2017-08-21 Nr. AB-15341-3-62-3-00828-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2259-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00828-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, Komisariatas, atsakovas) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 16-IL-20-01017-e (toliau – ir Sprendimas) ir nustatyti, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0003316 panaikintas nuo 2015 m. sausio 22 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius jam išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0003316 (toliau – ir Leidimas). Dėl Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariate 2014 m. rugsėjo 30 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 66-1-00973-14 iš pareiškėjo 2014 m. gruodžio 9 d. buvo paimtas Leidimas. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro 2015 m. sausio 22 d. nutarimu, kurį tą pačią dieną patvirtino Kėdainių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, prieš pareiškėją pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 66-1-00973-14 buvo nutrauktas ir pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis susitaikė su nukentėjusiaisiais.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo pagrindą panaikinti Leidimą, tačiau sprendimas panaikinti Leidimą turėjo būti priimtas nedelsiant po to arba per įmanomai trumpiausią laiką nuo to, kai tik atsirado pagrindas panaikinti Leidimą. Šiuo atveju Sprendimu Leidimas nepagrįstai panaikintas tik nuo 2016 m. balandžio 11 d., o ne nuo 2015 m. sausio 22 d., kai atsirado pagrindas panaikinti Leidimą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ilgiau kaip metus neveikė taip, kaip turėjo veikti, ir todėl pareiškėjo teisė kreiptis dėl naujo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo yra nepagrįstai ilgai suvaržyta.

Atsakovas Komisariatas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad reikalavimas panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, Įstatyme yra išreikštas imperatyvia forma ir nesuteikia kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą grąžinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 66-1-00973-14 policijai pateikė 2016 m. balandžio 8 d., todėl Leidimas buvo panaikintas tik 2016 m. balandžio 11 d. Pareiškėjas, žinodamas, kad nuo 2015 m. sausio 22 d. jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, galėjo iš karto kreiptis į policiją ir pranešti apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, o nelaukti, kol policija šiuos duomenis gaus. Pareiškėjas Kauno AVPK 2014 m. gruodžio 4 d. pranešimu Nr. 20-11-S-2810 buvo informuotas apie Įstatymo 41 straipsnyje nustatytą ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, leidimo laikyti ginklus, leidimo nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimų paėmimo tvarką.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą panaikinti Leidimą, nes Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro 2015 m. sausio 22 d. nutarimu, kurį tą pačią dieną rezoliucija patvirtino Kėdainių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukus prieš pareiškėją pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 66-1-00973-14 ir atleidus pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės, pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo 18 straipsnio prasme. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl pareiškėjui taikomos sankcijos (Leidimo panaikinimo) pradžios momento. Teismo vertinimu, tiek iš Įstatymo 40 straipsnio turinio, tiek iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XIII skyriaus normų turinio matyti, kad sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus turi būti priimamas nedelsiant arba per įmanomai trumpiausią laiką, kai tik atsiranda Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei Taisyklių 92.3 punkte nurodytos aplinkybės.

Teismas konstatavo, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo procedūra yra administracinė procedūra, kuriai taikomos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normos. Įvertinęs rašytinius įrodymus, teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad aplinkybės, nurodytos Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei Taisyklių 92.3 punkte, sudarančios pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, šiuo atveju atsirado dar 2015 m. sausio 22 d. ir atsakovas turėjo nedelsiant arba per įmanomai trumpiausią laiką priimti sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, t. y. atsakovas privalėjo reaguoti į ginklų įsigijimo ir turėjimo ribojimo pagrindus ir nedelsiant bei operatyviai priimti sprendimą, ribojantį asmens teisę į ginklo turėjimą, tačiau to nepadarė ilgiau kaip metus. Teismas nepripažino pagrįstu atsakovo argumento, kad apie Leidimo panaikinimo pagrindą jam tapo žinoma tik 2016 m. balandžio 11 d., nes sprendė, jog atsakovas, kaip policijos, kuri šiuo atveju ir atliko ikiteisminį tyrimą Nr. 66-1-00973-14, struktūrinis padalinys, iš karto po ikiteisminio tyrimo Nr. 66-1-00973-14 nutraukimo turėjo pakankamai informacijos administracinei procedūrai dėl Leidimo panaikinimo atlikti, tačiau atsakovas nepagrįstai ilgai nebaigė administracinės procedūros, t. y. nepriėmė sprendimo per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus terminus.

Nors teismas šiuo atveju nustatė terminų pažeidimą, tačiau konstatavo, kad tai nėra pagrindas pakeisti Sprendimą, nes Komisariatas teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, t. y. Sprendimas atitinka materialiosios teisės normų reikalavimus. Teismas nustatė, kad nei Įstatyme, nei Taisyklėse atsakovui nėra suteikta diskrecijos teisė priimant sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo nustatyti kitą tokios sankcijos taikymo pradžios datą, kuri nesutaptų su sprendimo priėmimo data, t. y. teisės aktai neįtvirtina Sprendimo pakeitimo galimybės, nustatant kitą Leidimo panaikinimo datą. Teismas darė išvadą, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktą pareiškėjas šiuo atveju galėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ne anksčiau kaip praėjus 3 metams nuo pareiškėjui išduoto Leidimo panaikinimo, t. y. ne anksčiau kaip nuo 2019 m. balandžio 11 d., nors, kaip nurodo pareiškėjas, sankcija jam realiai taikoma jau nuo 2014 m. gruodžio 9 d.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, nepaisydamas visų bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių ir konstatuoto akivaizdaus atsakovo veiksmų neteisėtumo, atmetė skundą, t. y. teismo sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, nes jo motyvuojamoji dalis akivaizdžiai prieštaringa sprendimo rezoliucinei daliai. Iš teismo argumentacijos negalima suprasti, kodėl iš neteisėtų atsakovo veiksmų atsiranda teisėtos pasekmės, pažeidžiančios pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Nors konstitucinė vertybė yra ne pats teismo sprendimo priėmimas, o teisingo sprendimo priėmimas, tačiau šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą, tik formaliai vykdė teisingumą.

2. Teismo sprendimas priimtas nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-993-261/2015, kurioje buvo išaiškinta, kad ginklo paėmimas, atsiradus įstatyme nustatytam pagrindui panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinamas kaip administracinės procedūros panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pradėjimas, kuri turi būti baigta per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus terminus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiame sprendime taip pat išaiškino, kad policijos Licencijavimo skyrius privalo reaguoti į ginklų įsigijimo ir turėjimo ribojimo pagrindus bei nedelsiant ir operatyviai priimti sprendimą, ribojantį asmens teisę į ginklo turėjimą. Nors teismas konstatavo, kad atsakovas elgėsi visiškai priešingai nei yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tačiau tokius atsakovo veiksmus pripažino teisėtais, taip nukrypdamas nuo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

3. Šiuo atveju būtent 2014 m. gruodžio 9 d. buvo pradėta administracinė procedūra dėl pareiškėjui išduoto Leidimo panaikinimo, nes tą dieną iš pareiškėjo buvo paimtas Leidimas. Teismas nagrinėjamu atveju pripažino, kad apie pagrindą panaikinti Leidimą atsakovas sužinojo 2015 m. sausio 22 d., todėl administracinė procedūra vėliausiai turėjo būti baigta 2015 m. sausio 27 d. Priimdamas sprendimą, teismas netinkamai aiškino ir taikė Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio reikalavimus, nes teismas, pripažinęs, kad atsakovas pažeidė šią materialiosios teisės normą, tokius jo veiksmus laikė teisėtais ir skundą atmetė.

4. Aiškiai nepagrįstas beveik 15 mėnesių trukęs atsakovo delsimas priimti jo kompetencijai priskirtą sprendimą panaikinti Leidimą neatitinka Viešojo administravimo įstatymo paskirties, neužtikrina viešojo administravimo procedūrų teisėtumo ir pažeidžia pareiškėjo teisę ne ilgiau kaip 3 metus būti asmeniu, Įstatymo prasme nelaikomu nepriekaištingos reputacijos. Jeigu atsakovas būtų tinkamai atlikęs viešojo administravimo procedūras ir per įstatyme nustatytą terminą priėmęs sprendimą panaikinti Leidimą, pareiškėjas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo prasme jau būtų laikomas nuo 2018 m. sausio 23 d. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato galimybės pratęsti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytą 3 metų terminą, per kurį asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.

5. Palikus galioti teismo sprendimą, būtų suformuotas precedentas, suteikiantis atsakovui galimybę piktnaudžiauti teise ir atsiradus pagrindui panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nepagrįstai bei neteisėtai vilkinti sprendimo panaikinti tokį leidimą priėmimą, taip dirbtinai sudarant pagrindą nelaikyti tokio asmens nepriekaištingos reputacijos Įstatymo prasme neapibrėžtą laiko tarpą, viršijantį Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytą 3 metų terminą, ir taip neproporcingai suvaržant tokio asmens teisę įsigyti, laikyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus savigynai ir / ar medžioklei. Jeigu teismo sprendimas ir Sprendimas būtų palikti galioti, pareiškėjo teisių suvaržymas jam būtų taikomas aiškiai nepagrįstai ilgą laiką, t. y. nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. (daugiau kaip 4 metus), pažeidžiant Įstatymo 18 straipsnio reikalavimus.

6. Kadangi atsakovui nėra suteikta teisė priimant sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo nustatyti kitą tokios sankcijos taikymo pradžios datą, kuri nesutaptų su sprendimo priėmimo data, todėl dėl tokios datos kilusį teisinį ginčą gali išspręsti tik teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi.

Atsakovas Komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Atsakovas paaiškina, kad prašymą grąžinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 66-1-00973-14 pareiškėjas policijai pateikė tik 2016 m. balandžio 8 d., todėl leidimas laikyti (nešiotis) ginklus 2016 m. balandžio 11 d. buvo panaikintas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas policijos pareigūnų, kurie leidimą laikyti (nešiotis) ginklus paėmė iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo, veiksmus privalėjo suprasti kaip oficialų perspėjimą dėl būtinumo kreiptis į policiją, kai pareiškėjo statusas pasikeis, t. y. pareiškėjas neturėjo laukti, kol policija šiuos duomenis gaus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normas.

Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo V. K. apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 16-IL-20-01017-e pagrįstumas ir teisėtumas tuo aspektu, ar šiame Sprendime turėjo būti nustatyta (nurodyta), kad pareiškėjui V. K. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0003316 panaikintas nuo 2015 m. sausio 22 d.

Byloje nustatyta, jog 2015 m. sausio 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminį tyrimą Nr. 66-1-00973-14 prieš pareiškėją nutraukė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnį, t. y. pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiaisiais, ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nutarimą 2015 m. sausio 22 d. rezoliucija patvirtino Kėdainių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Lietuvos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92.3, 93–95 punktais, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Sprendimas priimtas nustačius, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 d., išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Taisyklių 92.3 punktas nustato, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įstatymo 40 straipsnio, Taisyklių normų turinį, konstatavo, kad sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus turi būti priimamas nedelsiant arba per įmanomai trumpiausią laiką, kai tik atsiranda Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei Taisyklių 92.3 punkte nurodytos aplinkybės. Tokia nuostata yra suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-993-261/2015.

Įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktas nustato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Pareiškėjas, vadovaudamasis šia nuostata, procesiniuose dokumentuose (skunde ir apeliaciniame skunde) teigia, kad jis nepriekaištingos reputacijos asmeniu galėtų būti laikomas ne anksčiau kaip praėjus 3 metams nuo jam išduoto Leidimo panaikinimo, t. y. ne ankščiau kaip nuo 2019 m. balandžio 11 d., nors aplinkybės, dėl kurių šis Leidimas turėjo būti panaikintas, atsirado 2015 m. sausio 22 d., o sankcija realiai jam taikoma nuo 2014 m. gruodžio 9 d. Pareiškėjo teigimu, sprendimas panaikinti Leidimą turėjo būti priimtas 2015 m. sausio 22 d. ir pareiškėjas jau nuo 2018 m. sausio 23 d. būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Dėl šių priežasčių pareiškėjas šioje byloje reiškia reikalavimą pakeisti Sprendimą, nustatant, kad pareiškėjui išduotas Leidimas panaikintas nuo 2015 m. sausio 22 d. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio reikalavimo, padaręs išvadą, kad nei Įstatyme, nei Taisyklėse atsakovui nėra suteikta diskrecijos teisė priimant sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo nustatyti kitą tokios sankcijos taikymo pradžios datą, kuri nesutaptų su sprendimo priėmimo data.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisės aktų normų, kurios leistų konstatuoti, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo teisėtą pagrindą nustatyti kitokią Sprendimo įsigaliojimo datą ar pirmosios instancijos teismas pakeisti viešojo administravimo subjekto akto priėmimo ar įsigaliojimo datą, sankcijos taikymo pradžią. Pareiškėjo išsakyti bendro pobūdžio argumentai, susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais apie teisingo sprendimo priėmimą, su tuo, kad atsakovas turėjo baigti administracinę procedūrą ir sprendimą priimti per 20 darbo dienų nuo jos pradžios bei galėjo pratęsti dar, bet neilgiau kaip 10 darbo dienų (Viešojo administravimo įstatymo 31 str.), nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti kitokią Sprendimo priėmimo ar įsigaliojimo datą ar konstatuoti, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo nustatyti kitokią sankcijos taikymo pradžios datą.

Pareiškėjo akcentuojamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas nepagrįstai ilgai nebaigė administracinės procedūros ir per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus terminus nepriėmė sprendimo, nesuponuoja išvados, jog dėl tokių atsakovo veiksmų (procedūrinio pobūdžio pažeidimo) yra teisinis pagrindas pakeisti Sprendimo priėmimo ar įsigaliojimo datą ar tiesiog be jokio įstatyme įtvirtinto pagrindo pakeisti Sprendimą, nustatant, kad pareiškėjui išduotas Leidimas panaikintas nuo 2015 m. sausio 22 d. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo normos nenustato, jog dėl nepagrįstai ilgai nebaigtos administracinės procedūros turi būti keičiama viešojo administravimo subjekto priimto akto priėmimo ar įsigaliojimo data. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-993-261/2015 taip pat nustatytos aplinkybės, jog atsakovas nepagrįstai ilgai nebaigė administracinės procedūros ir per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus terminus nepriėmė sprendimo, nesudarė pagrindo panaikinti atsakovo priimto sprendimo panaikinti išduotą asmeniui leidimą laikyti (nešioti) ginklus ar pakeisti tokio sprendimo priėmimo ar įsigaliojimo datą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-993-261/2015 pateiktų išaiškinimų, nes pirmosios instancijos teismas būtent ir laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-993-261/2015, pateiktų išaiškinimų, padarė tokias pat išvadas kaip ir toje administracinėje byloje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 15 straipsnį (ABTĮ 13 str. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija)) vienodos administracinių teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais. Pareiškėjas nenurodo jokio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais suformuoto precedento, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą.

Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė