2021-12-08 Nr. AB-26564-3-61-3-02965-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3190-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02965-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Du milžinai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Du milžinai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Du milžinai“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (24.38-72E)-3-20-107ED (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti išduoti individualią eksporto į Rusijos Federaciją licenciją eksportuoti oro padavimo sistemas AP „Omega“ arba įpareigoti iš naujo svarstyti licencijos išdavimo klausimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gegužės 7 d. pateikė Ministerijai prašymą išduoti individualią eksporto į Rusijos Federaciją licenciją eksportuoti oro padavimo sistemas AP „Omega“ bendrovei „UVI Technology LLC“, galutinis vartotojas – bendrovė „Kampo JSC“. Įvertinus galimą numatomų eksportuoti prekių galutinį karinį panaudojimą, ginčijamu Sprendimu atsisakyta išduoti licenciją. Pagal turimus viešųjų šaltinių duomenis, bendrovė „Kampo JSC“ gamina ir tiekia įrangą ne tik civilinėms reikmėms, bet ir Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms. Pareiškėjo teigimu, Ministerijos Sprendimas neišduoti eksporto licencijos neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, nes išvadą, jog bendrovė „Kampo JSC“ gamina ir tiekia įrangą ne tik civilinėms reikmėms, bet ir Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms, Ministerija padarė remdamasi turimais viešųjų šaltinių duomenimis, t. y. Ministerija nesiaiškino faktinių aplinkybių, rėmėsi tik prielaidomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nėra nurodyta jokių motyvų dėl atsisakymo išduoti prašomą licenciją, nurodyta tik prielaida dėl numatomų eksportuoti prekių galutinio karinio panaudojimo. Pareiškėjo teigimu, Ministerija turėjo pareigą išsiaiškinti, kokias prekes pareiškėjas siekia eksportuoti į Rusijos Federaciją, ar šios prekės yra dvigubos paskirties, t. y. ar jos gali būti panaudotos kariniais tikslais, ar galutinis prekių vartotojas gali būti karinis galutinis naudotojas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad bendrovė „Kampo JSC“ nuo 1995 m. projektuoja ir gamina gaisrinius suslėgto oro kvėpavimo aparatus, skirtus naudoti priešgaisrinės apsaugos tarnybų ugniagesiams likviduojant gaisrus. Pareiškėjas ir bendrovė „Kampo JSC“ 2017 m. pasirašė licencinę sutartį, suteikiančią teisę pareiškėjui organizuoti gaisrinių kvėpavimo aparatų AP „Omega“ gamybą ir savarankiškai pardavinėti juos visame pasaulyje. 2020 m. balandžio mėnesį muitinė, įtarusi dvejopą šio gaminio naudojimą, neleido eksportuoti AP „Omega” ortakių sistemų į Rusiją, pareikalavo gauti eksporto licenciją. Todėl pareiškėjas 2020 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Ministeriją, pateikdamas visus pareikalautus dokumentus, taip pat ir galutinio vartotojo sertifikatą, importuotojo sertifikatą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad į Rusijos Federaciją eksportuojamų ortakių sistemoms AP „Omega“ netaikomas Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą, ir jo papildymai. Ortakių sistemų charakteristikos ir parametrai neatitinka kriterijų ir jos nėra apibrėžiamos kaip dvejopo naudojimo prekės. Šios prekės taip pat nėra įtrauktos į Tarybos reglamento (EB) Nr. 833/2014 draudžiamų daiktų sąrašą ir nėra skirtos kariniams tikslams ar galutiniam naudojimui kariniais tikslais. Pareiškėjo teigimu, į gaminio sudėtį įeinančios komplektuojamosios dalys (žarna ir ventilis, manometras, suslėgto oro balionas) nėra įtrauktos į sankcijinių prekių sąrašą, jas galima importuoti į Rusiją tiesiogiai iš gamintojo.

5. Atsakovas Ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją, prašyme Rusijos bendrovė „UVI Technology LLC“ nurodyta kaip gavėjas, o galutiniu vartotoju pareiškėjas nurodė kitą Rusijos bendrovę – „Kampo JSC“. Ministerija informavo Krašto apsaugos ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją ir Valstybės saugumo departamentą apie tai, kad gavo ir nagrinėja pareiškėjo prašymą išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją eksportuoti nardymo įrangą į Rusiją. Pareiškėjas nepateikė Rusijos importo sertifikato, motyvuodamas, kad jų partneriui Rusijoje bendrovei „UVI Technology LLC“ Rusijos kompetentinga institucija neišduoda tokio sertifikato, nes prekės nepriskiriamos prie dvejopo naudojimo prekių. Valstybės saugumo departamentas 2020 m. gegužės 18 d. rašte pažymėjo, kad, norint gauti individualią eksporto licenciją eksportuoti dvejopo naudojimo prekes, turi būti pateiktas galutinio panaudojimo ir neperdavimo įsipareigojimus patvirtinantis dokumentas, kuriame, be kita ko, turi būti kompetentingos institucijos patvirtinimas. Atsakovas pažymėjo, kad tokio dokumento pareiškėjas nepateikė.

7. Atsakovas nurodė, kad Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gegužės 26 d. pateikė turimą informaciją apie bendrovę „Kampo JSC“, kuri gali būti aktuali vykdant strateginių prekių kontrolę ir priimant sprendimus dėl strateginių prekių eksporto licencijų išdavimo. Pagal turimus viešųjų šaltinių duomenis, bendrovė „Kampo JSC“ gamina ir tiekia Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms katerius, taip pat nardymo ir kitą įrangą. Departamentas pažymėjo, kad, pagal šiuo metu galiojančias Europos Sąjungos sankcijas, draudžiama eksportuoti į Rusijos Federaciją karinę įrangą, taip pat dvejopos paskirties prekes ir technologijas, jei jos bus naudojamos kariniais tikslais ar skirtos kariniams subjektams. Departamento vertinimu, dėl bendrovė „Kampo JSC“ bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos ginkluotomis pajėgomis egzistuoja rizika, kad Lietuvos Respublikos verslo subjektų Rusijos Federacijoje eksportuojamos strateginės prekės, kurių gavėjas ar galutinis vartotojas yra bendrovė „Kampo JSC“, gali būti panaudotos šios įmonės produktuose, skirtuose Rusijos Federacijos ginkluotoms pajėgoms ir naudojamos kariniais tikslais, taip pažeidžiant sankcijas.

8. Atsakovo teigimu, Komisija strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) ir Ministerija pagristai atsižvelgė į kompetentingos institucijos Departamento pateiktą turimą informaciją apie Rusijos Federacijos karinių pajėgų struktūrą ir bendrovės „Kampo JSC“ riziką keliančius bendradarbiavimo ryšius. Atsakovas nurodė, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos nedraudžia nustatyti objektyvius duomenis (faktus), be kita ko, pagal viešus ir nepaneigtus ar neginčijamus informacijos šaltinius. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija, 2020 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje išnagrinėjusi kompetentingų institucijų išvadas, atliko realų ir išsamų pareiškėjo prašymo vertinimą. Ministerija, atsižvelgdama į Komisijos išvadą, priėmė motyvuotą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal kompetenciją, nepažeidžiant esminių procedūrinių reikalavimų, remiantis teismine praktika, tinkamai įvertinus rizikas, faktines aplinkybes kvalifikavus pagal konkrečias teisės aktų nuostatas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 10 straipsnio 1 dalimi, 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (toliau – ir Reglamentas), 4 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 patvirtintų Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14, 15.1.1, 15.1.2, 19–21 punktais ir pažymėjo, kad nors prekės, kurios pripažintos dvejopo naudojimo prekėmis, nėra išvardintos Reglamento I priede, jų eksportui reikalingas leidimas tuo atveju, jeigu visos šios prekės ar jų dalis gali būti skirtos galutiniam kariniam naudojimui, o paskirties vietos šaliai yra taikomas ginklų embargas (Reglamento 4 str. 2 d.). Valstybė, vertindama, ar suteikti individualų leidimą (licenciją) minėtų prekių eksportui, atsižvelgia į prisiimtas pareigas ir įsipareigojimus, sankcijas, nacionalinės užsienio ir saugumo politikos aplinkybes (Reglamento 12 str.). Pagal nacionalinį reglamentavimą, tokia individuali licencija nėra išduodama, jeigu jos išdavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, sankcijoms (Strateginių prekių kontrolės įstatymo 10 str. 1 d. 1 p.). Siekiant gauti tokią licenciją, Ministerijai, be kita ko, pateikiamas galutinio panaudojimo patvirtinimo pareiškimas, kuriame pateikta informacija apie galutinį vartotoją, prekės galutinio panaudojimo tikslą, nurodyta galutinė paskirties šalis ir kompetentingos šalies importuotojos institucijos patvirtinimas (Taisyklių 15.1.2 p.).

11. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad į Rusijos Federaciją eksportuojamoms ortakių sistemoms AP „Omega“ 9B5.893.856 netaikomas Reglamentas ir jo papildymai, nes šių sistemų charakteristikos ir parametrai neatitinka kriterijų ir jos nėra laikomos dvejopo naudojimo prekėmis, teismas vadovavosi Strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Reglamento 2 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad muitinė neleido eksportuoti ginčo prekių, įtarusi dvejopą šio gaminio naudojimą, kreipėsi į Ministeriją dėl individualios licencijos dvejopo naudojimo prekėms. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčijo muitinės sprendimo, kuriuo atsisakyta leisti eksportuoti ginčo prekes, kilus abejonėms dėl jų dvigubos paskirties.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog galutinis ginčo prekių vartotojas yra Rusijos Federacijos bendrovė „Kampo JSC“. Iš Departamento išvados teismas nustatė, kad Rusijos Federacijos bendrovė „Kampo JSC“ tiekia įrangą Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms. Pareiškėjo siekiamos eksportuoti prekės yra oro padavimo sistemos, dalis kvėpavimo aparato, per kurią paduodamas oras (prašyme dėl eksporto licencijos išdavimo nurodyta informacija), o iš viešai pateikiamos informacijos, kurią nurodė Departamentas, bendrovė „Kampo JSC“ rengia narų gelbėjimo įrangą, taip pat įrangą, skirtą nardymo personalo taisyklingos kvėpavimo technikos mokymui, treniravimui, kuri skirta Rusijos kariniam jūrų laivynui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo siekiamų eksportuoti prekių galutinis gavėjas yra bendrovė „Kampo JSC“, kuri tiekia įrangą Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms, todėl ginčo prekės gali būti laikomos dvejopo naudojimo prekėmis, nes yra tikimybė, kad tokios prekės gali būti naudojamos ne tik civiliniams, bet ir kariniams tikslams. Teismas darė išvadą, kad Ministerija pagrįstai taikė Reglamento nuostatas vertinant individualios licencijos išdavimą dėl į Rusijos Federaciją siekiamų eksportuoti ortakių sistemų AP „Omega“ 9B5.893.856.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos ekonominių ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos Nacionalinės saugumo strategijos 8 punktu ir darė išvadą, kad, pagal valstybės prisiimtus įsipareigojimus bei poziciją nacionalinio saugumo strategijos klausimu, draudžiama tiekti dvejopo naudojimo prekes bet kuriam subjektui Rusijoje, jeigu tos prekės ar jų dalis gali būti skirti naudojimui kariniais tikslais arba kariniam galutiniam naudotojui, o Rusijos Federacijos ginkluotė, didelio masto puolamojo pobūdžio pajėgos ir jų pratybos kelia tarptautinę įtampą. Teismas pažymėjo, kad sprendimas atsisakyti išduoti licenciją siejamas su tikimybe, jog dvejopo naudojimo prekės gali būti naudojamos kariniais tikslais, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas atsisakyti išduoti eksporto licenciją.

14. Teismas pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės dėl nacionalinio saugumo ir sankcijų Rusijos atžvilgiu buvo įvertintos Komisijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje, kuriame svarstytas klausimas dėl pareiškėjo prašymo išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto į Rusiją licenciją. Komisija nustatė, kad prašomos licencijos išdavimas prieštarautų sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, taip pat draudimą parduoti prekes tiesiogiai ar netiesiogiai Rusijos fiziniam, juridiniam asmeniui, organizacijai ar naudojimui Rusijoje, jeigu tokie objektai yra arba gali būti visiškai ar iš dalies skirti naudojimui kariniais tikslais arba kariniam galutiniam vartotojui, taip pat, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, įskaitant ir valstybės pareigas pagal sankcijas ir įsipareigojimus. Komisija, vadovaudamasi Strateginių prekių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Reglamento 12 straipsniu ir 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 2 straipsnyje įtvirtintu draudimu, nutarė nepritarti licencijos išdavimui.

