2015-11-02 Nr. AB-24331-3-63-3-00088-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3483-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00088-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja R. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–10) prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir įsakymas dėl leidimo panaikinimo) bei 2015 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 30-TE-159 „Dėl jaunesniosios policininkės R. B. atleidimo“ (toliau – ir įsakymas dėl atleidimo).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2013 m. kovo 18 d. ji buvo priimta į Klaipėdos apskrities VPK „(duomenys neskelbtini)“ biuro „(duomenys neskelbtini)“ kuopos (toliau – ir KPB KPK) „(duomenys neskelbtini)“ būrio „(duomenys neskelbtini)“ pareigas, o 2014 m. balandžio 24 d. paskirta į „(duomenys neskelbtini)“ pareigybę. Pareiškėja teigė, kad įsakymas dėl leidimo panaikinimo priimtas padarius esminį procedūros pažeidimą – neatlikus savarankiško patikrinimo Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, vadovaujantis tik Klaipėdos apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir SEK) 2015 m. sausio 30 d. posėdžio protokolu Nr. 30-SEK-2 (toliau – ir SEK protokolas).

Pareiškėjos nuomone, SEK protokolo išvados yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, o siūlymas panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau – ir leidimas) yra nemotyvuotas. Minėtame protokole nurodyta bendro pobūdžio išvada, kad nustatytos pareiškėjos dalykinės ir asmeninės savybės – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas, polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų, polinkis piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiškumas, nepatikimumas, dėl kurių ji netinkama darbui su įslaptinta informacija.

Pareiškėja teigė, jog nepagrįstai padaryta išvada, kad ji su Klaipėdos apskrities VPK „(duomenys neskelbtini)“ būrio vyriausiuoju patruliu A. M. vedė bendrą ūkį. Pareiškėjos nuomone, tai, kad jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, jog ji padarė nusikalstamą veiką ir yra netinkama darbui su įslaptinta informacija. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad įsakymas dėl leidimo panaikinimo neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikytos poveikio priemonės yra nemotyvuotos.

Ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, todėl SEK negali konstatuoti, kad pareiškėjos veiksmuose yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Pareiškėjos nuomone, atsisakymas būti tiriamai poligrafu nereiškia, kad ji yra nesąžininga ir neatsakinga. Įsakymas dėl atleidimo yra priimtas įsakymo dėl leidimo panaikinimo pagrindu, todėl taip pat turėtų būti panaikintas.

Atsakovas Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 35–38) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad 2015 m. sausio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK SEK nariai susipažino su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir 2014 m. lapkričio 22 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 30-IS-105 „Dėl A. M. ir R. B. veiksmų“ (toliau – ir tyrimo išvada), pareiškėjos tarnybos byla bei ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00258-14 medžiaga, išanalizavo kitus gautus duomenis. SEK nustatė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00258-14 pareiškėjai įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, nes veikdama bendrininkų grupėje, būdama valstybės tarnautoja, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, 2014 m. spalio 11 d. apie 14 val. dirbdama kartu su vyresniuoju patruliu A.

M. ekipaže Klaipėdos r., ties Dumpių gyvenviete, sustabdžius automobilį dėl nustatyto leistino greičio viršijimo, A. M. susitarė ir paėmė iš vairuotojo 200 litų kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. SEK konstatavo šias aplinkybes: pareiškėja gyvena nuomojamame bute Klaipėdoje kartu su A. M. ir abu veda bendrą ūkį, apie tai neįspėdami tiesioginių vadovų, kaip to reikalauja teisės aktai; pareiškėja sąmoningai nenurodė mačiusi stabdomo automobilio greičio viršijimo faktą, toleravo porininko A.

M. pažeidimus, t. y. tyčia neužtikrino, kad budėtojas būtų informuotas radijo ryšiu apie stabdytą automobilį, nesidomėjo ir neįspėjo, kad A. M. laikytųsi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jo nesustabdė nuo policijos pareigūno vardą žeminančių veiksmų; pareiškėja kartu su A. M. neteisėtai gautus pinigus tarnybos metu paslėpė po medžiu; pareiškėja veikė priešingai jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užkirstas kelias neigiamiems padariniams atsirasti, tarnybines pareigas vykdė nesąžiningai, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų.

SEK, vadovaudamasi Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, nustatė pareiškėjos asmenines ir dalykines savybės – nesąžiningumą ir neatsakingumą vykdant patikėtas pareigas, polinkį nesilaikyti žinybinių teisės aktų, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiškumą ir nepatikimumą, dėl kurių policijos įstaigai kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, todėl 2015 m. sausio 30 d. protokoliniu sprendimu Nr. 30-SEK-2 pasiūlė panaikinti jai išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Atsakovas paaiškino, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu (b. l. 136–144) pareiškėjos R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 3 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. 30-TE-146, kuriuo panaikino pareiškėjai R. B., Klaipėdos apskrities VPK „(duomenys neskelbtini)“ biuro „(duomenys neskelbtini)“ kuopos „(duomenys neskelbtini)“ būrio vyresniajai patrulei, 2013 m. kovo 18 d. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ Nr. 30-2-LS-747 (b. l. 12). 2015 m. vasario 4 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. 30-TE-159, kuriuo 2015 m. vasario 4 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (b. l. 13).

Teismas, aiškindamas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą, jos taikymą siejo su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu – toks specialus teisės aktas nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant pareiškėjai leidimą, laikė šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Teismas, išanalizavęs Statuto 2 straipsnio 3 dalies, Paslapčių įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, pabrėžė, kad įstatymų leidėjas valstybės paslapčių subjekto vadovui suteikia teisinius instrumentus siekti konstituciškai svarbių tikslų, t. y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (Paslapčių 15, 16, 17, 18 straipsniai, Statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į Statuto 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas darė išvadą, kad paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėtų įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nagrinėjamu atveju R. B. ėjo Klaipėdos apskrities „(duomenys neskelbtini)“ būrio vyresniosios patrulės pareigas. Byloje nėra ginčo, kad vienas iš minėtai pareigybei keliamų reikalavimų buvo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Pareigybės aprašymo 6.8 punktas, b. l. 14–16). Leidimas Nr. 30-2-LS-747 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjai buvo išduotas 2013 m. kovo 18 d. (SEK posėdžio medžiagos psl. 15). 2013 m. kovo 14 d. pareiškėja pasirašė pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją (SEK posėdžio medžiagos psl. 16).

Pirmosios instancijos teismas iš skundžiamo įsakymo turinio nustatė, kad jis priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities VPK SEK 2015 m. sausio 30 d. posėdžio protokolą Nr. 30-SEK-2 (b. l. 84–88), kuris laikytinas įsakymo dėl leidimo panaikinimo motyvuojamąja dalimi. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) tarnybinių ginčų bylose, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, kad toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamą aktą, bet ir jo sudedamosios dalies turinį.

SEK protokole nurodyta, kad pareiškėjos atžvilgiu yra pagrindas taikyti Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, kadangi nustatytos pareiškėjos asmeninės ir dalykinės savybės – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas, polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų, polinkis piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiškumas, nepatikimumas, dėl kurių ji netinka darbui su įslaptinta informacija. Teismas pažymėjo, kad Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardytos, tačiau jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo ir protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog išvadą, kad pareiškėja nėra tinkama dirbti su įslaptinta informacija, nes tolimesnis jos darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, SEK iš esmės grindė tuo, jog dėl pareiškėjos veiksmų Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00258-14, kurio metu nustatyta, jog Klaipėdos apskrities VPK „(duomenys neskelbtini)“ būrio vyriausiasis patrulis A. M., 2014 m. spalio 11 d. dirbdamas kartu su Klaipėdos apskrities VPK „(duomenys neskelbtini)“ būrio vyresniąja patrule R. B. ekipaže, kurio Šaukinys „Dainava 536“, apie 14 val. galimai kyšininkavo, reikalavo bei provokavo duoti kyšį, dėl ko buvo sulaikyti, jiems įteikti pranešimai apie įtarimą bei atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu A. M. už pareigūno vardo pažeminimą atleistas iš tarnybos, o R. B. už netinkamą pareigų atlikimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 2014 m. spalio 13 d. R. B. įteiktas pranešimas įtariant bendrininkavus padarant minėtą nusikalstamą veiką (pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 2 dalį). Minėtas pareiškėjos atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas buvo siūlymo SEK svarstyti dėl pareiškėjos tinkamumo ir patikimumo dirbti su įslaptinta informacija pagrindas (SEK posėdžio medžiagos psl. 14). Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2014 m. lapkričio 12 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr. 30-IS-105 „Dėl A. M. ir R. B. veiksmų“ (b. l. 17–26) pagrindu priimtas Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 30-TE-1313 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 117).

Vertindamas SEK protokolą kaip ginčijamo sprendimo sudedamąją dalį pareiškėjos asmeninių savybių dėl tinkamumo ir patikimo darbui su slapta informacija nebuvimo kontekste teismas sutiko su SEK protokole nurodytomis aplinkybėmis.

Iš Klaipėdos apskrities VPK SEK 2015 m. sausio 30 d. posėdžio Nr. 30-SEK-2 medžiagos ir Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2014 m. lapkričio 12 d. tarnybinio patikrinimo Nr. 30-IS-105 medžiagos ir bylos duomenų teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 11 d. apie 14.30 val. R. B. tarnybos metu, važiuodama į Agluonėnų k., ties Dumpių gyvenviete, su vyriausiojo patrulio A. M. vairuojamu tarnybiniu automobiliu priekinėje keleivio sėdynėje, pastebėjo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neaiškų techninės apžiūros lipduką.

Teismas pripažino aplinkybę, kad A. M. išlipus iš automobilio ir nuėjus patikrinti sustabdyto automobilio vairuotojo dokumentų, R. B. turėjo galimybę pati pamatyti iš arti (tarnybinis automobilis sustojo prie sustabdyto automobilio galo) bei išlipti iš tarnybinio automobilio ir įsitikinti, ar transporto priemonės techninė apžiūra atlikta. Pareiškėja apsiribojo A. M. patvirtinimu, kad viskas tvarkoje. Teismas vertino, kad toks atsakymas gali būti suprantamas dviprasmiškai – transporto priemonės vairuotojas su padarytu pažeidimu sutiko ir jo atžvilgiu tinkamai taikyta atsakomybė ar prevencinė priemonė, arba sudaryta sąlyga vairuotojui išvengti atsakomybės. Teismas nurodė, kad R.

B. nesąžiningumą ir aplaidumą vykdant tiesiogines funkcijas rodo ir tai, kad A. M. nurodė, jog automobilį MAZDA stabdė dėl jo pavojingo vairavimo tarp eismo juostų ir kelio atkarpoje, kurioje leistinas greitis 70 km/h, važiavimo 120 km/h greičiu, o ne dėl techninės apžiūros lipduko neaiškios būklės. Pareiškėja įjungė mėlynus švyturėlius, todėl jai turėjo būti akivaizdus stabdomo automobilio greičio viršijimo faktas bei aiški automobilio stabdymo priežastis. Šias aplinkybes patvirtino ir pareiškėja bei liudytojas A.

M. teismo posėdžio metu. Teismas sutiko, kad pareiškėjos teiginiai, jog vėlesnių ekipažo vyresniojo A. M. veiksmų – grįžimo prie tarnybinio automobilio iš bagažinės paimti alkotesterio ir ėjimo atgal prie sustabdyto automobilio, nemačiusi, nes blogai jautėsi ar kažko ieškojo, vertintini kritiškai kaip neteisingi, siekiant sukliudyti išsiaiškinti tikrąją padėtį. Taip pat vertino ir pareiškėjos teiginius apie pinigų slėpimo faktą, tai yra kaip nesąžiningumo ir neatsakingumo savybių požymius. Teismas nurodė, kad minėti R.

B. teiginiai patvirtina, kad ji tyčia nevykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų policijos uždavinių, nesilaikė minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindinių principų: pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo.

Tyrimo poligrafu reikšmė ir jo atlikimo arba asmens (pareigūno) atsisakymo jį atlikti teisinės pasekmės yra nustatytos Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Teismas, vertindamas pareiškėjos atsisakymą tirtis poligrafu (SEK medžiagos psl. 30–31), pažymėjo, kad ji, atsisakydama būti tiriama poligrafu, pademonstravo nesąžiningumo ir neatsakingumo požymių turinčias savybes, sukėlė papildomų abejonių dėl tinkamumo ir patikimumo dirbti su įslaptinta informacija.

Išanalizavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą teismas nustatė, jog Klaipėdos apskrities VPK „(duomenys neskelbtini)“ būrio 2014 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko grafike Nr. 30-12-IL-364 nuo 1 d. iki 20 d., spalio mėnesio darbo laiko grafike Nr. 30-12-IL-413 visą mėnesį R. B. ir A. M. darbo laikai sutampa (Tarnybinio patikrinimo medžiaga psl. 7–8). Tarnybinio patikrinimo metu pateiktuose A. M. ir R. B. paaiškinimuose užfiksuota tai, kad jie kartu gyvena nuomojamame bute adresu „(duomenys neskelbtini)“, ir veda bendrą ūkį, apie tai neįspėdami tiesioginių vadovų kaip to reikalauja teisės aktai (Tarnybinio patikrinimo medžiaga psl. 24–25, 43–44).

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad jie nevedė bendro ūkio, o tik kartu nuomojosi dviejų kambarių butą, tačiau nei teismo posėdžio metu kviestas liudyti A. M., nei pati pareiškėja nepaneigė fakto, kad jie kartu gyveno, leisdavo laisvalaikį, būdami namuose kartu maitinosi. Teismas vertino, kad faktas, jog R. B. ir A. M. jau kurį laiką gyveno kartu, leidžia daryti išvadą, kad R. B. tyčia nurodė nemačiusi stabdomo automobilio greičio viršijimo fakto, bei kaip A. M. eina į tarnybinio automobilio bagažinę paimti alkoholio matuoklio.

Taigi, R. B. toleravo porininko pažeidimus, o būtent: tyčia neužtikrino, kad budėtojas būtų informuotas radijo ryšiu apie stabdytą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesidomėjo ir neįspėjo, kad A. M. laikytųsi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jo nesustabdė nuo policijos pareigūno vardą žeminančių veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja toleruodama porininko netinkamus veiksmus, neveikimu pati veikė priešingai jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

Byloje nustatyta, kad A. M. su R. B. kartu gyveno, apie tai neįspėdami tiesioginių vadovų, jie buvo skiriami į bendrus ekipažus, kuriuose A. M. paskirtas vyresniuoju. Taip pareiškėja R. B. pažeidė apribojimą, numatytą Statuto 11 straipsnio 5 dalyje, nurodantį draudimą valstybės tarnyboje dirbti partneriams, kai jų pareigos yra tiesioginiame pavaldume. Dėl nustatytų aplinkybių pareiškėjos veiksmus (neveikimą) teismas vertino kaip tarnybos metu netinkamą tarnybinių funkcijų vykdymą. Pareiškėja tarnybines pareigas vykdė nesąžiningai, nesilaikydama teisės aktų, ką teismas vertino kaip nesąžiningumo ir polinkio nesilaikyti teisės aktų savybių požymius.

Taip pat teismas vertino, jog tai, kad pareiškėja suprato, kad jos porininkas nefiksavo ir neįformino padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, bet nesiėmė jokių priemonių, kad tam būtų užkirstas kelias, įrodo, jog buvo veikiama tyčia. R. B. kartu su A. M. neteisėtai gautus pinigus, galimai turėdami tikslą vėliau juos bendrai panaudoti asmeninėms reikmėms, tarnybos metu nuvažiavo ir paslėpė po medžiu, esančiu šalia šalutinio kelio prie Priekulės aplinkelio tarp Voveriškių ir Stungrių gyvenviečių. Tai teismas įvertino kaip polinkio piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiškumo požymius.

Minėti duomenys nebuvo vertinami baudžiamojo proceso aspektu, o tik sprendžiant dėl pareiškėjos savybių ir jos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateikti įrodymai, keliantys pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Aptartas pareiškėjos elgesys leido teismui konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą, nepatikimumą, dėl kurių ji negali būti laikoma patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu ir jos asmeninės bei dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimais 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose, teismas darė išvadą, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija paslapčių subjektui suteikiamas įvertinus pretendento patikimumą, kurį apibūdina jo dalykinės ir asmeninės savybės ir kuris nesiejamas su vykdomų pareigų trukme, o siejamas su pareigų pobūdžiu, kurių atlikimui būtinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Leidimo panaikinimui yra reikšmingas asmeninių ir dalykinių savybių vertinimas, dėl kurių asmuo praranda paslapčių subjekto pasitikėjimą. Asmuo gali parasti pasitikėjimą ne dėl padarytų teisės pažeidimų, bet ir dėl moralinių savybių, kurios charakterizuoja asmens dalykines ir asmenines savybes. Ginčo atveju atsakovas vertino pareiškėjos sąžiningumą, atsakingumą bei patikimumą ir pripažino, kad dėl jų stokos pareiškėja netinka darbui su įslaptinta informacija, šį vertinimą pagrindė anksčiau minėtais rašytiniais įrodymais, kurie nėra paneigti.

Teismas vertino, kad leidimo panaikinimas nėra neproporcinga priemonė pagal nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo panaikintas šis leidimas. Atsakovui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos nepatikimumo ir netinkamumo darbui su įslaptinta informacija sukėlė ne viena, o kelių skirtingų nevertintinų kaip mažareikšmės aplinkybių visuma.

Atsižvelgdamas į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad SEK turėjo pagrindą pripažinti R. B. nepatikimu, nesąžiningu bei nelojaliu Lietuvos valstybei asmeniu ir siūlyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, o įstaigos vadovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas nenustatė jokių ginčijamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjos skundą šioje reikalavimų dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl pareiškėjos atleidimo teismas pabrėžė, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas yra imperatyvi teisės norma, kuri įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos visais atvejais, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atėmimas įstatymų nustatyta tvarka specialiosios teisės, kuri reikalinga tam, kad statutinis valstybės tarnautojas galėtų vykdyti atitinkamai pareigybei priskirtas funkcijas, reiškia, kad atėmus specialiąją teisę, pareigūnas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-540/2014). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities VPK „(duomenys neskelbtini)“ biuro „(duomenys neskelbtini)“ būrio vyresniosios patrulės pareigybei buvo nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą, todėl jį panaikinus, pareiškėja privalėjo būti atleista iš tarnybos. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pripažinus teisėtu ir pagrįstu, teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities VPK 2015 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 30-TE-159 „Dėl jaunesniosios policininkės R. B. atleidimo“ panaikinimo, todėl šią pareiškėjos skundo dalį taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja R. B. (toliau – ir apeliantė) padavė apeliacinį skundą (b. l. 146–153), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad teismas labai tiksliai ir išsamiai aprašė nagrinėjamam ginčui taikytinas teisės normas, tačiau visiškai nesigilino į bylos esmę ir faktines aplinkybes, tik formaliai atkartojo tarnybinio patikrinimo ir SEK išvadas, kurios yra ne tik prieštaringos, bet ir akivaizdžiai neteisingos. Sprendime yra visiškai neanalizuojami liudytojų parodymai, rašytiniai parodymai bei jų patikimumas ir pakankamumas, teismo motyvai pažodžiui atkartoja tyrimo išvadoje ir SEK sprendime nurodytas formuluotes. Teismo atliktas įrodymų vertinimas buvo sąlygotas išimtinai fakto, jog pareiškėjos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėja pabrėžia, kad 2015 m. liepos 15 d., t. y. jau kitą dieną po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl nei ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas, nei pranešimo apie įtarimą pareiškėjai įteikimo faktas negali būti priežastimi konstatuoti, kad pareiškėja nėra tinkama dirbti su įslaptinta informacija. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 2 punkto pagrindu – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę. Tai, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjos atžvilgiu buvo nutrauktas, patvirtina, kad jokių duomenų apie tai, jog pareiškėja veikė bendrai, byloje nėra ir teismas padarė neteisingas išvadas.

Pareiškėja visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei teikdama paaiškinimus nuosekliai davė tuos pačius parodymus, kad transporto priemonė buvo sustabdyta, nes buvo atkreiptas dėmesys į techninės apžiūros lipduką, o priartėjus prie transporto priemonės, automobilis padidino greitį ir ėmė lenkti kitas mašinas. Tiek pareiškėja, tiek A. M. nurodė tas pačias automobilio stabdymo priežastis ir aplinkybes. Pareiškėja nuosekliai teigė, kad įvykio dieną blogai jautėsi ir tuo metu, kai A. M. ėjo link sustabdytos transporto priemonės, liko automobilyje ir savo rankinėje ieškojo vaistų, todėl nepastabėjo ir nematė, ar kolega buvo grįžęs iki tarnybinio automobilio paimti atlkotesterio. A. M. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą patvirtino, kad pareiškėja blogai jautėsi. Iš 2014 m. spalio 21 d. apžiūros protokolo (apžiūrėti tarnybiniame automobilyje buvusių vaizdo fiksavimo kamerų įrašai) yra aiškiai matyti, kad A. M. prie sustabdyto automobilio buvo kiek daugiau nei dvi minutes, per kurias pareiškėja visą laiką buvo nuleidusi galvą ir rankinėje kažko intensyviai ieškojo (vaistų). Taip pat pareiškėja paaiškina, kad ji ir A. M. tame pačiame bute apsigyveno tik kiek daugiau nei prieš mėnesį iki A. M. nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėja su A. M. bendro ūkio nevedė. Už nuomą pareiškėja susimokėjo pati, už komunalinius patarnavimus taip pat buvo susimokėta po lygiai, maistas perkamas atskirai. Teismo išvada, kad buvo vedamas bendras ūkis, nes pareiškėja ir A. M. kartais valgydavo kartu ir kartais leisdavo kartu laisvalaikį, yra nepagrįsta. Tiek pareiškėja, tiek ir A. M. teismui nurodė, kad bendrų gyvenimo tikslų neturėjo, kartu ateities neplanavo. A. M. apklaustas liudytoju parodė, kad slėpė kyšio paėmimo faktą nuo pareiškėjos, nes ja dar nepasitikėjo, nežinojo kaip ji į tai galėtų sureaguoti. Pareiškėja teigia, kad ji nepranešė ir apie kitą tą pačią dieną sustabdytą transporto priemonę, todėl aplinkybė, kad ji neinformavo budėtojo, negali būti interpretuojama kaip įrodymas apie sąmoningą aplinkybių nuslėpimą.

Pareiškėjos nuomone, SEK protokole nurodytos aplinkybės yra visiškai nepagrįstos, SEK neatliko jokio savarankiško patikrinimo, o teismas iš esmės neanalizavo SEK protokole nurodytų aplinkybių ir padarė klaidinga išvadas dėl jų pagrįstumo. SEK protokole konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškėja dėl jai pareikšto įtarimo neprisipažino, su tyrimą atliekančiais pareigūnais nebendradarbiavo, ir tai yra jos nepatikimumo įrodymas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ji nepadarė jokio nusikaltimo, todėl ir prisipažinti neturėjo dėl ko. Be to, SEK komisija nenurodė, kuo pasireiškė pareiškėjos nebendradarbiavimas, jeigu ji nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu davė vienodus parodymus ir atsakė į visus jai pateiktus klausimus. Nei atsakovas, nei SEK nariai nenurodė nė vienos tyrimui reikšmingos detalės, dėl kurios pareiškėja būtų davusi klaidingus parodymus.

Taip pat apeliantė pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl papildomų įrodymų – Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties byloje Nr. 208.8.30-963/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. I-145-360/2015 prijungimo. Apeliantė paaiškina, kad ji apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. liepos 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, siekdama, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas kitu pagrindu – pripažinus, kad ji nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Klaipėdos apygardos prokuratūros aukštesniojo prokuroro 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu pareiškėjos skundas buvo atmestas, pareiškėja šį nutarimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2015 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutartį, kuria patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino prokurorų nutarimus, kadangi teismas nustatė, jog visoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja galėjo būti padariusi kokią nors nusikalstamą veiką. Jokių nusikalstamos veikos sudėties požymių pareiškėjos veiksmuose teismas nenustatė ir konstatavo, kad prokurorai netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantės teigimu, iš ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties galima daryti išvadas, kad ji elgėsi sąžiningai ir nesielgė aplaidžiai, SEK savo sprendimo negalėjo grįsti tuo, jog pareiškėjos atžvilgiu pagrįstai pradėtas ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjos atsisakymas tirtis poligrafu nebuvo nesąžiningas, kadangi pareiškėja nepadarė nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje paneigiamos SEK protokole konstatuotos aplinkybės.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja kreipdamasi su skundu į pirmos instancijos administracinį teismą prašė panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 30-TE-146, kuriuo jai, Klaipėdos apskrities VPK „(duomenys neskelbtini)“ biuro „(duomenys neskelbtini)“ kuopos „(duomenys neskelbtini)“ būrio vyresniajai patrulei, buvo panaikintas 2013 m. kovo 18 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, taip pat 2015 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 30-TE-159, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apskundė jį apeliacine tvarka, tvirtindama apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįsigilinęs į bylos esmę ir faktines aplinkybes, neanalizavo bylos įrodymų patikimumo ir pakankamumo, formaliai pakartojo tarnybinio patikrinimo ir SEK išvadas, kurios buvo padarytos neatlikus patikrinimo, be to, pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis) nesurinkus pakankamai duomenų, jog pareiškėja įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje.

Vidaus tarnybos statuto (bylai aktuali 2013 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte, kuriuo vadovaujantis pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos, įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymas galimas tik tuo atveju, kai įstatymų nustatyta tvarka iš pareigūno yra atimama specialioji teisė, susijusi su jo tiesioginių pareigų atlikimu, pareigūno atleidimas iš tarnybos minėtu teisiniu pagrindu galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės panaikinimas yra neteisėtas. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad svarstant klausimą dėl pareiškėjos skundo tenkinimo / netenkinimo esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Vidaus tarnybos statute nustatyti reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam tarnauti vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, tarp jų reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos. Pagal Statuto 6 straipsnio 2 dalį, vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Vienu iš tokių papildomų Statuto 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reikalavimų užimti atitinkamas pareigas vidaus reikalų sistemos įstaigų padaliniuose yra specialusis reikalavimas turėti įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkamo slaptumo lygmens įslaptinta informacija. Šis specialusis reikalavimas, kuris paprastai įtraukiamas į atitinkamų pareigybių aprašymus, yra susijęs su pareigūno asmeninėmis savybėmis, jo moraliniu tinkamumu ir patikimumu užimti pareigas, kurioms vykdyti būtina įslaptinta informacija. Klaipėdos apskrities VPK „(duomenys neskelbtini)“ biuro „(duomenys neskelbtini)“ kuopos „(duomenys neskelbtini)“ būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašymo 6.8 punkte įtvirtintas specialusis reikalavimas, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad leidimas dirbti su šio slaptumo lygmens informacija pareiškėjai buvo išduotas 2013 m. kovo 18 d. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo numatyta tvarka buvo pripažinta, kad leidimo išdavimo metu pareiškėja atitiko patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimus, nustatytus minėto įstatymo asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas bei panaikinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) nustatyta tvarka ir pagrindais. Paslapčių įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paslapčių subjektas savo darbuotojams, kurie atitinka šio įstatymo nustatytas patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei sąlygas (Paslapčių įstatymo 16 str. 1, 2 d.), teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo.

Tai reiškia, jog, skirtingai nė išduodant leidimus dirbti ar susipažinti su aukštesnio slaptumo lygmens įslaptinta informacija (žymima „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“), kuriuose nurodomas konkrečia data apibrėžtas leidimo galiojimo terminas (Paslapčių įstatymo 16 str. 5 d.), atsižvelgiant į įstatyme numatytą maksimalų tokio pobūdžio leidimų išdavimo terminą, leidime dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, jo galiojimo terminas nenurodomas.

Tokio leidimo turėtojas teisę dirbti ar susipažinti su šio žemiausio slaptumo lygmens įslaptinta informacija paprastai turi iki tarnybos santykių nutraukimo. Be to, Paslapčių įstatymo 18 straipsnis suteikia paslapčių subjektui teisę panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tai yra pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą. Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

Šiuo atveju atsakovas taikė Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, kuriame nustatytas leidimo neišdavimo (minėto Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme ir leidimo panaikinimo) pagrindas – kai tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Vertinant Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą sistemiškai, darytina išvada, kad šios įstatymo normos 20 punkte yra numatytos aplinkybės, kurios nepatenka į aptariamos normos 1–19 punktuose išvardytų aplinkybių sąrašą, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas prieiti prie išvadų, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į aptariamos įstatymo normos prasmę ir paskirtį, darytina išvada, kad šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei.

Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus), Paslapčių įstatymo keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr. LVAT 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A465-143/2015 ir kt.).

Analogiški aiškinimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateikti ir dėl iš esmės panašios Paslapčių įstatymo normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios Paslapčių įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto) (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-591/2014 ir kt.).

Ginčijamame Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ nurodyta, kad jis priimtas remiantis Klaipėdos apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2015 m. sausio 30 d. posėdžio protokolu Nr. 30-SEK-2. Pagal Paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, viena iš paslapčių subjektuose sudaromų specialiųjų ekspertų komisijų funkcijų – teikti siūlymą paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Klaipėdos apskrities VPK SEK pasiūlymas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą išdėstytas 2015 m. sausio 30 d. posėdžio protokole Nr. 30-SEK-2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šį protokolą pagrįstai vertino kaip įsakymo dėl leidimo panaikinimo motyvuojamąją dalį.

SEK 2015 m. sausio 30 d. posėdžio protokole Nr. 30-SEK-2 nurodyta, kad SEK, Paslapčių įstatymo reikalavimų kontekste atlikusį pakartotinį R. B. patikimumo (lojalumo) patikrinimą siekiant pateikti paslapčių subjekto vadovui pasiūlymą dėl leidimo pareiškėjai dirbti su įslaptinta informacija, vadovaudamasi Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pasiūlė Klaipėdos apskrities VPK viršininkui panaikinti R. B. išduotą leidimą, nes per paskutinius 3 metus buvo nustatytos jos asmens savybės – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas, polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų, polinkis piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiškumas, nepatikimumas, – dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Pareiškėja tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tvirtino, kad atsakovo ir teismo atliktas aplinkybių vertinimas buvo sąlygotas išimtinai fakto, kad pareiškėjos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jai pareikšti įtarimai, tuo tarpu pakartotinis patikrinimas nebuvo atliktas ir SEK nenustatė objektyvių aplinkybių, suteikiančių pagrindą pagal Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėja (apeliantė) taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, kad ji įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje (Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis). Atsižvelgdama į tai, apeliantė mano, kad teismas skundžiamą sprendimą grindė neteisingomis išvadomis.

Pasisakydama dėl šių apeliantės teiginių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės (asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) atliekant patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo (Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali būti nustatytos remiantis įvairia teisės aktų nustatyta tvarka paslapčių subjekto gauta medžiaga: ikiteisminio tyrimo, tarnybinių patikrinimų ir tyrimų, pareigūnų tarnybos bylų duomenimis ir kt. (žr. LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2193-146/2015, 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A148-146/2015 ir kt.). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto, kuriuo paslapčių subjekto vadovas panaikino jo turėtojui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, turi įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.), ar paslapčių subjekto patikrinimo metu vertintoje medžiagoje užfiksuoti įvykiai, faktai yra pakankami konstatuoti Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas aplinkybes, suteikiančias pagrindą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Byloje yra duomenys apie tai, kad Klaipėdos apskrities VPK SEK nariai atitinkamą ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 30-1-00258-14 dalį, susijusią su tiriama pareiškėjos veika, gavo ir su ja susipažino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. sausio 13 d. leidimu (SEK posėdžio medžiagos l. 20, 21), t. y. BPK 177 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios redakcijos Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nebeliko nuostatų, kurios buvo įtvirtintos ankstesnės šio įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalyje (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios Paslapčių įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte) ir kurios nustatė, kad jei paaiškėja, jog asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, leidimas dirbti su įslaptinta informacija panaikinamas.

Tačiau šis teisinio reguliavimo pakeitimas nereiškia, jog paslapčių subjekto vadovas Paslapčių įstatymo numatytų įslaptintos informacijos apsaugos tikslų užtikrinimo prasme neturi teisinio pagrindo ir negali reaguoti į faktą, kad jam pavaldaus valstybės tarnautojo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokius teisinius pagrindus nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusioje Paslapčių įstatymo redakcijoje paslapčių subjektui suteikia šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas.

Minėta, kad nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios Paslapčių įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas numato nebaigtinį sąrašą aplinkybių, kurios tikrinant leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtoją patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei aspektu gali būti nustatytos per konkrečių įvykių, faktų, atsiradusių po leidimo išdavimo per pastaruosius 3 metus, analizę. Šios įstatymo normos kontekste atitinkamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, veiklą, ryšius ar kitas aplinkybes, keliančias grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir suteikiančias pagrindą išvadoms, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, tikrinimo metu (Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali atskleisti ir atitinkami faktai, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kurie paslapčių subjektui gali suteikti pakankamą pagrindą taikyti Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo.

Aptariamu aspektu taip pat aktualus Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, kad vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiklą, yra išimtinė teismų funkcija, tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo, ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika.

Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą, kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Šis Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas yra taip pat aktualus taikant ir nuo 2013 m. liepos 20 d. pasikeitusios redakcijos Paslapčių įstatymą.

Pagal minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, ikiteisminio tyrimo, asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn faktais neturėtų būti remiamasi vien formaliai, o leidimo turėtojo patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti tikrinamas papildomai ir nustatoma, ar su asmens (leidimo turėtojo) traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija tampa neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-1-00258-14 rėmėsi Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo kontekste, t. y. sprendė tik tai, ar šioje medžiagoje yra duomenų apie pareiškėjos asmens savybes, kurios kelia abejonių dėl jos patikimumo darbui su įslaptinta informacija.

Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas R. B. atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, kad ji įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje (Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis), nagrinėjamo administracinio ginčo kontekste nėra teisiškai reikšmingas, nes faktai apie asmens savybes, kitą veiką ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybės, ar faktus, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas,18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali paaiškėti ne tik tais atvejais, kai pareigūno atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet net ir tais atvejais, kai toks ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.

Nagrinėjamu atveju atliekant ikiteisminį tyrimą R. B. buvo pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo paimant kyšį, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, kad pareiškėja bendrininkavo, t. y. nuslėpė faktą, kad jos ekipažo porininkas, Klaipėdos apskrities VPK „(duomenys neskelbtini)“ biuro „(duomenys neskelbtini)“ kuopos „(duomenys neskelbtini)“ būrio vyriausiasis patrulis A. M. 2014 m. spalio 11 d. paėmė iš M. S. kyšį ir paslėpė gautus pinigus, tai savaime nepaneigia kitų SEK nustatytų aplinkybių, o būtent, kad: pareiškėja neužtikrino, jog budėtojas būtų informuotas radijo ryšiu apie sustabdytą automobilį; nors suprato, kad jos porininkas nefiksavo ir neįformino padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų (greičio viršijimo fakto), tačiau pati nesiėmė priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, tai yra savo neveikimu pati pareiškėja veikė priešingai jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą (bylos proceso dalyvių teismui pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismo posėdžiuose (b. l. 102–105, 133–134) apklaustų liudytojų parodymus) pagrįstai nustatė, kad SEK 2015 m. sausio 30 d. posėdžio metu rėmėsi ne vien ikiteisminio tyrimo duomenimis, bet kartu ir faktais, kurie buvo nustatyti atlikus tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų 2014 m. spalio 11 d. įvykio metu (Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2014 m. lapkričio 12 d. tarnybinio patikrinimo Nr. 30-IS-105 medžiaga), taip pat R.

B. tarnybos byla. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadas, jog pareiškėja akivaizdžiai suprato, kad jos porininkas A. M. pastebėjo kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą (nes tiek A. M. parodė, tiek pati pareiškėja pripažino, kad įvykio metu stabdant M. S. vairuojamą automobilį būtent pareiškėja įjungė tarnybinio automobilio mėlynos spalvos švyturėlius, be to, porininkai kartu įtarė, kad stabdoma transporto priemonė gali būti techniškai netvarkinga), tačiau neįsitikino, ar tikrai buvo (ar nebuvo) nustatytas kelių eismo taisyklių pažeidimo faktas, nors tokią galimybę turėjo (tiek A.

M. parodė, tiek pati pareiškėja patvirtino, jog tarnybinį automobilį pastatė iš galo M. S. vairuojamam automobiliui, taigi, pareiškėja galėjo patikrinti iš arti sustabdyto automobilio techninės apžiūros lipduką, taip pat galėjo paprašyti porininko išsamiau papasakoti sustabdyto automobilio patikrinimo aplinkybes), be to, pareiškėja pripažino, kad ji privalėjo pranešti apie sustabdytą transporto priemonę budėtojui, tačiau to nepadarė (Tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 24–25, 43–44, 54–55). Pareiškėja suprato, kad jos porininkas nefiksavo ir neįformino kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau toleravo aplaidų porininko pareigų atlikimą, pati nesiėmė jokių priemonių, kad tam būtų užkirstas kelias.

Pareiškėja nuo tyrimo pradžios keitė savo paaiškinimus, susijusius su gyvenimo kartu su A. M. aplinkybėmis, teikdama paaiškinimus Klaipėdos apskritės VPK 2014 m. spalio 13 d. nurodė, kad gyvena kartu su A. M. ir veda bendrą ūkį, vėliau tokius faktus paneigė. Minėtos aplinkybės atskleidžia tokias pareiškėjos asmens savybes Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo kontekste (nesąžiningumą, neatsakingumą, polinkį nesilaikyti teisės aktų), kurios suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, jog pareigūnas yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija.

Pareiškėjos teiginius, kad įsakymas dėl leidimo panaikinimo buvo priimtas padarius esminį procedūrinį pažeidimą – neatlikus savarankiško patikrinimo Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, paneigia teismui pateikti duomenys – SEK 2015 m. sausio 30 d. posėdžio Nr. 30-SEK-2 medžiagos kopijos. SEK išnagrinėtos medžiagos apimtis patvirtina, kad pareiškėjos tinkamumas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo įvertintas atsižvelgiant į visą nagrinėjamo ginčo atveju aktualią informaciją, padarytos išvados pagrįstos surinktais, taip pat ir tarnybinio patikrinimo medžiaga. Pareiškėja nepateikė argumentų, kuo pasireiškė, jos manymu, procedūros pažeidimai, kokios daugiau aplinkybės turėjo būti tikrinamos ir tiriamos, kokie teisės aktų reikalavimai nebuvo įvykdyti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė iš esmės teisingai, netenkindamas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-146, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nepatenkinęs šio pagrindinio skundo reikalavimo, teismas taip pat pagrįstai netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 30-TE-159, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos, panaikinimo. Pažymėtina, kad Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Paminėtos Statuto normos suponuoja išvadą, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas neturi diskrecijos spręsti, atleisti ar neatleisti iš tarnybos pareigūną, kuriam nustatyta tvarka yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – toks pareigūnas privalomai turi būti atleistas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Patikrinusi administracinę bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė