12c125de-0dfd-4d1e-92cf-64e9b44b195c · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-376-844/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31600-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, Å¡io poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu D. J. atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal BK 243 straipsnį nutrauktas.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. J. išieškotina konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „BMW“ vertę atitinkanti pinigų suma – 4 030 Eur (keturi tūkstančiai trisdešimt eurų).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. J. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.27 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,15 promilių neblaivumas.

2. Be to, D. J. buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, bÅ«damas pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metus, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2020 m. rugpjūčio 20 d. pasiraÅ¡ytinai supažindintas su bausmės tvarka, sÄ lygomis, teisėmis ir pareigomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimÄ vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 20.27 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 3,15 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis D. J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmės, netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės vykdymÄ atidedant.

1.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, kuri prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino materialines baudžiamosios teisės normas paskirdamas per griežtÄ bausmę, neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumos. Jo manymu, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo bausmės vykdymo. Paskirdamas realiÄ bausmės rūšį (laisvės atėmimÄ ), apylinkės teismas neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, byloje nustatytÄ lengvinančiÄ aplinkybę, tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumos.

1.2. Jo teigimu, nuteistajam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai, o prioritetas suteiktas nubaudimo, bet ne prevenciniam bausmės tikslui. Tokį ydingÄ sprendimÄ pirmos instancijos teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos vieningumo aspektu. Apylinkės teismas nepagrįstai dėmesį kreipė tik į nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visai nepasisakydamas apie teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes. Nurodo, kad padarytos nusikalstamos veikos ir bylos procesas apeliantui padarė didelę įtakÄ , suprato, jog gyvenime negalima elgtis lengvabÅ«diÅ¡kai, o tuo labiau nusikalstamai, ateityje žada daugiau nenusikalsti. Å iuo metu jis mokosi apdailininko specialybės.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Å ukys praÅ¡o nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo D. J. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, visų pirma teigiant, kad nepagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nurodant, kad ji yra per griežta bei taip pat skunde nurodytas alternatyvus praÅ¡ymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi apelianto manymu yra visos sÄ lygos, reikalingos atidėti paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistajam paskirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. J. paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga ir neproporcinga. Skunde nurodoma, kad apeliantas gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , davė aiÅ¡kius, tikslius bei nuoseklius parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nurodė, kad Å¡iuo metu mokosi, visas baudžiamasis procesas jam jau padarė neigiamÄ Ä¯takÄ ir jis supratęs kaip blogai pasielgė, todėl jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė turi bÅ«ti pakeista į kitÄ bausmės rūšį, arba paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Dėl bausmės

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. J. paskirta bausmė už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu D. J. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad D. J. nuteistas už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , už kurio padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam D. J. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , parinkdamas D. J. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumÄ . Kaip nustatyta, D. J. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 2811 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad D. J. anksčiau teistas penkis kartus, Å¡is teistumas jam Å¡eÅ¡tasis, tai jau yra antrasis atvejis, kai jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas dėl to, kad vairavo apsvaigęs, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis prilyginamas sunkiam (1 t., b. l. 96-103), 6 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, dalis nusižengimų už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (1 t., b. l. 90–94).

Apylinkės teismas, parinkdamas tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesniais procesiniais sprendimais jam buvo skiriamos bausmės, kurios nesusijusios su terminuotu laisvės atėmimu (baudos, laisvės apribojimas), taip pat areštas, tačiau tai D. J. nesulaikė nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, jis sistemingai vairuoja transporto priemones, neturėdamas tam teisės. Nustatyta, kad šiuo metu nedirba, tačiau mokosi, siekia pozityvaus užimtumo, palaiko šeiminius ryšius.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad D. J. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, kadangi jis linkęs elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas. Nusikalstama veika, dėl kurios nagrinėjamas apeliacinis skundas, padaryta dėl menkavertės dingsties – susipykus su drauge norėjo parvairuoti automobilį namo. Tai įrodo nuteistojo atsainų požiÅ«rį į draudimus, kurių įpareigoja laikytis kelių eismo taisyklės, kiti įstatymai reguliuojantys saugaus eismo keliais tvarkÄ .

Teismas atsižvelgė ir į nustatyto neblaivumo laipsnį (3,15 promilių neblaivumas). Å ios aplinkybės leido apylinkės teismui teisingai spręsti, kad D. J. prieÅ¡ingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įvertinus nuteistojo elgesį prieÅ¡ Å¡ioje baudžiamojoje byloje minimo nusikaltimo padarymÄ , buvo pagrindas iÅ¡vadai, jog jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieÅ¡taraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumÄ visuomenei.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias bÅ«tina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, ankstesnius teistumus bei kitas jį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti skiriama griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, parenkant dydį mažesnį nei sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iÅ¡ teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012). Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, taip pat ir dėl analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymo, akivaizdu, kad iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, todėl jam tinkamai, teisingai bei pagrįstai yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 641 straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę (4 mėnesius laisvės atėmimo). IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«džiu ar jo asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmÄ kartÄ pažeidžia baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieÅ¡ko tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.

14. Apeliantas praÅ¡o įvertinti iÅ¡skirtinai teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kad jis Å¡iuo metu mokosi, palaiko Å¡eiminius santykius, kad visas baudžiamasis procesas jam jau padarė neigiamÄ Ä¯takÄ ir supratęs savo klaidas, todėl paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai atsilieps tiek jam, tiek jo artimiesiems. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundÄ pažymi, kad Å¡ias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, jos jau buvo žinomos pirmosios instancijos teisme, jos egzistavo priimant skundžiamÄ nuosprendį ir jos neatgrasė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymima, kad paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo Å¡velninti paskirtÄ bausmę.

15. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti D. J. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiÅ¡kai, jo nekeičia į teigiamÄ pusę, toliau daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir Å¡ios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus kitÄ bausmės rūšį, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, kad kaip to prašė apeliaciniu skundu nuteistasis. Ä®vertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

16. Apeliantas skunde taip pat buvo iÅ¡reiÅ¡kęs alternatyvų praÅ¡ymÄ , jeigu nebÅ«tų paskirta Å¡velnesnę bausmė, tuomet praÅ¡o jam paskirtos galutinės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

17. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ yra akivaizdu, kad formaliÄ sias bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas D. J. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir jam paskirta galutinė bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų. Tačiau bÅ«tina pažymėti, kad net ir esant minėtoms sÄ lygoms, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi bÅ«ti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga – bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

19. Skundžiamu nuosprendžiu D. J. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , kuris pasižymėjo ypatingu pavojingumu visuomenei – apeliantas vairavo transporto priemonę „BMW“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 3,15 promilių neblaivumas. Po nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino savo kaltę, nurodė besigailintis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Å ios aplinkybės turi bÅ«ti ir yra vertinamos nuteistojo naudai. Tačiau vien jos savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti D. J. realiai neatliekant jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir D. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios nutarties 11-13 punktų, aiÅ¡kiai ir detaliai yra apibÅ«dinta nuteistojo D. J. asmenybė, jį charakterizuojantys duomenys bei aplinkybės, ankstesni teistumai, todėl papildomai teisėjų kolegija jų nekartoja. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. J. anksčiau teistas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , todėl vien Å¡i aplinkybė suponuoja tiksliÄ iÅ¡vadÄ , kad D. J. linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir ypač kelių eismo srityje. Nagrinėjamoje byloje neblaivus vairavo transporto priemonę, nepasibaigus teismo anksčiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones) terminui, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis virÅ¡ijo sunkų. Anksčiau jam buvo skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat trumpalaikis laisvės atėmimas (areÅ¡tas), tačiau kaltinamasis pakartotinai nusikalto. Jis yra sistemingai baudžiamas ir administracine tvarka, įskaitant ir už tai, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Tai patvirtina D. J. polinkį nusikalsti ir nenorÄ keisti savo teisei prieÅ¡ingo elgesio.

21. Taigi, visos Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytos bei aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nei nuteistajam D. J. paskirtos Å¡velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys, nei jo atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė bei įpareigojimai, jo nepataisė, nepadarė poveikio, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. J. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. PastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik nuteistojo įvykdytų tyčinių nusikalstamų veikų skaičius, tačiau ir duomenys apie jo padarytus administracinius nusižengimus. IÅ¡ byloje esančio administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad D. J. per paskutinius penkerius metus yra padaręs 6 (Å¡eÅ¡is) administracinius nusižengimus (administracinio nusižengimo registro iÅ¡raÅ¡Ä sudaro 5 lapai), dauguma administracinės nuobaudos paskirtos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra. Konstatuojama, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistasis nuolat ir sistemingai pažeidinėja įstatymo reikalavimus, susijusius su draudimais vairuoti transporto priemones neturint teisės tai daryti.

22. Ä®vertinus visus byloje esančius duomenis, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant apeliantui tik baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį, ir atitinkamai taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

23. Apygardos teisme 2023 m. gegužės 24 d. buvo gauti papildomi nuteistojo dokumentai su praÅ¡ymu juos prijungti prie apeliacinio skundo. Pateiktuose papildomuose dokumentuose nurodyta, kad apeliantas 2023 m. gegužės 11 d. registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieÅ¡kantis darbo ir artimiausias vizitas Užimtumo tarnyboje paskirtas 2023 m. birželio 8 d. bei kitas dokumentas, nurodantis kad jis nuo 2022 m. gegužės 5 d. MB „R k“ gydosi priklausomybę nuo alkoholio. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo pažangÄ bei elgesio korekcijÄ dėl užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje ir siekį gydytis nuo priklausomybės, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos jo apeliacinio skundo nagrinėjimui ir jo tenkinimui. Pažymėtina tai, kad iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, jog gydymas D. J. buvo pradėtas taikyti 2022 m. gegužės 5 d., tačiau nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas buvo įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 19 d., t. y. nuo gydymo pradžios praėjus kiek daugiau nei 3 mėnesiams. Akivaizdu, jog net gydymasis nuo priklausomybės nenustabdė D. J. nuo alkoholio vartojimo ir naujos nusikalstamos veikos padarymo. Å ios aplinkybės įrodo, kad D. J. nėra linkęs koreguoti savo nederamo elgesio teigiama linkme, savo tokio elgesio jis nevertina kritiÅ¡kai, jo neanalizuoja ir tai tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad D. J. yra linkęs nusikalsti asmuo ir jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo galima atgrasyti tik paskyrus jam griežtÄ bausmę. Todėl teisėjų kolegijai, įvertinusiai papildomai apelianto pateiktus dokumentus, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais praÅ¡ymais ir skundÄ tenkinti, paskiriant Å¡velnesnę bausmę, ar paskirtos bausmės vykdymÄ atidedant.

24. Esant Å¡ioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rÅ«Å¡is, jos dydis nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ir per didelė, be to, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu, todėl skundžiamÄ nuosprendį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Judita Sungailaitė

Laima Šeputienė

Vaidas Vasiliauskas