12c5a9cf-5ab2-4e7d-8aaa-6aacf51eeb9e · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-758-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01789-2014-7                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A.R.,atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui ArÅ«nui Venckui,2015 m. kovo 5 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė :

         pareiÅ¡kėjas A.R. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu (b.l. 3-14) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – atsakovė) priteisti 2880 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde nurodo, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Kretingos rajono policijos komisariato) pareigÅ«nai 2014-10-11 8:30 val. sustabdę jo vairuojamÄ transporto priemonę „Mitsubishi Chalenger“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, jog jis važiuoja be privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo, ir prieÅ¡ jį panaudojo fizinės prievartos priemonę – jėga įsodino į tarnybinį automobilį. Pažymi, jog tokiais veiksmais buvo sutrikdyta jo sveikata. Nurodo, jog 2014-10-27 dėl įvykio pareigÅ«nai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ jam nedalyvaujant. Pabrėžia, jog stabdomas policijos pareigÅ«nų jis sustojo, pateikė vairuotojo pažymėjimÄ .

Mano, jog policijos pareigÅ«nai, virÅ¡ydami savo įgaliojimus, nustatė, jog pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, neteisėtai jį paėmė, nesuraÅ¡ydami poėmio protokolo, taip buvo apribotos jo laisvės ir teisės. Dėl minėtų pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė stresÄ , pažeminimÄ . Akcentuoja, jog pareikalavus policijos pareigÅ«nų pateikti tarnybinius pažymėjimus, tik vienas pareigÅ«nas R.S. jį pateikė, o kitas atsisakė tai atlikti. Sukėlę konfliktinę situacijÄ , matydami, kad jis yra neįgalus, pareigÅ«nai panaudojo fizinę prievartÄ â€“ parvertę ant žemės uždėjo antrankius, spaudė galvÄ prie asfalto, jėga patalpino į automobilį, nors nebuvo duotas nurodymas lipti į tarnybinį automobilį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmÄ .

Mano, jog policijos pareigÅ«nai, pažeisdami Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas, neteisėtai panaudojo fizinę prievartÄ prieÅ¡ neįgalų asmenį. Nurodo, jog jis buvo atvežtas į pareigÅ«nų tarnybos vietÄ ir 30 min. buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpÄ , taip pažeidžiant Konstitucijoje laiduojamas asmens teises ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas. Pažymi, jog sulaikant jį nebuvo suraÅ¡ytas sulaikymo protokolas, artimiesiems nebuvo praneÅ¡ta apie jo sulaikymÄ , todėl buvo apribotos pareiÅ¡kėjo teisės ir laisvės. SuraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra liudytojų parodymų, netinkami nurodytos faktinės aplinkybės, nėra nurodyta, jog padaryti garso, vaizdo įraÅ¡ai, kuriais buvo užfiksuotas pažeidimas, protokolas suraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant, taip neiÅ¡aiÅ¡kintos procesinės teisės, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašė pareigÅ«nas, kuris nematė pažeidimo.

Mano, kad policijos pareigÅ«nai neturėjo pagrindo suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, 123 straipsnio 5 dalį. Akcentuoja, jog kreipėsi į atsakovÄ su skundu dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų, tačiau atsakovas, pažeisdamas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas, atsisakė pradėti administracinę procedÅ«rÄ , o priimtame 2014-12-06 sprendime Nr. 30-S-11977 nenurodytos ir neiÅ¡tirtos aplinkybės. PaaiÅ¡kina, jog dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė pažeminimÄ , nepatogumus ir stresÄ , buvo sutrikdyta jo dienotvarkė.

Savo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, įvertina 2880 eurų suma.PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaiko skundo reikalavimus ir praÅ¡o jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, jog policijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, jis buvo pažemintas, įžeistas, patyrė stresÄ .         Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b.l. 34-40) pareiÅ¡kėjo skundÄ laiko nepagrįstu, todėl praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, jog 2014-10-11 pareigÅ«nai V.M. ir R.S., vykdydami tarnybines funkcijas, Kartenos mietelyje, vykdė tikslinę prevencinę priemonę – neblaivių vairuotojų kontrolę. Teigia, jog 8.30 val. buvo sustabdyta pareiÅ¡kėjo vairuojama transporto priemonė, o vairuotojas nepakluso pareigÅ«nų reikalavimui pateikti dokumentus, elgėsi keistai, provokavo policijos pareigÅ«nus konfliktui, įžeidinėjo policijos pareigÅ«nus. Bandant jį pristatyti į policijos komisariatÄ už teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ , jiems pasiprieÅ¡ino.

Nurodo, jog 2014-10-27 pareigÅ«nas J.S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pareiÅ¡kėjui už ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus. Akcentuoja, jog 2015-12-05 Kretingos rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , pareiÅ¡kėjÄ pripažino kaltu, padarius ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus ir paskyrė 750 Lt baudÄ . Pažymi, jog policijos pareigÅ«nai elgėsi teisėtai, reikalaudami pareiÅ¡kėjo pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomojo draudimo liudijimÄ .

Vadovaudamiesi Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu policijos pareigÅ«nai turėjo teisę tikrinti dokumentus ir, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Teigia, jog sulaikius pareiÅ¡kėjÄ ir pristačius į policijos komisariatÄ dėl jo vairuotojo pažymėjimo paėmimo buvo suraÅ¡ytas daiktų paėmimo laikinam saugojimui protokolas. Mano, jog vienam policijos pareigÅ«nui nepateikus tarnybinio pažymėjimo, nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. Akcentuoja, jog pats A.R. sukėlė konfliktinę situacijÄ , nepateikdamas policijos pareigÅ«nams dokumentų, juos įžeidinėjo, nevykdė teisėtų reikalavimų.

Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas buvo įspėtas, jog nevykdant teisėtų reikalavimų, jis gali bÅ«ti sulaikytas ir gali bÅ«ti panaudota prievarta, todėl bandant jį sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatÄ , jis buvo paimtas už rankos ir pradėjo aktyviais veiksmais prieÅ¡intis. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta: kovinių imtynių veiksmai ir specialioji priemonė – antrankiai, siekiant apsaugoti save ir nutraukti aktyvius pareiÅ¡kėjo pasiprieÅ¡inimo veiksmus.

Akcentuoja, jog naudojant fizinę prievartÄ A.R. buvo nubrozdintas veidas dėl jo paties aktyvių pasiprieÅ¡inimo veiksmų. Pabrėžia, kad jiems nebuvo žinoma faktinė aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas yra neįgalus, nes pats pareiÅ¡kėjas nepateikė transporto priemonės dokumentų, neįgaliojo pažymėjimo. Mano, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas laikantis teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas buvo pristatytas į policijos komisariatÄ vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o ne sulaikytas, kaip teigia pareiÅ¡kėjas.

Argumentuoja, jog administracinė teisena A.R. atžvilgiu buvo pradėta teisėtai, nes Kretingos rajono apylinkės teismas pripažino jį kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaudė 750 Lt bauda. Teigia, jog nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundus nebuvo pažeistas VieÅ¡ojo administravimo įstatymas. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Mano, jog byloje nenustatyta neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, todėl nėra sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-13 nutartimi paliktas galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-12-05 nutarimas, kuriuo konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas padarė administracinius teisės pažeidimus – policijos pareigÅ«nų teisėtų nurodymų nevykdymÄ ir pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nams. Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2880 eurų (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ .Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.Byloje ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimo.Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas Å¡ias sÄ lygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.271 str.).

Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-194/2012).

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar pareiÅ¡kėjo skundžiamos valdžios institucijos (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato) pareigÅ«nai pagal teisės aktų reikalavimus galėjo sustabdyti pareiÅ¡kėjo vairuojamÄ automobilį, ar turėjo teisę praÅ¡yti pateikti dokumentus, pristatyti į policijos įstaigÄ , naudoti fizinę prievartÄ , suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , bet ir tai, ar dėl tokio veikimo (jei neteisėtumas bÅ«tų nustatytas) atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala (pasekmės).Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, nagrinėjant ginÄÄ dėl žalos atlyginimo nustatinėjamas pirmiausia.

Minėtos sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste byloje yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai ir pateikti įrodymai apie patirtÄ neturtinę žalÄ (atitinkamas pasekmes) ir jų priežastinį ryšį su skundžiamos valdžios institucijos veiksmais nagrinėjamoje byloje turėtų bÅ«ti vertinami pagal įrodymų vertinimo taisykles tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuotas valdžios institucijos veiksmų neteisėtumas.Byloje nustatyta, kad Kretingos rajono policijos komisariato pareigÅ«nas 2014-10-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kuriame nurodė, jog 2014-10-11 apie 8.30 val.

Kartenos miestelyje, policijos pareigÅ«nai sustabdė A.R. vairuojamÄ automobilį „Mitsubishi Challanger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė pateikti transporto priemonės registracijos dokumentÄ , kurį jis atsisakė pateikti. PareiÅ¡kėjas buvo įspėtas, kad bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatÄ už teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ . Nustatyta, jog sulaikomas pareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams, darė psichologinį spaudimÄ , grasindamas skųstis Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Tokie pareiškėjo veiksmai užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 15-17), policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 21-24), garso ir vaizdo įrašuose (b.l. 30). Pažymėtina, jog Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimu (b.l. 42-48) pareiškėjui A.R. pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirta 750 Lt piniginė bauda. Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-13 nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-12-05 nutarimas paliktas nepakeistas ir A.R. apeliacinis skundas netenkintas.

Aukščiau minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose konstatuotos aplinkybės ypatingai svarbios nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. ABTÄ® 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.Faktinė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nams, einantiems vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas, ir policijos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ nustatyta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-13 nutartimi.

Ä®siteisėjusia teismo nutartimi konstatuota, kad „A.R. nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, į pareigÅ«nų įspėjimus vykdyti teisėtus pareigÅ«nų nurodymus nereagavo, o sulaikomas pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nams, t.y. nesileido sulaikomas, stumdėsi, muistėsi, stangino rankas, bandė iÅ¡trÅ«kti, prieÅ¡inosi, todėl pareigÅ«nai prieÅ¡ A.R. pavartojo prievartÄ .“ Minėta Klaipėdos apygardos teismo 201-02-13 nutartis turi res judicata galiÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ policijos pareigÅ«nų veiksmų – fizinės prievartos panaudojimo prieÅ¡ neįgalų asmenį, vairuotojo pažymėjimo paėmimo, policijos pareigÅ«no tarnybinio pažymėjimo nepateikimo, administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo pažeidimų, neteisėto laisvės apribojimo sulaikant.

RaÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog policijos pareigÅ«nai V.M. ir R.S., vykdydami tarnybines funkcijas, Kartenos miestelyje, kelyje A11 vykdė tikslinę prevencinę priemonę – neblaivių vairuotojų kontrolę. Sustabdžius A.R. vairuojamÄ transporto priemonę, jo vairuotojas atsisakė pateikti transporto priemonės registracijos dokumentÄ . Teisę policijos pareigÅ«nams sustabdyti pareiÅ¡kėjo vairuojamÄ automobilį suteikia Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 22.5 punktas, kuris nustato, jog policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ir tikrinti vairuotojÄ , kai dalyvaujama policinėse priemonėse.

Instrukcijos 31 punktas nustato, jog policijos patrulis, kreipdamasis į asmenį, turi pasisveikinti, pasakyti savo pareigas, pavardę, trumpai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti kreipimosi priežastį ir tikslÄ . Jei asmuo reikalauja, policijos patrulis privalo pateikti (parodyti) pareigÅ«no tarnybinį pažymėjimÄ , tačiau asmeniui į rankas pažymėjimo neduoti. Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimu tarnybinį pažymėjimÄ jam pateikė pareigÅ«nas R.S., tačiau antrasis pareigÅ«nas tarnybinio pažymėjimo nepateikė.

Teismas pažymi, jog pagal byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, garso bei vaizdo medžiagÄ matyti, jog pats pareiÅ¡kėjas kėlė konfliktinę situacijÄ , provokavo žodžiu, įžeidinėjo policijos pareigÅ«nus (teigdamas, kad pareigÅ«nai blogai dirba, yra kyÅ¡ininkai), todėl pareigÅ«nas V.M. neturėjo net galimybės pateikti tarnybinį pažymėjimÄ , be to jo nebuvo ir pareikalauta jį pateikti. Nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog policijos pareigÅ«nai turėjo teisinį pagrindÄ sustabdyti pareiÅ¡kėjo vairuojamÄ transporto priemonę, o sustabdę transporto priemonę elgėsi pagal Instrukcijoje nurodytus reikalavimus - prisistatė, pateikė tarnybinį pažymėjimÄ .

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 16 punktas nustato, jog motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus.

IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo matyti, jog policijos pareigÅ«nai turėjo teisę praÅ¡yti pareiÅ¡kėjo pateikti minėtus dokumentus ir jis privalėjo juos pateikti. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , turi teisę, be kita ko, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinio teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti.

PareiÅ¡kėjas argumentuoja, jog policijos pareigÅ«nai paimdami vairuotojo pažymėjimÄ , nesurašė protokolo dėl vairuotojo pažymėjimo poėmio, kaip numatyta ATPK 269 straipsnio 1 dalyje (sulaikymo, asmens apžiÅ«ros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas paima <..> nurodyti pareigÅ«nai <...>), neteisėtai jį sulaikė, taip apribodami jo laisvę. Byloje bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas į policijos įstaigÄ buvo pristatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui (ar buvo sulaikytas), ar tokie pareigÅ«nų veiksmai atitiko teisės normose nustatytas asmens pristatymo į policijos įstaigÄ (sulaikymo) sÄ lygas.

Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie jo sulaikymÄ teismas pažymi, kad administracinio sulaikymo instituto taikymÄ reglamentuoja ATPK 264-266 straipsniai. ATPK 264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis sulaikymas yra viena iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, kuri taikytina Lietuvos Respublikos įstatymuose tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti keliÄ administraciniams teisės pažeidimams, suraÅ¡yti protokolus, užtikrinti, kad bÅ«tų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose.

ATPK 266 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį policija gali sulaikyti tik už administracinius teisės pažeidimus, kai ATPK už juos numato administracinį areÅ¡tÄ , <..> ir kitais įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais. ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatyta nuobauda – administracinis areÅ¡tas. Todėl akivaizdu, kad buvo teisinis pagrindas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikyti administracinį sulaikymÄ , tačiau atsakovės atstovo duomenimis pareiÅ¡kėjas buvo pristatytas į policijos įstaigÄ administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui.

Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , policijos pareigÅ«nas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiÅ«rėti. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pritaikytos ATPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios, jog administracinio teisės pažeidimo protokolui suraÅ¡yti, kai negalima to padaryti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra bÅ«tinas, policijos pareigÅ«nas administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį gali pristatyti į policijÄ , kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, nes pareiÅ¡kėjas nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų.

Neginčijamai nustačius, jog pareiÅ¡kėjas nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų nurodymų, akivaizdu, jog jis pagrįstai buvo pristatytas į policijos įstaigÄ tolimesniam tyrimui ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui, t.y. buvo pagrindas taikyti Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, Instrukcijos 142 punkto bei ATPK 263 straipsnio nuostatas dėl teisės pažeidėjo pristatymo į policijos įstaigÄ administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui.

PareiÅ¡kėjo pristatymo į policijos įstaigÄ ir buvimo joje laikas patvirtina, jog jis nebuvo sulaikytas (atsakovo atsiliepime nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas į policijos įstaigÄ buvo pristatytas 9:05 val., iÅ¡leidimo iÅ¡ laikino sulaikymo patalpos laikas – 10:35 val.). Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis (b.l.

37) pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpÄ siekiant užtikrinti nuolatinį pristatyto asmens stebėjimÄ . PareigÅ«nai surašė tarnybinius praneÅ¡imus, o pamainos pareigÅ«nas aiÅ¡kinosi pristatymo pagrindÄ , priežastį, motyvus ir teisėtumÄ , taip pat duomenis apie nukentėjusius asmenis ir liudininkus, galinčius patvirtinti teisės pažeidimo ir įvykio aplinkybes, kaip tai numatyta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553, 30 punkte. Minėtos darbo organizavimo instrukcijos 36.2 punktas nustato, jog asmuo į operatyvaus valdymo padalinį pristatomas administracinio teisės pažeidimo protokolui suraÅ¡yti ir laikomas ne ilgiau kaip 3 valandas, kai administracinio teisės pažeidimo protokolo negalima suraÅ¡yti pažeidimo padarymo vietoje ar asmuo vengia atvykti pagal praneÅ¡imÄ , ar neturi asmens duomenis paliudijančių dokumentų ir asmens duomenys negali bÅ«ti nustatyti pažeidimo vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai, sustabdę pareiÅ¡kėjo vairuojamÄ automobilį, pareikalavę vykdyti teisėtus reikalavimus ir juos atsisakius vykdyti bei pareiÅ¡kėjui pasiprieÅ¡inus, pristatė jį į policijos įstaigÄ tolimesniam bylos aplinkybių tyrimui, veikė teisėtai ir nepažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų. Kadangi pareiÅ¡kėjas nebuvo sulaikytas, pareigÅ«nai neturėjo suraÅ¡yti protokolo dėl vairuotojo pažymėjimo poėmio pagal ATPK 269 straipsnio 1 dalį bei suraÅ¡yti administracinio sulaikymo protokolo ir informuoti artimus asmenis pagal ATPK 265 straipsnį.

Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjÄ pristačius į policijos įstaigÄ dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo nebuvo apribota jo laisvė, nepažeistos teisės, nes tokie pareigÅ«nų veiksmai buvo proporcingi pareiÅ¡kėjo padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus.

Prievarta, galinti sukelti kÅ«no sužalojimų ar mirtį, gali bÅ«ti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartÄ , policijos pareigÅ«nai privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių pasekmių. Minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti fizinę prievartÄ sulaikydamas teisės pažeidimÄ padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo.

Ä®siteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-13 nutartimi konstatuota, jog „prievarta prieÅ¡ A.R. buvo pavartota tik tada, kai jis, atsisakęs vykdyti teisėtus pareigÅ«nų nurodymus (pateikti transporto priemonės registracijos dokumentÄ , atidaryti automobilio bagažinę), aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi sulaikomas, vartojo žeminančius pareigÅ«nų garbę ir orumÄ Å¾odžius“, todėl akivaizdu, jog policijos pareigÅ«nai turėjo tiek teisinį, tiek ir faktinį pagrindÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ panaudoti fizinę prievartÄ .

Ä®statymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė policijos pareigÅ«nui panaudoti fizinę prievartÄ nėra absoliuti, nes numatyta iÅ¡lyga – draudimas panaudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiÄ sias priemones prieÅ¡ <..> asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalÅ«s <..>. Pagrindinė tokios iÅ¡lygos sÄ lyga – akivaizdus asmens neįgalumas. PareiÅ¡kėjas argumentuoja, jog policijos pareigÅ«nai neturėjo teisės panaudoti fizinės prievartos, nes jis yra neįgalus. Tokius argumentus grindžia pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus: neįgaliojo pažymėjimÄ (b.l. 28), transporto priemonės, pažymėtos neįgaliojo ženklu, fotonuotraukÄ (b.l. 28).

Tačiau teismas pažymi, jog policijos pareigÅ«nams panaudojant fizinę prievartÄ nebuvo jokių akivaizdžių pareiÅ¡kėjo neįgalumo požymių. Nustatyta, jog jis atsisakė pateikti praÅ¡omus dokumentus, taip pat nėra byloje jokių įrodymų, jog jis pateikė neįgaliojo pažymėjimÄ . Aplinkybė, kad transporto priemonė pažymėta specialiu neįgaliojo ženklu, nereiÅ¡kia, jog Å¡ia transporto priemone naudojasi bÅ«tent pareiÅ¡kėjas. Be to, byloje pateikta transporto priemonės fotonuotrauka neįrodo fakto, jog toks ženklas buvo pritvirtintas prie automobilio administracinio teisės pažeidimo padarymo dienÄ .

Taigi aptartų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog policijos pareigÅ«nai teisėtai panaudojo fizinę prievartÄ . Neturtinės žalos, pasireiÅ¡kusios kaip fizinis skausmas, pagrindimui pareiÅ¡kėjas teismui teikia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 2169/14(03) (b.l. 20), kurioje konstatuota, jog pareiÅ¡kėjui padaryti odos nubrozdinimai nuo trauminio poveikio, paveikus nurodytas kÅ«no vietas kietais bukais daiktais, galimai 2014-10-11 paros pirmoje pusėje.

Sužalojimai buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjo pateikto įrodymo pagrindu negalima iÅ¡vada, jog minėtoje specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti pareiÅ¡kėjo sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent policijos pareigÅ«nų veiksmų, pažymint tai, jog teismas konstatavo policijos veiksmų sulaikant pareiÅ¡kėjÄ teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas pats aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi sulaikomas.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde nurodytų motyvų dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, teismas pažymi, kad atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, jog minėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas anuliuotas ir pradėta administracinė teisena pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį dėl privalomojo transporto priemonių draudimo liudijimo nepateikimo policijos pareigūnams. Teismo informacinės duomenų sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog Telšių rajono apylinkės teismo 2014-12-22 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1325-339/2014 netenkintas A.R. skundas dėl 2014-11-06 nutarimo panaikinimo (administracinės teisenos pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį nutraukimo).

Minėta nutartis 2015-01-13 įsiteisėjo. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, jog pareigÅ«nai teisėtai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl ATPK 1241 straipsnio 7 dalies pažeidimo ir dėl tokių teisėtų pareigÅ«nų veiksmų negali atsirasti neturtinė žala. Teismas nepasisako dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų argumentų nepagrįstai inkriminuojant jam ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarytus administracinius teisės pažeidimus, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo pažeidimo, dėl įrodymų vertinimo (vaizdo ir garso įrašų neatitikimo faktinėms aplinkybėms), kadangi minėti argumentai jau yra aptarti įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-13 nutartyje. PareiÅ¡kėjas taip pat neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų vieÅ¡ojo administravimo srityje, nurodydamas, jog dėl jo 2014-11-03 kreipimosi skundu nebuvo pradėta administracinė procedÅ«ra, o priimtas 2014-12-06 sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatų.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų. Atsakovas skundÄ gavo 2014-10-11 ir į jį pateikė atsakymÄ 2014-11-06 Nr. 30-S-11977 (b.l. 61). Nustatyta, jog dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių buvo pradėtas policijos pareigÅ«nų tarnybinis patikrinimas ir 2014-11-06 suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada (b.l. 56-60), kuria konstatuota, jog pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti teiginiai yra nepagrįsti, o policijos pareigÅ«nai nepadarė tarnybinio nusižengimo.

IÅ¡ atsakymo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie tarnybinio nusižengimo tyrimÄ . Pradėta administracinė procedÅ«ra buvo pabaigta VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje numatytais terminais (per 20 darbo dienų). Taip pat byloje nustatyta, jog 2014-11-13 pareiÅ¡kėjas Kretingos rajono policijos komisariatui pateikė skundÄ dėl neteisėtai pradėtos teisenos pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį (b.l. 27). Skundas pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį persiųstas nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b.l. 62). 2014-11-20 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė pareiÅ¡kėjui atsakymÄ (b.l. 63), iÅ¡aiÅ¡kinant jam aplinkybes dėl protokolo anuliavimo ir naujo suraÅ¡ymo pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį.

Vertinant atsakovo veiksmus vieÅ¡ojo administravimo srityje dėl pareiÅ¡kėjo skundų tyrimo, teismas konstatuoja, jog buvo pradėtos administracinės procedÅ«ros, laikytasi nustatytų terminų administracinei procedÅ«rai užbaigti, priimti administracinės procedÅ«ros sprendimai, tik nenurodyti jų apskundimo tvarka ir terminai. Tokie padaryti pažeidimai nelaikyti esminiais. Teismas, įvertinęs atsakovo veiksmus vieÅ¡ojo administravimo srityje nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ , nenustatė neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti.

Nenustačius policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. – bÅ«tina, privaloma sÄ lyga) neturtinei žalai kilti, nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei, sveikatai) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,             n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A.R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                  AuÅ¡relė Mažrimienė