15. Teismas sutiko su ginčijamu Sprendimu ir Ministerijos pateiktu vertinimu dėl galimo numatomų eksportuoti prekių galutinio karinio panaudojimo. Pagal Departamento pateiktus duomenis teismas nustatė, kad 2018 m. buvo viešai skelbiama, jog Maskvos srities bendrovė „Kampo JSC“ pristatė narų gelbėjimo įrangą, kuri, pasak bendrovės „Kampo JSC“ direktorių tarybos pirmininko, leis avariją patyrusio povandeninio laivo įgulai iškilti į paviršių iš 200 m gylio; įranga sėkmingai užbaigė visų bandymų procesą ir jai atliekama tiekimo Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms patvirtinimo procedūra. Be to, iš viešai pateikiamos informacijos matyti, kad bendrovė „Kampo JSC“ rengia narų gelbėjimo įrangą, taip pat įrangą, skirtą nardymo personalo taisyklingos kvėpavimo technikos mokymui, treniravimui, kuri skirta Rusijos kariniam jūrų laivynui. Teismas darė išvadą, kad Ministerija pagrįstai nustatė tikimybę, jog pareiškėjo prašomos eksportuoti prekės gali būti panaudojamos kariniams tikslams Rusijos Federacijoje.

16. Teismas nurodė, kad byloje esanti informacija patvirtina, jog ginčo prekių tiekimas į Rusijos Federaciją gali kelti grėsmę valstybės saugumo interesams ir prieštarauti tarptautinėmis sutartimis prisiimtiems įsipareigojimams bei sankcijoms. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo prašomos dvejopo naudojimo prekių eksporto licencijos išdavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesams, todėl Ministerija, vadovaudamasi Strateginių prekių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą neišduoti eksporto licencijos. Teismas nurodė, kad, prieš priimdama Sprendimą, Ministerija surinko informaciją iš kitų institucijų, tinkamai atliko tyrimą ir Sprendimą grindė institucijų pateiktomis išvadomis, viešai surinkta informacija.

17. Teismo vertinimu, pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma faktinė situacija, susijusi su eksporto licencijos išdavimu Vokietijos gamintojai „Drager“, neturi teisinės reikšmės, nes kiekvienas licencijos išdavimo klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į susiklosčiusią faktinę situaciją.

18. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad Ministerija nevertino pareiškėjo pridėto galutinio naudojimo sertifikato, vadovavosi Taisyklių 2.3 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas 2020 m. balandžio 10 d. bendrovės „Kampo JSC“ generalinio direktoriaus pasirašytas Galutinio naudojimo sertifikatas dvejopo naudojimo prekėms neatitinka Taisyklių reikalavimų, toks sertifikatas nėra patvirtintas Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos. Pateiktas bendrovės „UVI Technology LLC“ garantinis raštas, kuriame teigiama, kad ginčo prekės nebus tiekiamos Rusijos Federacijos karinėms pajėgoms, teismo vertinimu, pagal Taisyklių 2.3 punktą nėra laikytinas galutinio panaudojimo sertifikatu kontekste. Teismas atkreipė dėmesį, kad Ministerija veikė aktyviai, teikdama papildomus paklausimus pareiškėjui, prašydama pateikti galutinio panaudojimo sertifikatą, paaiškindama, kad bendrovės „UVI Technology LLC“ raštas, kuriuo informuojama, kad Rusijos kompetentinga institucija atsisakė išduoti galutinio panaudojimo sertifikatą, nelaikytinas kompetentingos institucijos patvirtinimu, tačiau pareiškėjas tokio dokumento nepateikė.

19. Teismas pažymėjo, kad Ministerija 2020 m. gegužės 20 d. raštu taip pat informavo pareiškėją, jog Ekspertizės ir konsultavimo centro identifikacinė išvada, kurioje nurodoma, kad prekių tiekimui nereikia licencijos ar kito leidimo, numatyto Rusijos Federacijos teisės aktuose, neatitinka Taisyklių 15.1.2 punkto, t. y. toks dokumentas nėra laikomas kompetentingos šalies importuotojos institucijos patvirtinimu. Su tokiu Ministerijos vertinimu teismas sutiko, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis eksportuojamų arba siunčiamų strateginių prekių galutinį vartotoją, galutinio panaudojimo ir neperdavimo įsipareigojimus.

20. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, atlikus išsamų faktinių aplinkybių vertinimą Komisijoje ir remiantis Komisijos, taip pat kitų valstybės institucijų (Departamento) išvadomis. Teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, taip pat atmetė išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą iš naujo svarstyti licencijos išdavimo klausimą. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Du milžinai“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas turėjo patvirtinti, jog ginčo prekių pristatymas pagal civilius sandorius sukels grėsmę valstybės saugumo interesams (jei taip, tai kokiems) ir prieštaraus tarptautinėmis sutartimis prisiimtiems įsipareigojimams bei sankcijoms, tačiau teismo argumentai pagrįsti tik prielaidomis. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsakė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, nes individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

23. Pareiškėjo teigimu, tiek atsakovas, tiek teismas padarė išvadą, jog bendrovė „Kampo JSC“ gamina ir tiekia įrangą ne tik civilinėms reikmėms, bet taip pat ir Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms, remdamasis ne konkrečiais dokumentais ar oficialiomis išvadomis, bet viešoje erdvėje paskleista informacija. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo paneigta, jog bendrovė „Kampo JSC“ nuo 1995 m. projektuoja ir gamina gaisrinius suslėgto oro kvėpavimo aparatus, skirtus naudoti priešgaisrinės apsaugos tarnybų ugniagesiams likviduojant gaisrus. Pareiškėjas nurodo, kad šios įrangos panaudojimas galimas išimtinai civiliais tikslais, gelbėjant žmones. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo įvertintas faktas, jog pareiškėjas ir UAB „Ervinas ir draugai“ Lietuvos Respublikoje tris metus vykdė komercinę ir gamybinę veiklą (gamino ginčo prekes, jas eksportavo į Rusijos Federaciją), gavo pelną, sukūrė darbo vietas, mokėjo mokesčius ir iki 2020 metų nei Lietuvos muitinė, nei Valstybės saugumo departamentas neturėjo jokių pretenzijų dėl šios pareiškėjo veiklos, ginčo prekių eksporto į Rusijos Federaciją. Pareiškėjo teigimu, 2020 metais sulaikiusios ginčo prekes ir pareikalavusios papildomų dokumentų, institucijos pažeidė jo teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

24. Pareiškėjas nesutinka su teismo pateiktu faktinės situacijos, susijusios su eksporto licencijos išdavimu Vokietijos gamintojai „Drager“, vertinimu ir teigia, kad tai turi teisinę reikšmę, nes Vokietija yra NATO, Europos Sąjungos narė, ir, spręsdama klausimą dėl licencijos išdavimo ir ją išduodama gamintojai „Drager“, taiko tuos pačius tarptautinius aktus, kaip ir Lietuvos Respublika, todėl kitoks jų aiškinimas yra tarptautinės teisės precedento nesilaikymas.

25. Pareiškėjas pažymi, kad jis atsakovui pateikė Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos – Ekspertizių ir konsultacijų centro – išduotą sprendimą Nr. 0924-20/5047066278, kuris atitinka Taisyklių 15.1.2 punkto reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, būtent Ekspertizių ir konsultacijų centras yra ta kompetentinga institucija, kuri įgaliota teikti išvadas. Pareiškėjas pažymi, kad nei atsakovas, nei teismas nenurodė kitos institucijos, kuri turėtų teikti išvadas dėl prekių paskirties. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė atsakovui galutinio naudotojo sertifikatą, šis dokumentais atitinka Taisyklių nuostatas, nes jame yra pateikta informacija apie galutinį vartotoją, prekių galutinio panaudojimo tikslą, nurodyta galutinė paskirties šalis ir kompetentingos šalies importuotojos institucijos patvirtinimas.

26. Atsakovas Ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, nurodo, kad teismo sprendimas yra grindžiamas ne prielaidoms, bet objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta faktų, argumentų bei įrodymų, kad bendrovė „Kampo JSC“ nebendradarbiauja (nėra įrangos tiekėja) ar kitaip nėra susijusi su Rusijos Federacijos ginkluotosiomis pajėgomis. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime nustatyti faktai patvirtina Nacionalinėje saugumo strategijoje nurodytus rizikos veiksnius. Atsakovo teigimu, nėra teisiškai reikšmingi pareiškėjo argumentai, kad teismo sprendime nebuvo įvertintas faktas, jog pareiškėjas ir UAB „Ervinas ir draugai“ Lietuvos Respublikoje tris metus vykdė komercinę ir gamybinę veiklą (gamino ginčo prekes, jas eksportavo į Rusijos Federaciją), gavo pelną, sukūrė darbo vietas, mokėjo mokesčius, ir iki 2020 metų nei Lietuvos muitinė, nei Valstybės saugumo departamentas neturėjo jokių pretenzijų dėl šios pareiškėjo veiklos, ginčo prekių eksporto į Rusijos Federaciją. Atsakovas taip pat sutinka su teismo sprendimo argumentais dėl eksporto licencijos išdavimo Vokietijos gamintojai „Drager“ ir pažymi, kad kiekvienas prašymas dėl licencijos išdavimo yra nagrinėjamas individualiai. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skunde pateiktos aplinkybės nėra susijusios su Strateginių prekių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais, todėl nėra teisiškai reikšmingos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Bylos dalykas pirmosios instancijos teisme buvo atsakovo Ministerijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. (24.38-72E)-3-20-107ED teisėtumas ir pagrįstumas, pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą išduoti individualią eksporto į Rusijos Federaciją licenciją eksportuoti oro padavimo sistemas AP „Omega“ arba įpareigoti jį iš naujo svarstyti licencijos išdavimo klausimą pagrįstumas. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjo skunde, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas netikslus ginčijamo Sprendimo numeris. Sprendime nurodytas numeris – Nr. (24.38-72E)-3-, pagal Sprendimo metaduomenis, Sprendimo data ir numeris nurodyti „2020-08-12 Nr. 3-3242“. Atsakovo 2020 m. spalio 9 d. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašto numeris nurodytas numeris – Nr. (24.38-72E)-3-3242. Byloje nėra kitų duomenų, įrodančių, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas būtų priėmęs dar vieną sprendimą, kurio Nr. (24.38-72E)-3-20-107ED. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas netikslų ginčijamo Sprendimo numerį, padarė rašymo klaidą. Taigi bylos dalykas, be kita ko, yra Ministerijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. (24.38-72E)-3-3242 „Dėl prašymo išduoti individualią eksporto licenciją“, pasirašytas Ekonomikos ir inovacijų viceministrės J. R..

29. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, atlikus išsamų faktinių aplinkybių vertinimą Komisijoje ir remiantis Komisijos, taip pat kitų valstybės institucijų (Departamento) išvadomis, 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

30. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, ginčijamas atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas Sprendimo neatitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam motyvuotumo reikalavimui grindžia tuo, kad atsakovas neišsiaiškino reikšmingų aplinkybių, jas netinkamai vertino.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 patvirtintose Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklėse yra nustatyta prašymų nagrinėjimo, licencijų ir galutinį panaudojimą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarka. Pagal Taisyklių 27 punktą, prašymas išduoti individualią eksporto licenciją eksportuoti Reglamento I priede neišvardytas dvejopo naudojimo prekes, kontroliuojamas pagal Reglamento 4 straipsnio nuostatas, svarstomas komisijos posėdyje; Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsižvelgdama į valstybės institucijų ir įstaigų išvadas ir komisijos išvadą, priima sprendimą išduoti licenciją per 25 darbo dienas nuo visų Taisyklių 14 punkte ir 15.1 papunktyje nurodytų dokumentų, kurių reikia licencijai gauti, gavimo; Taisyklių 3.3 papunktyje nurodytą leidimą (raštą), patvirtinantį, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui arba užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialui leidžiama persiųsti leidime (rašte) nurodytą Reglamento IV priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių kiekį nurodytam gavėjui valstybėje narėje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija išduoda per 25 darbo dienas nuo prašymo ir visų 16 punkte nurodytų dokumentų gavimo Taisyklių 19–21 punktuose nustatyta tvarka. Taisyklių 44 punkte įtvirtinta, kad, atsižvelgdama į valstybės institucijų ir įstaigų ir komisijos išvadą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija per Taisyklių 22–27 punktuose nustatytus terminus priima motyvuotą sprendimą ir praneša apie atsisakymą išduoti licenciją ir galutinį panaudojimą patvirtinantį dokumentą prašymą pateikusiam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialui; jeigu sprendimas neišduoti licencijos susijęs su įslaptinta informacija, licencijos neišdavimo motyvai nenurodomi.

32. Byloje nustatyta, kad Komisija strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti 2020 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje svarstė klausimą dėl pareiškėjo prašymo Nr. 20/107ED išduoti prekių eksporto į Rusiją licenciją ir nutarė nepritarti dvejopo naudojimo prekių eksporto į Rusiją licencijos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą išdavimui (Komisijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. posėdžio protokolas Nr. (24.2-72)-29-7). Skundžiamu Sprendimu atsakovas pateikė informaciją pareiškėjui apie Komisijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje svarstytą pareiškėjo prašymą ir priimtą sprendimą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo pateikta netiksli informacija ta apimtimi, kuria nurodyta, kad Komisija priėmė sprendimą neišduoti eksporto licencijos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą. Pagal minėto Komisijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. posėdžio protokolo Nr. (24.2-72)-29-7 duomenis, Komisija nutarė nepritarti dvejopo naudojimo prekių eksporto į Rusiją licencijos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą išdavimui, tačiau ji nepriėmė sprendimo neišduoti eksporto licencijos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent atsakovas Ministerija, vadovaudamasi nutarties 31 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, privalo priimti motyvuotą sprendimą išduoti licenciją pareiškėjui arba atsisakyti ją išduoti.

34. Įvertinusi priimto Sprendimo turinį, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime nepateikė motyvuoto sprendimo dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti. Kaip minėta, ginčijamame Sprendime pateikta tik informacija apie tai, kokį sprendimą priėmė Komisija, kuriai nesuteikti įgaliojimai priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjo prašymo. Atsakovas, priimdamas Taisyklių 27, 44 punktuose numatytus sprendimus, privalo savarankiškai įvertinti nustatytus faktus bei susieti juos su teisės aktuose nustatytais reikalavimais, atsižvelgdamas į valstybės institucijų ir įstaigų išvadas, taip pat ir į Komisijos išvadą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, iš esmės neišsprendęs klausimo dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo, nepagrįstai neatliko jam iš minėto teisinio reguliavimo kylančių pareigų. Taigi darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Taisyklių 27, 44 punktuose ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jis naikintinas.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, panaikinti Ministerijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (24.38-72E)-3-3242 „Dėl prašymo išduoti individualią eksporto licenciją“, įpareigoti Ministeriją priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. gegužės 7 d. prašymo išduoti licenciją Nr. 20/107ED. Tai konstatavus, kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

36. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (41 str. 3 d.).

37. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kelto ginčo pobūdį, ginčijamo atsakovo sprendimo panaikinimo priežastis, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tenkinta 2/3 pareiškėjo reikalavimų dalis.

38. Pareiškėjas nurodo, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis patyrė 372,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis ir 350 Eur už skundo parengimą, atstovavimą. Pareiškėjo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, sudaro 11,25 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio paslaugas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, tenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį, sumokėtų žyminių mokesčių sumas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 257 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Du milžinai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Du milžinai“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (24.38-72E)-3-3242 „Dėl prašymo išduoti individualią eksporto licenciją“.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją priimti sprendimą dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Du milžinai“ 2020 m. gegužės 7 d. prašymo išduoti individualią dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją Nr. 20/107ED.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Du milžinai“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 257 eurus (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė