2016-11-23 Nr. AB-22727-3-62-3-00348-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-784-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00348-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–12), prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 16-IL-20-00340-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi (b. l. 166–169) administracinę bylą Nr. I-2671-505/2016 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00348-2016-8) sustabdė iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-4834-888/2016 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-08986-2015-1).

Teismas vadovavosi iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 99 straipsnio 2 punktu bei nustatė, kad šioje administracinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 16-IL-20-00340-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu atsakovas, atsisakydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui, rėmėsi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) bei nustatė, kad A.

K. nuo 2000 metų 18 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus (toliau – ir ATP). Sprendime nurodyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. A. K. surašytas ATP protokolas už tai, kad nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini) mstl., 2015 m. balandžio 13 d. 00.30 val. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiame MŽK (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete:

1) nepateikė medžioklinio šautuvo apžiūrai, bandė pasišalinti iš įvykio vielos ir nereagavo į teisėtus pareigūnų reikalavimus sustoti, nepateikė medžiotojo bilieto ir leidimo ginklui, įvykio metu agresyviai ir įžūliai elgėsi, pagal šaukimus neatvyko į Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją, tyčia kliudė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę; 2) 2015 m. balandžio 13 d. 00.30 val. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiame MŽK (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete medžiojo naudojant draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį – naktinio matymo priedėlį Dedal-NV 552-DK-2, Nr. 98447; 3) 2015 m. balandžio 12 d.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiame MŽK (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete medžiokliniu šautuvu sumedžiojo gyvūną (šerną), kurio sumedžioti neturėjo teisės (leidimas laikyti (nešiotis) ginklą panaikintas 2013 m. liepos 2 d.); 4) 2015 m. balandžio 13 d. 00.30 val. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiame MŽK (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, turėdamas užtaisytą ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą, medžiojo ir buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie šį medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape; 5) 2015 m. balandžio 13 d. 00.30 val.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiame MŽK (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, turėdamas užtaisytą ir į dėklą neįdėtą medžioklini šautuvą, pažeidė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus, kai medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, o nešiojamas arba vežiojamas be šovinio lizde su įjungtu saugikliu. Dėl minėto A. K. ATP pažeidimo šiuo metu Kauno apylinkės teisme vyksta administracinės bylos nagrinėjimas.

Iš administracinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-209-358/2016, kurioje 2015 m. gruodžio 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad A. K. galimai 2015 m. balandžio 13 d. 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete: 1) nepateikė medžioklinio šautuvo apžiūrai, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nereagavo į teisėtus reikalavimus sustoti, nepateikė dokumentų, elgėsi agresyviai ir įžūliai, tuo kliudydamas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį; 2) medžiojo naudojant draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį: naktinio matymo priedėlį Dedal NV-DK-2 Nr. 98447, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 punktą; 3) medžiokliniu šautuvu sumedžiojo gyvūną (šerną), kurio sumedžioti neturėjo teisės (leidimas laikyti (nešiotis) ginklą panaikintas), tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 58.2.2 punktą; 4) turėdamas užtaisytą (šovinys lizde ir dėtuvė prijungta prie ginklo) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą medžiojo ir buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie šį medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, medžioklės lapas Nr. 0015, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 punktą; 5) turėdamas užtaisytą (šovinys lizde, dėtuvė prijungta) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą pažeidė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus, kai medžioklės ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, o nešiojamas ir vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 61 ir 62 punktus. Šiais veiksmais A. K. galimai padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5110 straipsnio 1 dalyje, 85 straipsnio 7 dalyje, 85 straipsnio 6 dalyje, 85 straipsnio 5 dalyje, 85 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutarimu ir 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-209-358/2016 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-08986-2015-1) nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį, 85 straipsnio 7 dalį, 85 straipsnio 6 dalį, 85 straipsnio 5 dalį, 85 straipsnio 1 dalį, nes pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai; naktinio matymo monokuliarą DEDAL-NV Nr.98447 konfiskavo, perduodant jį Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o 7,62 mm kalibro šautuvą SAUER mod. 202 Nr. 55097 su optiniu taikikliu SWAROVSKI Z61 ir šovinių dėtuve, šaudmenis 300WSH 3 vnt., rudą odinį diržą, šautuvo ir optinio taikiklio dėklus grąžino A. K..

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-444-478/2016, 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio Departamento direktorių, apeliacinį skundą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, o A. K. apeliacinį skundą paliko nenagrinėtą.

Pirmosios instancijos administracinis teismas atsižvelgė į tai, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Savo ruožtu sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012).

Įvertinęs tai, kad ši administracinė byla ir administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-4834-888/2016 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-08986-2015-1) (buvęs Nr. A2.3.-209-358/2016) yra susijusios su tuo pačiu įvykiu, t. y. ginčo sprendimas pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra grindžiamas ir minėtais administraciniais teisės pažeidimais, kurių padarymas yra duomenys, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, teismas priėjo išvadą, jog klausimo dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėjimui administracinėje byloje gali turėti reikšmės faktinės aplinkybės, kurios turi būti nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju prejudicinio ryšio prasme administracinei bylai gali turėti reikšmės ne tai, kaip bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. ar pareiškėjas bus patrauktas administracinėn atsakomybėn ar ne, o tik šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjo atžvilgiu nustatytos faktinės aplinkybės, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjo skundo aplinkybių, jis neigia faktą, kurį atsakovas kvalifikavo kaip atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagrindą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ši administracinė byla ir paminėta administracinio teisės pažeidimo byla yra susijusios, tarp jų egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl nusprendė administracinės bylos Nr. I-2671-505/2016 nagrinėjimą sustabdyti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-4834-888/2016 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-08986-2015-1).

III. Pareiškėjas A. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 171–173), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šios bylos nagrinėjimas yra neįmanomas tol, kol nebus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-4834-888/2016. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, pareiškėjas teigia, kad faktinės aplinkybės dėl asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik GŠKĮ 18 straipsnio (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.) taikymo kontekste, t. y. asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. Tačiau minėtos aplinkybės GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, kuriuo atsakovas grindė ginčijamą Sprendimą, taikymo požiūriu tokios reikšmės neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį) įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę. Pareiškėjas teigia, kad atsisakant išduoti leidimą ginklui remiantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu, turi būti nustatomi kur kas svarbesni faktoriai, nei pripažįstant asmenį neturinčiu nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjo manymu, jo patraukimas administracinėn atsakomybėn už ATP pažeidimą neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, ar jis kelia grėsmę, nurodytą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino prejudicinį ryšį tarp bylų, todėl nagrinėjamą administracinę bylą sustabdė nepagrįstai.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamas ATP pažeidimas, galimai padarytas 2015 m. balandžio 13 d. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiame MŽK (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, yra susijęs su atsisakymu išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Todėl sprendžiant klausimą dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo gali turėti reikšmės faktinės aplinkybės, kurios bus nustatytos ATP byloje Nr. A2.3.-4834-888/2016.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria sustabdytas šios administracinės bylos nagrinėjimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-2671-505/2016 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00348-2016-8) iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-4834-888/2016 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-08986-2015-1).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., kuria remiantis priimta ginčijama pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos (TAR, 2016, Nr. 2016-16849) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas aptariamu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011, 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013, 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013, 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Taigi, prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, kad administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius, konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011 ir kt.). Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Pirmosios instancijos teismas sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, jog ši administracinė byla ir Kauno apylinkės teismo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-4834-888/2016 (buvęs Nr. A2.3.-209-358/2016, teisminio proceso Nr. 4-69-3-08986-2015-1) yra susijusios su tuo pačiu įvykiu, t. y. šioje administracinėje byloje ginčijamas sprendimas pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra, be kita ko, grindžiamas administraciniais teisės pažeidimais, kurių padarymas yra duomenys, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl šios administracinės bylos išnagrinėjimui gali turėti reikšmės faktinės aplinkybės, kurios turi būti nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 16-IL-20-00340-e, kuriuo atsisakyta išduoti A. K. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Ginčijamas sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. rugsėjo 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Pareiškėjas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto aiškinimas buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014. Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą (pažymėtina, kad ši nuostata nesikeitė nuo 2011 m. kovo 1 d.), konstatavo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu.

Šioje administracinėje byloje ginčijamas Sprendimas grindžiamas duomenimis apie pareiškėjo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka pradėtus ikiteisminius tyrimus, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2000 metų 18 kartų baustas administracine tvarka. Sprendimas inter alia grindžiamas duomenimis apie pareiškėjo 2015 m. balandžio 13 d. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiame MŽK (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete padarytus ATP pažeidimus, t. y. apie tai, kad A. K.: 1) nepateikė medžioklinio šautuvo apžiūrai, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nereagavo į teisėtus reikalavimus sustoti, nepateikė dokumentų, elgėsi agresyviai ir įžūliai, tuo kliudydamas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį; 2) medžiojo naudojant draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį – naktinio matymo priedėlį Dedal NV-DK-2 Nr. 98447 ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 punktą; 3) medžiokliniu šautuvu sumedžiojo gyvūną (šerną), kurio sumedžioti neturėjo teisės (leidimas laikyti (nešiotis) ginklą panaikintas) ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 58.2.2 punktą; 4) turėdamas užtaisytą (šovinys lizde ir dėtuvė prijungta prie ginklo) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą medžiojo ir buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie šį medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape medžioklės lapas Nr. 0015 ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 punktą; 5) turėdamas užtaisytą (šovinys lizde, dėtuvė prijungta) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą pažeidė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus, kai medžioklės ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, o nešiojamas ir vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 61 ir 62 punktus.

Pažymėtina, kad išvardyti ATP pažeidimai yra susiję su pareiškėjo galimai keliama grėsme asmenų gyvybei ir sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimo pagrindu. Tačiau pareiškėjas, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, neigia savo kaltę dėl minėtų 2015 m. balandžio 13 d. pažeidimų padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad faktinės aplinkybės, susijusios su ATP pažeidimais, kuriuos pareiškėjas A. K. galimai padarė 2015 m. balandžio 13 d. apie 00.30 val. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiame MŽK (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, bus nustatytos tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.3.-4834-888/2016 (buvęs Nr. A2.3.-209-358/2016, teisminio proceso Nr. 4-69-3-08986-2015-1), siekiant šioje administracinėje byloje padaryti pagrįstą išvadą apie pareiškėjo galbūt keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (GŠKĮ 17 str. 1 d. 11 p.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tarp šios administracinės bylos ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.3.-4834-888/2016 esantį prejudicinį ryšį, kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-4834-888/2016 nustatyti faktai taps prejudiciniais faktais sprendžiant šioje administracinėje byloje klausimą dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, skirtingai nė teigia pareiškėjas savo atskirajame skunde, nagrinėjamai administracinei bylai prejudicinio ryšio prasme gali turėti reikšmės ne tai, ar administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-4834-888/201 pareiškėjas bus patrauktas administracinėn atsakomybėn ar ne, bet minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su padarytais ATP pažeidimais ir suteikiančios ar, atvirkščiai, paneigiančios pagrindą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme charakterizuoti pareiškėją kaip keliantį grėsmę asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip pagrįsta ir teisėta, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė