2021-05-26 Nr. DBT-49-3-65-3-00323-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-40/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00323-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.

(S)

NUTARTIS

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui dėl sprendimų ir išvados panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Registrų centras ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus (toliau – ir NŽT Skyrius) 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir NŽT Skyriaus sprendimas); 2) NŽT Skyriaus 2018 m. sausio 10 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir NŽT Sprendimas).

Pareiškėja paaiškino, kad 2006 m. balandžio 21 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2006 m. gegužės 2 d., Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2007 m. spalio 15 d. Utenos apskrities viršininko 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti nauji Žemės sklypo kadastro duomenys, Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ginčijamu NŽT Skyriaus sprendimu buvo suformuotas žemės sklypas (kelio juosta), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas rajoninis kelias Nr. 2820 Alanta–Klabiniai–Dapkūniškiai (Gretimas žemės sklypas) ir patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys. Priėmus NŽT Skyriaus sprendimą, Žemės sklypo ir Gretimo žemės sklypo ribos persidengia. NŽT Molėtų skyrius Išvadoje nurodė, kad Gretimo žemės sklypo planai parengti teisingai, todėl pareiškėjos Žemės sklypo planai turi būti tikslinami. Pareiškėja su šia išvada nesutiko. Pareiškėja paaiškino, kad ji negali būti laikoma atsakinga už NŽT Molėtų skyriaus klaidas, jeigu tokios buvo padarytos priimant įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Be to, suformavus Gretimą žemės sklypą, pareiškėjos žemės sklypas sumažėjo, tačiau NŽT nesprendžia kompensacijos klausimo.

Atsakovas NŽT Molėtų skyrius skundą prašė atmesti. Paaiškino, kad Žemės sklypo planas neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes valstybinės reikšmės V kategorijos kelio minimalios juostos plotis turi būti 18 metrų, o pareiškėjos Žemės sklypo kadastro duomenų byloje kelio juostos plotis nurodytas tik 12 metrų, todėl pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas persidengia su Gretimu žemės sklypu, kuriame yra kelias. Paaiškino, kad formuojant Žemės sklypą, tuometinės valstybinės valdžios institucijos darbuotojai padarė klaidų.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 6 d. sprendimu skundą tenkino ir ginčytus aktus panaikino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti ginčijamus NŽT ir jos teritorinio padalinio sprendimus yra susiję su viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Tačiau nepaisant to, ginčas iš esmės kyla dėl atitinkamų žemės sklypų ribų nustatymo. Teismas nurodė, kad įvertinus Specialios teisėjų kolegijos formuojamą rūšinio teismingumo praktiką, atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pareikštus reikalavimus bei kilusio ginčo pobūdį, jam kilo abejonių dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nustatyta, kad teismui paduotu skundu pareiškėja prašo panaikinti NŽT Skyriaus sprendimą, kuriuo suformuotas Gretimas žemės sklypas (kelio juosta) ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, NŽT Skyriaus surašytą Išvadą, nustatančią, kad pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo planai turi būti tikslinami, bei NŽT Sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundą.

Vertinant pareikštų reikalavimų visumą, darytina išvada, kad pareiškėja iš esmės kelia ginčą, susijusį su jai priklausančio Žemės sklypo ir Gretimo žemės sklypo ribų nustatymu ir byloje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog nors bylose, kuriose ginčijami administraciniai sprendimai, kuriais patvirtinti kadastro duomenys, reiškiami administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus, iš esmės yra siekiama apginti pažeistas nuosavybės teises. Tokie ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2019, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-103/2018; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-40/2016; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-146/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-121/2015; 2013 m. vasario 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-32/2013). Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimas netenka teisinės galios ir byla, kaip priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, perduotina nagrinėti Utenos apylinkės teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui dėl sprendimų ir išvados panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Registrų centras ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) perduoti Utenos apylinkės teismui.

Pripažinti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimas netenka teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys