2020-02-19 Nr. AB-3674-3-61-3-03535-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-126-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03535-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. N. ir G. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. N. ir G. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo (rašto) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai M. N. ir G. N. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą sustabdyti Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribų pakeitimo procedūras, įformintą 2019 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. (12)D8(E)-2346 (toliau – ir Sprendimas, Aplinkos ministerijos raštas Nr. (12)D8(E)-2346)), ir įpareigoti Aplinkos ministeriją tęsti Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribų pakeitimo procedūras.

Pareiškėjai taip pat prašė priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą ir netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio nutarimo Nr. D4-134, apie kurį informuota aplinkos viceministrės 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (12)D8(E)-2346 pavaldi aplinkos ministerijai įstaiga – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. pasitarimo metu ministerijoje buvo nuspręsta atidėti tolimesnes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto (dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano pakeitimo) derinimo procedūras. Nurodė, jog pareiškėjai įsigijo žemės sklypą 2009 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė pareiškėjams 2011 m. spalio 27 d. leidimą Nr. 538 „Statyti naują (-us) statinį / rekonstruoti statinį (-us)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“ statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas nurodė, jog pareiškėjai 2016 m. gegužės 20 d. pasiūlymu „Apsvarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-2196-494/2015“ kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, siūlydama apsvarstyti taikos sutarties civilinėje byloje sudarymo galimybę atitinkamai pakoreguojant Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribas. Pasiūlymus nagrinėja aplinkos ministro sudaryta Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija). Posėdžio 2016 m. spalio 24 d. metu buvo svarstytas pasiūlymas koreguoti Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribas pietinėje draustinio dalyje dėl gyvenamojo namo statybų pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Posėdžio metu vienbalsiai nuspręsta nepritarti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimui.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. D1-860 „Dėl sprendimo priėmimo“ nusprendė nepritarti pasiūlymui dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo ir neinicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1146 patvirtinto Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano pakeitimo procedūrų, bei neinicijuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. D1-1043 patvirtinto Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano pakeitimo procedūrų.

Teismas papildomai nurodė, kad pareiškėjai, nesutikdami su 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1960-473/2017 nusprendė panaikinti Aplinkos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. D1-860 ir įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo svarstyti klausimą dėl pritarimo pareiškėjų atstovės advokatės T. K. 2016 m. gegužės 20 d. pasiūlymui „Apsvarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-2196-494/2015“ pakoreguoti Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribas, bei įpareigojo pavesti Komisijai nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo iš naujo nagrinėti pasiūlymą koreguoti Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-147 „Dėl pasiūlymo koreguoti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas“ nusprendė pritarti pareiškėjų pasiūlymui dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų koregavimo ir pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pradėti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų koregavimo procesą. Pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-333-892/2019 pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ieškinį pareiškėjams dėl Vilniaus rajono savivaldos administracijos 2011 m. spalio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 538 ir su juo susijusių dokumentų teisėtumo. Nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1146 yra patvirtinusi Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planą (TAR, 2014 m. spalio 24 d., Nr. 2014-14814).

Teismas vadovavosi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, vertino, jog tai, kad teisėkūros iniciatyvos teisę turintis subjektas nusprendęs posėdyje svarstyti teisės akto projekto derinimo eigą, atidėti norminio teisės akto projekto derinimo procedūras ar jas stabdyti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai turi teisę reikalauti įpareigoti tęsti ir užbaigti teisės akto projekto derinimo procedūrą. Administraciniams teismams nepriskirta funkcija kontroliuoti norminio teisės aktų teisėkūros proceso užbaigimo. Darė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas nėra individualaus pobūdžio administracinis aktas, kurio priėmimas ar nepriėmimas galėtų sukelti teisinių pasekmių, pareiškėjai iš esmės siekė, kad panaikinus ginčijamą Sprendimą, adresuotą atsakovo pavaldžiai institucijai, būtų įpareigota Aplinkos ministerija tęsti Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribų pakeitimo procedūras, t. y. suderinti pateikto Vyriausybei nutarimo projektą ir teikti jį Vyriausybei nutarimo priėmimui, kurie yra susiję su valstybės valdžios vykdymu, todėl pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, toks pareiškėjų skundas nenagrinėjamas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai taip pat prašė priteisti 550 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (už medžiagos analizę, skundo teismui parengimą). Kadangi teismas nutraukė bylą, nes tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjų skunde suformuluoti reikalavimai šiuo atveju nebuvo atsakovo patenkinti, todėl ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis, netaikoma.

III. Pareiškėjai M. N. ir G. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pasiūlymo teikimo procedūra buvo užbaigta Aplinkos ministro 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-147 „Dėl pasiūlymo koreguoti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas“, kuriuo nuspręsta pritarti pareiškėjų pasiūlymui dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų koregavimo ir pavesta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pradėti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų koregavimo procesą, nes Aplinkos apsaugos ministro Sprendimas stabdyti procedūras laikytinas savarankišku administraciniu teisės aktu, kuriuo nepagrįstai stabdoma administracinė specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūra.

Pareiškėjai nurodo, kad pradėta specialiojo planavimo procedūra turi įtaką pareiškėjų teisėms ir pareigoms, kadangi Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribų pakeitimas atliekamas ir dabar nepagrįstai sustabdytas siekiant pakeisti pareiškėjų žemės sklypui taikytinas žemės sklypo naudojimo sąlygas ir apribojimus, t. y. pakeitus draustinio ribas žemės sklypui (kad. Nr. 4110/0300:579) nebus taikomi apribojimai, ir neliks pagrindo ginčyti statybą leidžiančius dokumentus turint atliktus statybos darbus (jų rezultatą).

Pažymi, kad motyvas, jog sprendimas nesukels teisinių pasekmių, prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-1960-473/2017, nes teismas nusprendė panaikinti Aplinkos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. D1-860 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją iš naujo svarstyti klausimą dėl pritarimo pareiškėjų M. N. ir G. N. atstovės advokatės T. K. 2016 m. gegužės 20 d. pasiūlymui „Apsvarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-2196-494/2015“, pakoreguoti Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribas, bei įpareigojo pavesti Komisijai nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo iš naujo nagrinėti pasiūlymą koreguoti Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribas. Tokio pareiškėjų skundo priėmimas ir tenkinimas sąlyga tuo, kad sprendimas dėl Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribų koregavimo ir jo įvykdymas tiesiogiai turi įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams

Atsakovas Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas sutinka su teismo 2019 m gruodžio 18 d. nutarties išvada, jog ginčijamas sprendimas nėra individualaus pobūdžio administracinis aktas, kurio priėmimas ar nepriėmimas pareiškėjams galėtų sukelti teisinių pasekmių. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Aplinkos ministerija keitė savo sprendimą ir tai darė neteisėtai, pažymi, jog Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. (12)-D8(E)-2346, kuriuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuojama apie derinimo procedūros atidėjimą, nepakeičia sprendimo, esančio aplinkos ministro 2018 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. D1-147, t. y. pritarti pasiūlymui dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų koregavimo.

Atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėjai skunde nenurodė teisės aktų, kurių nuostatas galbūt galėtų pažeisti Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. Sprendimas, tik atskirajame skunde deklaratyviai teigė, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą įstatymo viršenybės principą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria buvo nutraukta administracinė byla ir netenkintas pareiškėjų prašymas priteisti teismo išlaidų atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio nutarimo Nr. D4-134, apie kurį informuota aplinkos viceministrės 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (12)D8(E)-2346 pavaldi aplinkos ministerijai įstaiga –Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. pasitarimo metu ministerijoje buvo nuspręsta atidėti tolimesnes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto (dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano pakeitimo) derinimo procedūras.

Tokiu būdu, teisėjų kolegija pastebi, kad nors pareiškėjai skunde teismui ginčijo Aplinkos ministerijos raštą Nr. (12)D8(E)-2346, kuris yra informacinio pobūdžio, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pareiškėjai iš esmės ginčą kelia dėl Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio nutarimo Nr. D4-134.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų (veiksmų), priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-629/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.), kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Pareiškėjai prašo panaikinti Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio nutarimą Nr. D4-134, kuriuo buvo informuota atsakovui pavaldi institucija – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, apie tolimesnį Projekto derinimo procedūros atidėjimą, kuris yra susijęs su valstybės valdžios vykdymu, todėl pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas toks pareiškėjų skundas nenagrinėjamas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Šiuo nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Aplinkos Ministerijos ginčijamu raštu Nr. (12)D8(E)-2346 nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjams, juose iš esmės yra konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų, ginčijamas Aplinkos ministerijos raštas Nr. (12)D8(E)-2346 tiesiogiai nesukūrė pareiškėjams ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.) ir toks pareiškėjų skundas nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 18 straipsnio 2 d.), todėl pagrįstai bylą nutraukė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Pareiškėjai pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nutraukus bylą, kai ginčijami sprendimai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, tiek teismui sprendimu skundą atmetus, pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui lieka nepatenkintas, o pareiškėjo procesinė teisinė galimybė dar sykį teisme iškelti tapatų klausimą prarandama (ABTĮ 15 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nutraukti administracinę bylą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų M. N. ir G. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė