Legislator Case Law & Legislation
2023-04-26 Nr. AB-8875-3-64-3-00383-2022-6 AI generated

2023-04-26 Nr. AB-8875-3-64-3-00383-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-04-26 Nr. AB-8875-3-64-3-00383-2022-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2023-04-26 Nr. AB-8875-3-64-3-00383-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-402-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00383-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitinka higienos normos reikalavimų. Sienos neuždažytos, tepa drabužius, grindys išklotos slidžiomis plytelėmis, iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas. Tualete įrengta tupykla, kuri surūdijusi, nėra įrengtas unitazas. Kameroje esančio stalo danga nelygi, dėl to pareiškėjui buvo apsunkintas mokymasis, galimybė rašyti. Kameros langai seni, su dideliais tarpais, sandariai neužsidaro, ant lango esančios grotos trukdo jį darinėti bei nuvalyti. Nuo dulkėtų langų dulkės pasklinda po kamerą ir pareiškėjas turėdavo kvėpuoti nešvariu oru. Kamerose nėra spintelių drabužiams susidėti. Kameroje yra stelažas su lentomis maistui susidėti, kuris neatitinka higienos normų reikalavimų. Kamerose nebuvo džiovyklų, neturėjo galimybės džiovinti rūbus. Išduodamas minkštas inventorius (pagalvės, antklodės, čiužiniai) senas, nekokybiškas, dėl to jautė nugaros skausmus, negalėjo išsimiegoti, pailsėti. Kameroje nebuvo iškvietimo mygtukų, dėl to ranka daužydavo į duris. Nebuvo išduodamos valymo priemonės, tik ūkiškas muilas ir soda, o tualetas kasdien buvo purškiamas skysčiu su chloru, dėl to kameroje buvo sunku kvėpuoti. Maistas buvo nekokybiškas, sugedęs. Kameros buvo perpildytos, trūko vietos. Nebuvo užtikrinta socialinė reabilitacija, buvo mažai užsiėmimų. Nebuvo suteikta teisė į ilgalaikį pasimatymą su žmona. Nebuvo galimybės įsidarbinti. Pareiškėjas prašė bet kokio apmokamo darbo, tuo pačiu nurodė ir savo specialybes, tačiau jam buvo atsakyta, kad pagal pareiškėjo specialybę darbo nėra. Naudojimosi dušu laikas buvo per trumpas, per 10 min. pareiškėjas neturėjo galimybės nusiprausti. Dalis pareiškėjo skundų, prašymų nebuvo priimami, registruojami. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumų, pablogėjo jo sveikata, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į religiją, t. y. jis nebuvo nuvestas pas popą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Siekiant nustatyti faktines aplinkybes, dar kartą patikrinti registracijos žurnalai ir nustatyta, kad asmenų skaičius kameroje Nr. 100 visas dienas nurodytas teisingai, o nurodant kameroje Nr. 101 buvusių asmenų skaičių padaryta klaida – 2022 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 101 buvo ne 4 asmenys, o 5. Daugiau klaidų nenustatyta, kaip ir teigė pareiškėjas, didžiąją laiko dalį jis kameroje Nr. 101 buvo su dar 4 asmenimis (iš viso 5), o kameroje Nr. 100 dienomis, kai jose buvo pareiškėjas, viso buvo 3–4 asmenys (šioje kameroje pareiškėjas buvo dvi nepilnas dienas). Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), sėdimo tualeto taip pat nenumato. Pagal HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu. Minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu – šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką.

3.2. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2021 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo akto Nr. PA-4812 matyti, kad kameroje Nr. 82 dalis lubų, sienų tinko įskilę, nutrupėję, tačiau iki pareiškėjo apgyvendinimo šioje kameroje nustatyti trūkumai pašalinti (Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 5 d. pažymos Nr. 62-6 duomenys). Kamerose Nr. 82, 91, 101 remontai atlikti prieš pareiškėjo apgyvendinimą jose. Taigi pareiškėjui aktualiu laikotarpiu kameros buvo tvarkingos, naujai remontuotos. Nors kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu netikrintos, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Pareiškėjas jokių skundų ar prašymų, susijusių su patiriamais nepatogumais galbūt esant higienos normų ar kamerų įrengimo pažeidimams (dėl netvarkingų langų ar netinkamo stalo), neteikė. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad kameros tvarkingos.

3.3. Kaip matyti iš Resocializacijos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. 61-1211, Šiaulių TI nuteistieji ir suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku apie tai iš anksto pareiškę norą (pateikę prašymą). Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 30 d. dalyvavo susitikime su katalikų kunigu, taip pat toks susitikimas (į kurį iš anksto nuteistasis buvo pareiškęs norą dalyvauti) Šiaulių TI buvo planuojamas 2021 m. gruodžio 21 d. Gerbiant stačiatikių šventiko laiką, visi nuteistieji ir suimtieji yra informuojami iš anksto apie jo atvykimą, kad galėtų susiplanuoti savo dienotvarkę. 2021 m. gruodžio 20 d. rytinio patikrinimo metu visi nuteistieji ir suimtieji pageidaujantys apsilankyti susitikime su stačiatikių šventiku buvo informuoti, kad 2021 m. gruodžio 21 d. į įstaigą atvyks stačiatikių šventikas. Susitikimas buvo suskirstytas į dvi grupes (nuteistųjų ir suimtųjų), tačiau atėjus rinkti nuteistuosius į susitikimą su šventiku pareiškėjo gyvenamojoje kameroje nebuvo. Kiekvienam asmeniui yra suteikiama teisė rinktis, kur, dubliuojantis įvairių užsiėmimų ir veiklų laikui, jam tuo metu dalyvauti. Pareiškėjas apie šventiko atvykimą neabejotinai buvo informuotas, kadangi rytinio patikrinimo metu visi asmenys yra savo kamerose.

3.4. Kaip matyti iš Resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. pažymos Nr. 61-843, teismui pateikta pareiškėjo teiktų skundų bei prašymų išklotinė, iš kurios matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių TI yra kreipęsis tik su prašymu pakeisti esamą čiužinį į poroloninį naujesnį ir storesnį. Ši informacija teismui pateikta. Kitos informacijos apie pareiškėjo galbūt teiktą skundą dėl netinkamo minkštojo inventoriaus Šiaulių TI neturi. Atsakovas nepadarė ir kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 6 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

6. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m), Nr. 82 (plotas 22,88 kv. m), Nr. 100 (plotas 20,14 kv. m), Nr. 101 (plotas 18,25 kv. m), Nr. 91 (plotas 18,45 kv. m). Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Teismas nurodė, kad, netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių), taip pat kamerose esantys baldai akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nėra įrengtas klozetas, o tik skylė grindyse, vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.6 punktu. Pareiškėjas su prašymais ar skundais į Šiaulių TI administraciją dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo nesikreipė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl klozeto įrengimo sanitariniame mazge nenustatyti.

8. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-4812 nustatė, kad patikrinimo metu 2021 m. rugpjūčio 9 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 82 nustatyti HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (didelė dalis sienų / lubų tinko sluoksnio yra įskilę bei nutrupėję). Kitų higienos normos pažeidimų šioje kameroje nenustatyta. Iš pažymos apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. gruodžio mėn. laikotarpiu nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 82 buvo atliktas remontas, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. spalio 19 d. 2021 m. spalio 1 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 91 buvo atliktas remontas, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 13 d. 2021 m. spalio 19 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 101 buvo atliktas remontas, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. kovo 31 d. 2021 m. spalio 21 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 100 buvo atliktas remontas, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. spalio 20 d. Bylai aktualiu laikotarpiu duomenų apie kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus nėra, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams.

9. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, jog šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 12.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., HN 134:2015 17 p.). Atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje nenustatyti.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų (kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams) bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, įvertinęs tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, o kamera Nr. 100 buvo remontuota iš karto po to, kai pareiškėjas buvo iškeltas iš šios kameros į kitą kamerą, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 100 nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. spalio 20 d., kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko, yra abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismas konstatavo, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.), tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo.

12. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose nebuvo spintelių, nurodė, jog iš byloje esančių fotonuotraukų bei pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą matyti, kad kamerose yra pastatomos lentynos, kitas būtinas inventorius. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog kameroje esantys stalas ir stelažas su lentomis neatitinka higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų, yra deklaratyvūs, nedetalizuoti. Pareiškėjas neteikė skundų atsakovui dėl nekokybiško stalo bei „stelažo“. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus, tačiau nenustatė, jog stalas ar kitas inventorius neatitiktų higienos normos reikalavimams.

13. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo užtikrinta socialinė reabilitacija, buvo mažai užsiėmimų, nebuvo sudaryta galimybė dirbti, atlikti religines apeigas, nurodė, kad šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nurodytų aplinkybių jis nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo, įdarbinimo, religinių apeigų atlikimo nepažeidė, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo neužtikrinant judėjimo laisvės ir galimybės užsiimti leistina veikla atmesti kaip nepagrįsti.

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl valymo priemonių neišdavimo abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, todėl pareiškėjo teiginiai dėl valymo priemonių neišdavimo, dušo atmesti kaip nepagrįsti.

15. Teismas pareiškėjo teiginius dėl nekokybiško maisto atmetė kaip abstrakčius. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento patikrinimo aktų nustatyta, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės, pažeidimų, susijusių su nagrinėjama byla, nenustatyta. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekokybiškas, teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 1 d. teikė prašymą Šiaulių TI direktoriui suteikti ilgalaikį pasimatymą su žmona. Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir jo netenkino. Pareiškėjui paaiškino priežastis, kodėl jam negali būti suteiktas ilgalaikis pasimatymas. Taip pat išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas šio rašto teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Iš 2022 m. balandžio 13 d. pažymos Nr. 61-843 nustatyta, kad pareiškėjui trumpalaikiai kontaktiniai pasimatymai buvo suteikti. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl nesuteikto ilgalaikio pasimatymo nenustatyti.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl džiovyklų yra deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, dėl šių aplinkybių neteikė skundų Šiaulių TI direktoriui, nenurodė, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė naudotis skalbyklos paslaugomis.

18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad patalynė, čiužiniai buvo nekokybiški, vadovavosi HN 134:2015 41 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 3 punktu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui teikė prašymą pakeisti čiužinį į poroloninį čiužinį, nes pareiškėjo čiužinys senas ir plonas. Šiaulių TI pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir prašymo netenkino, nurodė, jog pareiškėjui išduotas čiužinys atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui motyvuotai paaiškino tokio sprendimo priėmimo priežastis, išaiškino apskundimo tvarką. Pareiškėjas minėto Šiaulių TI sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės ir čiužinių deklaratyvūs, abstraktūs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas taip pat nenustatė pažeidimų dėl nekokybiškos patalynės išdavimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl aprūpinimo čiužiniais ir patalyne atmesti kaip nepagrįsti.

19. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktos 2022 m. balandžio 13 d. pažymos Nr. 61-843 nustatė, jog per ginčo laikotarpį iš pareiškėjo buvo gauta ir užregistruoti 59 prašymai (skundai). Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, nedetalizuoti. Pareiškėjas nenurodė kada ir kokių skundų atsakovas iš pareiškėjo nepriėmė ar jų neužregistravo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl skundų neregistravimo atmesti kaip nepagrįsti.

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, priėjo prie išvados, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

21. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 100 nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. spalio 20 d., kuri neatitiko higienos normų reikalavimų), konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš esmės panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka dėl teisėjo šališkumo atsakovui. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad teko ne mažiau 3,6 kv. m, neatsižvelgta į kamerose esančių baldų ir sanitarinio mazgo plotą (pvz., kameroje Nr. 101 baldai ir sanitarinis mazgas užima apie 12 kv. m iš 18,25 kv. m). Dėl baldų užimamo ploto daugiausia du asmenys gali judėti vienu metu laisvoje erdvėje, o kitiems tenka gulėti ar sėdėti ant savo lovų, dėl ko prasideda visi nepatogumai, psichologiniai išgyvenimai, depresijos. Iškvietimo mygtuko nebuvimas verčia stuksenti į duris. Drabužių spintelių neturėjimas, inventorius blogos būklės. Kalėjimų departamento atsakymas patvirtina, kad Šiaulių TI nesugebėjo atsakyti tiesiogiai Departamentui apie minkštojo inventoriaus būklę. Dėl pažeidimų nuolat skundėsi Šiaulių TI administracijai, bet ne visi skundai pasiekė adresatą. Unitazus stato kai kuriose kamerose ne dėl to, jog jie turi būti pagal teisės aktus, bet dėl dvoko, nes pastatas senas. Teismas nepagrįstai įvertino aplinkybes dėl ilgalaikio pasimatymo neskyrimo. Kitoje analogiškoje byloje (M. B. prie valstybę, atstovaujamai Šiaulių TI) teismas priteisė žalą. Pripažinus teisės pažeidimą, bet nepriteisus žalos, Šiaulių TI iš esmės niekas nepasikeitė, Šiaulių TI administracija toliau daro pažeidimus.

24. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

24.1. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Šiuo atveju teismas įvertino nustatytas aplinkybes ir pripažino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų (kameroje Nr. 100 buvo nutrupėjęs sienų ir lubų tinkas), atsižvelgė į pareiškėjo patirtus nepatogumus. Teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus.

24.2. Teisinis reguliavimas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Taigi, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog, netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių), taip pat kamerose esantys baldai akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje. Apeliaciniame skunde taip pat kartojami kai kurie skundo pirmosios instancijos teismui teikti argumentai, tačiau visi jie abstraktūs, nekonkretizuoti. Apeliantas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nedetalizuoja, nenurodo konkrečių situacijų, kada, kokiais atvejais jam prireikė pasinaudoti iškvietimo mygtuku ir kad dėl to patyrė tam tikrų neigiamų pasekmių, ir tai leidžia teigti, jog pareiškėjo teiginiai dėl sunkumo išsikviesti pareigūnus yra deklaratyvūs; į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų jis nesikreipė, duomenų, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl apelianto argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Kaip abstraktūs ir deklaratyvūs vertintini ir kiti apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, įskaitant ir dėl ilgalaikių pasimatymų, kadangi iš esmės nėra aišku, kuo remiasi apeliantas, teigdamas, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimų Šiaulių TI administracijos veiksmuose.

24.3. Apelianto teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teismas išsamiai įvertino ir ištyrė bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir priėmė sprendimą, atitinkantį vyraujančią teismų praktiką, dėl ko visiškai nėra pagrindo abejoti teismo objektyvumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 100 nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. spalio 20 d., kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl jam tekusio ploto, iškvietimo mygtuko, ilgalaikio pasimatymo neskyrimo, unitazų nebuvimo, inventoriaus. Pareiškėjo teigimu, jis dėl pažeidimų nuolat skundėsi Šiaulių TI administracijai, bet ne visi skundai pasiekė adresatą. Taip pat teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos pinigais.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.

30. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagal jo skundą išnagrinėjo šališkai, pažymėtina, jog abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių vertinimas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Tai ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-155-502/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023). Tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas.

31. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys leidžia detalizuoti kiekvieną dieną pareiškėjui tekusį kameros plotą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, skaičiuojant gyvenamojo ploto normą, turi būti atsižvelgiama į plotą skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023). Kadangi nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, o EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra aiškinama, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti atimamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra atmetami.

32. Dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo argumentai, susiję su iškvietimo mygtuko nebuvimu, yra abstraktūs, nenurodoma konkreti situacija ir būtinybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku bei dėl to kilusios pasekmės, todėl tai savaime nesukelia pagrindą neturtinei žalai kilti. Šios pozicijos laikosi ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1636-520/2019; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023 ir kt.).

33. Dėl ilgalaikio pasimatymo neskyrimo byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 1 d. teikė prašymą Šiaulių TI direktoriui suteikti ilgalaikį pasimatymą su žmona. Šiaulių TI, įvertinęs, kad pareiškėjas bausmę atlieka kalėjimo rėžimu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliu – ir BVK) 85 straipsnio nuostatas, pareiškėjo prašymo netenkino. Ginčui aktualiu laikotarpiu pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turėjo teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Pagal BVK 85 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Įvertinusi prieš tai nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus, nes pagal BVK 85 straipsnio nuostatas jam iki 2022 m. sausio 1 d. priklausė tik trumpalaikiai pasimatymai, t. y. Šiaulių TI neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo teisė į trumpalaikius pasimatymus, įskaitant ir tokius, kurie vyktų be pataisos įstaigos atstovo, būtų pažeista. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-241-552/2023).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant pareiškėjų argumentus, susijusius su tupimo tualeto buvimu (įrengimu) sanitariniuose mazguose, pažymima, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimą unitazą, be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog sanitariniuose mazguose įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1 p., 10.4 p.). Todėl sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-268-968/2023). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija sudarytų nepatogumų juo naudotis, aptariamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Be to, pareiškėjas jokių skundų ar prašymų, susijusių su tuo, kad negali naudotis tupimu tualetu, Šiaulių TI administracijai neteikė.

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo teiginiai dėl inventoriaus abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, spintelių nebuvimas negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip jo patiriamą neturtinę žalą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl minkšto inventoriaus būklės taip pat labai abstraktūs, niekaip nesusieti su būtent jam galbūt kilusia žala. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl pareiškėjo argumentai dėl minkšto inventoriaus būklės atmetami kaip nepagrįsti.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis dėl pažeidimų nuolat skundėsi Šiaulių TI administracijai, bet ne visi skundai pasiekė adresatą, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Šios pareiškėjo pretenzijos yra pakankamai abstrakčios, t. y. pareiškėjas nenurodo nei konkrečių pareigūnų, nei konkrečių situacijų, konkretaus laiko, kitų reikšmingų aplinkybių. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu teikė prašymus, skundus, kurie buvo priimti ir užregistruoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyti tam tikri pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimai teisės aktų nustatytiems reikalavimams: pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 100 nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. spalio 20 d., kuri neatitiko higienos normų reikalavimų. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių TI pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų higienos sąlygų neužtikrinimo patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie nedideli ir nenuolatinio pobūdžio pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę (pareiškėjas kameroje Nr. 100, kurioje buvo nustatytas higienos normų pažeidimas, buvo laikomas nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. spalio 20 d.) ir intensyvumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyto higienos reikalavimų pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, ir tai atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

39. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė