12bc3387-c528-4138-9733-ca8a65ecc4bf · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-307-368/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04678-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.6.2; 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.2.4.4;Â 3.3.1.14;Â

3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų I. R. ir R. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų I. R. ir R. R. ieÅ¡kinį atsakovei V. Å . dėl įpareigojimo paÅ¡alinti nuosavybės teisių pažeidimus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:1) įpareigoti atsakovę V. Å . per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti/perkelti ne mažesniu nei 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovų I. R. ir R. R. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) ribos atsakovei priklausančiÄ ir atsakovės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) augančiÄ gyvatvorę; 2) įpareigoti atsakovę V. Å . nuolat prižiÅ«rėti jai priklausančiÄ gyvatvorę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini)(žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir augančiÄ Å¡alia ieÅ¡kovams I. R. ir R. R. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pietrytinės sklypo ribos, atliekant gyvatvorės Å¡oninių Å¡akų iÅ¡ ieÅ¡kovų žemės sklypo pusės genėjimo darbus ir formuojant gyvatvorės aukÅ¡tį ne didesnį, nei 1,3 metrai, aukÅ¡tį matuojant nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo pavirÅ¡iaus; įpareigoti atsakovę nepalikti ieÅ¡kovų žemės sklype nugenėtų Å¡akų ir atliekant gyvatvorės priežiÅ«rÄ nesinaudoti ieÅ¡kovų žemės sklypu; nustatyti, jog atsakovei Å¡ių darbų neatlikus, ieÅ¡kovai turi teisę savo lėšomis pasitelkus trečiuosius asmenis tuos darbus atlikti ir reikalauti iÅ¡ atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo; 3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovams 2017 m. balandžio 10 d. įsigijus žemės sklypÄ , ties jų ir atsakovės V. Å . sklypų riba jau augo atsakovės pasodinta ir jai priklausanti gyvatvorė, kuri auga ir iki Å¡iol. Gyvatvorė galėjo bÅ«ti pasodinta apie 1998 metus. IeÅ¡kovai visÄ Å¾emės sklypo plotÄ (iÅ¡skyrus užstatytÄ pastatais, statiniais ir nedidelį gėlynu) naudoja daržovių, uogų, vaisių auginimui, tačiau dėl esamos gyvatvorės vietos, tankumo, aukščio krenta didelis Å¡ešėlis į ieÅ¡kovų sklypÄ , dėl to Å¡ešėlio vietoje veisiasi Å¡liužai, blogiau dera derlius daug ilgiau, nei kitoje sklypo dalyje, laikosi įšalas, nėra galimybės sėti, ruoÅ¡ti dirvÄ augalams, auga samanos. Kai gyvatvorė bÅ«na genima, tai ieÅ¡kovų augalai iÅ¡ dalies bÅ«na iÅ¡trypti, nesurenkamos visos nugenėtos gyvatvorės dalys, kurios trukdo augalams augti, gadina estetinį ieÅ¡kovų sklypo vaizdÄ .

3. Atsakovė V. Š. priešieškiniu prašė: 1) ieškovų ieškinį atmesti; 2) įpareigoti ieškovus I. R. ir R. R., gyvenančius (duomenys neskelbtini), nekliudyti atsakovei ar kitiems jos pasitelktiems asmenims naudotis jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, esančia už Šiaurės rytinėje sklypo dalyje esančios gyvatvorės, iki minėto sklypo bei ieškovams priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos.

4. IeÅ¡kovams I. R. ir R. R. pateikus patikslintÄ 2022 m. gruodžio 15 d. ieÅ¡kinį, atsakovė V. Å . pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atsisakymo, praÅ¡ydama ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas Nurodė, kad ieÅ¡kovams atsisakius alternatyvaus pradinio ieÅ¡kinio reikalavimo, prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimas neteko prasmės.

5. Nurodė, kad gyvatvorė atsakovei priklausančiame sklype buvo pasodinta maždaug 1994-1997 metais. Nuo ieÅ¡kovams ir atsakovei priklausančių sklypų ribos gyvatvorė jos pradžioje yra nutolusi apie 42 cm., kitame gyvatvorės gale – 40 cm. Gyvatvorė atsakovei priklausančiame, tvarkingai puoselėjamame žemės sklype sukuria gražų estetinį vaizdÄ , taip pat vizualiai atsakovės sklypÄ atriboja nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo. Gyvatvorė nuolat prižiÅ«rima iki tol, kol greta esantį sklypÄ Ä¯sigijo ieÅ¡kovai, kurie pradėjo konfliktuoti. Kitoje gyvatvorės pusėje yra iki maždaug 40 cm pločio atsakovams priklausančios žemės ruožas, kuriame atsakovė turi teisę vaikščioti, tačiau ieÅ¡kovai to daryti neleidžia. Gyvatvorės sodinimo metu nebuvo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos reglamentavimo ir teisės normų analogija negali bÅ«ti taikoma. Ä® Å¡iaurinę sklypo dalį tarp 315 ir 45 laipsnių patenka tik 7,16 metro gyvatvorės, todėl Å¡i gyvatvorės dalis gali augti iki 1,30 m, o likusi – iki 2,00 m aukščio. Apsimestinis, dirbtinai pačių sukurtas ieÅ¡kovų tariamai pažeistas interesas negali bÅ«ti ginamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 vasario 15 d. sprendimu teismas priėmė ieÅ¡kovų I. R. ir R. R. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies, kuria buvo praÅ¡oma įpareigoti atsakovę V. Å . nuolat prižiÅ«rėti jai priklausančiÄ gyvatvorę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini)(žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir augančiÄ Å¡alia ieÅ¡kovams I. R. ir R. R. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pietrytinės sklypo ribos, atliekant gyvatvorės Å¡oninių Å¡akų iÅ¡ ieÅ¡kovų žemės sklypo pusės genėjimo darbus ir formuojant gyvatvorės aukÅ¡tį ne didesnį, nei 1,3 metrai, aukÅ¡tį matuojant nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo pavirÅ¡iaus; įpareigoti atsakovę nepalikti ieÅ¡kovų žemės sklype nugenėtų Å¡akų ir atliekant gyvatvorės priežiÅ«rÄ nesinaudoti ieÅ¡kovų žemės sklypu. Nustatė, jog atsakovei Å¡ių darbų neatlikus, ieÅ¡kovai turi teisę savo lėšomis pasitelkus trečiuosius asmenis tuos darbus atlikti ir reikalauti iÅ¡ atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo. Nutraukė civilinės bylos Nr. e2-214-1042/2023 dalį dėl minėtų ieÅ¡kinio reikalavimų; Priėmė atsakovės V. Å . atsisakymÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio ir nutraukė civilinės bylos Nr. e2-214-1042/2023 dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. KitÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalį atmetė. GrÄ Å¾ino atsakovei V. Å . 75,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Priteisė atsakovei V. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovų I. R. ir R. R. po 12,50 Eur žyminio mokesčio, po 66,50 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo iÅ¡laidų, po 40,00 Eur matininko paslaugų iÅ¡laidų ir po 400,00 Eur advokatės pagalbos iÅ¡laidų.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad liudytoja palaiko draugiÅ¡kus ryÅ¡ius su jÄ apklausti praÅ¡iusiais ieÅ¡kovais ir patvirtino, kad bendravo su ieÅ¡kove prieÅ¡ posėdį, bei, įvertinęs tai, jog liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti esminių bylos aplinkybių, sprendė, kad nėra pagrindo byloje remtis liudytojos parodymais.

8. Teismas įvertinęs, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintos Respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (toliau – RSN 151-92) reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimÄ , statymÄ ir įrengimÄ bei Å¡io įsakymo 2.4 punktas reglamentavo vaismedžių ir vaiskrÅ«mių sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų ribų, ir atsižvelgęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės žemės sklypas buvo sodybinės paskirties, bei tai, kad atsakovės gyvatvorę sudaro ne vaismedžiai ir vaiskrÅ«miai, paprastojo ir žvilgančiojo kaulenio krÅ«mai, bei tai, kad pagal analogijÄ negali bÅ«ti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių iÅ¡imtis numatančios teisės normos, padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtos RNS151-92 normos Å¡iuo atveju netaikytinos. Teismas taip pat pažymėjo, kad Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintų Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimÄ pasodintiems želdiniams. Taip pat teismas vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019, palikta galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, padaryta iÅ¡vada, kad Taisyklės nustatė privalomus reikalavimus privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose esančių gyvatvorei tik nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai įsigaliojo taisyklių nauja redakcija.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės gyvatvorės sodinimo metu (1994–1998 m.) nebuvo teisinio reglamentavimo dėl privačiame sklype formuojamų gyvatvorių atstumo iki kaimyninio sklypo ribos, todėl nėra pagrindo remtis ieÅ¡kovų nurodytomis ar vėliau įsigaliojusiomis teisės normomis. Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog atsakovė pažeidė teisinį reglamentavimÄ dėl gyvatvorės atstumo iki ieÅ¡kovų sklypo ir gyvatvorės priežiÅ«ros, sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė antros privalomos negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos dėl jų teisių pažeidimo.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovų tikslas, jog būtų sumažintas gyvatvorės aukštis ir gyvatvorė būtų tinkamai nugenėta šiuo metu pasiektas. Ieškovų sklype esantys daiktai (gyvenamasis namas, šiltnamis, aukštaūgiai medžiai) meta šešėlį ant žemės sklypo ir tai taip pat turi įtakos augalų augimui ir derliui. Teismas vertindamas, ar mažesnėmis priemonėmis galima pasiekti ieškovų interesų apgynimo, sprendė, kad ieškovų siekiai tinkamai naudotis visu savo sklypu gali būti pasiekti šalims tarpusavyje bendradarbiaujant.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai I. R. ir R. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 vasario 15 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-214- 1042/2023 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkinti; iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

11.1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad RSN 151-92 2.4 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos, nes reglamentavo tik vaismedžių ir vaiskrÅ«mių sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų sklypų, taip pat, kad atsakovės žemės sklypas nebuvo sodybinės paskirties.

11.2. Atsakovės gyvatvorės sodinimo laiku atsakovei priklausė žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju namu, todėl RSN 151-92 teisės akto prasme šių atsakovės nekilnojamųjų daiktų visuma atitiko sodybos apibrėžtį (1.2 punktas).

11.3. Teismas nepagrįstai priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ vadovavosi kaip teismo precedentu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K- 3-101-248/2020, nes nagrinėjamoje byloje esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymÄ , netapačios ir iÅ¡ esmės net nepanaÅ¡ios, kurioje buvo sukurtas precedentas.

11.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo paisyti jau įtvirtintų precedentų bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atstumÄ nuo gretimo sklypo, kuriuo gali bÅ«ti sodinami medžiai, krÅ«mai aiÅ¡kinimo ir taikymo. Teismas nepagrįstai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių augalų atstumÄ nuo gretimo sklypo, kuriuo gali bÅ«ti sodinami augalai (medžiai) aiÅ¡kinimo ir taikymo, dėl RSN 151-92 taikymo, nes medžiai pasodinti RSN 151 - 92 galiojimo laikotarpiu.

11.5. Ieškovams priklauso tik 0,0538 ha ploto žemės sklypas. Ginčo gyvatvorę sudarantys krūmai (paprastojo ligustro ir žvilgančiojo kaulenio) pasodinti RSN 151-92 galiojimo laikotarpiu. Gyvatvorę sudarantys krūmai pasodinti žymiai mažesniu, nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos (30-40 cm atstumu nuo sklypų ribos (atstumas nuo krūmų šaknų iki sklypų ribos), atstumas nuo gyvatvorės šoninių šakų iki sklypų ribos 10-15 cm). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-408-544/2019 konstatuota, kad krūmas ir alyva, pasodinti RSN 151-92 galiojimo laiku atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau netinkamu atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos, neabejotinai pažeidė minėtų norminių aktų nuostatas ir ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teises ir teisėtus interesus.

11.6. Gyvatvorės sodinimo laiku tvorai buvo keliamas didesnis nei 50 procentų viso tvoros ploto kiaurymių reikalavimas, o suaugusi atsakovės gyvatvorė vegetacijos laikotarpiu neturi jokių kiaurymių. Todėl atsakovė, sodindama gyvatvorę Å¡iaurės vakarų pusėje, vadovaudamasi RSN 151-92 2.7. punktu, ir žinodama suaugusios gyvatvorės tankumÄ (nėra jokių kiaurymių), turėjo ir galėjo numatyti neigiamas žalingas pasekmes kaimyninio sklypo savininkei (tuo metu Ž.). Atsakovė neturėdama notariÅ¡kai patvirtinto kaimyninio žemės sklypo savininkės sutikimo, jau tada pažeidė pastarosios teises ir teisėtus interesus, prisiėmė galimÄ rizikÄ ateityje, t. y. paÅ¡alinti pažeidimu daromÄ Å¾alÄ , nepatogumus kaimyninio sklypo savininkei. Nors tvora yra statinys, o krÅ«mai-augalai, tačiau kiek tai susiję su tvoros, gyvatvorės kiaurymių plotu, taikytina RSN 151-92 2.7. punktas, kaip įstatymo analogija (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendimas yra neteisėtas, nes teismas netaikė RSN 151 - 92 2.4 punkto ir 2.7. punkto ir nepagrįstai nekonstatavo Å¡ių teismo normų pažeidimo.

11.7. Teismas priėmė ieÅ¡kovų apteiktus įrodymus, tačiau jų nevertino ieÅ¡kovų teisių pažeidimo aspektu, todėl teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai susiaurino antrÄ jÄ Ä¯rodinėtinÄ ir tirtinÄ negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygÄ (ieÅ¡kovų teisių pažeidimÄ ), jÄ iÅ¡imtinai susiedamas tik su aplinkybe, kad nebuvo pažeistas teisinis reglamentavimas dėl gyvatvorės atstumo iki sklypo, nors teismas privalėjo tirti ir vertinti ieÅ¡kovų byloje nurodytÄ teisių pažeidimo faktÄ .

11.8. IeÅ¡kovai savo teisių pažeidimÄ Ä¯rodinėjo aplinkybe, jog atsakovės gyvatvorės Å¡oninių Å¡akų genėjimo darbų atlikimui iÅ¡ ieÅ¡kovų pusės bÅ«tina naudotis ieÅ¡kovų sklypu, o atsakovė teigė, kad naudotis ieÅ¡kovų žemės sklypu nėra poreikio. Å ių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimo tikslu ieÅ¡kovai teikė teismui praÅ¡ymÄ skirti iÅ¡važiuojamÄ jį teismo posėdį, tačiau teismas praÅ¡ymo netenkino, todėl pažeidė nurodytas proceso teisės normas ir prieÅ¡taravimų byloje nepaÅ¡alino. PrieÅ¡taravimų paÅ¡alinimui, iÅ¡važiuojamasis teismo posėdis turėtų bÅ«ti skirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

11.9. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja B. Ž. palaiko draugiÅ¡kus ryÅ¡ius su ieÅ¡kovais, jog prieÅ¡ teismo posėdį su ieÅ¡kove bendravo, o su atsakove tokių santykių nepalaiko, nepagrįstai sprendė liudytojos parodymais nesiremti. Teismų praktikoje vien kaimyniÅ¡kų draugiÅ¡kų santykių palaikymas su viena iÅ¡ bylos Å¡alių, nėra pagrindas nesivadovauti liudytojo parodymais, juolab, kad liudytoja patvirtino, jog su kita bylos Å¡alimi nėra piktuoju. Teismas tik deklaratyviai nurodė, jog liudytoja negalėjo nurodyti esminių bylos aplinkybių. Tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta, nes atsakovės gyvatvorė ir jos priežiÅ«ra turi neigiamÄ poveikį ne tik ieÅ¡kovų, bet ir liudytojos B. Ž. žemės sklypui, ten augantiems augalams.

11.10. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovų teisės yra pakankamai apgintos, nes pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus, atsakovės gyvatvorė prižiÅ«rima tinkamai. Teismas visiÅ¡kai nevertino, kad tinkamai gyvatvorės priežiÅ«rai (genėjimui, nugenėtų Å¡akų, lapų surinkimui) iÅ¡ ieÅ¡kovų žemės sklypo pusės reikalingas priėjimas, kurio atsakovė visiÅ¡kai neturi (atstumas nuo sklypų ribos iki krÅ«mų kamienų 30-40 cm, o iki Å¡oninių Å¡akų 1015 cm) ir visada genint gyvatvorę yra naudojamasi ieÅ¡kovų sklypu prieÅ¡ ieÅ¡kovų valiÄ . Gyvatvorė augdama arti sklypų ribos meta didesnį Å¡ešėlį, pavasarį didesnėje ieÅ¡kovų sklypo dalyje dėl to ilgiau laikosi įšalas, augalų vegetacijos laiku į ieÅ¡kovų sklypÄ krenta didesnio ploto Å¡ešėlis, auga samanos, kas neigiamai veikia augalų augimÄ .

11.11. Teismas įrodymų tyrimų metu nesiaiÅ¡kinęs ieÅ¡kovų gyvenamojo namo, Å¡iltnamio, aukÅ¡taÅ«gių medžių buvimo vietos ieÅ¡kovų žemės sklype, nenustatęs Å¡ių daiktų vietos ginčo gyvatvorės atžvilgiu, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų žemės sklype esantys daiktai (gyvenamasis namas, Å¡iltnamis, aukÅ¡taÅ«giai medžiai) meta Å¡ešėlį ant žemės sklypo ir tai taip pat turi įtakos augalų augimui ir derliui. Stiklinio Å¡iltnamio Å¡ešėlio, darančio neigiamÄ Ä¯takÄ augalų augimui, kritimo atveju, augalų augimas pačiame Å¡iltnamyje bÅ«tų neįmanomas, o trijų vaismedžių, turinčių kamienÄ ir aukÅ¡tai susiformavusį vainikÄ su akivaizdžiomis kiaurymėmis (lapijÄ ) augimas, daro (jei daro) nesulyginamai mažesnę neigiamÄ Ä¯takÄ augalų augimui, nei tankiai suaugusi be kiaurymių 23,73 m ilgio ir apie mažiausiai (kai bÅ«na tinkamai nugenėta) 1 m pločio gyvatvorė. Dėl tęstinio ieÅ¡kovų teisių pažeidimo (ieÅ¡kovų nuosavybės teisės naudojantis jų sklypu ir mindžiojant augalus ir aukščiau nurodytų aplinkybių, taip pat dėl gyvatvorės esamo atstumo), mažesnėmis priemonėmis pasiekti ieÅ¡kovų interesų gynimo nėra įmanoma.

11.12. Teismas skundžiamame sprendime vertinęs, ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieÅ¡kovų interesų apgynimo, netiesiogiai konstatavo ieÅ¡kovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ . Teismo sprendimas yra dviprasmiÅ¡kas, neaiÅ¡kus, nemotyvuotas ir neįtikinamas.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė V. Å . prašė apeliantų I. R. ir R. R. apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-214-1042/2023 palikti nepakeistÄ ; atsakovei I. R. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

12.1. Apeliantai skundÄ grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: 1) pasodindama ginčo gyvatvorę nesilaikė teisės aktų reikalavimų; 2) dėl nuo gyvatvorės krentančių lapų ieÅ¡kovams (apeliantams) perkeliama žemės sklypo tvarkymo, priežiÅ«ros naÅ¡ta. IeÅ¡kovai skunde neteisingai nurodė, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai teigė, kad nagrinėjamu atveju gyvatvorės sodinimui yra taikomos RSN 151-92. IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje sutiko, kad RSN 151-92 nereglamentuoja gyvatvorės sodinimo atstumo nuo sklypo ribos, tačiau prašė taikyti Å¡io įstatymo analogijÄ . BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovai nekėlė klausimo dėl nuo gyvatvorės krentančių lapų. Kaip esminę problemÄ ieÅ¡kovai akcentavo tik nuo gyvatvorės krentantį Å¡ešėlį, dėl ko negali kokybiÅ¡kai augti daržovės.

12.2. IeÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad atsakovė gyvatvorę pradėjo tinkamai prižiÅ«rėti tik gavusi iÅ¡ teismo procesinius dokumentus, paneigia pačios ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog iki ieÅ¡kinio gavimo, t. y. 2022 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovė buvo iÅ¡kvietusi policijÄ dėl to, kad atsakovės sutuoktinis karpė gyvatvorę iÅ¡ ieÅ¡kovų sklypo pusės, bei atsakovės kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktas vaizdo įraÅ¡as.

12.3. Apeliantai apeliaciniame skunde nutyli kad gyvatvorės sodinimo metu (1994-1997 metais) sklypas buvo didesnis. Gyvatvorės sodinimo metu tuometinės savininkės B. Ž. sklypas apėmė dabartinius (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) sklypus ir sudarė vientisÄ sklypÄ . Dabartinis (duomenys neskelbtini) sklypo plotas, kuris buvo parduotas ieÅ¡kovams, anksčiau buvo neužstatytas. IeÅ¡kovai Å¡iame sklype tik 2019 m. pasistatė beveik visÄ sklypo plotÄ užimantį gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kovai pirkdami žemės sklypÄ didmiestyje, projektuodami kone visÄ sklypÄ užimantį namÄ , aplink jį klodami trinkeles, turėjo ir galėjo įvertinti, kad jų daržininkystės galimybės nebus beribės.

12.4. Apeliantai klaidingai teigia, kad atsakovė, nebuvo sÄ Å¾ininga, prieÅ¡ maždaug 30 metų gyvatvorę sodindama Å¡iaurės vakaru pusėje, ir netaikiusi sau RSN 151-92 nustatytų reikalavimų analogijos. Ä® Å¡iaurės vakarų pusę patenka tik mažiau nei trečdalis (t. y. tik 7,16 metro iÅ¡ 23,73 metro) visos gyvatvorės. Atkarpoje, kuri yra ties 7,16 metrų gyvatvore, apeliantai daržo neturi: Å¡ioje apeliantų sklypo atkarpoje yra, kaip patys apeliantai skunde nurodo 3,8 metrų pločio sklypo ruožas, įsiterpęs tarp sklypų su atsakove ribos ir tarp pačių apeliantų gyvenamojo namo (maždaug metro pločio ruožas dar yra uždengtas trinkelėmis palei apeliantų gyvenamÄ jį namÄ ). Tame 2,71 m pločio ruože (atmetus trinkelių užimamÄ plotÄ ) apeliantai veisia sodÄ , kuriame auga 3 apytiksliai 5 metrų aukščio medžiai (dvi treÅ¡nės ir graikinis rieÅ¡utas). Nors 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė I. R. įrodinėjo, kad ten, po medžiais, augina salotas, braÅ¡kes ir kalendras, tačiau byloje esanti atsakovės atstovės į bylÄ pateikta Å¡ešėlio įtakos ieÅ¡kovų interesams analizė patvirtina, kad daug didesnį poveikį augmenijai daro bÅ«tent pačių ieÅ¡kovų sklype augančių medžių metamas Å¡ešėlis ir kad kokybiÅ¡ka daržininkystė pagal pačių ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktÄ mokslininkės rekomendacijÄ , Å¡ioje vietoje net neįmanoma. Apeliantų daržas faktiÅ¡kai yra tik vieno metro pločio ruožas, įsiterpęs tarp sklypų ribos ir ieÅ¡kovų Å¡iltnamio (kuris, kaip patvirtino 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovė, yra maždaug 5 metrai.

12.5. Likusioje dalyje (daugiau, nei du trečdaliai gyvatvorės, kuri eina lygiagrečiai su ieÅ¡kovų Å¡iltnamiu) gyvatvorė yra palaikoma netgi 50 cm žemesnė, nei reikalaujame dabartiniame reglamentavime (leidžiamas 2 m aukÅ¡tis, o faktiÅ¡kai yra 1,50 m aukščio). Atsižvelgus dabartinį faktinį gyvatvorės aukÅ¡tį bei atlikus Å¡ešėlio ilgio analizę ir nustačius, koks bÅ«tų Å¡ešėlio ilgis, jei gyvatvorė bÅ«tų nutolusi vieno metro atstumu, bet bÅ«tų palaikoma maksimalaus leidžiamo aukščio, tai ant ieÅ¡kovų sklypo metamas Å¡ešėlis nepasikeistų: ir vienu ir kitu atveju jis dengtų beveik analogiÅ¡ko ploto ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ruoÅ¾Ä . Todėl į ieÅ¡kovų sklypo pusę krentantis Å¡ešėlis yra neiÅ¡vengiamas ir įstatymu neuždraustas, gamtos (fizikinis) reiÅ¡kinys, todėl Å¡is reiÅ¡kinys negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas apeliantų interesų suvaržymas ar pažeidimas.

12.6. Apeliantai skunde melagingai nurodo, kad atstumas nuo gyvatvorės iki sklypų ribos – 15 cm. 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu I. R. patvirtino, kad nuo bortelio, kuris nežymi sklypo ribos ir yra Å . pusėje, vietomis yra 10-15 cm atstumas, kad pats bortelis (atraminė sienutė) yra mažiausiai 15 cm. Pati I. R. patvirtino, kad minimalus atstumas nuo gyvatvorės iki sklypo ribos yra 25 cm (15 cm nuo sklypo ribos iki bortelio plius 15 cm bortelis). PanaÅ¡ias aplinkybes konstatavo antstolis R. K., fiksuodamas profesionalaus matininko atliktus matavimus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodydamas, kad tarpas tarp gyvatvorės iki sklypo ribos yra 30-42 cm, todėl galima apeiti gyvatvorę nepatenkant į sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijÄ . Esant įrodymams dėl atstumo nuo gyvatvorės iki sklypo ribos, teismas pagrįstai neskyrė iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio ir nėra pagrindo skirti iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Byloje esant abiejų Å¡alių sutarimui, kad mažiausias atstumas už gyvatvorės (apeliantų pusėje), kuriuo gali vaikščioti atsakovė, yra 25 cm, tų pačių aplinkybių nustatinėti iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu nėra procesiÅ¡kai tikslinga.

12.7. Apeliantai klaidingai interpretuoja liudytojos B. Ž. paaiškinimus apie santykius su atsakovais kaip teigiamus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino liudytojos parodymų kaip objektyvių, nes ji nenurodė jokių bylai esminių aplinkybių, be to jos iš paaiškinimų buvo jaučiamas ieškovų palaikymas ir paaiškinimai buvo nenuoseklūs.

12.8. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti taikomos RSN 151-92 normos kaip analogija, kadangi Å¡is teisės aktas nustatė tik vaismedžių ir vaiskrÅ«mių sodinimo atstumų ribojimus. Neleidžiama pagal analogijÄ taikyti specialių teisės normų (CK 1.8. straipsnio 3 dalis). Gyvatvorės sodinimo metu gyvatvorės sodinimo atstumas nebuvo reglamentuojamas teisės aktais. Gyvatvorių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos reglamentavimas atsirado tik 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui patvirtinus Statybos techninį reglamentÄ STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kuriame buvo nustatytas ne mažesnis, nei 1 metro atstumas. Teisės aktai, taip pat reglamentuojantys ir atstumų nuo kaimyninio sklypo reikalavimus, atgaline tvarka negalioja (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

12.9. IeÅ¡kovai nepasinaudoję CK 4.42 straipsnyje numatyta priemone, ieÅ¡kiniu reikalavo neproporcingos priemonės – atsakovei priklausančios, daugybę metų puoselėjamos nuosavybės sunaikinimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , motyvuodamas tuo, kad tokia gynybos priemonė bÅ«tų perteklinė.

12.10. Apeliantų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-27- 611/2016 faktinės aplinkybės nėra tapačios ir panašios į analizuojamas šioje byloje. Minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl užaugusių stambių medžių, o nagrinėjamoje byloje dėl krūmų, kurie yra mažesni už vaismedžius ir net už kai kuriuos vaiskrūmius. Be to, šioje byloje analizuojamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi ir tuo, kad pačių ieškovų sklype palei atsakovės gyvatvorę auga maždaug 5 metrų aukščio vaismedžiai ir riešutmedis.

12.11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktika, kuri savo teisine problematika buvo labiau panaši į šios bylos (Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019). Šioje byloje ieškovas rėmėsi analogiškais argumentais dėl deklaruojamo teisių pažeidimo – metamo šešėlio.

12.12. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas skundžiamame sprendime vertino ir analizavo ieškovų nurodytas aplinkybes tiek dėl metamo šešėlio, tiek dėl tariamos gyvatvorės nepriežiūros.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovams I. R. ir R. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0.0538 ha žemės sklypas (nuo 2017 m. balandžio 10 d.) su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. Å . nuo 1997 m. gruodžio 1 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu minėtu žemės sklypu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvatvorė, kuriÄ sudaro paprastojo ir žvilgančio kaulenio krÅ«mai, atsakovei priklausančiame sklype buvo pasodinta apie 1994–1998 metus.

15. Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. liepos 22 d. raÅ¡tu „Dėl gyvatvorės ir lazdyno“ iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos I. R. praÅ¡ymÄ dėl augančios gyvatvorės nurodė, kad Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo Taisyklių (patvirtintų 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymų), reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimÄ pasodintiems želdiniams. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyrius 2021 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjos I. R. skundÄ Å iaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. liepos 22 d. raÅ¡to „Dėl gyvatvorės ir lazdyno“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija pažymėjo, kad Å iaulių miesto savivaldybės administracija teisingai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos kaimynai nepažeidė želdinių (gyvatvorės) pasodinimo atstumų bei reikalavimų dėl priežiÅ«ros užtikrinimo (genėjimo, formavimo).

Dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu

16. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai negatoriniu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę kaip besiribojančio žemės sklypo savininkę panaikinti/perkelti ne mažesniu nei 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos atsakovės žemės sklype augančiÄ apie 1994–1998 metus pasodintÄ gyvatvorę, kuriÄ sudaro paprastojo ir žvilgančio kaulenio krÅ«mai.

17. Atsakovė savo veiksmų teisėtumÄ argumentavo tuo, kad gyvatvorės sodinimo metu nebuvo teisės akto nustatančio gyvatvorės sodinimo atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo. IeÅ¡kovai savo reikalavimÄ grindė 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintomis RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kurios reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimÄ , statymÄ ir įrengimÄ bei 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintomis Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklėmis.

18. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad minėtų Taisyklių reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimÄ pasodintiems želdiniams, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl Å¡ių Taisyklių galiojimo ir taikymo nepasisako.

19. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 buvo patvirtintos respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kurios reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimÄ , statymÄ ir įrengimÄ , buvo privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su iÅ¡vardyta veikla (RSN 151-92 1.1 punktas). Minėtos normos galiojo iki 2004 m. kovo 5 d.

20. RSN 151-92 2.4 punkte buvo įtvirtinta, kad vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; vyšnios, slyvos – 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – 1 metras. Minėtoje teisės normoje yra reglamentuotas vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninio žemės sklypo. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvatvorę sudaro paprastojo ir žvilgančio kaulenio krūmai, kurie nėra priskiriami vaiskrūmiams, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju RSN 151-92 2.4 punkto nuostato nėra taikomos šios teisės normos galiojimo metu pasodintai gyvatvorei.

21. Pažymėtina, kad 2005 metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. Ä®sakymas Nr. D1-128 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo pakeitimo ir 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 276 „Dėl Respublikinio statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 taikymo“ pakeitimo. Minėtas poįstatyminis teisės aktas numatė įpareigojimÄ , jog „kaimyninių sklypų ribų krÅ«mų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi bÅ«ti ne mažesni kaip 1 metras“ (LR Aplinkos ministro 2004 03 23 Ä®sakymo Nr. D1-128 5.1 punktas).

22. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Å i taisyklė yra svarbus ir bÅ«tinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumÄ ir tvirtumÄ , teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimÄ valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

24. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teisės akto taikymo taip pat turi būti atsižvelgiama į juo reguliuojamų santykių pobūdį. Gyvatvorės priežiūra ir formavimas nėra vienkartinis veiksmas, ji turi būti vykdoma nuolat (periodiškai), yra tęstinio pobūdžio. Todėl, įsigaliojus teisės aktų reikalavimams dėl gyvatvorės, augančios prie kaimyninio žemės sklypo ribos, aukščio ribojimo, sklypo savininkas turi šių reikalavimų laikytis, tačiau gyvatvorės sodinimas nėra tęstinis veiksmas, todėl vertinant, ar gyvatvorė yra pasodinta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, vertinami gyvatvorės sodinimo metu galioję teisės aktai.

25. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad ginčo gyvatvorės metu nebuvo teisės aktais nustatyti gyvatvorės sodinimo nuo kaimyninio žemės sklypo atstumai, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantai neįrodė, jog atsakovė sodindama ginčo gyvatvorę nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Dėl (ne)taikyto precendento

26. Apeliantai skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių augalų atstumÄ nuo gretimo sklypo, kuriuo gali bÅ«ti sodinami augalai (medžiai) aiÅ¡kinimo ir taikymo, dėl RSN 151-92 taikymo, nes medžiai pasodinti RSN 151 - 92 galiojimo laikotarpiu, tačiau nepagrįstai vadovavosi kaip teismo precedentu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K- 3-101-248/2020.

27. Minėtoje apeliantų nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016 buvo sprendžiama dėl RSN 151-92 2.4 punkto normų taikymo sodinamiems naujiems stambiems medžiams (eglėms) nuo gretimo žemės sklypo ribų po RSN 151-92 įsigaliojimo (nuo 1993 m. vasario 1 d.). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje įvertinęs situacija, kad kitokių medžių, nei stambių vaismedžių, įskaitant miÅ¡ko medžius, kurie gali užaugti gerokai aukÅ¡tesni ir platesni nei stambÅ«s vaismedžiai, sodinimo nuo kaimyninio sklypo ribos atstumas nėra nustatytas, pasisakė, kad siekiant užpildyti minėtÄ teisinio reguliavimo spragÄ , vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo analogija, RSN 151-92 2.4 punkto norma dėl stambių vaismedžių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip reguliuojančia panaÅ¡aus pobÅ«džio teisinius santykius, taikytina ir kitokiems stambiems medžiams, užaugantiems tokio paties dydžio kaip stambÅ«s vaismedžiai ir stambesniems.

28. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl gyvatvorės, susidedančios iš paprastojo ir žvilgančio kaulenio krūmų, pasodinimo, galiojant RSN 151-92 nuostatoms, atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, kai tuo tarpu minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl stambių medžių pasodinimo, atstumo galiojant RSN 151-92 nuostatoms, nuo kaimyninio sklypo ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu kasacinio teismo nagrinėtoje byloje aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo kaip precedentu civiline byla Nr. 3K-3-27-611/2016.

29. Taip pat apeliantės skunde nurodytoje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-408-544/2019 buvo sprendžiama, ar alyvos krÅ«mas augantis ties kaimyniniu žemės sklypu, kuris pasodintas RSN 151-92 galiojimo laiku, ir yra aukÅ¡tesni nei dauguma vaiskrÅ«mių, pažeidė minėtÄ teisės norma, kai nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl gyvatvorės pasodinimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu minėtoje byloje nurodytos aplinkybės nėra panaÅ¡ios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, be to dėl minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties nėra pasisakęs kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis), todėl sprendžiant dėl apeliantų skundo nėra pagrindo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-408-544/2019.

30. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ginčo gyvatvorės sodinimo metu, galiojusio RSN 151-92 ir Taisyklių taikymo vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl eglių gyvatvorės pasodinimo reglamentavimo, kai gyvatvorė buvo sodinta 1998 m. Šioje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl Taisyklių taikymo privačioje žemėje pasodintai gyvatvorei iki šių Taisyklių įsigaliojimo. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl Taisyklių taikymo pasodintai ginčo gyvatvorei galiojant RSN 151-92 nuostatų galiojimo metu ir iki įsigaliojant Taisyklėms, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Taisyklių taikymo, kurios dar negaliojo ginčo gyvatvorės sodinimo metu, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020 suformuotu išaiškinimu dėl Taisyklių taikymo iki jų įsigaliojimo pasodintai gyvatvorei.

Dėl teisės analogijos taikymo

31. Apeliantei skunde teigia, kad gyvatvorės kiaurymių plotui, kaip analogija turi bÅ«ti taikomas RSN 151-92 2.7 punkto nuostatos, galiojusios gyvatvorės sodinimo metu, tiek kiek reglamentuoja tvorų kiaurymių plotÄ .

32. RSN 151-92 2.7 punkte buvo numatyta, kad tvora tarp gretimų sodybų arba tarp sodybos ir kitų sklypų, turint raÅ¡ytinį gretimų sklypų savininkų (nuomininkų) sutikimÄ , gali bÅ«ti projektuojama statyti ant sklypų ribos, o tokio sutikimo neturint – statytojo sklype prie jo ribos. Sklypo Å¡iaurės (Å¡iaurės rytų, Å¡iaurės vakarų) pusėje Å¡i tvora turi bÅ«ti ažūrinė su didesniu kaip 50% viso tvoros ploto kiaurymių plotu. Kitokios tvoros gali bÅ«ti projektuojamos tik turint notariÅ¡kai patvirtintÄ gretimų sodybų (sklypų) savininkų (nuomininkų) sutikimÄ , kuriame nurodytas tvoros aukÅ¡tis, tipas ir vieta.

33. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikomi panaÅ¡ius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sÄ lygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panaÅ¡umas, kuris leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieÅ¡taraus santykio esmei ir pobÅ«džiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016 40 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

34. Pažymėtina, kad gyvatvorė ir tvora teisniu požiÅ«riu yra visiÅ¡kai skirtingi daiktai. Gyvatvorė yra augalas, o tvora turi nekilnojamojo daikto požymių, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad RSN 151-92 2.7 punkte įtvirtinta teisės norma dėl reikalavimo tvoroms, taikytina kaip analogija sprendžiant ginÄÄ dėl gyvatvorės (CK 1.8 straipsnio 3 dalis).

Dėl savininko teisių gynimo

35. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

36. Negatoriniu ieÅ¡kiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kinio dalykas (reiÅ¡kiami reikalavimai) gali bÅ«ti: 1) nutraukti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

37. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

38. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiÅ¡kia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir bÅ«du, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebÅ«tų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). IÅ¡vadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu bÅ«du suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).\

39. Nagrinėdamas pareikÅ¡tÄ negatorinį ieÅ¡kinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusiÄ situacijÄ , ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi bÅ«ti patenkinti, siekiant paÅ¡alinti savininko teisių pažeidimÄ . Tenkindamas ieÅ¡kinį teismas turi teisę patenkinti jį visÄ ar iÅ¡ dalies. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju tai reikÅ¡tų, kad teismas sprendžia, ar visi ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra bÅ«tini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimÄ atitinkantys praÅ¡ymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

40. Apeliantai skunde teigia, kad jų žemės sklypas yra mažas tik 0,0538 ha ploto. Ginčo gyvatvorę sudarantys krÅ«mai (paprastojo ligustro ir žvilgančiojo kaulenio) pasodinti 30-40 cm atstumu nuo sklypų ribos (atstumas nuo krÅ«mų Å¡aknų iki sklypų ribos), atstumas nuo gyvatvorės Å¡oninių Å¡akų iki sklypų ribos 10-15 cm). Tinkamai gyvatvorės priežiÅ«rai (genėjimui, nugenėtų Å¡akų, lapų surinkimui) iÅ¡ apeliantų žemės sklypo pusės reikalingas priėjimas, kurio atsakovė visiÅ¡kai neturi (atstumas nuo sklypų ribos iki krÅ«mų kamienų 30-40 cm, o iki Å¡oninių Å¡akų 1015 cm, Genint gyvatvorę yra naudojamasi apeliantų sklypu prieÅ¡ jų valiÄ . Gyvatvorė augdama arti sklypų ribos meta didesnį Å¡ešėlį, pavasarį didesnėje ieÅ¡kovų sklypo dalyje dėl to ilgiau laikosi įšalas, augalų vegetacijos laiku į ieÅ¡kovų sklypÄ krenta didesnio ploto Å¡ešėlis, auga samanos, kas neigiamai veikia augalų augimÄ .

41. IÅ¡ byloje esančio 2022 m. spalio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad tarpas nuo gyvatvorės iki atsakovės sklypo ribos yra 30-42 cm, todėl galima apeiti gyvatvorę nepatenkant į apeliantų sklypÄ . Atstumas nuo sklypo ribos iki betoninio bortelio yra 26 ir 30 cm. Ginčo gyvatvorės dalis, dėl kurios apeliantai teigi, jog yra pažeidžiamos jų teisės naudotis jiems priklausančio žemės sklypo dalimi užima 7,16 m. Kaip matyti iÅ¡ Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančios gyvatvorės nužymėjimo schemos, Å¡iaurinėje žemės sklypo dalyje yra 0,42 m tarpas tarp gyvatvorės ir atsakovės sklypo ribos. Tai gi, iÅ¡ Å¡ių įrodymų nustatyta, kad iÅ¡ ginčo gyvatvorė Å¡iaurinėje pusėje nuo apeliantų žemės sklypo auga 0,42 m atstumu, todėl atsakovė turi galimybę prižiÅ«rėti gyvatvorę nesinaudojant apeliantų žemės sklypu. Nors apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad gyvatvorė yra neprižiÅ«rima, dėl nuo gyvatvorės krentančio Å¡ešėlio apeliantai negali auginti norimų augalų, auga samanos, tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patys apeliantai atsisakė pradinio ieÅ¡kinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo prižiÅ«rėti jai priklausančiÄ gyvatvorę (formuojant gyvatvorės aukÅ¡tį ne didesnį, nei 1,3 metrai). Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad dalyje sklypo (ant sklypo ribos) pastatė tinklinę tvorÄ ir toje vietoje atsakovė netrypia ieÅ¡kovų augalų (2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 00:49:50 – 00:50:25). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija įvertinusi, kad atsakovė turi galimybę prižiÅ«rėti gyvatvorę iÅ¡ savo sklypo pusės, nesinaudojant apeliantų žemės sklypu, ir po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, gyvatvorę prižiÅ«ri tinkamai, atmestini apeliantų argumentai, jog atsakovė dėl netinkamai prižiÅ«rimos gyvatvorės pažeidžia apeliantų teises dėl ko apeliantai negali naudotis jiems priklausančio žemes sklypo dalimi iÅ¡ Å¡iaurinės pusės.

42. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų žemės sklype šalia ginčo gyvatvorės esantis stiklinis šiltnamis ir augantys medžiai taip pat turi įtakos šešėlio kritimui ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas įrodymus netyrė ir nesiaiškino šių objektų vietos ginčo gyvatvorės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų argumentais.

43. Iš 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad apeliantė patvirtino, jog be apeliantų šiltnamio, šalia tvoros apie 2 m atstumu, auga trys apeliantams priklausantys aukštaūgiai medžiai (dvi trešnės ir graikinis riešutmedis) (teismo posėdžio garso įrašas 00:50:30 – 00:51:10), ir nuo šių medžių taip pat krenta šešėlis (teismo posėdžio garso įrašas: 00:55:55 – 00:56:20). Teisėjų kolegija įvertinusi pačios apeliantės nurodytas aplinkybes dėl apeliantų sklype esančio šiltnamio ir jame šalia gyvatvorės augančių medžių, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantų sklype esantys daiktai (gyvenamasis namas, šiltnamis, aukštaūgiai medžiai) meta šešėlį ant apeliantų žemės sklypo ir tai turi įtakos augalų augimui ir derliui.

44. Dėl apeliantų argumentų, jo jei ginčo gyvatvorė augtų nuo jų žemės sklypo 1 metro atstumu, tai dėl krentančio mažesnio Å¡ešėlio jie Å¡iaurinėje savo žemė sklypo dalyje iÅ¡ ginčo gyvatvorės pusės galėtų auginti norimus augalus, pažymėtina, kad apeliantai nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų apie nuo ginčo gyvatvorės, jei ji palaikoma 1,50 m aukščio ir yra tinkamai genima, krentančio Å¡ešėlio poveikį augalams. Todėl vien tai, kad apeliantams nėra palanku, jog nuo ginčo gyvatvorės krenta Å¡ešėlis, juo labiau, kad gyvatvorė jau augo iki apeliantams įsigyjant žemės sklypÄ , bei nustačius, kad atsakovė gyvatvorę prižiÅ«ri tinkamai ir jÄ prižiÅ«rėti galima nesinaudojant apeliantų žemės sklypu, gyvatvorė pasodinta nepažeidžiant jos sodinimo metu galiojusių teisės normų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovai neįrodė antros privalomos negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos dėl jų teisių pažeidimo.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vertinęs, ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieÅ¡kovų interesų apgynimo, netiesiogiai konstatavo ieÅ¡kovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ .

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Å¡alių interesų pusiausvyros apeliantų tikslui pasiekti, vertino ar apeliantų reikalavimas perkelti (persodinti) dar 1992–1998 m. pasodintÄ gyvatvorę, tenkinimas nepažeistų proporcingumo ir Å¡alių interesų pusiausvyros principus, tačiau teismas nepripažino, kaip teigia skunde apeliantai, kad dėl atsakovės žemės sklype augančios gyvatvorės yra pažeidžiami apeliantų teisės ir teisėti interesai.

Dėl išvažiuojamo teismo posėdžio

47. Apeliantai skunde teigia, kad prieÅ¡taravimui paÅ¡alinti, jog apeliantų vertinimu gyvatvorės Å¡oninių Å¡akų genėjimo darbų atlikimui iÅ¡ ieÅ¡kovų pusės bÅ«tina naudotis apeliantų sklypu, o atsakovė įrodinėjo prieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantų praÅ¡ymo ir neskyrė iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio. Taip pat apeliantai teigė, kad prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimui iÅ¡važiuojamasis teismo posėdis turėtų bÅ«ti skirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

48. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pagal Å¡alių pateiktus įrodymus, kurie yra pakankami ir patvirtina visas nustatytas faktines aplinkybes, atmeta apeliantų argumentus, jog teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui (prieÅ¡taravimų tarp Å¡alių įrodinėjimų aplinkybių paÅ¡alinimui) pirmosios instancijos teismas turėjo skirti iÅ¡važiuojamÄ jį teismo posėdį.

49. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai apeliaciniame skunde neprašė organizuoti iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio, tik iÅ¡sakė nuomonę, jog bÅ«tų tikslinga surengti iÅ¡važiuojamÄ jį teismo posėdį. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka ir byloje yra pakankamai duomenų atstumui tarp ginčo gyvatvorės ir sklypų ribos įvertinimui, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡važiuojamasis teismo posėdis nėra tikslingas.

Dėl įrodymų vertinimo

50. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja B. Ž. palaiko draugiÅ¡kus ryÅ¡ius su jÄ apklausti praÅ¡iusiais ieÅ¡kovais ir patvirtino, kad bendravo su ieÅ¡kove prieÅ¡ posėdį, kad liudytoja paaiÅ¡kino, jog atsakovė neleido jai pro savo sklypÄ vesti vandentiekio ir nuotekų tinklų bei, įvertinęs, jog liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti esminių bylos aplinkybių, nesirėmė Å¡ios liudytojais paaiÅ¡kinimais. Apeliantai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos B. Ž. paaiÅ¡kinimais, tik deklaratyviais nurodė, kad liudytoja nenurodė esminių bylai aplinkybių.

51. Apeliacinės instancijos teismas pasiklausęs 2023 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä (00:07:06 –00:35:42) pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad liudytoja B. Ž. nenurodė esminių bylai aplinkybių, paaiÅ¡kino, kad paskutiniu metu gyvatvorės ties apeliantų sklypu nematė, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ atsakove, neslėpė, kad palaiko su ieÅ¡kovais draugiÅ¡kus santykius.

52. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojos duotų paaiÅ¡kinimų turinį ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad liudytoja nenurodė bylai esminių aplinkybių, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nesivadovavo liudytojos paaiÅ¡kinimais, bet rėmėsi kitais byloje esančiais duomenimis, iÅ¡tyrė abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus, juos įvertino ir priėmė apeliantams nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, tenkinti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės baigties

54. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiÅ¡kino bei taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantams neatlygintinos.

56. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.

57. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

58. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sÄ naudas, į tai, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieÅ¡kovų apeliacinis skundas netenkintas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteistinos 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 400 Eur (keturis šimtus eurų).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Bartašienė

Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Egidijus Mockevičius