2016-06-29 Nr. AB-13658-3-62-3-00693-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-608-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00693-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Darnilda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Darnilda“ skundą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Darnilda“ (toliau – ir UAB „Darnilda“, pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–7), prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-241 patvirtinto Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2016 metų sąrašo eil. Nr. 96 kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi (b. l. 29–30) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Tačiau teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju minėtas vieno mėnesio terminas, per kurį pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, yra praleistas ir neprašoma šio termino atnaujinti.

Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apie skundžiamą įsakymo dalį žinojo jau 2016 m. kovo mėn., to neneigia ir savo skunde, priešingai, nurodo, jog nesutikdamas su minėto įsakymo dalimi kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išbraukti jį iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-241 patvirtinto sąrašo, be to, prie skundo pridėjo atitinkamus įrodymus, t. y. savo 2016 m. kovo 24 d. atsakymą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 2 d. rašto „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“.

Taigi, teismas atkreipė dėmesį, kad su skundžiama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto sąrašo dalimi pareiškėjas buvo susipažinęs prieš 2016 m. kovo 24 d., todėl skundą teismui turėjo teisę paduoti iki 2016 m. balandžio 24 d., tačiau su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 2 d. (asmeniškai). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Atitinkamai, remdamasis tuo, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas kartu išaiškino pareiškėjui, jog jis turi teisę pakartotinai paduoti skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, pateikiant su skundu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str., 37 str. 3 d.). Be to, teismas nurodė, kad atsisakius priimti pareiškėjo skundą, grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 37 str. 3 d., 42 str. 1 d. 3 p).

III. Pareiškėjas UAB „Darnilda“, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 32–34), prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas pažymi, kad 2016 m. kovo mėn. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. kovo 2 d. raštą „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“ Nr. 09-2-206, kuriuo buvo informuotas apie tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-241 pareiškėjo turtas įtrauktas į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2016 metų sąrašą, todėl pareiškėjas turės mokėti padidinto tarifo nekilnojamojo turto mokestį už 2016 metus. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, jog jo turtas įtrauktas į nurodytą sąrašą, gali per 30 dienų kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrių, pateikdamas dokumentus, įrodančius, kad turtas atitinka kriterijus, kurie leidžia išbraukti pareiškėjo turtą iš sąrašo. Pareiškėjas, pasinaudodamas šia teise, išsiuntė Kauno miesto savivaldybės administracijai 2016 m. kovo 24 d. atsakymą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 2 d. rašto „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“, kuriame pareiškė, kad nesutinka su šiuo sprendimu, nurodė tai pagrindžiančius dokumentus bei prašė išbraukti jo turtą iš minėto sąrašo. Tačiau 2016 m. balandžio mėn. pareiškėjas gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 11 d. raštą „Dėl nekilnojamo turto mokesčio“ Nr. 09-2-491, kuriuo buvo informuotas, kad jo turtas pagrįstai įtrauktas į sąrašą ir nėra pagrindo šį sąrašą keisti. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo pastarojo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 11 d. rašto „Dėl nekilnojamo turto mokesčio“ Nr. 09-2-491 gavimo dienos, o tokiu atveju termino skundui paduoti pareiškėjas nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neteikė prašymo jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia apskųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. A1-241, kuriuo patvirtintas Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2016 metų sąrašas, į kurį eil. Nr. 96 įtrauktas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas (b. l. 25). Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, matyti, kad pareiškėjas apie skundžiamą įsakymo dalį žinojo jau 2016 m. kovo mėn., to pareiškėjas neneigia nei savo skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde. Priešingai, pareiškėjas nurodo, jog nesutikdamas su minėto įsakymo dalimi 2016 m. kovo 24 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išbraukti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-241 patvirtinto sąrašo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys (b. l. 35–36). Tačiau šiuo atveju skundą teismui dėl minėto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. A1-241 pareiškėjas pateikė tik 2016 m. gegužės 2 d. (gavimo reg. Nr. I-3026, b. l. 2), t. y. praleidęs įstatymo numatytą skundo padavimo terminą, ir teikdamas skundą neprašė jį atnaujinti.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl ginčijamo akto į teismą, kartu su skundu pateikiant įrodymais grįstą prašymą dėl termino atnaujinimo, kaip tai skundžiamoje nutartyje pareiškėjui išaiškino ir pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl kreipimosi, visų pirma, į Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrių su prašymu išbraukti jo turtą iš minėto sąrašo, o tik po to kreipimosi į teismą, galėtų būti reikšmingos būtent sprendžiant klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Taigi šiuo atveju minėtos aplinkybės nesvarstytinos, kadangi prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, o ne išreiškiamas apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, naujai keliamų procesinių klausimų nesprendžia, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-509/2011).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Darnilda“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius