Legislator Case Law & Legislation
12c0bd0a-80c8-4ad5-8a88-5a6b95bd6cce AI generated

12c0bd0a-80c8-4ad5-8a88-5a6b95bd6cce · Kauno apygardos teismas

Case Number 12c0bd0a-80c8-4ad5-8a88-5a6b95bd6cce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M. M. nuteista už tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, tai yra 2020 m. spalio 17 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, buitinio konflikto metu, tyčia sugriebusi rankomis už drabužių, kaklo bei krÅ«tinės, stÅ«mė savo motinÄ L. M., trenkė jÄ Ä¯ sienÄ , sukeldama fizinį skausmÄ ir padarydama poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kakle, odos nubrozdinimus kakle, krÅ«tinėje, tuo nukentėjusiajai L. M. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Legislator headnote

AI generated

12c0bd0a-80c8-4ad5-8a88-5a6b95bd6cce · Kauno apygardos teismas: Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti ir M. M. iÅ¡teisinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti. Nuteistosios M. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-317/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41655-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nuteistajai M.

M., jos gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios M. M. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jÄ per laisvės apribojimo terminÄ dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus, bei paskiriant BK 722 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. spalio 17 d. iki 2020 m. spalio 19 d. (2 paros). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. M. nuteista už tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, tai yra 2020 m. spalio 17 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, buitinio konflikto metu, tyčia sugriebusi rankomis už drabužių, kaklo bei krÅ«tinės, stÅ«mė savo motinÄ L. M., trenkė jÄ Ä¯ sienÄ , sukeldama fizinį skausmÄ ir padarydama poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kakle, odos nubrozdinimus kakle, krÅ«tinėje, tuo nukentėjusiajai L. M. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, jog M. M. kaltė smurtavus prieÅ¡ savo motinÄ yra įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kuriuos taip pat patvirtina liudytojų parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga, jos veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji M. M. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir, konstatavus, jog ji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Nuteistoji nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, jis grindžiamas vien prielaidomis ir abejotinais nukentėjusiosios parodymais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri prokuroro buvo surinkta tendencingai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai.

Apylinkės teismas nesivadovavo jÄ teisinančiomis aplinkybėmis ir nekaltumo prezumpcijos principu. Ikiteisminis tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai, neatlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai - byloje neapklausti gretimai daugiabutyje gyvenantys kaimynai, kurie galėjo suteikti objektyvesnę informacijÄ apie jÄ (nuteistÄ jÄ ) ir nukentėjusiÄ jÄ , jų tarpusavio santykius ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, netirta versija, ar nukentėjusioji pati galėjo susižaloti atsitrenkdama į daiktus priepuolio metu.

Taip pat nenustatyti ir neapklausti asmenys, įvykio dienÄ bendravę su nukentėjusiÄ ja. Apeliantės nuomone, byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog ji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sužalojo savo motinÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 382/2020(10) nėra kategoriÅ¡kai pasisakyta, kad L. M. sužalojimai padaryti bÅ«tent 2021 m. spalio 17 d. bei įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du. Nuteistoji pažymi, kad ji savo kaltę neigė nuo pirmos apklausos.

Pirmoje apklausoje ji nurodė ir tai, kad tuo metu pas jos motinÄ gyveno neseniai iÅ¡ pataisos namų grįžęs asmuo – R. B., dėl kurio su motina ir pradėjo kilti žodiniai konfliktai, nes jis pas motinÄ lankydavosi girtas, namuose taip pat gerdavo. Be to, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad jos mama turi psichikos sutrikimų. Ji buvo ne kartÄ gydyta Marių ligoninėje, yra įraÅ¡yta į psichikos sveikatos centro įskaitÄ , prieÅ¡ kelis metus bandė žudytis. Taip pat ji serga epilepsija, dėl priepuolių staiga griÅ«na, rankų pirÅ¡tų nagais draskosi kÅ«nÄ , o po to nieko neatsimena. 2021 m. kovo 15 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad dukra jos nesmaugė, t. y. už kaklo negriebė, kad jai buvo užėjęs priepuolis, kad dėl jo dukra (apeliantė) jÄ sugriebė ir paguldė lovoje, visko neatsimena.

Nukentėjusioji taip pat pripažino, kad anksčiau yra bandžiusi nusižudyti, kad pas jÄ atvažiuoja teistas R. B., kuris bÅ«na neblaivus, lieka nakvoti, kad kai jai užeina priepuolis ji kažkÄ daro su savo pirÅ¡tais, kÄ konkrečiai neatsimena, kad nori iÅ¡vyti dukrÄ iÅ¡ namų. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra visiÅ¡kai skirtingi nuo ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai įvykio aplinkybes pasakoja labai tendencingai, neprisimena ar buvo kalba apie epilepsijos priepuolį, nors BODYCAM vaizdo kamera yra užfiksuota kaip L.

M. pareigÅ«nams pateikia informacijÄ , kad jos sveikata nėra gera, kad jai bÅ«na epilepsijos priepuolių. 3.2. Apylinkės teismas neatsižvelgė ir į kitÄ svarbiÄ aplinkybę – jog buitiniuose konfliktuose nukentėjusioji ir anksčiau elgėsi nekorektiÅ¡kai, pati nevengė konfliktų su dukra, bendravo su neaiÅ¡kios reputacijos asmeniu, kuris su jos dukra M. M. nesutarė, konfliktavo, todėl jos motina L. M. telefonu kviesdavosi policijÄ ir taip kerÅ¡ydavo savo dukrai. Anot apeliantės, nukentėjusiosios tikslas yra iÅ¡keldinti jÄ iÅ¡ buto.

To ji siekia, kad galėtų gyventi su savo draugu. Motina jai liepė pasiimti savo daiktus ir išeiti iš namų, vis grasino policija.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti ir M. M. iÅ¡teisinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti. Nuteistosios M. M. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ pateikė nuteistoji M. M., kuri ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , kurio pagrindu buvo daromos galutinės teismo iÅ¡vados dėl apeliantės kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalimÄ .

Skunde iÅ¡ esmės teigiama, jog apylinkės teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prielaidomis ir nepatikimais nukentėjusiosios parodymais, ignoravo nuteistÄ jÄ teisinančius duomenis. Apeliantės nuomone, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina jos kaltę tyčia smurtavus prieÅ¡ motinÄ , todėl jos atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

6. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, susipažinusi tiek su apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, tiek su skundžiamame nuosprendyje pateiktomis iÅ¡vadomis ir motyvais dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, visi teisėtais bÅ«dais gauti ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti bylos duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, buvo įvertinti tinkamai.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino ne tik nukentėjusiosios parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumÄ , tarp jų ir nuteistosios parodymus, bei aiÅ¡kiai nurodė kodėl nagrinėjamu atveju tiki bÅ«tent nukentėjusiosios, o ne nuteistosios pateikiama įvykių versija. VisapusiÅ¡kas ir objektyvus bylos įrodymų vertinimas lėmė tai, kad apylinkės teismas padarė iÅ¡vadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Pagal teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, žemesnės instancijos teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dėl M.

M. pripažinimo kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistosios lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės.

8. Kaip nepasitvirtinęs atmetamas ir skundo argumentas dėl ikiteisminio tyrimo tendencingumo ir pavirÅ¡utiniÅ¡kumo. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog šį argumentÄ nuteistoji grindžia tik vienu motyvu – teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, kurių metu galėjo bÅ«ti gauti jÄ teisinantys duomenys, t. y. nebuvo apklausti tame pačiame daugiabutyje kaip ir nuteistoji ir jos motina įvykio metu gyvenę asmenys, kurie galėjo suteikti objektyvesniÄ informacijÄ apie jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ , jų tarpusavio santykius ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat neapklausti įvykio dienÄ su nukentėjusiÄ jÄ bendravę asmenys, netirta versija, ar L.

M. negalėjo susižaloti pati, jÄ iÅ¡tikus epilepsijos priepuoliui. Pasisakydama Å¡iuo klausimu, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad M. M. teiginys, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta versija, ar jos motina negalėjo patirti jai konstatuotų sužalojimų tuo metu, kai, anot apeliantės, jÄ iÅ¡tikus epilepsijos priepuoliui, nukentėjusioji nukrito, yra prieÅ¡taraujantis bylos medžiagai. Kaip matyti iÅ¡ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos paskirtos užduoties atlikti nukentėjusiosios medicininį tyrimÄ , užduotyje teismo medicinos ekspertui buvo suformuotas ir klausimas, ar L.

M. yra padaryta sužalojimų, kurie bÅ«dingi kritimui, griuvimui (1 t., b. l. 63-64). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 382/2020 (10) buvo konstatuota, kad visi L. M. konstatuoti sužalojimai yra bÅ«dingesni smÅ«giavimui, spaudimui, o ne kritimui, griuvimui. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, teismo medicinos ekspertui iÅ¡ esmės paneigus aplinkybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, griÅ«dama, o ir pačiai L. M. nuosekliai laikantis pozicijos, jog ji buvo sužalota bÅ«tent dėl tyčinių savo dukters veiksmų, kuomet Å¡i, kilusio žodinio konflikto metu, griebė jai rankomis už drabužių, kaklo bei krÅ«tinės ir stÅ«mė į sienÄ , toliau nebuvo bÅ«tina atlikinėti kokius nors papildomus procesinius veiksmus, tiriant versijÄ , ar nukentėjusioji negalėjo susižeisti epilepsijos priepuolio metu.

Tuo tarpu tame pačiame daugiabutyje gyvenantys asmenys, kaip ir nukentėjusioji bei jos dukra, kaltinime nurodytu laiku L. M. priklausančiame bute nesisvečiavo. Taigi, kas iÅ¡ tiesų įvyko 2020 m. spalio 17 d. apie 20.50 val. tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios, jie nematė ir negalėjo matyti. Dėl to nebuvo pagrindo apklausti L. M. ir M. M. kaimynų, kas pagrįstai ir nebuvo padaryta. Nesant duomenų apie tai, kad kokie tai kiti asmenys turi informacijÄ apie konflikto tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios aplinkybes, tokių asmenų paieÅ¡ka bei apklausa bÅ«tų perteklinė.

BÅ«tina pažymėti tai, kad pati nuteistoji nenurodo tokių asmenų, kurie galėjo matyti L. M. sužalojimo aplinkybes ar girdėti apie jos konfliktÄ su dukra. Apeliaciniame skunde M. M. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti su nukentėjusiÄ ja įvykio dienÄ bendravę asmenys. Tačiau neįvardija nei konkrečių asmenų, kuriuos, jos nuomone, buvo tikslinga apklausti Å¡ioje byloje, nei kokias reikÅ¡mingas aplinkybes jie galėtų patvirtinti ar paneigti. Pažymėtina ir tai, kad, paskelbus M.

M. apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ , nei ji, nei jos gynėjas, nepateikė praÅ¡ymų papildyti ikiteisminį tyrimÄ , nors tokia teisė nuteistajai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pasiraÅ¡ytinai (1 t., b. l. 143). Å ioje baudžiamojo proceso stadijoje buvo gautas tik praÅ¡ymas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Jokių su ikiteisminio tyrimu susijusių praÅ¡ymų apeliantė neteikė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji ar jos gynėjas taip pat neskundė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ir (ar) tyrimÄ kontroliavusios ir jam vadovavusios prokurorės veiksmų, nereiÅ¡kė jiems nuÅ¡alinimų.

Tai reiÅ¡kia, kad ikiteisminio tyrimo metu jokio ikiteisminio tyrimo subjektų Å¡aliÅ¡kumo ar neiÅ¡samiai atliekamo ikiteisminio tyrimo požymių apeliantė ar jos gynėjas nepastebėjo ir nenurodė. Pirmosios instancijos teisme gynyba taip pat neprašė apklausti kokius nors į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sÄ raÅ¡Ä neįtrauktus asmenis. Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji ir jos gynėjas taip pat nepageidavo, kad bÅ«tų atnaujintas ikiteisminis tyrimas, tikslu pakartotinai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teismo jau iÅ¡nagrinėtus įrodymus, ar atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus, kurių metu bÅ«tų gauti nauji duomenys, kurie aukÅ¡tesnės instancijos teismui leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar daryti kitas iÅ¡vadas dėl reikÅ¡mingų bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių.

Jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ikiteisminio tyrimo subjektai buvo Å¡aliÅ¡ki, turėjo iÅ¡ankstines nuostatas nuteistosios kaltės klausimu, tendencingai rinko tik jÄ kaltinančius duomenis, M. M. nenurodė nei skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jų savo iniciatyva nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

9. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, savo kaltės dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nuteistoji nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nors viso proceso metu apeliantė neneigė to, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jos ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, tačiau tvirtino, jog ji jokio smurto motinos atžvilgiu nenaudojo. Pirmosios jos, kaip įtariamosios, apklausos metu M. M. teigė nežinanti iÅ¡ kur ant jos mamos kÅ«no galėjo atsirasti sužalojimai, o apklausiama antrÄ kartÄ nurodė, kad motina serga epilepsija, dėl ko jai užeina priepuoliai, kurių metu nukentėjusioji purtosi, rankomis nesÄ moningai save spaudžia, krinta, be to, ji turi psichikos sveikatos sutrikimų, praeityje yra bandžiusi nusižudyti.

Apklausiama teisme M. M. iÅ¡kėlė versijÄ , jog tarp jos ir mamos įvykusio žodinio konflikto metu L. M. pasidarė negera, ji suklupo, dėl ko apeliantė griebė mamai už pečių ir pasodino ant lovos. Tuo tarpu nukentėjusioji nuo pat įvykio laikėsi pozicijos, kad tarp jos ir dukros kilęs žodinis konfliktas peraugo į smurto prieÅ¡ jÄ panaudojimÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, pareikÅ¡dama apie jos atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusioji nurodė, jog po to, kai ji iÅ¡reiÅ¡kė pastabÄ dukrai dėl to, kad jai su draugais vartojant alkoholį namuose buvo sulaužyta tualeto svirtelė, dukra stipriai sugriebė rankomis jai už kaklo ir laikydama trenkė galvÄ Ä¯ koridoriaus dienÄ , dėl ko ant kaklo liko apdraskymo žymės, buvo jaučiamas fizinis skausmas.

Ikiteisminio tyrimo metu L. M. buvo apklausta dar vienÄ kartÄ , savo parodymų ji nekeitė. Pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nurodė analogiÅ¡kÄ konflikto tarp jos ir dukros kilimo priežastį, laikėsi savo pozicijos, kad dukra jÄ sužalojo griebdama už krÅ«tinės, teigė, kad dėl įvykio krÅ«tinė buvo sudraskyta nagais, kakle buvo kraujosruva, truputį skaudėjo galvÄ . Nukentėjusioji taip pat parodė, kad niekas kitas prieÅ¡ jÄ tÄ dienÄ nesmurtavo, nors ir neneigė, kad prieÅ¡ konfliktÄ jÄ galėjo bÅ«ti iÅ¡tikęs epilepsijos priepuolis, tačiau nenurodė, jog priepuolio metu nuteistojo griebė jai už pečių, bandydama tokiu bÅ«du apsaugoti mamÄ nuo griuvimo, o toliau tvirtino, kad M.

M. jÄ sužalojo, kai supykusi dėl iÅ¡sakyto priekaiÅ¡to griebė jai už kaklo ir pastÅ«mė į sienÄ .

10. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumÄ , nusprendė atmesti nuteistosios pateiktÄ versijÄ ir nesivadovauti jos parodymais, kadangi jie prieÅ¡taravo kitiems byloje surinktiems duomenims, kurie tarpusavyje sutapo ir vienas kitÄ papildė. Tokiam įrodymų vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, L. M. parodymai dėl to kas, kada, kokiu bÅ«du ir kaip panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, esminių prieÅ¡taravimų, kurie leistų abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, nenustatyta.

Nors nuteistoji skunde tvirtina, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dukra jai už kaklo negriebė, kad jÄ iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis, kurio metu apeliantė jÄ sugriebė ir paguldė lovoje, tačiau toks apeliacinio skundo argumentas yra akivaizdžiai prieÅ¡taraujantis teisiamojo posėdžio protokolo, kuriame užfiksuoti L. M. teisme duoti parodymai, turiniui. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo konstatuoti, kad L. M. dėl jai nustatytos epilepsijos (duomenų apie kokius nors kitokius susirgimus, tame tarpe ir psichikos sveikatos, kaip teigia apeliantė, byloje nėra) negalėjo pilnai suprasti aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, ir duoti apie tai adekvačių parodymų.

Jokių objektyvių įrodymų, kad bÅ«tent konflikto metu ar iÅ¡ karto po jo L. M. buvo iÅ¡tikęs epilepsijos priepuolis, dėl kurio galėjo sutrikti jos sÄ monė, byloje nėra. Kaip jau minėta, nukentėjusioji Å¡iÄ aplinkybę kategoriÅ¡kai paneigė, be to, jokių epilepsijos pasekmių nenustatė ne tik į įvykio vietÄ netrukus po jo atvykę policijos pareigÅ«nai, bet ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.

11. Nukentėjusiosios pozicijÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teismui, atitinka ir tuojau po įvykio jos nurodytos aplinkybės paskambinus bendruoju pagalbos telefonu bei į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams M. P. ir R. N.. Pirmosios instancijos teisme buvo perklausytas garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus, bei peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, padarytas policijos pareigÅ«nų neÅ¡iojamais vaizdo fiksavimo įrenginiais „Bodycam“.

Perklausius paminėtÄ garso įraÅ¡Ä nustatyta, jog bendruoju pagalbos numeriu 112 paskambinusi ir L. M. prisistačiusi moteris Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė, kad „dukra prisigėrusi tiek daužosi, tiek trankosi <...>“. Tuo tarpu peržiÅ«rėjus pareigÅ«nų neÅ¡iojama vaizdo kamera įvykio vietoje padarytÄ vaizdo įraÅ¡Ä nustatyta, kad L. M. į įvykį atvykusiems pareigÅ«nams, rodydama į kaklÄ bei krÅ«tinę, paaiÅ¡kino, kad dukra, paėmusi jai už drabužių krÅ«tinės srityje, trenkė jÄ Ä¯ sienÄ , dėl ko ji su galva trenkėsi į sienÄ .

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat galima spręsti, kad nukentėjusiosios sužalojimai krÅ«tinės ir kaklo srityje buvo aiÅ¡kiai matomi, kadangi policijos pareigÅ«nė R. N. paklausė nukentėjusiosios, iÅ¡ kur jie atsirado, po ko L. M. nuosekliai nurodė, jog nuo dukters griebimo. Policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, L. M. taip pat nurodo, kad konfliktas tarp jos ir dukters kilo dėl to, kad pastebėjusi nulaužtÄ tualeto svirtelę, ji papriekaiÅ¡tavo dukrai. M. P. ir R. N. buvo apklausti ir pirmosios instancijos teisme.

Policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad nukentėjusioji, jiems atvykus į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ , aiÅ¡kiai nurodė, jog prieÅ¡ jÄ smurtavo jos dukra, kuri rankomis draskė kaklÄ ir trenkė jÄ Ä¯ sienÄ , smurto žymės matėsi ant nukentėjusiosios kaklo. Tokie jų parodymai atitiko vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes, todėl jais Å¡iuo atveju nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad policijos pareigÅ«nai neprisiminė, ar jiems atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusioji nurodė turinti sveikatos problemų, jų duotų parodymų tendencingumo, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nepatvirtina.

VisiÅ¡kai natÅ«ralu, kad M. P. ir R. N. įsiminė tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios su smurto artimoje aplinkoje nustatymu, dėl ko jie ir buvo iÅ¡kviesti į įvykio vietÄ . Kokios bendrai sveikatos problemos yra nustatytos nukentėjusiajai, Å¡iuo atveju jiems nebuvo ir neturėjo bÅ«ti aktualu, todėl tokios informacijos neįsiminimas ir nenurodytas teisme jokio jų tendencingumo neatspindi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog bÅ«tent tokias konflikto aplinkybes, taigi ir faktÄ , kad žodinis konfliktas peraugo į fizinius veiksmus, kurių metu M.

M. griebė jai rankomis už drabužių krÅ«tinės ir kaklo srityje ir pastÅ«mė (trenkė) nugara į sienÄ , po ko ji trenkėsi galva į jÄ , L. M. nurodė ir suvesta akistaton su savo dukra.

12. Be nukentėjusiosios nuoseklių parodymų, kuriuos patvirtina ir ankstesnėje pastraipoje aptarti kiti įrodymai (liudytojų parodymai, garso ir vaizdo įraÅ¡ai), nukentėjusiosios versijÄ , jog poodinės kraujosruvos kairiajame dilbyje, kakle ir odos nubrozdinimai kakle, krÅ«tinėje, atsirado bÅ«tent dėl tyčinių M. M. veiksmų, kai pastaroji savo rankomis sugriebė jai už drabužių, kaklo bei krÅ«tinės ir stÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ , o ne kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 382/2020 (10).

Nukentėjusiosios nurodyti prieÅ¡ jÄ nuteistosios atlikti veiksmai atitinka specialisto iÅ¡vadoje nurodytų sužalojimų dislokacijos vietÄ â€“ kaklas, krÅ«tinė. Taip pat specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ranka, rankų pirÅ¡tais, nagais, kad atitinka nurodytas aplinkybes dėl sugriebimo rankomis. Joje taip pat nurodoma, kad sužalojimai bÅ«dingesni smÅ«giavimui, spaudimui, o ne kritimui, griuvimui, kas vėlgi patvirtina nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, bei paneigia M.

M. pateiktÄ versijÄ apie galimÄ mamos griuvimÄ dėl jÄ iÅ¡tikusio epilepsijos priepuolio. Akivaizdu, jog nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai negalėjo atsirasti ir tuo metu, kai M. M. tariamai bandė sulaikyti mamÄ nuo griuvimo, jÄ sugriebdama už pečių, kadangi sužalojimai nukentėjusiajai konstatuoti ne pečių srityje, o kitose kÅ«no vietose – dilbyje, krÅ«tinėje, kakle. Apeliaciniame skunde nuteistoji atkreipia dėmesį, jog paminėtoje specialisto iÅ¡vadoje nėra kategoriÅ¡kai pasisakyta, kad L.

M. sužalojimai padaryti bÅ«tent kaltinime nurodytu bÅ«du ir aplinkybėse. Atsakydama į tokį skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog tokio pobÅ«džio specialisto iÅ¡vadose kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl to, ar sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, nėra daromos, jos įprastai konstruojamos naudojant tokius žodžius kaip „galėjo“, „negalėjo“, „tikėtina“, „galimai“ ir t. t. Å iame kontekste taip pat paminėtina, jog vien tai, kad ekspertų ar specialistų iÅ¡vados nėra kategoriÅ¡kos, savaime nepaneigia jų pagrįstumo ir nereiÅ¡kia, kad teismas, remdamasis minėtomis iÅ¡vadomis, daro baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. byla 2K-154-699/2016).

13. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, taip pat atmeta versijÄ , jog L. M. melagingai apkalba savo dukrÄ dėl to, kad siekia jÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, jog galėtų gyventi su savo draugu, prieÅ¡ kurį nuteistoji yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi, kadangi jis praeityje yra teistas bei piktnaudžiauja alkoholiu. Tokia nukentėjusiosios versija yra ne tik prieÅ¡taraujanti byloje surinktiems įrodymams, bet ir neįtikinama. Atkreiptinas dėmesys, jog pati nuteistoji teisme patvirtino, kad butas, kuriame tiek ji, tiek mama gyveno analizuojamo įvykio metu, nuosavybės teise priklauso jos mamai.

Taigi, net jei L. M. iÅ¡ tiesų bÅ«tų norėjusi, kad jos pilnametė dukra iÅ¡ jo iÅ¡sikraustytų, ji turėjo kitų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti - pavyzdžiui kreiptis į teismÄ dėl M. M. iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų. Be to, už melagingÄ Ä¯skundimÄ Ä¯staigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, L.

M., prieÅ¡ priimant iÅ¡ jos pareiÅ¡kimÄ apie jos atžvilgiu įvykdytÄ nusikaltimÄ , buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Taigi, neatrodo logiÅ¡ka, kad nukentėjusioji vien tik dėl to, kad jos dukra iÅ¡sikraustytų iÅ¡ buto, bÅ«tų nepagrįstai apkaltinusi jÄ smurtinės nusikalstamos veikos padarymu, žinodama, kad tai gali užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę jai pačiai. Be to, baudžiamojo proceso metu iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų klausimai nėra sprendžiami, įtariamajam (kaltinamajam) gali bÅ«ti skiriama tik kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, o jo pripažinimo kaltu atveju – analogiÅ¡ka baudžiamojo poveikio priemonė.

Tokios kardomosios priemonės ar baudžiamojo poveikio priemonės skirti apeliantei L. M. neprašė, kas taip pat leidžia patikimai atmesti versijÄ , kad Å¡iuo atveju nukentėjusioji inicijavo baudžiamÄ jį procesÄ savo dukters atžvilgiu, turėdama tikslÄ jÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ bÅ«sto, kai iÅ¡ tiesų jokių smurtinių veiksmų ji prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ neatliko.

14. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , pakanka nuteistosios M. M. kaltei nustatyti ir paneigti jos gynybinei versijai, kad nukentėjusioji susižalojo kokiomis nors kitomis, nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, ir, duodama neteisingus parodymus tiesiog melagingai jÄ apkalbėjo, siekdama, kad apeliantė iÅ¡sikraustytų iÅ¡ namų, kuriose ilgÄ laikÄ jos kartu gyveno.

Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad M. M. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ (kuri atitinka Å¡eimos nario sÄ vokÄ , pateiktÄ BK 248 straipsnio 2 dalyje, kadangi yra kartu su nuteistÄ ja gyvenanti jos motina), panaudojimas (sugriebimas už drabužių, kaklo ir krÅ«tinės ir jos pastÅ«mimas, dėl ko nukentėjusioji trenkėsi kÅ«nu į sienÄ ), padariniai – sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvimis kairiame dilbyje, kakle, odos nubrozdinimais kakle, krÅ«tinėje priežastinis ryÅ¡ys tarp apeliantės veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai –tiesioginė tyčia – apeliantė, rankomis sugriebdama nukentėjusiajai už kaklo bei krÅ«tinės ir pastumdama ja į visai netoliese esančiÄ sienÄ , suvokė pavojingÄ tokios veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti.

15. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir priimti nuteistosios atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl M. M. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios M. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas