2020-08-26 Nr. AB-15475-3-64-3-01861-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-470-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01861-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. A2-431P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas).

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-647-257/2018 pareiškėjos skundą tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1991-621/2020 pareiškėjos skundą tenkino, panaikino ginčijamą įsakymą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 5 d.

Pareiškėja 2020 m. gegužės 15 d. padavė teismui prašymą dėl 751,54 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2017 m. gruodžio 6 d. Pirmasis teismo posėdis įvyko 2018 m. sausio 17 d. Sprendimas byloje priimtas 2018 m. vasario 6 d. Išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi grąžino bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui, kuris 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino visiškai. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 5 d.

Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba; 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2017 m. gruodžio 6 d., t. y. iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2018 m. gruodžio 29 dieną, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas administracinėje byloje Nr. eI3-1991-621/2020 / Nr. eI-647-257/2018 turi būti sprendžiamas vadovaujantis iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje numatyta, jog prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja, administracinę bylą nagrinėjant pirmąja instancija, papildomai patyrė 151,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias turi atlyginti atsakovas. Taip pat pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje – 600 Eur už 2018 m. kovo 19 d. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėja pažymėjo, kad ABTĮ 41 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu LVAT bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 1 d. nutartimi nutraukė pareiškėjos prašymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo nagrinėjimą, o pareiškėjos prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją LVAT.

Teismas nustatė, kad nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2020 m. sausio 9 d., teismo sprendimas priimtas 2020 m. balandžio 2 d., pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas paduotas 2020 m. gegužės 15 d. Teismas sprendė, jog pareiškėja praleido ABTĮ nustatytą terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo paduoti (prašymas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu turėjo būti paduotas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos). Teismas pažymėjo, kad minėtas terminas negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjos prašymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo nagrinėjimą nutraukė.

Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymo teiginį, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje turi būti sprendžiamas vadovaujantis iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusia ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies redakcija, pažymėjo, jog pareiškėjos nurodoma LVAT praktika (2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-656-629/2019) skiriasi nuo šios bylos. Pareiškėjos cituojamoje administracinėje byloje nutartis skirti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo priimta iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, turėjo būti nagrinėjamas pagal ABTĮ redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 29 d., 41 straipsnio nuostatas. Šioje byloje teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, todėl turi būti vadovaujamasi naujai ABTĮ įtvirtintu reglamentavimu.

Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymo dalį priteisti jai iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už 2018 m. kovo 19 d. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, pažymėjo, kad pagal LVAT praktiką prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas tokį prašymą persiunčia apeliacinės instancijos teismui.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl 751,54 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo (apeliacinės instancijos teisme patirta 600 Eur išlaidų už 2018 m. kovo 19 d. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, pirmosios instancijos teisme patirta 151,54 Eur išlaidų už vertimo paslaugas ir kurą).

Pareiškėja pažymi, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta LVAT grąžinus bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Iš tikrųjų pirmoji nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2017 m. gruodžio 6 d., todėl pareiškėjos 2020 m. gegužės 15 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo paduotas nepraleidus ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (jo redakcijoje, galiojusioje iki 2018 m. gruodžio 29 d.) nustatyto termino.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-656-629/2019. Minėtoje administracinėje byloje, kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta iki 2018 m. gruodžio 29 d., o pakartotinė nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, LVAT grąžinus bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui, buvo priimta jau po 2018 m. gruodžio 29 d.

Pareiškėja akcentuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1991-621/2020 priteisdami pareiškėjai iš atsakovo 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų iš esmės pripažino, jog byla buvo paskirta nagrinėti ir pradėta nagrinėti ne 2020 m. sausio 9 d., o 2018 m. gruodžio 6 d., nes teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurių didžiąją dalį (1 500 Eur) pareiškėja patyrė apmokėjusi už advokato teisines konsultacijas ir atstovavimą byloje būtent tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama 2018 metais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria buvo nutrauktas pareiškėjos prašymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo nagrinėjimas, o pareiškėjos prašymo dalis dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo buvo perduota nagrinėti pagal kompetenciją LVAT, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjos prašymo dalis dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo buvo perduota nagrinėti pagal kompetenciją LVAT, pažymi, jog LVAT 2020 m. liepos 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1427-492/2019, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl 600 Eur teismo išlaidų atlyginimo, perdavė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręsti pirmosios instancijos teismui – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neišnagrinėjo pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pagrįstumo klausimo. Pirmosios instancijos teismo teisė nespręsti visų byloje pateiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neišplaukia nei iš teismų praktikos (kurioje pasisakoma, kad LVAT nesprendžia išlaidų klausimo, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui), nei iš ABTĮ 41 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII‑1833 straipsnio redakcija), įpareigojančio išnagrinėti visus prašymus dėl išlaidų atlyginimo priimant sprendimą dėl administracinės bylos. Be to, ABTĮ 41 straipsnis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 straipsnio redakcija) visais atvejais įpareigoja pirmosios instancijos teismą spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu LVAT bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjos prašymo dalis dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo buvo perduota nagrinėti pagal kompetenciją LVAT, naikinama kaip nepagrįsta.

Kita skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi buvo nutrauktas pareiškėjos prašymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo nagrinėjimas. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė jau priėmus ir įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl tokio prašymo nagrinėjimas yra negalimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Nagrinėjamu atveju nutartis skirti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje yra priimta iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2017 m. gruodžio 6 d.), todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, turi būti sprendžiamas pagal ABTĮ redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 29 d., 41 straipsnio nuostatas.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, minėtas sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Atsižvelgus į tai, pareiškėja įgijo teisę gauti savo išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

LVAT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato tokios teisės įgyvendinimo mechanizmą. Aiškinant ABTĮ 40 ir 41 (anksčiau – 44 ir 45 straipsniai) straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai, išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (žr., pvz., LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-382-556/2018; 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Tokiu atveju, kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateikiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra užtikrinamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo operatyvumas įgyvendinant įtvirtintą teismo pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas galutiniame sprendime dėl bylos esmės (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-627-438/2016).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes aktualaus teisinio reglamentavimo ir išanalizuotos LVAT praktikos kontekste, konstatuoja, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju neprarado galimybės teikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo per 14 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo nutrauktas pareiškėjos prašymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo nagrinėjimas, naikinama kaip nepagrįsta.

Atskirajame skunde pareiškėja, be kita ko, suformulavo prašymą išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės – priteisti jai iš atsakovo 751,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šiuo aspektu pasisakytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos prašyme nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei jų dydžio. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi teisės šiuo klausimu pasisakyti, nes priešingu atveju būtų paneigta proceso šalies, kurios netenkintų atitinkamos teismo išvados, teisė į apeliaciją. Todėl pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimo dalis išspręsti klausimą iš esmės ir priteisti jai iš atsakovo 151,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, netenkinama, o šio klausimo išsprendimas perduodamas pirmosios instancijos teismui, o, kaip jau buvo minėta, klausimas dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, jau buvo perduotas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams LVAT 2020 m. liepos 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1427-492/2019.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo perduodama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjos J. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė

Virginija Volskienė