12c8455b-ff63-4e13-81dd-5cf418f925b9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos R. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto bankas, bei trečiajam asmeniui M.

S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, teisminio proceso Nr. 2-68-3-21310-2013-2, pagal jos ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai bei trečiajam asmeniui M. S., kuriuo R. S. prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe jos vardu įregistruotÄ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byla buvo iÅ¡nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu, kuriuo teismas ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai 30,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Sprendimas peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi paliktas nepakeistas. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodė, kad teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , nes neteisingai nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendra jungtinė nuosavybė, nes jis buvo įgytas santuokos metu, o po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai - pareiÅ¡kėja ir jos buvęs vyras V.T. S. tapo bendraturčiais ir valdė turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl galioja prezumpcija, kad Å¡ios dalys yra lygios.

Pareiškėja teigia, kad prie tokios neteisėtos ir nepagrįstos išvados teismas priėjo todėl, kad, kaip nustatė teismas R. S. mokėjo buto išlaikymo mokesčius laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kieno lėšomis buvo išlaikomas butas kitais laikotarpiais. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad teismas konstatavo, jog byloje nepateikta įrodymų apie V.T. S. gautas pajamas, kitokių duomenų, patvirtinančių, jog jis neprisidėjo prie buto išlaikymo.

Be to, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė byloje iÅ¡liko pasyvi ir nepateikė teismui nurodytų įrodymų. PareiÅ¡kėja teigia, kad bylos nagrinėjimo metu ji sirgo, nurodytų įrodymų neturėjo, gavo juos tik po bylos iÅ¡nagrinėjimo. PareiÅ¡kėjos teigimu jos su pareiÅ¡kimu teikiami įrodymai turi esminės reikÅ¡mės teismo sprendimui, o tai sudaro pagrindÄ atnaujinimui dėl esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo met, t.y. Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

PareiÅ¡kėja nurodo nepraleidusi įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino pateikti praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo, nes apie pačiÄ iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ ir teismo priimtÄ sprendimÄ ji sužinojo tik 2019-02-18, kuomet buvo gautas Vilniaus apylinkės teismo atsakymas į jos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo sprendimÄ . Valstybės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė suinteresuotumo byla neturinti, nes ginčas byloje kilęs dėl nekilnojamojo turto.

Valstybę atstovaujanti VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė su pareiškimu nesutinkanti. Nurodė, kad iš prašymo akivaizdu, kad ieškovė iš esmės siekia išnagrinėtos bylos pernagrinėjimo. Pažymėjo, kad ieškovės prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra nurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo, bet tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, ir tokių aplinkybių ieškovė bylos proceso eigoje nežinojo ir negalėjo žinoti.

Naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės ir nauji įrodymai yra skirtingos sÄ vokos, nauji įrodymai, atsiradę po sprendimo priėmimo arba tie, kurie nagrinėjant bylÄ nebuvo teismo iÅ¡tirti, negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti procesÄ . ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ byloje, faktiÅ¡kai nurodo byloje jau nagrinėtas aplinkybes, kurios buvo nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams iÅ¡nagrinėjus bylÄ , įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir dėl pareikÅ¡tų reikalavimų priėmus procesinius sprendimus.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytos ir byloje nagrinėtos aplinkybės bei dėl jų nustatymo vykęs įrodinėjimo procesas buvo bylos nagrinėjimo dalykas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl akivaizdu, kad jos negali bÅ«ti pripažintos naujomis. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ pareiÅ¡kimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas dar 2017-06-27 ir įteiktas ieÅ¡kovei.

Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta 2018-11-20. M. S., kuriam apie praneÅ¡imÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 56), atsiliepimo į jį teismo nustatytu terminu nepateikė. PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas. Pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ kreipiasi per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis);

3) prie praÅ¡ymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimÄ , 3 dalies nuostatas, iÅ¡nagrinėjęs teismo posėdyje praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ klausimÄ ir nustatęs, kad praÅ¡ymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto Å¡io Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesÄ ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datÄ arba nutartimi procesÄ atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra Å¡ioje dalyje nurodyti trÅ«kumai.

Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas Å¡iuo atveju patikrina, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iÅ¡ CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų. Dėl termino pareiÅ¡kimui dėl proceso atnaujinimo pateikti PareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo gali bÅ«ti teikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo galimybę sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ .

PareiÅ¡kėja teigia, kad tokios aplinkybės jai paaiÅ¡kėjo, susipažinus su teismo procesiniu sprendimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-11-20 nutartis R. S. 2018-11-22 buvo siųsta per Elektroninių paslaugų portalÄ (t. III, b.l. 75). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis R. S. net ir Å¡ios nutarties priėmimo dienÄ yra aktyvi EPP vartotoja, tačiau taip pat matyti ir tai, kad faktiÅ¡kai prie sistemos ji nebuvo prisijungusi nuo 2015-11-13. Byloje yra (t. III, b.l.

76) R. S. 2019-02-15 praÅ¡ymas iÅ¡duoti jai 2018-11-20 Vilniaus apygardos teismo nutarties kopijÄ , kas buvo padaryta 2019-02-18 (t. III, b.l. 77). Su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėja kreipėsi 2019-03-28. Teismas, įvertinęs Å¡iuo konkrečiu atveju susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , pareiÅ¡kime nurodytus jo teikimo motyvus, sprendžia, kad yra pagrindas iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis į teismÄ nepraleido. Dėl proceso atnaujinimo pagrindo PareiÅ¡kėja procesÄ byloje praÅ¡o atnaujinti tuo pagrindu, jog paaiÅ¡kėjo nauja esminė aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Tokį proceso atnaujinimo pagrindÄ numato CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t.y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Dėl naujų įrodymų, kaip naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, pažymėtina tai, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Jeigu praÅ¡yme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Sprendžiant, ar naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė turi esminę reikÅ¡mę bylai, esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios jai ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o pateiktu pareiškimu iš esmės nesutinka su teismo priimtais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais bei siekia kitokio tų pačių faktinių aplinkybių įvertinimo.

Su pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja pateikė įvairių dokumentų nepatvirtintas kopijas. Dalis pateiktų dokumentų kopijų buvo byloje teismui nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės: 1992-01-15 sutartis (Å¡ios bylos b.l. 12, c.b. 2-97-608/2017 t. I, b.l. 5), 1-osios gamybinės butų Å«kio valdybos 1985-12-11 raÅ¡tas (b.l. 14, c.b. 2-97-608/2017 t. I, b.l. 82), V.G. S. darbo knygelės 1 lapo kopija (b.l. 22, c.b. 2-97-608/2017 t. I, b.l. 87-88). Kitų pateiktų dokumentų kopijų turinys nesudaro pagrindo spręsti, jog juose nurodytos naujos faktinės aplinkybės, kurios bylÄ nagrinėjančiam teismui nebÅ«tų buvusios žinomos ir jo nagrinėtos.

PrieÅ¡ingų konkrečių argumentų nenurodo ir pati pareiÅ¡kėja pateiktame pareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo. Aplinkybė, jog buto privatizavimo, jo priežiÅ«ros, dokumentuose yra vienos pareiÅ¡kėjos pavardė savaime nelemia kitokių iÅ¡vadų nei padarytosios teismo įsiteisėjusiu sprendimu, be to, Å¡iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėja jau anksčiau buvo nurodžiusi teismui, taigi, ji teismo buvo įvertinta. Be to, įvertinus pateiktų dokumentų kopijų turinį, akivaizdu, kad apie tokių dokumentų egzistavimÄ pareiÅ¡kėja turėjo ir galėjo žinoti anksčiau, teismui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų be pačios pareiÅ¡kėjos abstraktaus teiginio pareiÅ¡kime, kad faktiÅ¡kai buvo prieÅ¡ingai.

Ä®vertinęs pareiÅ¡kimo turinį bei prie jo pridėtų dokumentų turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nenurodo jokių naujų bylos nagrinėjimui esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, remiasi iÅ¡ esmės identiÅ¡kais argumentais, kuriais rėmėsi bylos proceso metu, taip pat teikdama apeliacinį skundÄ . Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kime proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų, todėl nepatvirtina, jog yra pagrindas atnaujinti procesÄ .

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 290-291, 365-372 straipsniais, n u t a r i a: atmesti pareiÅ¡kėjos R. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto bankas, bei trečiajam asmeniui M. S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Å i nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Giedrė Čėsnienė