijoje pagal įstatymus gali bÅ«ti atsakingas ir specialistas. Atsakovė su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais nesutinka ir palaiko savo atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktus argumentus, kad ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas Å¡iame vieÅ¡ajame pirkime užtikrina VPÄ® įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimÄ .

IeÅ¡kovė klaidingai nurodo, kad perkančioji organizacija vengia bendradarbiauti su Viešųjų pirkimų tarnyba, taip bandydama sudaryti neigiamÄ Ä¯spÅ«dį apie atsakovę. Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl ginčo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų įvertinimo, 2017-01-31 su raÅ¡tu kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės administracijÄ informuodama apie gautÄ UAB „Kauno keliai“ raÅ¡tÄ ir praÅ¡ydama „<...> pateikti Tarnybai iÅ¡samius, argumentuotus paaiÅ¡kinimus dėl visų RaÅ¡te nurodytų aplinkybių, susijusių su pirkimo vykdymu“.

RaÅ¡tas gautas 2017-02-06. Ä® šį raÅ¡tÄ perkančioji organizacija atsakė 2017-02-13 raÅ¡tu Nr. AS-1018, nepraleidusi Viešųjų pirkimų tarnybos nurodyto termino. Atsakovė patvirtina, kad atsakovės parengtas ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, įskaitant ieÅ¡kovės ginčijamÄ kvalifikacinį reikalavimÄ , peržiÅ«rėjo ir joms pritarė ne tik Viešųjų pirkimų tarnyba, bet ir projekto partnerė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri buvo detaliai susipažinusi su ginčo vieÅ¡ojo pirkimo objektu, ir Transporto investicijų direkcija, kuri administruoja ES paramÄ ir iÅ¡ kurios bus finansuojami perkamo objekto darbai.Trečiasis asmuo pateikė triplikÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad palaiko savo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .      IeÅ¡kinys tenkintinas.   Dėl atsakovės atsisakymo nagrinėti ieÅ¡kovės pretenzijÄ Tarp byloje dalyvaujančių asmenų iÅ¡kilo ginčas dėl VPÄ® nustatytos privalomos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi teisėtumo. Atsakovė įrodinėjo, kad ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ dėl konkurso ginčijamos sÄ lygos praleidusi VPÄ® nustatytÄ terminÄ pretenzijai pateikti.Vadovaujantis VPÄ® 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tiekėjas turi teisę pateikti pretenzijÄ perkančiajai organizacijai per 10 dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtÄ sprendimÄ dienos, jeigu Å¡iame įstatyme nėra reikalavimo raÅ¡tu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.

Taigi pretenzijos terminų skaičiavimo pradžia pagal įstatymÄ siejama su perkančiosios organizacijos sprendimo iÅ¡vieÅ¡inimo momentu.Tačiau tiek Teisingumo Teismo praktikoje, tiek kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aktualus, taikant VPÄ® 94 straipsnio nuostatas, yra sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie perkančiosios organizacijos priimtÄ sprendimÄ kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013, 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015 ir nutartyse nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad negalimas terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymÄ pateikti ieÅ¡kinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (pvz., pasirinktos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo procedÅ«ros), jei ji aiÅ¡kiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos Å¡iam ieÅ¡kiniui pagrįsti (pvz., vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertės); galimybė riboti tiekėjų teisę, atsižvelgiant į Å¡ių apdairų ir rÅ«pestingÄ elgesį (subjektyvusis kriterijus) ir turėjimÄ sužinoti apie tam tikras aplinkybes (objektyvusis kriterijus), kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus priklauso nuo to, ar Å¡iems buvo suteikta objektyvi ir iÅ¡sami informacija, kuri gali sudaryti prielaidas sužinoti (suprasti) apie pažeidimÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011 ir joje nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad ji nepraleido termino pretenzijai pateikti, nurodydama, kad siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčijamas konkurso sÄ lygas, ji 2016-12-20 kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, ar tiekėjas atitiks konkurso 21.11 punkto 1 papunktyje nurodytus reikalavimus, jei pasiÅ«lys du specialistus, kurie kartu atitiktų 21.11 punkto 1 papunktyje nurodytus kvalifikacinius reikalavimus.

Ä® šį ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ atsakovė atsakė                      2017-01-03 praneÅ¡imu, nurodydama, kad 21.11 p. 1 punkte keliamus reikalavimus turi atitikti vienas specialistas. Nesutikdama su tokiu atsakovės atsakymu, ieÅ¡kovė 2017-01-13 pateikė atsakovei pretenzijÄ , praÅ¡ydama pakeisti Konkurso sÄ lygų 21.11 p. įtvirtintÄ minimalų kvalifikacijos reikalavimÄ , panaikinant 21.11 p. 1 papunkčio e dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ , kad ypatingojo statinio statybos vadovas turi turėti teisę vykdyti darbus kultÅ«ros paveldo teritorijoje ir turėti ne žemesnę kaip I kvalifikacinę kategorijÄ .

Nustatyta, kad 2017-01-13 vykusiame atsakovės vieÅ¡o atviro konkurso „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633) komisijos posėdyje nutarta pretenzijos nenagrinėti, nes ji yra pateikta pavėluotai, ir jÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė 2017-01-17 raÅ¡tu Nr. 21-02 pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei priimti pretenzijÄ ir jÄ iÅ¡nagrinėti. 2017-01-18 vykusiame atsakovės vieÅ¡ojo atviro konkurso „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g.

įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633) komisijos posėdyje nutarta į gautÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ neatsakyti.Atsakovė įrodinėjo, kad ieÅ¡kovė apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2016-12-20, kadangi atsakovė 2016-12-20, tai yra tÄ pačiÄ dienÄ , kai ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kinti Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 papunktyje nurodytÄ kvalifikacinį reikalavimÄ , pateikė atsakymÄ tiekėjams į analogiÅ¡kÄ kaip ieÅ¡kovės paklausimÄ . Atsakovė atsiliepime nurodė, ir tai matyti iÅ¡ atsakovės prie atsiliepimo pridėtų įrodymų, kad Å¡is paaiÅ¡kinimas (atsakymas tiekėjams į analogiÅ¡kÄ kaip ieÅ¡kovės paklausimÄ ) buvo paskelbtas CVP IS sistemoje vieÅ¡ai prie pirkimo dokumentų, tai yra visiems tiekėjams iÅ¡siųstas nebuvo, tokių įrodymų atsakovė nepateikė.VPÄ® 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo praÅ¡ymÄ , kartu siunčia paaiÅ¡kinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iÅ¡ ko gavo praÅ¡ymÄ teikti paaiÅ¡kinimÄ .

Esant tokiai VPÄ® nuostatai, protinga ir sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovei buvo tikėtis, kad jai bus atsiųstas paaiÅ¡kinimas į jos 2016-12-20 praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kinti ginčijamas konkurso sÄ lygas, o ne bus atsakyta kitu bÅ«du, tiekėjui VPÄ® nenumato pareigos nuolatos stebėti duomenis CVP IS. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo ieÅ¡kovės elgesį pripažinti kaip neapdairų ir nerÅ«pestingÄ , siekiant gauti objektyviÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ , kuri galėtų sudaryti prielaidas ieÅ¡kovei sužinoti (suprasti) apie savo teisės pažeidimÄ .

Tik 2017-01-03 atsakovė visiems tiekėjams, kaip numato VPÄ® 26 straipsnio 3 dalis, iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie 2016-12-20 CVP IS sistemoje vieÅ¡ai prie pirkimo dokumentų įdėtÄ praneÅ¡imÄ , nurodydama, kad perkančioji organizacija papildomai pateikia atsakymus į tiekėjų paklausimus, kurie yra pateikti vieÅ¡ai prie pirkimo dokumentų 2016-12-20. 2017-01-03 jį gavo ir ieÅ¡kovė. Atsakovė papildomai 2017-01-06 pateikė atsakymÄ ieÅ¡kovei, kad                   2016-12-20 ir 2017-01-03 buvo atsakyta ir į ieÅ¡kovės 2016-12-20 praÅ¡ymÄ .Dėl 14 punkte nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė negalėjo objektyviai sužinoti (suprasti) savo teisių pažeidimo masto anksčiau nei 2017-01-03, pretenzijÄ ieÅ¡kovė pateikė 2017-01-13, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovės atsakovei pateiktos pretenzijos, kuria ginčijamas konkurso sÄ lygų teisėtumas, padavimo terminai nebuvo praleisti.

Ginčo tarp Å¡alių, kad ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi VPÄ® nustatytu terminu, nėra. Dėl Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 dalies e papunkčio teisėtumo 16.   Byloje tarp Å¡alių iÅ¡kilo ginčas dėl 21.11 punkto 1 dalies e papunkčio teisėtumo. AiÅ¡kinant Å¡iÄ konkurso sÄ lygÄ sistemiÅ¡kai su atsakovės nurodytais pateikti specialiÄ teisę verstis atitinkama veikla suteikiančiais dokumentais (21.11 punkto 5 dalis), matyti, kad atsakovė nustatė konkurso sÄ lygÄ , jog tiekėjai turi turėti bent vienÄ ypatingojo statinio statybos vadovÄ , kuris turėtų teisę vykdyti darbus kultÅ«ros paveldo teritorijoje, ir Å¡iÄ teisę patvirtintų KultÅ«ros paveldo prie KultÅ«ros ministerijos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos I kvalifikacinės kategorijos specialisto atestatas.

Ginčo tarp Å¡alių dėl tokio konkurso sÄ lygos turinio nėra. Kadangi ginčas tarp Å¡alių iÅ¡kilo dėl nurodyto turinio konkurso sÄ lygos teisėtumo, todėl ir teismas sprendžia dėl 21.11 punkto 1 dalies e papunkčio ir 21.11 punkto 5 dalies teisėtumo.17.  VPÄ® 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytÄ informacijÄ ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus (VPÄ® 35–37 straipsniai). 17.    VPÄ® 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobÅ«dį, kiekį, svarbÄ ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumÄ Å¡iame straipsnyje nurodytais bÅ«dais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vienÄ ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai.

Nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir 25 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ ir laikydamasi Å¡iame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibÅ«dinimo taisyklių. 18.  VPÄ® 24 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo pateikti visÄ informacijÄ pirkimo dokumentuose apie pirkimo sÄ lygas ir procedÅ«ras; pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjas galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPÄ® 24 straipsnio 7 dalis), tai yra už pirkimo dokumentų atitiktį VPÄ® 24 str. nuostatoms atsako perkančioji organizacija.

Pirkimo sÄ lygose perkančiosios organizacijos turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiÅ¡kai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes Å¡ios sunkina tiekėjų dalyvavimÄ pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sÄ lygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sÄ lygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). 19.   Formuojama teismų praktika, kad sprendžiant ginčus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumo, kai yra teisinis pagrindas taikyti VPÄ® ir kitas teisės normas, pirmiausia taikomos VPÄ® nuostatos (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikomos tiek, kiek atitinkamo teisinio santykio VPÄ® nereguliuoja arba VPÄ® normose įtvirtintos blanketinės nuostatos;

VPĮ nuostatos (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas; VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi; perkančiosios organizacijos, tiek rengdamos konkurso dokumentus, tiek vertindamos tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje                                 Nr. 3K-3-440/2010).

20.    Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vieÅ¡ojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sÄ lygas (VPÄ® 32 straipsnio 1 dalis) reiÅ¡kia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga vieÅ¡ojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPÄ® 34 straipsnis), reikalavimai turi bÅ«ti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-23-248/2017).21.   Kvalifikacijos atitiktis vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygoms, atitinkančioms VPÄ® 34 straipsnio nuostatas, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo bÅ«ti iÅ¡duoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiÅ«lymų pateikimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje 2016 m. gruodžio 29 nutartis civilinėje byloje                                   Nr. e3K-3-564-469/2016).22.   Pagal konkurso sÄ lygas pirkimas apima tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimÄ , tai yra darbo projekto parengimÄ bei tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimÄ .

Statybos darbai bus atliekami pagal parengtÄ techninį projektÄ , kuris pateiktas su pirkimo dokumentais. Projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos Å¡iuo pirkimu nėra perkamos. Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimo bendrieji statinio rodikliai numatyti techninėje specifikacijoje ir jos prieduose. Darbo projekto parengimo ir darbų bendra vertė ne didesnė kaip 7 049 034,28 EUR su PVM (Konkurso sÄ lygų 13–14 punktai). Statinio paskirtis – ypatingasis statinys. 2017-03-31 atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad dalis numatomų atlikti darbų patenka į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ (2012-09-27 Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-226 patvirtintas Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detalusis planas, jo aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas), ginčo dėl Å¡ios aplinkybės tarp Å¡alių nėra. 23.    Pateikdama tiekėjams paaiÅ¡kinimus dėl konkurso sÄ lygų (Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 dalies) atsakovė nurodė, kad Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 dalyje nurodytus reikalavimus turi atitikti vienas specialistas.

Be to, atsakovė paaiÅ¡kino, kad dalis numatomų atlikti darbų patenka į kultÅ«ros paveldo teritorijÄ , darbams kultÅ«ros paveldo teritorijoje turi teisę vadovauti asmenys, turintys ne žemesnę kaip I kvalifikacinę kategorijÄ (2016-12-19 vykusio atsakovės vieÅ¡o atviro konkurso „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633) komisijos posėdžio protokolas).24.    Atsižvelgdamas į 19–21 punktuose pristatytÄ teismų praktikÄ , teismas konkurso sÄ lygos (16 punktas) teisėtumÄ vertina, vadovaudamasis konkurso sÄ lygų paskelbimo metu, tai yra 2016-12-12, galiojusiu teisiniu reglamentavimu.25.    Ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu bÅ«na daugiau kaip 100 žmonių; aukÅ¡tybinis (daugiau kaip 5 aukÅ¡tų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultÅ«ros paveldo statinys.

Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos bÅ«du) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma Å«kio bÅ«du) ir įgyvendindamas statinio projektÄ nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali bÅ«ti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymÄ bei Å¡ių darbų vadovų veiklÄ ir pagal kompetencijÄ atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę (Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalis).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad kultūros paveldo statinys yra ypatingasis statinys.26.  Ypatingojo statinio statybos vadovo, vadovaujančio statybos darbams kultūros paveldo teritorijoje, kvalifikacijai keliami reikalavimai buvo numatyti ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Įstatymo 231 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. 27.    Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 18 punktas numato, kad kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai.

Å io įstatymo 37 straipsnis nustato, kad tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultÅ«ros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje. 28.   Teismo vertinimu, 26–27 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad ypatingojo statinio statybos darbams kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje turėjo teisę vadovauti architektai ar statybos inžinieriai, atestuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai yra tokie asmenys atitiktų Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 12 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, keliamus ypatingojo statinio statybos vadovo, vadovaujančio statybos darbams kultÅ«ros paveldo teritorijoje, kvalifikacijai.29.    Konkurso sÄ lygų paskelbimo metu, tai yra 2016-12-12, galiojo 2015-05-14 priimta Statybos įstatymo redakcija (galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01).

Å ios Statybos įstatymo redakcijos 10 straipsnio 3 dalis nustatė, kad eiti ypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas Å¡io straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Tarp Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių sričių vadovų pareigų numatytos tokios pareigos kaip statinio statybos vadovas. Å ias pareigas einantiems asmenims taikomus kvalifikacinius reikalavimus (iÅ¡silavinimo, darbo patirties), kvalifikacijos atestatų iÅ¡davimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarkÄ nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi Å¡io straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų.

AtestavimÄ atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, iÅ¡skyrus architektų atestavimÄ , kurį atlieka Lietuvos architektų rÅ«mai (toliau – atestavimÄ atliekanti organizacija (Statybos įstatymo 10 straipsnio 3 dalis).30.  Vyriausybės įgaliota institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vykdydamas 29 punkte nurodytas Statybos įstatymo nuostatas, buvo priėmęs iki 2017-01-01 galiojusius 2007-11-10 įsakymÄ Nr. D1-601 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.2.06:2007 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo specialistų tvarkos apraÅ¡o“ patvirtinimo“ ir 2005-07-11 įsakymÄ Nr. D1-341 „Dėl architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

ApraÅ¡uose buvo numatyta atestavimo ir teisės pripažinimo tvarka, kuri privaloma architektams ir statybos inžinieriams, siekiantiems Lietuvos Respublikoje eiti ypatingųjų statinių statybos vadovo pareigas. ApraÅ¡uose Å¡iems asmenims nebuvo numatyti papildomi reikalavimai, susiję su KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atestato iÅ¡davimu, eiti ypatingųjų statinių statybos vadovo pareigas. 31.    Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2013-09-25 įsakymu Nr. Ä®V-663 patvirtintas Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rÅ«Å¡ys“, kurio 1 punktas nustato pagrindinius požymius, pagal kuriuos tvarkomieji paveldosaugos ar tvarkomieji statybos darbai priskiriami konkrečioms tvarkybos rÅ«Å¡ims, ir tvarkybos darbų rÅ«Å¡ių parinkimÄ .

Reglamento 3 dalyje nustatyta, kad tvarkomuosius statybos darbus atlieka specialistai, atestuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka, o tvarkomuosius paveldosaugos darbus atlikti ar tokiems darbams vadovauti gali tik Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiÄ jÄ ) ekspertizę, atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. Ä®V-146, nustatyta tvarka atestuoti specialistai. 32. Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ (Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. Ä®V-146 patvirtinto Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos apraÅ¡o 7 punkte tarp atestuojamų veiklos rÅ«Å¡ių nenumatyti statybos darbai. 33.  Teismo vertinimu, 26–32 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog konkurso sÄ lygų paskelbimo metu eiti ypatingojo statinio statybos vadovo kultÅ«ros paveldo teritorijoje pareigas gali architektas, atestuotas Lietuvos architektų rÅ«mų, kuriam yra iÅ¡duotas Lietuvos architektų rÅ«mų kvalifikacijos atestatas eiti ypatingojo statinio vadovo pareigas, ir statybos inžinierius, atestuotas VÄ® Statybos produkcijos sertifikavimo centro, kuriam iÅ¡duotas VÄ® Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatas, tai yra jei asmuo turi ypatingojo statinio statybos vadovo atestatÄ , jam nereikia papildomai įgyti teisės vykdyti darbus kultÅ«ros paveldo teritorijoje, kuriÄ patvirtintų KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos I kvalifikacinės kategorijos specialisto atestatas. 34.   Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 3 dalis numato, kad turi bÅ«ti pateikiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duoti kvalifikaciniai atestatai ir (arba) teisės pripažinimo dokumentai, taip pat ir galiojantys ir iÅ¡duoti anksčiau, kurie patvirtina kiekvieno specialisto patirtį atitinkamoje statinių grupėje ir darbų srityje, o tokio pobÅ«džio atestatas, teismo vertinimu, patvirtina teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas.

Todėl nepagrįsta atsakovės pozicija, kad vadovauti statybos darbams, vykdomiems kultÅ«ros paveldo teritorijoje, gali ne bet koks statybos inžinierius, o tik tam atestuotas statybos inžinierius, tai yra turintis KultÅ«ros paveldo departamento iÅ¡duotÄ atestatÄ (KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos I kvalifikacinės kategorijos specialisto atestatas) (ginčijamas Konkurso sÄ lygų 21.11 punkto 1 papunkčio e dalyje, 5 dalyje numatytas kvalifikacinis reikalavimas). 35.   IÅ¡ esmės nuo 2017-01-01 įsigaliojusi Statybos įstatymo redakcija, lydimieji teisės aktai taip pat nenumato reikalavimo, jog vadovauti statybos darbams, vykdomiems kultÅ«ros paveldo teritorijoje, gali ne bet koks statybos inžinierius, o tik tam atestuotas statybos inžinierius, tai yra turintis KultÅ«ros paveldo departamento iÅ¡duotÄ atestatÄ .

Apibendrinant nuo 2017-01-01 įsigaliojusį teisinį reglamentavimÄ , matyti, kad eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas kultÅ«ros paveldo teritorijoje turi teisę atestuoti statybos architektai ir statybos inžinieriai. Å ias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų iÅ¡davimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkÄ , egzaminų programas, suderinęs su kultÅ«ros ministru, nustato aplinkos ministras, atestavimÄ atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, iÅ¡skyrus architektų atestavimÄ , kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rÅ«mai (Statybos įstatymo 12 straipsnio 20 dalis). 2016-12-12 priimtas Lietuvos Respublikos ministro įsakymas „Dėl statybos techninio reglamento STR1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos apraÅ¡as“ patvirtinimo“ suderintas su Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija.

Kadangi Å¡is teisinis reguliavimas konkurso sÄ lygų paskelbimo metu negaliojo, teismas plačiau dėl jo nepasisako.36.    Vertindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės sprendimas ypatingojo statinio statybos vadovo, vadovaujančio statybos darbams kultÅ«ros paveldo teritorijoje, kvalifikacijai nustatyti reikalavimÄ turėti teisę vykdyti statybos darbus kultÅ«ros paveldo teritorijoje, kuriÄ patvirtintų KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos I kvalifikacinės kategorijos specialisto atestatas, yra perteklinis, klaidinantis tiekėjus, todėl neteisėtas.

Å i pozicija grindžiama tuo, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant keliamus pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi ir negali bÅ«ti pertekliniai. Esant tokioms aplinkybėms, ginčijama konkurso sÄ lyga prieÅ¡tarauja laisvam tiekėjų varžymuisi, pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principus (VPÄ® 3 straipsnis).37.   Nors Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada, kaip valstybės kompetentingos institucijos iÅ¡duotas dokumentas, yra oficiali ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , vis tik ji teismui nėra privaloma ir yra vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų viseto iÅ¡tyrimu (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje ne kartÄ yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada nesaisto bylÄ nagrinėjančio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015, 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Kadangi, teismo vertinimu, Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada neatitinka byloje esančių įrodymų visumos, todėl teismas ja nesivadovauja.                                       Dėl neteisėtų veiksmų padarinių Å¡alinimo 38. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo konkurso sÄ lygos Å¡iuo teismo sprendimu buvo pripažintos neteisėtomis, kyla poreikis spręsti dėl tokių perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. 39.  Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikÅ¡to reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamÄ pirkimo sÄ lygÄ bet kokiu VPÄ® normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimÄ nutraukti nepriklausomai nuo pareikÅ¡to reikalavimo, nes pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-249/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-23-248/2017).

Teismui sprendžiant dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo ir ieÅ¡kinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neiÅ¡vengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems vieÅ¡ojo pirkimo dalyviams, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įtraukti į procesÄ ar ne; kai pirkimo sÄ lygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iÅ¡ tame pirkime dalyvavusių Å«kio subjektų negali bÅ«ti pripažįstami teisėti interesai į vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymÄ , nes ji bet kokiu atveju bÅ«tų sudaryta atitinkamo konkurso dalyvių ir visų tiekėjų sÄ Å¾iningos konkurencijos iÅ¡kraipymo sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktika).40. Atsakovė 2017-03-31 pateikė duomenis, jog ginčo vieÅ¡asis pirkimas atsakovės sprendimu yra sustabdytas dėl jungtinės veiklos pagrindais veikiančių Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, atsakovės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ diskusijų dėl ginčo vieÅ¡ojo pirkimo techninės specifikacijos sprendinių, tai yra ginčo vieÅ¡asis pirkimas nėra pasibaigęs. Atsakovė pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos techninės tarybos 2017-03-20 posėdžio protokolÄ Nr. TT-19, iÅ¡ kurio matyti, kad svarstoma keisti projekto konstrukcinius sprendinius ir papildyti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra ypač reikÅ¡minga iÅ¡saugoti tokio ekonominio naudingumo vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , be to, negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sÄ lygos nedalyvavo kiti potencialÅ«s tiekėjai, tolesnis pirkimo procedÅ«rų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliÅ«tis pateikti pasiÅ«lymus. 41.   Teismas, atsižvelgdamas į 39 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , vertindamas 40 punkte nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas nutraukti Plungės rajono savivaldybės administracijos vieÅ¡Ä jį atvirÄ konkursÄ â€žTunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g.

įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633).                           Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo42.  CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė, paduodama ieÅ¡kinį, sumokėjo 217 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 7 dalis) bei už ieÅ¡kinio parengimÄ 1058, 75 EUR.

IeÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių rekomenduojamų dydžių, teismo vertinimu aplinkybių, sudarančių pagrindÄ jas mažinti nėra. Todėl iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovei 217 EUR žyminio mokesčio ir 1058, 75 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 1275, 75 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė bylinėjimosi iÅ¡laidų nepatyrė, kadangi procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims buvo įteikiami per LITEKO VEP posistemį.    43.  Teismas tokio pobÅ«džio bylose turi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iniciatyvos teisę (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 4237 straipsnio 1 dalis).

Teismas patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir proporcingumo principais taiko laikinÄ sias apsaugos priemones vieÅ¡ojo pirkimo konkurso procedÅ«rų sustabdymÄ , kadangi Å¡iuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes nei jų taikymas (CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 punktas).        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais,        269–270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a : tenkinti ieÅ¡kovės UAB „Kauno keliai“ ieÅ¡kinį.

Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo atviro konkurso „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633) 21.11 punkto 1 papunkčio e dalį ir 5 dalį.Nutraukti Plungės rajono savivaldybės administracijos vieÅ¡Ä atvirÄ konkursÄ â€žTunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g. įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633).Taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Plungės rajono savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo atviro konkurso „Tunelinio viaduko po geležinkeliu (duomenys neskelbtini) g.

įrengimas“ (pirkimo Nr. 181633) vykdymo procedÅ«ras.Priteisti iÅ¡ atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 1275, 75 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „Kauno keliai“.     Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                  Erinija Kazlauskienė