12b2da4d-e4a9-40f2-b67c-692b54319b5b · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Vilkavi?kio rajono                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-35-633/2011Proceso Nr. 2-53-3-01558-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos – 30.9.1; 99.5; 99.7 (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011-08-24,Vilkaviškis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis,sekretoriaujant Dalei Butkienei,dalyvaujant : ieškovui K.

K., jo atstovui pagal pavedimÄ advokatui A. B., atsakovei V. K., jos atstovui pagal pavedimÄ advokato padėjėjui T. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal K. K. ieÅ¡kinį ir atsakovės V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, iÅ¡laidų jam iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti kompensacijų priteisimo, ir n u s t a t ė :              I. IeÅ¡kovas. K. K. 2010-11-02 teisme priimtu ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje praÅ¡o teismÄ :

a) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu S. Nėries g. 139, VilkaviÅ¡kio m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alims priklausančiu po ½ dalį bendros dalinės nuosavybės teise, tvarkÄ , b) jam paskirti naudotis patalpomis, 2004-09-16 kadastrinių matavimų metu sudarytame neaktualiame plane (toliau - 2004 m. planas) pažymėtomis indeksais : P-6 (22,69 kv.m. sandėliu pusrÅ«syje), 1-5 (25,94 kv.m. kambariu 1-ame aukÅ¡te) ir 1-9 (13,43 kv.m. kambariu 1-ame aukÅ¡te), c) bendraturtei atsakovei V. K. paskirti naudotis patalpomis, tame pačiame 2004 m. plane pažymėtomis indeksais : P-3 (22,22 kv.m. virtuve pusrÅ«syje), 1-3 (kambariu 1-ame aukÅ¡te) ir 1-6 (21,23 kv.m. kambariu 1-ame aukÅ¡te), likusiomis namo patalpomis nustatyti abiem Å¡alims naudotis bendrai, d) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Atsakovė V. K. 2011-05-05 teisme priimtu prieÅ¡ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje teismÄ praÅ¡o :

a) nustatyti, kitokiÄ nei praÅ¡o ieÅ¡kovas, naudojimosi gyvenamuoju namu S. Nėries g. 139, VilkaviÅ¡kio m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklausančiu po ½ dalį bendros dalinės nuosavybės teise, tvarkÄ , b) jai paskirti naudotis patalpomis, 2011-04-04 kadastrinių matavimų metu sudarytame aktualiame plane (toliau – 2011 m. planas) pažymėtomis indeksais : 1-16 (26,40 kv.m. kambariu 1-ame aukÅ¡te), 1-5 (25,94 kv.m. kambariu 1-ame aukÅ¡te), 1-6 (21,23 kv.m. kambariu 1-ame aukÅ¡te), 1-9 (13,43 kv.m. kambariu 1-ame aukÅ¡te), 1-13 ( 8,64 kv.m.tambÅ«ru), 1-14 (23,38 kv.m. holu), 1-15 (8,71 kv.m. san. mazgu), c) bendraturčiui ieÅ¡kovui K.

K. paskirti naudotis patalpomis tame pačiame 2011 m. plane pažymėtomis indeksais : P-1 (8 kv.m. sandėliu pusrÅ«syje), P-2 (7,03 kv.m. koridoriumi pusrÅ«syje), P-3 (22,22 kv.m. virtuve pusrÅ«syje), P-4 (12,35 kv.m. sandėliu pusrÅ«syje), G-1 (22,43 garažu pusrÅ«syje), P-6 (22,69 kv.m. sandėliu pusrÅ«syje), P-7 (8,72 kv.m. sandėliu pusrÅ«syje), P-9 (8,40 kv.m. skalbykla pusrÅ«syje), 1-17 (18,82 kv.m. kambariu pastogėje), likusiomis namo patalpomis nustatyti abiem Å¡alims naudotis bendrai, d) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Teismo posėdyje prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas ieÅ¡kovo žodžiu pareikÅ¡tas naujas reikalavimas dėl jo, kaip daikto bendrasavininkio pažeistų teisių gynimo, - įpareigojimo atsakovę V.

K. atstatyti be jo, bendraturčio, sutikimo iÅ¡griautÄ pertvarÄ tarp 2004-09-16 plane pažymėtų patalpų 1-2 ir 1-3, kaip pareikÅ¡tas pažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 141 str. 1 ir 3 d.d. reikalavimus, - po to kai teismas ne vienÄ kartÄ pasirengimo procesui stadijoje siÅ«lė abiem Å¡alim teikti specialistų rengtinus planus ir tikslinti bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus (teismas tai leido daryti netgi per papildomai nustatytÄ 30 d. po nutarties skirti teismo posėdį priėmimo), tačiau Å¡alys, tame tarpe ir ieÅ¡kovas, Å¡ia procesine galimybe nepasinaudojo, - teismo posėdyje, kaip visiÅ¡kai neparengtas nagrinėti ir užvilkinsiantis bylos nagrinėjimÄ , nebuvo priimtas nagrinėti ir Å¡ioje byloje Å¡iuo sprendimu nesprendžiamas (Lietuvos Respublikos CPK 141 str. 3 d.).

Kita vertus, tai neužkerta kelio ieÅ¡kovui ateityje tokį reikalavimÄ Ä¯statymu nustatyta tvarka reikÅ¡ti kitoje byloje, jeigu jis manys, kad ir toliau yra pažeidžiamos jo, kaip bendraturčio teisės.II. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas K. K. paaiÅ¡kino, kad nuo 2003 m. jis ginčo namu nesinaudojo, jame negyveno, namu visÄ Å¡Ä¯ laikÄ naudojosi, gyveno ir tebegyvena atsakovė su jų sÅ«naus Å¡eima, jam naudotis namu nebuvo įmanoma dėl konfliktiÅ¡kų santykių su atsakove. Ketinimų, ar realiai naudosis jam priskirtina dalimi ir kaip po naudojimosi namu tvarkos nustatymo, nenorintis atskleisti, nes baiminasi, jog atsakovės bandys tam sutrukdyti.

Jis pirmiausiai prašantis nustatyti naudotis namu taip, kai prašė ieškinyje, tačiau neprieštarautų, jog būtų nustatytas ir kitoks būdas, jeigu toks kaip racionalesnis būtų teismo nustatytas. Tačiau jis nesutinkantis su atsakovės siūloma tvarka, kadangi jam tektų tik 1 kambarys pastogėje ir visos patalpos pusrūsyje, kurios nėra skirtos ir negali būti pritaikytos gyventi (kambariams), - jos nesiekia minimalaus 2,50 m. aukščio, kuris nustatytas statybos normomis, bet to, kad ir siektų tokį aukštį, nuolat gyventi pusrūsyje dėl drėgmės, menko apšvietimo ir pan. veiksnių būtų kenksminga sveikatai.

Ä® namo pusrÅ«sį įėjimai yra du iÅ¡ lauko – per patalpas 2011 m. plane Nr. P-1 (sandėlį) ir Nr. G-2 (garaÅ¾Ä ) bei iÅ¡ 1-ojo aukÅ¡to patalpos Nr. 1-14 (holo), į 1-Ä jį aukÅ¡tÄ Ä¯Ä—jimai iÅ¡ lauko taip pat yra du – per patalpÄ tame pačiame plane Nr. 1-13 (tambÅ«rÄ ) ir Nr. 1-5 (kambarį su išėjimu į terasÄ ), įėjimas į pastogę yra vienas – laiptine iÅ¡ jau minėtos patalpos 2011 m. plane Nr. 1-13 (tambÅ«ro). Su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti iÅ¡ jo ½ dalį namo stogo keitimo iÅ¡laidų kompensacijÄ taip pat nesutinkantis.

Jis tvirtinantis, jog namo stogas nebuvo toks kiauras, kad jį bÅ«tų bÅ«tinumas visÄ keisti, pripažįstantis, jog stogo pakeitimo darbai vis dėlto faktiÅ¡kai yra atlikti, jis neturintis pagrindo ginčyti sunaudotų medžiagų kiekių ir kainų, tačiau jo manymu yra pernelyg brangiai, daugiau nei tai kainuoja rinkoje, sumokėta už darbus, įtaria, jog atsakovės pateikti į bylÄ iÅ¡laidų darbams apmokėti dokumentai gali bÅ«ti suklastoti, jis taip pat pripažįstantis, jog jo buvo ne kartÄ praÅ¡yta sutikimo stogo pakeitimo darbams atlikti, tačiau tvirtinantis, jog tokio nei buvusiai sutuoktinei, nei kartu su ja gyvenančiam jų sÅ«nui jis nedavęs, nes nepasitikėjo atsakove, bijojo, kad Å¡i galutinai užvaldys visÄ jų namÄ , Å¡iuo namu visÄ laikÄ naudojosi ne jis, o tik atsakovė su sÅ«naus Å¡eima, todėl ir kompensuoti praÅ¡omų iÅ¡laidų jis neprivalantis ir nesutinkantis.

Jis taip pat pripažįstantis, kad atsakovės praÅ¡omos kompensuoti namo Å¡ildymo 8 metus iÅ¡laidos yra realios, tačiau jo vertinimu viso namo Å¡ildymas nebuvo bÅ«tinas, be to, namo Å¡ildymo jis nelaiko bÅ«tinomis iÅ¡laidomis jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, name visÄ laikÄ gyveno atsakovė, sÅ«nus su Å¡eima, bÅ«tent tik jie naudojosi Å¡iluma, už kuriÄ praÅ¡oma kompensuoti, todėl jie patys turi prisiimti Å¡ias iÅ¡laidas, kai Å¡iuo atveju jis nekeliantis pretenzijų dėl atitinkamos kompensacijos naudojantis ir jo nuosavybės name dalimi.Teismo posėdyje atsakovė V.

K. paaiÅ¡kino, jog su ieÅ¡kovu santykiai yra blogi, konfliktiÅ¡ki, todėl negalėjo iki Å¡iol ir mananti, kad negalės ir ateityje, bendrai naudotis namu, todėl taip pat praÅ¡anti nustatyti naudojimosi tvarkÄ , tačiau tokiu bÅ«du, kaip yra nurodžiusi savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje. IeÅ¡kovui paskirti naudotis tik patalpomis pusrÅ«syje bei kambariu pastogėje ji praÅ¡anti dėl dviejų priežasčių :

a) dėl konfliktiÅ¡kų jų santykių, kurie neleis jiems gyventi viename aukÅ¡te ir vaikščioti vienam pro kitÄ be konfliktų, be to ieÅ¡kovas netvarkingas, linkęs iÅ¡gerti, b) ieÅ¡kovas jau ilgas laikas neprisideda prie namo iÅ¡laikymo, o ji jam iÅ¡laikyti bei gyvenamiesiems kambariams pagerinti yra iÅ¡leidusi daug asmeninių lėšų po judviejų skyrybų, - ieÅ¡kovui paskirti naudotis bet kuriais jos lėšomis pagerintais kambariais, bÅ«tų neteisinga. Ji patvirtinanti, jog įėjimai į atskirus namo aukÅ¡tus ieÅ¡kovo teisme yra nurodyti teisingai, tačiau ji nesutinkanti su ieÅ¡kovo argumentu dėl pusrÅ«sio patalpų, - jose gyventi galima.

Ji taip pat pripažįstanti, kad ieÅ¡kovas po 2003 m. name negyveno ir juo kitaip nesinaudojo, jame visÄ Å¡Ä¯ laikÄ gyveno ji su sÅ«numi. StogÄ namui keisti buvo bÅ«tina, ir ne tik dangÄ , bet ir medines jo konstrukcijas, nes ir Å¡ios buvo subėgę bei pradėję pÅ«ti, per stogÄ Ä¯ namo vidų tekėjęs lietaus vanduo gadino ne tik baldus ir kt. turtÄ , bet ir namo medines stogo konstrukcijas, jo sienas, perdangas, ji patvirtinanti, kad į bylÄ pateiktuose dokumentuose apskaitytas pinigų sumas už darbus ir medžiagas ji tikrai sumokėjo, darbus samdė ne brangiau nei rinkos kainomis, - ieÅ¡kojo kur pigiau, jokie pateikti dokumentai nėra kaip tai suklastoti.

Ji tvirtinanti, kad sutikimo stogo keitimui į ieÅ¡kovÄ buvo kreiptasi ir Å¡is tokį žodžiu davė, net raÅ¡tu sutiko atlyginti pusę tam iÅ¡laidų, tačiau prasidėjus ginčams teismuose dėl jų kitų turtinių santykių, atsisakė tesėti savo pažadÄ . Å iuo atveju buvo ne tik pakeista pati stogo danga, bet ir medinės jo laikančiosios konstrukcijos, sumontuota lietaus vandens nutekėjimo sistema, atlikti iÅ¡oriniai pakalimai ir kt. Ginčo namas visus Å¡iuos 8 m. po jų skyrybų buvo Å¡ildomas iÅ¡ dalies kietu kutu – malkomis, iÅ¡ dalies – elektra, pastaroji name apskaitoma vienu bendru skaitliuku, t.y. tiek suvartojama Å¡ildymui, tiek apÅ¡vietimui ir kt. buitiniams poreikiams, ji sutinkanti, kad atriboti elektros kiekį, sunaudotÄ vien Å¡ildymui, nėra galimybės. Ji taip pat negali tiksliai įrodyti iÅ¡laidų kietam kurui, mat malkas be jokių dokumentų perka turguje, - ten pigiausia.

Ji 2005 - 2008 metais vis kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu prisidėti prie bendro namo iÅ¡laikymo ir iÅ¡saugojimo ir nors kiek kompensuoti jos iÅ¡laidas jo Å¡ildymui, ieÅ¡kovas vis žadėjo, ji tikėjosi, kad nors kiek sumokės, tačiau to nepadarė.III. IÅ¡klausęs teismo posėdyje ginčo Å¡alis, jų atstovus bei iÅ¡tyręs Å¡ios bylos raÅ¡ytinius įrodymus (teismo sprendimÄ nutraukti santuokÄ ir padalinti turtÄ , nekilnojamo turto registro duomenis, ginčo namo kadastrinių matavimo bylos duomenis, planus, ginčo Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimÄ ir kt.), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :Ä®siteisėjusiu 2008-02-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-419-399/08 buvo nutraukta santuoka tarp bylos Å¡alių, taip pat padalintas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs turtas, tame tarpe ir nuosavybės teisė į ginčo gyvenamÄ jį namÄ , - ½ idealioji jos dalis priteista asmeninėn K.

K. nuosavybėn, likusi ½ idealioji dalis – V. K.. 2010-07-20 Å¡ie nuosavybės formos ir turinio pasikeitimai, kaip juridinis faktas, buvo įregistruoti Nekilnojamo turto registre, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuosavybė į ginčo namÄ yra bendroji dalinė, tačiau bendratučių dalys yra tik idealiosios, neidentifikuotos. Tuo pačiu įsiteisėjusiu 2008-02-15 teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, buvo nustatyta, jog ginčo name Å¡ios bylos ieÅ¡kovas K. K. negyvena, juo ir kitaip nesinaudoja nuo 2003-10-25, - Å¡is faktas pagal Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 d. 2 p. normÄ nereikalingas papildomo įrodinėjimo Å¡ioje byloje, be to, jis buvo visiÅ¡kai Å¡alių pripažintas ir Å¡ioje byloje (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 2 d.). 2010 m. vasarÄ ginčo namui buvo pakeistas stogas su medienos konstrukcijų remontu, dangų pakeitimu, lietaus vandens kanalizavimo sistemos montavimu, skardinimu ir apdaila (tai bylos Å¡alių teisme pripažintas faktas - Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 ir 2 d.d., toliau – pripažintas faktas).

Už stogo pakeitimo darbus ir statybines medžiagas atsakovė V. K. sumokėjo nemažiau 44291,53 lt. iÅ¡ asmeninių savo pinigų (tai įrodo ne tik atsakovės paaiÅ¡kinimai teisme, bet ir jos pateikti į bylÄ tinkami (leistini) raÅ¡ytiniai įrodymai-kvitai, sÄ skaitos. Nors ieÅ¡kovas K. K. iÅ¡sakė abejones dėl Å¡ių dokumentų tikrumo, tačiau įrodymų apie galimus klastojimus nepateikė, kitokio pagrindo jais netikėti ir juos, kaip įrodymus, atmesti teismas taip pat nenustatė). 2010-08-23 atsakovė V.

K. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ praÅ¡ydama kompensuoti pusę stogo remonto iÅ¡laidų, 2010-09-06 raÅ¡tu ieÅ¡kovas K. K. iÅ¡ esmės sutiko kompensuoti ½ dalį dokumentais pagrįstų Å¡ių iÅ¡laidų, tačiau faktiÅ¡kai iki sprendimo priėmimo nė kiek Å¡ių iÅ¡laidų nėra kompensavęs (pripažintas faktas). 2011-02-07 raÅ¡tu atsakovė V. K. paprašė ieÅ¡kovÄ K. K. kompensuoti ginčo namo iÅ¡laikymo, iÅ¡saugojimo iÅ¡laidas, tame tarpe ir už Å¡io bÅ«sto Å¡ildymÄ 8000 lt., tačiau ieÅ¡kovas K.

K. šio prašymo nepatenkino ir tokių kompensacijų iki sprendimo priėmimo nė kiek nėra išmokėjęs (pripažintas faktas). Ginčo name yra įrengta viena vietinio centrinio šildymo sistema (kadastro bylos duomenys), šiluma gaminama malkomis ir elektra, pastarosios apskaita name daroma vienu bendru skaitikliu, prie kurio yra prijungti ir visi kt. namo elektros energijos ėmėjai (pripažinti faktai).              IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina ginčui spręsti teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.IV.1.

Dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo.             Ginčas Å¡ioje bylos dalyje yra keliamas Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 4.75 str. 1 d. juridiniu pagrindu. Å ios straipsnio dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendratučių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir (ar) disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo bet kurio iÅ¡ bendratučių (ar abiejų) ieÅ¡kinį.

Šalies kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 3K-3-446/2010, 3K-3-353/2009, 3K-3-291/2007, 3K-3-85/2006 ir kt.) yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos :

a) teisėtumo kriterijus, - praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka turi bÅ«ti teisėta, t.y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - praÅ¡omos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siÅ«lomoje tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendratučių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebÅ«tų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iÅ¡keliamas aukščiau kito ir pan., be to, teismo pareiga yra siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panaÅ¡iems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių iÅ¡naudojimÄ abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus, - tačiau pastarasis Å¡iam ginčui spręsti nėra iÅ¡ esmės aktualus, kadangi atsakovė Å¡iuo metu savo nuožiÅ«ra faktiÅ¡kai valdo bei naudojasi visu ginčo namu, t.y. vienodai visas jo patalpas.

Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamu daiktu (Å¡iuo atveju vienbučiu gyvenamuoju namu) sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendratučių dalis nuosavybėje, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas ar be neproporcingai didelių finansinių kaÅ¡tų ir teisėtai galinčias tapti izoliuotomis (atskiriamomis) namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ paprastai priklauso nuo daikto paskirties, fizinių ir kt. savybių, statybos techninių reglamentų bei kt. vieÅ¡osios teisės reikalavimų daikto sukÅ«rimui ir naudojimui, taip pat faktinės situacijos specifikos, - ar teikiamas projektas (-ai) teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Å ios bylos kontekste yra svarbu pažymėti, kad ginčo namo kadastro duomenys rodo, jog egzistuoja reali galimybė nustatyti naudotis bendraturčiams apytiksliai po ½ izoliuotų ir (ar) galinčių bÅ«ti teisėtai ir be neproporcingų finansinių kaÅ¡tų izoliuotomis ginčo namo patalpomis su atskirais, izoliuotais įėjimais-išėjimais bei iki minimumo sumažintu plotu bÅ«tinų palikti naudotis bendrai (kad prieiti prie Å¡ildymo įrenginių katilinėje, kad bÅ«tų galimybė naudotis san.mazgu bei tam pačiam asmeniui patekti iÅ¡ vienos jam naudotis priskirtinos patalpos į bet kuriÄ kitÄ jam paskirtinÄ ) kitų patalpų.

Teismas sprendžia, kad nei ieÅ¡kovo, nei atsakovės pasiÅ«lyti naudojimosi namu tvarkos nustatymo projektai, nei kiekvienas skyriumi, nei abu kartu neatitinka visų aukščiau teismo jau pažymėtų tokios tvarkos parinkimo kriterijų. Dėl ieÅ¡kovo projekto, jis neatitinka – teisėtumo kriterijaus (iÅ¡ esmės neatitinka įstatymo normų, nustatančių daiktinių teisių absoliutumo, jų laisvės ir gynybos principų, taip pat pažeidžia atsakovės interesÄ tokioje konfliktinėje situacijoje turėti kuo mažiau bendro su ieÅ¡kovu), adekvatumo ir socialinės taikos (pažeidžia abiejų bendratučių interesÄ turėtų kuo daugiau laisvės įgyvendinant savo subjektyvines teises daikto valdyme ir juo naudojantis, nes daugiau nei pusė viso namo ploto siÅ«loma palikti naudotis bendrai, neteikia prielaidų konfliktui liautis, nes nesprendžia jo iÅ¡ esmės), teismas taip pat pažymi, jog dalis ieÅ¡kovo siÅ«lomo projekto neatitinka ir faktinės situacijos dėl pakeitimų namo iÅ¡planavime, užfiksuotų 2011-04-04 kadastriniais matavimais (teismo pasisakyta pradžioje aptariant nepriimtÄ nagrinėti naujÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ ), - nustačius ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ tvarkÄ , dalis jos dėl to liktų neįgyvendinama, o teismo sprendimas – neįvykdomu.

Dėl atsakovės projekto, jis neatitinka – teisėtumo ir proporcingumo bei socialinės taikos kriterijų. Dėl teisėtumo kriterijaus, - CK 4.75 str. nuostatos apima ir bendratučių pareigÄ valdant bendrÄ daiktÄ bendradarbiauti. Å i bendratučių pareiga iÅ¡plaukia ir iÅ¡ bÅ«tinumo laikytis kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus. Å ie reikalavimai yra nustatyti LR Statybos įstatyme, Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, to paties Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, pastarojo reglamento 198 str. lentelės 1-ame punkte nustatytas detalus reikalavimas minimaliam gyvenamųjų patalpų aukščiui, - 2,5 metro, todėl teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, jog nė vienos iÅ¡ atsakovės jam siÅ«lomų perduoti naudoti pusrÅ«sio patalpų, kurių aukÅ¡tis pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis – 2,20 m., teisėtai negalima pertvarkyti į gyvenamÄ sias.

Dėl proporcingumo ir socialinės taikos kriterijų, - teismo vertinimu atsakovės siÅ«loma tvarka maksimaliai tenkina jos asmeninius interesus, tačiau tai nepagrįstai siekiama daryti ieÅ¡kovo sÄ skaita, t.y. akivaizdžiai pažeidžiami lygiateisių bendratučių interesų derinimo ir jų pusiausvyros gynimo principai – atsakovei tektų visi keturi gyvenamieji kambariai su holu ir san.mazgu gyvenamajame 1-ame aukÅ¡te (visas Å¡is aukÅ¡tas), o ieÅ¡kovui, - tik vienas gyventi tinkamas kambarys, ir tas tik pastogėje, dar daugiau, - pagal atsakovės siÅ«lomÄ tvarkÄ Ä¯ šį vienintelį kambarį ieÅ¡kovas tiesiog negalėtų patekti, kadangi patalpos, iÅ¡ kurių tai galima padaryti atsakovės reikalavimu turėtų bÅ«ti perduodamos naudotis jai.

Todėl teismas sprendžia, jog tokia tvarka taip pat neteikia prielaidų bendratučių konfliktui baigtis, atvirkščiai, jį dar labiau aÅ¡trina, tokia naudojimosi namu tvarka aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų ir universaliesiems teisingumo bei protingumo principams (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 1 d.). Dėl teismo teisės virÅ¡yti konkrečiai pareikÅ¡tus byloje Å¡alių reikalavimus, - Å¡alies kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 3K-3-573/2010, 3K-3-353/2009, Nr. 3K-3-303/2003), kad Å¡ios kategorijos bylose formalus Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ribų laikymasis reikÅ¡tų jų atmetimÄ net ir tuo atveju, kai galimybė iÅ¡spręsti ginÄÄ egzistuoja iÅ¡ esmės nenukrypstant nuo projektų (Å¡iuo atveju tai bÅ«tų ieÅ¡kovo pateiktasis), kuriais grindžiami Å¡alių reikalavimai.

Tuo tarpu teismo pareiga yra priimti abiem Å¡alims priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į jų turimas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų kuo patogesnė, priimtinesnė visiems bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, jos teikiamų galimybių iÅ¡naudojimui. Todėl, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, teismas turi teisę nukrypti nuo Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų, o ginÄÄ privalo spręsti kompleksiÅ¡kai, laikydamasis aukščiau Å¡io teismo jau analizuotų kriterijų.Atsižvelgdamas į padarytas iÅ¡vadas, teismas sprendžia tiek ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti dalinai, nukrypti nuo Å¡alių pareikÅ¡tųjų reikalavimų ir nustatyti tokiÄ naudojimosi ginčo namu tvarkÄ , kuri, teismo vertinimu, yra teisingiausia abiem Å¡alims, racionaliausia pagal daikto ir sudedamųjų jo dalių paskirtį, labiausiai atitinka aukščiau aptartus tokios tvarkos nustatymo kriterijus (proporcingumo, adekvatumo, socialinės taikos ir kt.) :

a) ieÅ¡kovui paskirti naudotis ginčo namo patalpomis, 2011 m. plane pažymėtomis indeksais – 1-5, 1-6 (du gyvenamieji kambariai iÅ¡ keturių 1-ame gyvenamajame aukÅ¡te, įėjimas per terasÄ prie patalpos Nr. 1-5, bendras plotas – 47,17 kv.m.), G-2, G-1, P-6 (trys pagalbinės patalpos pusrÅ«syje, iÅ¡sidėstę po skiriamais naudotis ieÅ¡kovui kambariais 1-ajame aukÅ¡te, įėjimas per garaÅ¾Ä Nr. G-2, bendras plotas – 63,55 kv.m.), visas paskiriamas jam naudotis plotas – 110,72 kv.m., b) atsakovei – patalpomis, pažymėtomis indeksais – 1-16, 1-9, 1-13, 1-17 (kiti du gyvenamieji kambariai iÅ¡ keturių 1-ame gyvenamajame aukÅ¡te ir tambÅ«ras prie jų, įėjimas per tambÅ«rÄ Nr. 1-13, taip pat kambarys pastogėje, įėjimas iÅ¡ to paties tambÅ«ro Nr. 1-13, bendras plotas – 67,29 kv.m., dėl susidarančio didesnio gyvenamojo ploto bus mažinamas pagalbinių patalpų pusrÅ«syje plotas), P-1, P-3, P-4 ir P-9 (keturios pagalbinės patalpos pusrÅ«syje, iÅ¡sidėstę po skiriamais naudotis atsakovei kambariais, įėjimas per sandėlį Nr. P-1, bendras plotas – 50,97 kv.m.), visas paskiriamas jai naudotis plotas – 118,26 kv.m, c) nustatyti naudotis bendrai – patalpomis, pažymėtomis indeksais – 1-14 ir 1-15 (pereinamasis holas, kad patekti iÅ¡ vieno tam pačiam asmeniui skiriamo naudotis kambario į kitÄ , bei kad patekti į san.mazgÄ , bendras plotas – 32,09 kv.m.), taip pat P-7, P-2, P-10 ir P-11 (namo katilinė ir kuro sandėlis prie jos bei dvi pereinamos patalpos, kad abiem savininkams patekti į katilinę ir kuro sandėlį, bendras plotas – 28,3 kv.m.), visas paliekamas naudotis bendrai minimaliausiai nustatomas tam plotas – 60,39 kv.m. (iÅ¡ bendro namo ploto - 290,68 kv.m.).

Bendraturčiams paskiriamų naudotis patalpų blokai jau dabar yra izoliuotos (atskiri, nepereinami kambariai ir kt. pagalbinės patalpos), turi izoliuotus įėjimus, dabar esančių balkoninių durų iÅ¡ terasos į kambarį Nr. 1-5 galimam praplatinimui ieÅ¡kovui nereikėtų nei žymesnių finansinių iÅ¡teklių, nei rengti ir derinti kokiÄ tai projektinę dokumentacijÄ ar gauti savivaldybės leidimÄ , - tokios rekonstrukcijos darbams to teisės aktai nereikalauja. Kita vertus teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju nėra įstatyminio pagrindo paskirti naudotis atsakovei ženkliai didesnio ploto ar kokybiÅ¡kai geresnes ginčo namo patalpas pagrindo vien to, kad ji jų iÅ¡laikymui, iÅ¡saugojimui ir pagerinimui pastaruoju metu įdėjo asmenines lėšas, - tam turi bÅ«ti naudojami kitokie įstatymu leidžiami kompensavimo mechanizmai.

IV.2. Dėl reikalavimo kompensuoti dalį stogo keitimo iÅ¡laidų.             CK 4.82 str. 1 d. nuostatomis, taikytinomis ir Å¡iam ginčui spręsti, vienbučio gyvenamojo namo stogas (tiek danga, tiek laikančiosios ir kt. sudėtinės jo konstrukcijos), kaip viena iÅ¡ pagrindinių namo konstrukcijų, yra priskiriamas vidaus patalpų savininkams bendros dalinės nuosavybės teise, tai reiÅ¡kia, jog Å¡io ginčo Å¡alims priklauso ir po ½ idealiÄ jÄ dalį ginčo namo stogo.

To paties straipsnio 3-ioji dalis imperatyviai įpareigoja butų ir kt. patalpų savininkus, kas taikytina ir abiem ginčo namo bendraturčiams, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, o CK 4.83 str. 2 d. 1 p. nuostatos suteikia teisę bendraturčiui imtis būtinų priemonių, ir be kito bendraturčio sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams bei reikalauti iš antrojo bendrasavininkio atlyginti išlaidas, proporcingas jų daliai bendroje nuosavybėje.

Kadangi visuotinai žinomas principas visuomeniniuose teisiniuose santykiuose, kad realiai neveikia vieno subjekto teisė be kito pareigos, aptariamÄ teisės normÄ (4.83 str. 2 d. 1 p.) reikia aiÅ¡kinti taip, kad pasyviu buvęs bendraturtis privalo atlyginti tokias kito bendraturčio iÅ¡laidas, proporcingai turimoms bendroje nuosavybėje dalims. IeÅ¡kovas K. K. atsakovės reikalavimui atlyginti pusę stogo keitimo iÅ¡laidų atsikerta tvirtinimais, kad stogo keitimas nebuvo bÅ«tinas bei kad jis tam nedavęs sutikimo (CK 4.83 str. 4 d.).

Teismas sprendžia, jog Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nuostatos įpareigoja ginčo Å¡alis įrodyti teisme aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių pagal įstatymÄ nereikia įrodinėti. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Čia įrodinėjimas turi tam tikrÄ specifikÄ , - įstatymu nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tuomet, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, pvz. vykstant baudžiamajam procesui.

IÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktinių aplinkybių (tiek objektyvaus pobÅ«džio, tiek ir subjektyvaus) buvimÄ teismas Å¡iuo atveju gali daryti ir tada, kuomet tam tikrų abejonių dėl konkrečios aplinkybės buvimo vis dėlto iÅ¡lieka, tačiau byloje esamų duomenų visetas leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ aplinkybę buvus, nei jos nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2008 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių pripažintas aplinkybes (faktus), : jog atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovÄ sutikimo stogo keitimui bei praÅ¡ydama kompensuoti pusę kaÅ¡tų, jog ieÅ¡kovas 2010-09-06 asmeniÅ¡kai parašė atsakovei sutikimÄ kompensuoti pusę stogo keitimo iÅ¡laidų bei pripažino buvus bÅ«tinybę tokiems remonto darbams, jog stogas faktiÅ¡kai buvo pakeistas ir už tai sumokėjo teismo aukščiau jau nustatytÄ kainÄ iÅ¡ asmeninių lėšų viena ieÅ¡kovė, taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimus teisme, neįtikinusius teismÄ ieÅ¡kovo motyvus dėl ko jis pakeitė savo nuomonę tiek dėl bÅ«tinybės stogÄ keisti, tiek dėl sutikimo Å¡iems darbams bei įsipareigojimo kompensuoti pusę jų kaÅ¡tų, bei jų susiraÅ¡inėjimo aptariamu klausimu turinį, taip pat kadastrinių matavimų bylos duomenis apie ginčo namo kadastrÄ (buvusio senojo stogo dangos medžiagÄ , - asbestcementinį Å¡iferį, jo amžių) - sprendžia nustatęs tokias atsakovės tvirtinamas aplinkybes, kad bÅ«tinumas keisti stogÄ buvo (dėl namo vidun bėgančio lietaus, tirpstančio sniego vandens paprastai kyla grėsmė ne tik viduje esančiam turtui, tačiau ir pačios stogo laikančiosios medinės konstrukcijos kokybei, stabilumui, - supuvusi ji iÅ¡viso gali, ypač žiemÄ dėl papildomos sniego apkrovos, įlūžti, ilgesnį laikÄ neÅ¡alinant tokios situacijos, kyla grėsmė ir namo sienų, kitų pagrindinių namo konstrukcijų, kokybei ir stabilumui, - dėl grėsmės pelyti, perÅ¡alti, irti), kad sutikimo stogo keitimui į ieÅ¡kovÄ buvo kreiptasi, o Å¡is ne tik tam neprieÅ¡taravęs, bet ir sutikęs kompensuoti ½ iÅ¡laidų.

Dėl to teismas sprendžia, jog atsakovė turi tokiÄ reikalavimo teisę į ½ nustatytų teisme stogo keitimo iÅ¡laidų kompensacijÄ , o atsakovas CK 4.83 str. 4 dalies iÅ¡imtimi remiasi nepagrįstai. Be to, teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas negali remtis nurodytÄ ja įstatymo iÅ¡imtimi dar ir dėl to, kad ginčo namo stogo keitimo iÅ¡laidos pripažintinos susiję su teisės aktais nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais, - atsakovė Å¡iuo atveju Å¡alino gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos artimÄ avarinei bÅ«klę ir grėsmes jam, kitoms pagrindinėms namo konstrukcijoms (sienoms), taip pat ir visuomenei (dėl grėsmės pÅ«vančiam stogui įgriÅ«ti), kaip to imperatyviai iÅ¡ pastato savininkų reikalauja LR Statybos įstatymo 4 str. 1 d., 2002-07-01 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“.

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog nustatytoje faktinėje situacijoje atsakovės atliktam stogo pakeitimui ieÅ¡kovo, kaip bendrasavininkio, sutikimas nebuvo ir privalomas, be to, jis teisėtai negali Å¡iuo atveju atsisakyti kompensuoti proporcingÄ savo daliai bendroje nuosavybėje iÅ¡laidų dalį, t.y. ½, kaip to praÅ¡oma prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Teismas sprendžia, jog Å¡is prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovės yra pareikÅ¡tas teisėtu pagrindu, pagrįstas leistinais ir pakankamais faktiniais duomenimis, - atsakovės paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl turi bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai.

IV.3. Dėl reikalavimo kompensuoti dalį namo Å¡ildymo iÅ¡laidų.             Atsakovė šį reikalavimÄ reiÅ¡kia tuo pačiu CK 4.82 str.3 d. juridiniu pagrindu, namo vidaus patalpų Å¡ildymo iÅ¡laidas vertindama bÅ«tinomis ginčo namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti. Teismas dėl tų pačių argumentų, kuriuos jau iÅ¡sakė aukščiau Å¡iuo pačiu kriterijumi vertindamas stogo pakeitimo iÅ¡laidas, pripažįsta, kad gyvenamojo namo minimalaus Å¡ildymo kÅ«renimo sezonu metu iÅ¡laidos yra bÅ«tinos tam, kad namas, jo pagrindinės konstrukcijos (sienos, perdangos), vidaus apdaila bÅ«tų iÅ¡saugota ir iÅ¡laikyta tinkama naudoti pagal paskirtį, neprarastų estetinio vaizdo ir nenuvertėtų daugiau nei tai vyksta natÅ«raliu bÅ«du.

Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktinės padėties specifikÄ (namu ginčo laikotarpiu (turima omenyje kÅ«renimo sezonus) naudojosi tik atsakovė, ten pati su sÅ«naus Å¡eima nuolat gyveno, t.y. naudojosi Å¡iluma kasdien, o ieÅ¡kovas – atvirkščiai, name negyveno ir juo kaip tai kitaip nesinaudojo, namas gali bÅ«ti kÅ«renamas bent 2 alternatyviais ir gana skirtingais savo kaina bÅ«dais,-kietuoju kuru ir elektra), Å¡ioje situacijoje CK 4.82 str. 3 d. pagrindu atsakovei pripažintina reikalavimo teisė į ½ dalies kompensacijÄ , tačiau Å¡i turi bÅ«ti apskaičiuota, o kai neįmanoma tai padaryti, - nustatyta, nuo minimalaus pastato Å¡ildymo pigesne kuro rÅ«Å¡imi (malkomis, akmens anglimi) kaÅ¡tų.

Čia sÄ voka „minimalus namo Å¡ildymas“ suprantama yra vertinamoji, teismo vertinimu, techniÅ¡kai tiksliai byloje tai neįmanoma apskaičiuoti, todėl teismas atsakovės reikalaujamÄ sumÄ vertins pagal realiÄ jÄ gyvenimiÅ¡kÄ praktikÄ , teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, reikia dar kartÄ pažymėti, kad atsakovė pati teisme pripažino, jog tikslių namo faktinių Å¡ildymo iÅ¡laidų ji negalinti nurodyti ir jas apskaičiuoti dabar nėra galimybės. Teismas sprendžia tokioje situacijoje pagal įstatymo analogijÄ vadovautis CK 6.249 str. 1 d.

Žala, Å¡iuo atveju kaip tiesioginiai nuostoliai (patirtos iÅ¡laidos) iÅ¡laikant ir iÅ¡saugant bendraturčiui priklausančiÄ dalį bendroje nuosavybėje, pagal įstatymÄ nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį privalo įrodyti tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kusi Å¡alis. Kai ginčo Å¡alys dėl tokių nuostolių (patirtų iÅ¡laidų) nesutaria, tvirtina, teikia prieÅ¡taringus duomenis apie jų dydį ir pan. atvejais įstatymo leidėjas teismui aptariama teisės norma suteikia diskrecijÄ sprendimu pačiam nustatyti konkretų atlygintinų protingų nuostolių (iÅ¡laidų) dydį, įvertinus bylos duomenis.

ReikÅ¡mingu bylai laikotarpiu (2003-2011 m.m.) buvo 8 kÅ«renimo sezonai, kurie Lietuvoje paprastai minimaliai trunka bent 5 mėn. (nuo lapkričio iki kovo imtinai), taigi suminė Å¡ildymo trukmė – bent 40 mėn., ieÅ¡kovo dalis Å¡ildytame name (nuo bendrojo ploto pagal 2011 m. kadastrinių matavimų duomenis) – 290,68 : 2 = 145,34 kv.m. Atsakovės praÅ¡oma jai kompensuoti suma skaičiuojama : 5550,03 lt. : 40 = 138,75 lt. už 1 kÅ«renimo mėnesį, arba 0,95 lt. už 1 kv.m. per 1 mėn. NeiÅ¡eidamas už pareikÅ¡to reikalavimo ribų (nevirÅ¡ydamas praÅ¡omos kompensacijos sumos), teismas sprendžia, jog atsakovės praÅ¡oma 5550,03 lt. suma atitinka teismo aukščiau parinktÄ minimalaus namo Å¡ildymo (Å¡ilumos kiekio) pigesnės rÅ«Å¡ies kuru kriterijų, su mažesnėmis sÄ naudomis palaikyti tokiame plote bent jau pliusinę temperatÅ«rÄ Å¾iemos metu, atsižvelgiant į namo statybos senumÄ , tikėtinÄ gana didelį jo sienų ir kt. konstrukcijų Å¡ilumos laidumÄ , teismo vertinimu, atsižvelgiant į kieto kuro ir elektros kainas, atsakovei nebuvo protingos galimybės.IeÅ¡kovo argumentas, kad jis ginčo laikotarpiu negyvenęs name ir nesinaudojęs Å¡iluma, todėl neprivalantis jo Å¡ildymo iÅ¡laidų kompensuoti nė kiek, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, - bendraturčių jiems teisės aktais nustatytų pareigų visuomenei ir vienas kitam vykdymas, tame tarpe ir pareiga iÅ¡saugoti, iÅ¡laikyti bendro daikto vertę, funkcionalumÄ ir kt., nėra susietas ir nepriklauso nuo to, ar visi bendraturčiai gyvena, faktiÅ¡kai patys asmeniÅ¡kai naudojasi namu, kaip bendros nuosavybės objektu, be to, kaip jau teismo buvo spręsta aukščiau, tokiam namo iÅ¡laikymo, iÅ¡saugojimo veiksmui, kaip minimalus savivaldybės skelbiamo kÅ«renimo sezono metu Å¡ildymas mažesnės kainos kuru, kitų bendraturčių iÅ¡ankstinis sutikimas, pritarimas nėra bÅ«tinas, - preziumuojama, kad pirmasis bendrasavininkis veikia bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis tiek savo, tiek antrojo bendraturčio interesais.

Teismas sprendžia, jog ir Å¡is prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovės yra pareikÅ¡tas teisėtu pagrindu, kiek leidžia situacija pagrįstas leistinais įrodymais, - atsakovės paaiÅ¡kinimais ir daliniais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl dėl aukščiau teismo padarytų iÅ¡vadų turi bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai. V. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Abi bylos Å¡alys teisme patvirtino reikalavimus priteisti jiems kiekvienam iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , įrodymus apie tokias galimas iÅ¡laidas teikė dispozityviai (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 1 d.).

Bylos duomenimis ieÅ¡kovo K. K. patirtas procese iÅ¡laidas sudaro sumokėtas valstybei 133 lt. žyminis mokestis (b.l. 34, 1 tome) ir 35 lt. už mokamÄ VÄ® Registrų centras dokumentų bylai parengimÄ (b.l. 49, 1 tome), viso – 168 lt. Apie galimas atsakovės V. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje duomenų nėra jokių, todėl jų atlyginimas nesprendžiamas. Kadangi ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas byloje reikalavimas dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo iÅ¡ esmės tenkinamas, jam iÅ¡ atsakovės V. K. priteistina 168 lt. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).Bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei Å¡ioje byloje sudaro 830,87 lt. dar nesumokėto žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinio turtinius reikalavimus dalis, kurios mokėjimas atsakovei teismo 2011-05-05 nutartimi buvo atidėta iki Å¡io sprendimo priėmimo (b.l. 136, 1 tome), bei 48,17 lt. teismo bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 2, 1 tome).

Kadangi atsakovės turtiniai reikalavimai tenkinami visiškai, atidėtas žyminis mokestis (830,87 lt.) priteistinos iš vieno ieškovo K. K., o bylos nagrinėjimo (pašto) išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų-atmestų reikalavimų skaičiui taip : iš ieškovo K. K. – 2/3, t.y. 32,11 lt., iš atsakovės V. K. – 1/3, t.y. 16,06 lt. (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 ir 3 d. d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismasn u s p r e n d ė :

             K. K. ieÅ¡kinį ir atsakovės V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti dalinai.              I. Nustatyti tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu S. Nėries g. 139, VilkaviÅ¡kio m., unikalus Nr. 3998-8000-6028, tvarkÄ :             - ieÅ¡kovui K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis Å¡io namo patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais : 1-5, 1-6, G-2, G-1 ir P-6, bendras paskiriamas naudotis plotas – 110,72 kv.m.,             - atsakovei V.

K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis šio namo patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais : 1-16, 1-9, 1-13, 1-17, P-1, P-3, P-4 ir P-9, bendras paskiriamas naudotis plotas – 118,26 kv.m,             - nustatyti naudotis bendrai ieškovui K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais : 1-14, 1-15, taip pat P-7, P-2, P-10 ir P-11, viso nustatomas naudotis bendrai plotas – 60,39 kv.m.                          II.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dvideÅ¡imt du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt penkis litus 77 ct. (22145,77 lt.) gyvenamojo namo, esančio S. Nėries g. 139, VilkaviÅ¡kio m., stogo pakeitimo iÅ¡laidų dalies atlyginimÄ atsakovei V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).             III. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų tris ct. (5550,03 lt.) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Å¡ildymo iÅ¡laidų dalies atlyginimÄ atsakovei V.

K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).              V. P. iÅ¡ atsakovės V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus (168 lt.) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovui K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).              V. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du litus 98 ct. (862,98 lt.) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei (mokama – į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).             Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Å¡eÅ¡iolika litų 6 ct. (16,06 lt.) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei (mokama – į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

             Teisėjas                                                                        Algis Vieraitis