2020-04-01 Nr. AB-6382-3-63-3-00133-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-218-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00133-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M.) dėl sprendimų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) direktoriaus įsakymą Nr. AD2-41 dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gatvių apšvietimas“ (toliau – ir Bendrovė) vienintelio akcininko sprendimo paskirti trečią savivaldybės atstovą A. K.; 2) panaikinti 2020 m. sausio 13 d. UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos posėdžio sprendimus pagal protokolą Nr. 32 dėl pareiškėjo, D. A., atšaukimo iš Bendrovės generalinio direktoriaus pareigų ir dėl laikinai einančio Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas asmens paskyrimo, pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais; 3) įpareigoti akcininką atšaukti A. M. iš valdybos narių ir nagrinėti jos klausimą iš esmės dėl padarytos žalos Bendrovei priimant sprendimus; 4) grąžinti pareiškėją, D. A., į UAB „Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigas; 5) priteisti pareiškėjui, D. A., iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti pareiškėjui, D. A., iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo D. A. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas dėl UAB „Gatvių apšvietimas“ protokolo, kuriuo atšauktas generalinis direktorius, dėl kito atstovo paskyrimo, grąžinimo į darbą į direktoriaus pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, pagrįstumo. Tarp pareiškėjo ir UAB „Gatvių apšvietimas“ 2016 m. spalio 31 d. pasirašyta darbo sutartis, kurioje numatyta, kad ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) nustatyta tvarka, darbuotojas atleidžiamas Darbo kodekso nustatytais pagrindais. Pareiškėjas iš generalinio direktoriaus pareigų UAB „Gatvių apšvietimas“ atleistas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 3 dalį, Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas sprendė, kad ginčas kyla iš darbo teisinių santykių (civilinis teisinis santykis).

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Kadangi pareiškėjo reikalavimai yra susiję su atleidimu iš darbo, grąžinimu į generalinio direktoriaus pareigas, darbo užmokesčio priteisimu, teismas laikė, kad byloje vyrauja civilinis santykis, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas išaiškino, kad pareiškėjas dėl ginčo nagrinėjimo teisminiu keliu gali kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus (S. Daukanto 8, Klaipėda).

Atsisakęs priimti skundą, teismas skundo trūkumų nevertino.

III. Pareiškėjas D. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo viešojo administravimo subjekto – Savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo priėmimo ir valdybos legitimumo klausimo, kas vėliau ir galėjo sukelti kitokio pobūdžio ginčą. Būtent Savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimus, kurie pažeidė pareiškėjo teises, todėl būtina nustatyti, ar minimo viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai yra teisėti ir, ar sudaryta nelegitimi valdyba galėjo pareiškėją atšaukti iš generalinio vadovo pareigų ir paskirti naują. Apie Savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus sprendimus teismas nepasisakė, nevertino pažeidimų dėl kolegialių valdymo organų skyrimo tvarkos.

Pareiškėjas nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jo paskyrimu į Bendrovės valdybos narius ir generalinio direktoriaus pareigas bei Bendrovės valdybos sudarymu bei sudėties keitimu. Pareiškėjas pažymi, kad savivaldybės įmonių kolegialūs valdymo organai ir savivaldybės kontroliuojamų bendrovių visuotinio akcininkų susirinkimo renkami kolegialūs organai formuojami vadovaujantis Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631, nustatyta tvarka. Pareiškėjas teigia, kad pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 9 d. įsakymą Bendrovėje yra tik du nepriklausomi valdybos nariai, o 3 valdybos nariai savivaldybės valdomos įmonės atstovai – tokie akcininko atstovo veiksmai pažeidžia minėto nutarimo 7.1 punkte numatytą proporciją dėl valdybos narių skyrimo. Netinkamos sudėties valdybos priimti sprendimai yra neteisėti. Be to, 2020 m. sausio 9 d. buvo paskelbtas atrankos konkursas į nepriklausomo valdybos nario vietą per vkc.sipa.lt sistemą. Būdama neteisėtos sudėties, Bendrovės valdyba 2020 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjo atšaukimo iš Bendrovės generalinio direktoriaus pareigų, kompensacijos suteikimo bei laikinai einančio Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas asmens paskyrimo.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiuo atveju būtent dėl viešojo administravimo subjekto – Savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų galbūt neteisėtų sprendimų kilo viešojo administravimo srities ginčas, o dėl jo atsirado ir kitos srities ginčas. Pareiškėjas pažymi, kad skundu siekia, jog būtų įvertinta, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimti skunde minimi sprendimai yra teisėti ir ar nepažeidžia minėto Vyriausybės nutarimo.

Pareiškėjo nuomone, Savivaldybės administracijos direktorius netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punkte nustatytas pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus principus bei galbūt viršijo kompetencijos ribas, tokiais veiksmais sukeldamas Bendrovės darbuotojams psichologinį spaudimą, blogindamas Bendrovės veiklą ir kt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. A. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas skunde ginčija Savivaldybės administracijos direktoriaus, atstovaujančio Klaipėdos miesto savivaldybei, kaip UAB „Gatvių apšvietimas“ vieninteliam akcininkui, priimtą sprendimą dėl Bendrovės valdybos sudarymo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių atšaukti Bendrovės valdybos narį, ginčija Bendrovės valdybos priimtą sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš generalinio direktoriaus pareigų, prašo jį grąžinti į darbą, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo 10.1 punktu, savivaldybės administracijos direktorius priima raštiškus sprendimus, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, kai savivaldybė yra vienintelė akcininkė. Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Aptariamu atveju ginčai dėl savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo, priimto įgyvendinant akcininko teises, nėra priskirti nagrinėti administraciniams teismams, nes nepatenka į savivaldybių administravimo subjektų viešojo ar vidaus administravimo teisinių santykių srityje priimtų teisės aktų ir veiksmų kategoriją (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. AD2-41 buvo priimtas įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip vienintelio UAB „Gatvių apšvietimas“ akcininko, teises, susijusias su minėtos bendrovės valdymo organų skyrimu ir atšaukimu. Šis įsakymas laikytinas Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatytu raštišku sprendimu, prilyginamu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Skundžiant minėtą įsakymą, taip pat ir reikalaujant atšaukti vieną iš paskirtų Bendrovės valdybos narių, yra keliamas ginčas iš akcinės bendrovės vidaus valdymo, t. y. civilinių teisinių santykių. Tokio pobūdžio ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. spalio 20 d. nutartį byloje Nr. T-XX-74-11).

Pareiškėjas taip pat kelia ginčą ir dėl Bendrovės valdymo organų priimtų sprendimų dėl jo atšaukimo iš Bendrovės generalinio direktoriaus pareigų, grąžinimo į darbą bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas bendrovės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį.

Įmonės vadovas veikia kaip jos patikėtinis ir įgaliotas atstovas, savo veiksmais sukuriantis įmonei teises ir pareigas, nuo vadovo kompetencijos, veiklos didele dalimi priklauso viso juridinio asmens veiklos sėkmė. Dėl to bendrovės valdymo organai turi įstatymu užtikrintą teisę atšaukti iš pareigų vadovą, neatitinkantį įmonės interesų. Įmonės valdymo organo teisė atšaukti vadovą yra absoliutaus pobūdžio – tam, kad būtų atšauktas bendrovės vadovas, užtenka kompetentingo valdymo organo valios ir nereikia jokių papildomų pagrindų, susijusių su vadovo darbo kokybės vertimu ar pan.

Su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne Darbo kodekso, bet Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-760/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v.

AB „Klaipėdos laivų remontas, bylos Nr. 3K-3-457/2005; kt.). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams, susijusiems su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu taikomos darbo teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-760/2001; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. AB „Žalvaris“, bylos Nr. 3K-3-1200/2001; kt.). Taigi, pareiškėjo reikalavimai, susiję su jo atšaukimu iš Bendrovės generalinio direktoriaus pareigų, grąžinimo į darbą bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, taip pat nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Atsižvelgiant į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, šis atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė