12c0bd0a-80c8-4ad5-8a88-5a6b95bd6cce · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedM. M. nuteista už tai, kad sukÄlÄ fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, tai yra 2020 m. spalio 17 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, buitinio konflikto metu, tyÄia sugriebusi rankomis už drabužių, kaklo bei krÅ«tinÄs, stÅ«mÄ savo motinÄ L. M., trenkÄ jÄ Ä¯ sienÄ , sukeldama fizinį skausmÄ ir padarydama poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kakle, odos nubrozdinimus kakle, krÅ«tinÄje, tuo nukentÄjusiajai L. M. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
Legislator headnote
AI generated12c0bd0a-80c8-4ad5-8a88-5a6b95bd6cce · Kauno apygardos teismas: NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistoji ir jos gynÄjas palaikÄ apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais, praÅ¡Ä jį tenkinti ir M. M. iÅ¡teisinti. Prokuroras praÅ¡Ä skundÄ atmesti. Nuteistosios M. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-317/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41655-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Svetlanos JurgaitienÄs ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nuteistajai M.
M., jos gynÄjui advokatui Raimundui Vasiliauskui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios M. M. apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs apylinkÄs teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 12 mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigojant jÄ per laisvÄs apribojimo terminÄ dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant įsigyti, turÄti ir vartoti alkoholinius gÄrimus, bei paskiriant BK 722 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ â dalyvavimÄ smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose.
KardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti â nusprÄsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Ä® paskirtos bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas M. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. spalio 17 d. iki 2020 m. spalio 19 d. (2 paros). TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
1. M. M. nuteista už tai, kad sukÄlÄ fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, tai yra 2020 m. spalio 17 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, buitinio konflikto metu, tyÄia sugriebusi rankomis už drabužių, kaklo bei krÅ«tinÄs, stÅ«mÄ savo motinÄ L. M., trenkÄ jÄ Ä¯ sienÄ , sukeldama fizinį skausmÄ ir padarydama poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kakle, odos nubrozdinimus kakle, krÅ«tinÄje, tuo nukentÄjusiajai L. M. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, jog M. M. kaltÄ smurtavus prieÅ¡ savo motinÄ yra įrodyta nukentÄjusiosios parodymais, kuriuos taip pat patvirtina liudytojų parodymai bei raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga, jos veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji M. M. praÅ¡o panaikinti MarijampolÄs apylinkÄs teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir, konstatavus, jog ji nepadarÄ nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, priimti naujÄ â iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Nuteistoji nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisÄtas, jis grindžiamas vien prielaidomis ir abejotinais nukentÄjusiosios parodymais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri prokuroro buvo surinkta tendencingai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai.
ApylinkÄs teismas nesivadovavo jÄ teisinanÄiomis aplinkybÄmis ir nekaltumo prezumpcijos principu. Ikiteisminis tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai, neatlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai - byloje neapklausti gretimai daugiabutyje gyvenantys kaimynai, kurie galÄjo suteikti objektyvesnÄ informacijÄ apie jÄ (nuteistÄ jÄ ) ir nukentÄjusiÄ jÄ , jų tarpusavio santykius ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, netirta versija, ar nukentÄjusioji pati galÄjo susižaloti atsitrenkdama į daiktus priepuolio metu.
Taip pat nenustatyti ir neapklausti asmenys, įvykio dienÄ bendravÄ su nukentÄjusiÄ ja. ApeliantÄs nuomone, byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinanÄių, jog ji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sužalojo savo motinÄ . ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 382/2020(10) nÄra kategoriÅ¡kai pasisakyta, kad L. M. sužalojimai padaryti bÅ«tent 2021 m. spalio 17 d. bei įvykio aplinkybÄse nurodytu bÅ«du. Nuteistoji pažymi, kad ji savo kaltÄ neigÄ nuo pirmos apklausos.
Pirmoje apklausoje ji nurodÄ ir tai, kad tuo metu pas jos motinÄ gyveno neseniai iÅ¡ pataisos namų grįžÄs asmuo â R. B., dÄl kurio su motina ir pradÄjo kilti žodiniai konfliktai, nes jis pas motinÄ lankydavosi girtas, namuose taip pat gerdavo. Be to, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad jos mama turi psichikos sutrikimų. Ji buvo ne kartÄ gydyta Marių ligoninÄje, yra įraÅ¡yta į psichikos sveikatos centro įskaitÄ , prieÅ¡ kelis metus bandÄ Å¾udytis. Taip pat ji serga epilepsija, dÄl priepuolių staiga griÅ«na, rankų pirÅ¡tų nagais draskosi kÅ«nÄ , o po to nieko neatsimena. 2021 m. kovo 15 d. teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusioji parodÄ, kad dukra jos nesmaugÄ, t. y. už kaklo negriebÄ, kad jai buvo užÄjÄs priepuolis, kad dÄl jo dukra (apeliantÄ) jÄ sugriebÄ ir paguldÄ lovoje, visko neatsimena.
NukentÄjusioji taip pat pripažino, kad anksÄiau yra bandžiusi nusižudyti, kad pas jÄ atvažiuoja teistas R. B., kuris bÅ«na neblaivus, lieka nakvoti, kad kai jai užeina priepuolis ji kažkÄ daro su savo pirÅ¡tais, kÄ konkreÄiai neatsimena, kad nori iÅ¡vyti dukrÄ iÅ¡ namų. Tokie nukentÄjusiosios parodymai yra visiÅ¡kai skirtingi nuo ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai įvykio aplinkybes pasakoja labai tendencingai, neprisimena ar buvo kalba apie epilepsijos priepuolį, nors BODYCAM vaizdo kamera yra užfiksuota kaip L.
M. pareigÅ«nams pateikia informacijÄ , kad jos sveikata nÄra gera, kad jai bÅ«na epilepsijos priepuolių. 3.2. ApylinkÄs teismas neatsižvelgÄ ir į kitÄ svarbiÄ aplinkybÄ â jog buitiniuose konfliktuose nukentÄjusioji ir anksÄiau elgÄsi nekorektiÅ¡kai, pati nevengÄ konfliktų su dukra, bendravo su neaiÅ¡kios reputacijos asmeniu, kuris su jos dukra M. M. nesutarÄ, konfliktavo, todÄl jos motina L. M. telefonu kviesdavosi policijÄ ir taip kerÅ¡ydavo savo dukrai. Anot apeliantÄs, nukentÄjusiosios tikslas yra iÅ¡keldinti jÄ iÅ¡ buto.
To ji siekia, kad galÄtų gyventi su savo draugu. Motina jai liepÄ pasiimti savo daiktus ir iÅ¡eiti iÅ¡ namų, vis grasino policija.
4. NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistoji ir jos gynÄjas palaikÄ apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais, praÅ¡Ä jį tenkinti ir M. M. iÅ¡teisinti. Prokuroras praÅ¡Ä skundÄ atmesti. Nuteistosios M. M. apeliacinis skundas atmestinas.
5. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. NagrinÄjamu atveju apeliacinį skundÄ pateikÄ nuteistoji M. M., kuri ginÄija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , kurio pagrindu buvo daromos galutinÄs teismo iÅ¡vados dÄl apeliantÄs kaltÄs padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalimÄ .
Skunde iÅ¡ esmÄs teigiama, jog apylinkÄs teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindÄ prielaidomis ir nepatikimais nukentÄjusiosios parodymais, ignoravo nuteistÄ jÄ teisinanÄius duomenis. ApeliantÄs nuomone, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie neginÄytinai patvirtina jos kaltÄ tyÄia smurtavus prieÅ¡ motinÄ , todÄl jos atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas naujas â iÅ¡teisinamasis nuosprendis.
6. Ä®rodymų vertinimo taisyklÄs baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisÄtu bÅ«du, ir nusprÄsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.
Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinÄ teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertÄ bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo plenarinÄs sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
7. TeisÄjų kolegija, patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, susipažinusi tiek su apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, tiek su skundžiamame nuosprendyje pateiktomis iÅ¡vadomis ir motyvais dÄl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, visi teisÄtais bÅ«dais gauti ir tiesiogiai teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti bylos duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, buvo įvertinti tinkamai.
ApylinkÄs teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino ne tik nukentÄjusiosios parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumÄ , tarp jų ir nuteistosios parodymus, bei aiÅ¡kiai nurodÄ kodÄl nagrinÄjamu atveju tiki bÅ«tent nukentÄjusiosios, o ne nuteistosios pateikiama įvykių versija. VisapusiÅ¡kas ir objektyvus bylos įrodymų vertinimas lÄmÄ tai, kad apylinkÄs teismas padarÄ iÅ¡vadas, atitinkanÄias faktines bylos aplinkybes. Pagal teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, žemesnÄs instancijos teismas taip pat tinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dÄl M.
M. pripažinimo kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistosios lÅ«kesÄių, nÄra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinanÄios aplinkybÄs.
8. Kaip nepasitvirtinÄs atmetamas ir skundo argumentas dÄl ikiteisminio tyrimo tendencingumo ir pavirÅ¡utiniÅ¡kumo. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog šį argumentÄ nuteistoji grindžia tik vienu motyvu â teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, kurių metu galÄjo bÅ«ti gauti jÄ teisinantys duomenys, t. y. nebuvo apklausti tame paÄiame daugiabutyje kaip ir nuteistoji ir jos motina įvykio metu gyvenÄ asmenys, kurie galÄjo suteikti objektyvesniÄ informacijÄ apie jÄ ir nukentÄjusiÄ jÄ , jų tarpusavio santykius ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat neapklausti įvykio dienÄ su nukentÄjusiÄ jÄ bendravÄ asmenys, netirta versija, ar L.
M. negalÄjo susižaloti pati, jÄ iÅ¡tikus epilepsijos priepuoliui. Pasisakydama Å¡iuo klausimu, teisÄjų kolegija visų pirma atkreipia dÄmesį į tai, kad M. M. teiginys, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta versija, ar jos motina negalÄjo patirti jai konstatuotų sužalojimų tuo metu, kai, anot apeliantÄs, jÄ iÅ¡tikus epilepsijos priepuoliui, nukentÄjusioji nukrito, yra prieÅ¡taraujantis bylos medžiagai. Kaip matyti iÅ¡ MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrÄjos paskirtos užduoties atlikti nukentÄjusiosios medicininį tyrimÄ , užduotyje teismo medicinos ekspertui buvo suformuotas ir klausimas, ar L.
M. yra padaryta sužalojimų, kurie bÅ«dingi kritimui, griuvimui (1 t., b. l. 63-64). ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 382/2020 (10) buvo konstatuota, kad visi L. M. konstatuoti sužalojimai yra bÅ«dingesni smÅ«giavimui, spaudimui, o ne kritimui, griuvimui. AukÅ¡tesnÄs instancijos teismo vertinimu, teismo medicinos ekspertui iÅ¡ esmÄs paneigus aplinkybÄ, kad nukentÄjusioji galÄjo susižaloti pati, griÅ«dama, o ir paÄiai L. M. nuosekliai laikantis pozicijos, jog ji buvo sužalota bÅ«tent dÄl tyÄinių savo dukters veiksmų, kuomet Å¡i, kilusio žodinio konflikto metu, griebÄ jai rankomis už drabužių, kaklo bei krÅ«tinÄs ir stÅ«mÄ Ä¯ sienÄ , toliau nebuvo bÅ«tina atlikinÄti kokius nors papildomus procesinius veiksmus, tiriant versijÄ , ar nukentÄjusioji negalÄjo susižeisti epilepsijos priepuolio metu.
Tuo tarpu tame paÄiame daugiabutyje gyvenantys asmenys, kaip ir nukentÄjusioji bei jos dukra, kaltinime nurodytu laiku L. M. priklausanÄiame bute nesisveÄiavo. Taigi, kas iÅ¡ tiesų įvyko 2020 m. spalio 17 d. apie 20.50 val. tarp nukentÄjusiosios ir nuteistosios, jie nematÄ ir negalÄjo matyti. DÄl to nebuvo pagrindo apklausti L. M. ir M. M. kaimynų, kas pagrįstai ir nebuvo padaryta. Nesant duomenų apie tai, kad kokie tai kiti asmenys turi informacijÄ apie konflikto tarp nuteistosios ir nukentÄjusiosios aplinkybes, tokių asmenų paieÅ¡ka bei apklausa bÅ«tų perteklinÄ.
BÅ«tina pažymÄti tai, kad pati nuteistoji nenurodo tokių asmenų, kurie galÄjo matyti L. M. sužalojimo aplinkybes ar girdÄti apie jos konfliktÄ su dukra. Apeliaciniame skunde M. M. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti su nukentÄjusiÄ ja įvykio dienÄ bendravÄ asmenys. TaÄiau neįvardija nei konkreÄių asmenų, kuriuos, jos nuomone, buvo tikslinga apklausti Å¡ioje byloje, nei kokias reikÅ¡mingas aplinkybes jie galÄtų patvirtinti ar paneigti. PažymÄtina ir tai, kad, paskelbus M.
M. apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ , nei ji, nei jos gynÄjas, nepateikÄ praÅ¡ymų papildyti ikiteisminį tyrimÄ , nors tokia teisÄ nuteistajai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pasiraÅ¡ytinai (1 t., b. l. 143). Å ioje baudžiamojo proceso stadijoje buvo gautas tik praÅ¡ymas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Jokių su ikiteisminio tyrimu susijusių praÅ¡ymų apeliantÄ neteikÄ ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji ar jos gynÄjas taip pat neskundÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ir (ar) tyrimÄ kontroliavusios ir jam vadovavusios prokurorÄs veiksmų, nereiÅ¡kÄ jiems nuÅ¡alinimų.
Tai reiÅ¡kia, kad ikiteisminio tyrimo metu jokio ikiteisminio tyrimo subjektų Å¡aliÅ¡kumo ar neiÅ¡samiai atliekamo ikiteisminio tyrimo požymių apeliantÄ ar jos gynÄjas nepastebÄjo ir nenurodÄ. Pirmosios instancijos teisme gynyba taip pat nepraÅ¡Ä apklausti kokius nors į apklaustinų teisiamajame posÄdyje asmenų sÄ raÅ¡Ä neįtrauktus asmenis. ApeliacinÄs instancijos teisme nuteistoji ir jos gynÄjas taip pat nepageidavo, kad bÅ«tų atnaujintas ikiteisminis tyrimas, tikslu pakartotinai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teismo jau iÅ¡nagrinÄtus įrodymus, ar atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus, kurių metu bÅ«tų gauti nauji duomenys, kurie aukÅ¡tesnÄs instancijos teismui leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar daryti kitas iÅ¡vadas dÄl reikÅ¡mingų bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių.
Jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ikiteisminio tyrimo subjektai buvo Å¡aliÅ¡ki, turÄjo iÅ¡ankstines nuostatas nuteistosios kaltÄs klausimu, tendencingai rinko tik jÄ kaltinanÄius duomenis, M. M. nenurodÄ nei skunde, nei apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje, jų savo iniciatyva nenustatÄ ir apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija.
9. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, savo kaltÄs dÄl nukentÄjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nuteistoji nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nors viso proceso metu apeliantÄ neneigÄ to, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jos ir nukentÄjusiosios įvyko žodinis konfliktas, taÄiau tvirtino, jog ji jokio smurto motinos atžvilgiu nenaudojo. Pirmosios jos, kaip įtariamosios, apklausos metu M. M. teigÄ nežinanti iÅ¡ kur ant jos mamos kÅ«no galÄjo atsirasti sužalojimai, o apklausiama antrÄ kartÄ nurodÄ, kad motina serga epilepsija, dÄl ko jai užeina priepuoliai, kurių metu nukentÄjusioji purtosi, rankomis nesÄ moningai save spaudžia, krinta, be to, ji turi psichikos sveikatos sutrikimų, praeityje yra bandžiusi nusižudyti.
Apklausiama teisme M. M. iÅ¡kÄlÄ versijÄ , jog tarp jos ir mamos įvykusio žodinio konflikto metu L. M. pasidarÄ negera, ji suklupo, dÄl ko apeliantÄ griebÄ mamai už peÄių ir pasodino ant lovos. Tuo tarpu nukentÄjusioji nuo pat įvykio laikÄsi pozicijos, kad tarp jos ir dukros kilÄs žodinis konfliktas peraugo į smurto prieÅ¡ jÄ panaudojimÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, pareikÅ¡dama apie jos atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nukentÄjusioji nurodÄ, jog po to, kai ji iÅ¡reiÅ¡kÄ pastabÄ dukrai dÄl to, kad jai su draugais vartojant alkoholį namuose buvo sulaužyta tualeto svirtelÄ, dukra stipriai sugriebÄ rankomis jai už kaklo ir laikydama trenkÄ galvÄ Ä¯ koridoriaus dienÄ , dÄl ko ant kaklo liko apdraskymo žymÄs, buvo jauÄiamas fizinis skausmas.
Ikiteisminio tyrimo metu L. M. buvo apklausta dar vienÄ kartÄ , savo parodymų ji nekeitÄ. Pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentÄjusioji nurodÄ analogiÅ¡kÄ konflikto tarp jos ir dukros kilimo priežastį, laikÄsi savo pozicijos, kad dukra jÄ sužalojo griebdama už krÅ«tinÄs, teigÄ, kad dÄl įvykio krÅ«tinÄ buvo sudraskyta nagais, kakle buvo kraujosruva, truputį skaudÄjo galvÄ . NukentÄjusioji taip pat parodÄ, kad niekas kitas prieÅ¡ jÄ tÄ dienÄ nesmurtavo, nors ir neneigÄ, kad prieÅ¡ konfliktÄ jÄ galÄjo bÅ«ti iÅ¡tikÄs epilepsijos priepuolis, taÄiau nenurodÄ, jog priepuolio metu nuteistojo griebÄ jai už peÄių, bandydama tokiu bÅ«du apsaugoti mamÄ nuo griuvimo, o toliau tvirtino, kad M.
M. jÄ sužalojo, kai supykusi dÄl iÅ¡sakyto priekaiÅ¡to griebÄ jai už kaklo ir pastÅ«mÄ Ä¯ sienÄ .
10. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkÄs teismas, įvertinÄs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posÄdžio metu patikrintų įrodymų visumÄ , nusprendÄ atmesti nuteistosios pateiktÄ versijÄ ir nesivadovauti jos parodymais, kadangi jie prieÅ¡taravo kitiems byloje surinktiems duomenims, kurie tarpusavyje sutapo ir vienas kitÄ papildÄ. Tokiam įrodymų vertinimui pritaria ir apeliacinÄs instancijos teismas. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, L. M. parodymai dÄl to kas, kada, kokiu bÅ«du ir kaip panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, esminių prieÅ¡taravimų, kurie leistų abejoti nukentÄjusiosios parodymų patikimumu, nenustatyta.
Nors nuteistoji skunde tvirtina, kad teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusioji nurodÄ, kad dukra jai už kaklo negriebÄ, kad jÄ iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis, kurio metu apeliantÄ jÄ sugriebÄ ir paguldÄ lovoje, taÄiau toks apeliacinio skundo argumentas yra akivaizdžiai prieÅ¡taraujantis teisiamojo posÄdžio protokolo, kuriame užfiksuoti L. M. teisme duoti parodymai, turiniui. TeisÄjų kolegija taip pat nemato pagrindo konstatuoti, kad L. M. dÄl jai nustatytos epilepsijos (duomenų apie kokius nors kitokius susirgimus, tame tarpe ir psichikos sveikatos, kaip teigia apeliantÄ, byloje nÄra) negalÄjo pilnai suprasti aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs nagrinÄjamai bylai, ir duoti apie tai adekvaÄių parodymų.
Jokių objektyvių įrodymų, kad bÅ«tent konflikto metu ar iÅ¡ karto po jo L. M. buvo iÅ¡tikÄs epilepsijos priepuolis, dÄl kurio galÄjo sutrikti jos sÄ monÄ, byloje nÄra. Kaip jau minÄta, nukentÄjusioji Å¡iÄ aplinkybÄ kategoriÅ¡kai paneigÄ, be to, jokių epilepsijos pasekmių nenustatÄ ne tik į įvykio vietÄ netrukus po jo atvykÄ policijos pareigÅ«nai, bet ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.
11. NukentÄjusiosios pozicijÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teismui, atitinka ir tuojau po įvykio jos nurodytos aplinkybÄs paskambinus bendruoju pagalbos telefonu bei į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams M. P. ir R. N.. Pirmosios instancijos teisme buvo perklausytas garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus, bei peržiÅ«rÄtas vaizdo įraÅ¡as, padarytas policijos pareigÅ«nų neÅ¡iojamais vaizdo fiksavimo įrenginiais âBodycamâ.
Perklausius paminÄtÄ garso įraÅ¡Ä nustatyta, jog bendruoju pagalbos numeriu 112 paskambinusi ir L. M. prisistaÄiusi moteris Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodÄ, kad âdukra prisigÄrusi tiek daužosi, tiek trankosi <...>â. Tuo tarpu peržiÅ«rÄjus pareigÅ«nų neÅ¡iojama vaizdo kamera įvykio vietoje padarytÄ vaizdo įraÅ¡Ä nustatyta, kad L. M. į įvykį atvykusiems pareigÅ«nams, rodydama į kaklÄ bei krÅ«tinÄ, paaiÅ¡kino, kad dukra, paÄmusi jai už drabužių krÅ«tinÄs srityje, trenkÄ jÄ Ä¯ sienÄ , dÄl ko ji su galva trenkÄsi į sienÄ .
IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat galima sprÄsti, kad nukentÄjusiosios sužalojimai krÅ«tinÄs ir kaklo srityje buvo aiÅ¡kiai matomi, kadangi policijos pareigÅ«nÄ R. N. paklausÄ nukentÄjusiosios, iÅ¡ kur jie atsirado, po ko L. M. nuosekliai nurodÄ, jog nuo dukters griebimo. Policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, L. M. taip pat nurodo, kad konfliktas tarp jos ir dukters kilo dÄl to, kad pastebÄjusi nulaužtÄ tualeto svirtelÄ, ji papriekaiÅ¡tavo dukrai. M. P. ir R. N. buvo apklausti ir pirmosios instancijos teisme.
Policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad nukentÄjusioji, jiems atvykus į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ , aiÅ¡kiai nurodÄ, jog prieÅ¡ jÄ smurtavo jos dukra, kuri rankomis draskÄ kaklÄ ir trenkÄ jÄ Ä¯ sienÄ , smurto žymÄs matÄsi ant nukentÄjusiosios kaklo. Tokie jų parodymai atitiko vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes, todÄl jais Å¡iuo atveju nesivadovauti nÄra jokio pagrindo. Vien tai, kad policijos pareigÅ«nai neprisiminÄ, ar jiems atvykus į įvykio vietÄ nukentÄjusioji nurodÄ turinti sveikatos problemų, jų duotų parodymų tendencingumo, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nepatvirtina.
VisiÅ¡kai natÅ«ralu, kad M. P. ir R. N. įsiminÄ tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios su smurto artimoje aplinkoje nustatymu, dÄl ko jie ir buvo iÅ¡kviesti į įvykio vietÄ . Kokios bendrai sveikatos problemos yra nustatytos nukentÄjusiajai, Å¡iuo atveju jiems nebuvo ir neturÄjo bÅ«ti aktualu, todÄl tokios informacijos neįsiminimas ir nenurodytas teisme jokio jų tendencingumo neatspindi. Taip pat svarbu atkreipti dÄmesį, jog bÅ«tent tokias konflikto aplinkybes, taigi ir faktÄ , kad žodinis konfliktas peraugo į fizinius veiksmus, kurių metu M.
M. griebÄ jai rankomis už drabužių krÅ«tinÄs ir kaklo srityje ir pastÅ«mÄ (trenkÄ) nugara į sienÄ , po ko ji trenkÄsi galva į jÄ , L. M. nurodÄ ir suvesta akistaton su savo dukra.
12. Be nukentÄjusiosios nuoseklių parodymų, kuriuos patvirtina ir ankstesnÄje pastraipoje aptarti kiti įrodymai (liudytojų parodymai, garso ir vaizdo įraÅ¡ai), nukentÄjusiosios versijÄ , jog poodinÄs kraujosruvos kairiajame dilbyje, kakle ir odos nubrozdinimai kakle, krÅ«tinÄje, atsirado bÅ«tent dÄl tyÄinių M. M. veiksmų, kai pastaroji savo rankomis sugriebÄ jai už drabužių, kaklo bei krÅ«tinÄs ir stÅ«mÄ jÄ Ä¯ sienÄ , o ne kokiomis nors kitomis aplinkybÄmis, patvirtina ir ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 382/2020 (10).
NukentÄjusiosios nurodyti prieÅ¡ jÄ nuteistosios atlikti veiksmai atitinka specialisto iÅ¡vadoje nurodytų sužalojimų dislokacijos vietÄ â kaklas, krÅ«tinÄ. Taip pat specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentÄjusiajai sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti ranka, rankų pirÅ¡tais, nagais, kad atitinka nurodytas aplinkybes dÄl sugriebimo rankomis. Joje taip pat nurodoma, kad sužalojimai bÅ«dingesni smÅ«giavimui, spaudimui, o ne kritimui, griuvimui, kas vÄlgi patvirtina nukentÄjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, bei paneigia M.
M. pateiktÄ versijÄ apie galimÄ mamos griuvimÄ dÄl jÄ iÅ¡tikusio epilepsijos priepuolio. Akivaizdu, jog nukentÄjusiajai konstatuoti sužalojimai negalÄjo atsirasti ir tuo metu, kai M. M. tariamai bandÄ sulaikyti mamÄ nuo griuvimo, jÄ sugriebdama už peÄių, kadangi sužalojimai nukentÄjusiajai konstatuoti ne peÄių srityje, o kitose kÅ«no vietose â dilbyje, krÅ«tinÄje, kakle. Apeliaciniame skunde nuteistoji atkreipia dÄmesį, jog paminÄtoje specialisto iÅ¡vadoje nÄra kategoriÅ¡kai pasisakyta, kad L.
M. sužalojimai padaryti bÅ«tent kaltinime nurodytu bÅ«du ir aplinkybÄse. Atsakydama į tokį skundo argumentÄ , teisÄjų kolegija pažymi, jog tokio pobÅ«džio specialisto iÅ¡vadose kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dÄl to, ar sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis ir laiku, nÄra daromos, jos įprastai konstruojamos naudojant tokius žodžius kaip âgalÄjoâ, ânegalÄjoâ, âtikÄtinaâ, âgalimaiâ ir t. t. Å iame kontekste taip pat paminÄtina, jog vien tai, kad ekspertų ar specialistų iÅ¡vados nÄra kategoriÅ¡kos, savaime nepaneigia jų pagrįstumo ir nereiÅ¡kia, kad teismas, remdamasis minÄtomis iÅ¡vadomis, daro baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. byla 2K-154-699/2016).
13. TeisÄjų kolegija atsižvelgusi į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytus argumentus, taip pat atmeta versijÄ , jog L. M. melagingai apkalba savo dukrÄ dÄl to, kad siekia jÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, jog galÄtų gyventi su savo draugu, prieÅ¡ kurį nuteistoji yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi, kadangi jis praeityje yra teistas bei piktnaudžiauja alkoholiu. Tokia nukentÄjusiosios versija yra ne tik prieÅ¡taraujanti byloje surinktiems įrodymams, bet ir neįtikinama. Atkreiptinas dÄmesys, jog pati nuteistoji teisme patvirtino, kad butas, kuriame tiek ji, tiek mama gyveno analizuojamo įvykio metu, nuosavybÄs teise priklauso jos mamai.
Taigi, net jei L. M. iÅ¡ tiesų bÅ«tų norÄjusi, kad jos pilnametÄ dukra iÅ¡ jo iÅ¡sikraustytų, ji turÄjo kitų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti - pavyzdžiui kreiptis į teismÄ dÄl M. M. iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų. Be to, už melagingÄ Ä¯skundimÄ Ä¯staigai ar pareigÅ«nui, turinÄiam teisÄ pradÄti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybÄ pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, L.
M., prieÅ¡ priimant iÅ¡ jos pareiÅ¡kimÄ apie jos atžvilgiu įvykdytÄ nusikaltimÄ , buvo įspÄta dÄl atsakomybÄs pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Taigi, neatrodo logiÅ¡ka, kad nukentÄjusioji vien tik dÄl to, kad jos dukra iÅ¡sikraustytų iÅ¡ buto, bÅ«tų nepagrįstai apkaltinusi jÄ smurtinÄs nusikalstamos veikos padarymu, žinodama, kad tai gali užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ jai paÄiai. Be to, baudžiamojo proceso metu iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų klausimai nÄra sprendžiami, įtariamajam (kaltinamajam) gali bÅ«ti skiriama tik kardomoji priemonÄ â įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentÄjusiojo, o jo pripažinimo kaltu atveju â analogiÅ¡ka baudžiamojo poveikio priemonÄ.
Tokios kardomosios priemonÄs ar baudžiamojo poveikio priemonÄs skirti apeliantei L. M. nepraÅ¡Ä, kas taip pat leidžia patikimai atmesti versijÄ , kad Å¡iuo atveju nukentÄjusioji inicijavo baudžiamÄ jį procesÄ savo dukters atžvilgiu, turÄdama tikslÄ jÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ bÅ«sto, kai iÅ¡ tiesų jokių smurtinių veiksmų ji prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ neatliko.
14. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog aukÅ¡Äiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , pakanka nuteistosios M. M. kaltei nustatyti ir paneigti jos gynybinei versijai, kad nukentÄjusioji susižalojo kokiomis nors kitomis, nei kaltinime nurodytomis aplinkybÄmis, ir, duodama neteisingus parodymus tiesiog melagingai jÄ apkalbÄjo, siekdama, kad apeliantÄ iÅ¡sikraustytų iÅ¡ namų, kuriose ilgÄ laikÄ jos kartu gyveno.
TeisÄjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad M. M. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ (kuri atitinka Å¡eimos nario sÄ vokÄ , pateiktÄ BK 248 straipsnio 2 dalyje, kadangi yra kartu su nuteistÄ ja gyvenanti jos motina), panaudojimas (sugriebimas už drabužių, kaklo ir krÅ«tinÄs ir jos pastÅ«mimas, dÄl ko nukentÄjusioji trenkÄsi kÅ«nu į sienÄ ), padariniai â sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kÄs poodinÄmis kraujosruvimis kairiame dilbyje, kakle, odos nubrozdinimais kakle, krÅ«tinÄje priežastinis ryÅ¡ys tarp apeliantÄs veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai âtiesioginÄ tyÄia â apeliantÄ, rankomis sugriebdama nukentÄjusiajai už kaklo bei krÅ«tinÄs ir pastumdama ja į visai netoliese esanÄiÄ sienÄ , suvokÄ pavojingÄ tokios veikos pobÅ«dį ir numatÄ, kad dÄl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norÄjo taip veikti.
15. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog MarijampolÄs apylinkÄs teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, naikinti jį ir priimti nuteistosios atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nÄra pagrindo. TodÄl M. M. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios M. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana JurgaitienÄ Valdas Vitunskas