2021-09-08 Nr. AB-18239-3-61-3-00456-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1557-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00456-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Administratorė“ ir V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Administratorė“ ir V. J. skundą atsakovui Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Administratorė“ (toliau – ir Administratorius) ir V. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-405 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams MB „Administratorė“ ir V. J. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); neskirti poveikio priemonės MB „Administratorė“ ir MB „Administratorė“ vadovui V. J.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Tarnybos direktorius Įsakymu paskyrė įspėjimus MB „Administratorė“, kaip bankroto administratorių atrankoje dalyvaujančiam subjektui, dirbtinai ir nesąžiningai pagerinusiam bankroto administratorių atrankos rodiklius ir įgijusiam pranašumą, o V. J., kaip MB „Administratorė“ vadovui, atsakingam už sprendimų priėmimą dėl darbuotojų priėmimo (atleidimo).

3. Paaiškino, kad Administratorius 2018 m. gruodžio 7 d. įdarbino 7 fizinius asmenis, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, išdavė jiems įgaliojimus, suteikiančius teisę atlikti Administratoriaus administruojamų bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių bankroto proceso veiksmus, o konkrečios funkcijos ir (ar) darbai buvo nustatomi pagal poreikį ir atskirą pavedimą. Teigė, kad visi Administratoriaus darbuotojai vykdė Administratoriaus priskirtų administruoti juridinių asmenų bankroto procedūras, atitinkamai, jų įdarbinimu, priešingai negu nurodyta Įsakyme, buvo siekiama tiesioginio ir nepaslėpto tikslo (bankroto procedūrų vykdymo), o ne pranašumo bankroto administratorių atrankoje. Šią poziciją iš esmės patvirtina ir pati Tarnyba, kuri nenustatė fakto, kad Administratoriaus darbuotojai neatliko bankrutuojančių (bankrutavusių) juridinių asmenų bankroto procedūrų. Taip pat tai, kad Administratorius turėjo teisę įdarbinti darbuotojus (nei vieno teisės akto nuostatos to nedraudžia), įdarbinimo procedūra buvo atlikta pagal teisės aktų reikalavimus ir tiek apie darbuotojų įdarbinimą, tiek išdarbinimą Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44, (toliau – ir Duomenų teikimo taisyklės) nustatyta tvarka apie tai informuota Tarnyba. Be to, dėl informacinių sistemų specifiškumo – įgaliotu asmeniu Audito, vertinimo ir nemokumo informacinėje sistemoje (toliau – ir AVNIS) (Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje (toliau – ir ĮRBIS) vykdyti konkrečios įmonės bankroto procedūrą galima nurodyti tik vieną fizinį asmenį. Dėl to vien aplinkybė, kad minėti darbuotojai, kurie nebuvo paskirti įgaliotais asmenimis Tarnyboje tvarkomojoje duomenų bazėje ir dėl techninių galimybių nebuvimo, nepaneigia aplinkybės, jog tokie darbuotojai vykdė Administratoriaus priskirtų įmonių bankroto procedūras. Atsižvelgus į tai, Administratoriaus veiksmai neatitinka teismų praktikoje įtvirtinto akivaizdaus ir šiurkštaus pažeidimo sudėties, tik kuriai egzistuojant gali būti keliamas drausminės atsakomybės klausimas.

4. Teigė, kad Tarnyba atlikdama neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą ir pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 punktą, 8 straipsnį ir 368 straipsnio 4 dalį turėdama imperatyvią pareigą ištirti bei pateikti motyvus dėl visų reikšmingų aplinkybių, kuriuos nurodė Administratorius teiktuose paaiškinimuose, apsiribojo tik formaliu ir selektyviu nustatymu, kad Administratorius, dalyvavęs bankroto administratorių atrankose, buvo paskirtas administruoti juridinių asmenų bankroto procesus, tačiau jo įdarbinti darbuotojai – fiziniai bankroto administratoriai neva neadministravo Administratoriaus paskirtų juridinių asmenų bankroto procedūrų. Pareiškėjai manė, kad atsakovas netyrė visų objektyvių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos bei šių aplinkybių visumos nesusiejo su teisės normomis. Dėl to priėmė nepagrįstą, neargumentuotą ir jokiu teisiniu pagrindu neparemtą Įsakymą.

5. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojus 2017 m. rugsėjo 12 d. finansų ministro įsakymui Nr. 1K-321, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 1K-286 dėl „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Elgesio kodeksas), kuriuo buvo išplėstas sąžiningumo principo turinys, Tarnyba ne tik nepateikė jokių šios teisės normos išaiškinimų, nesuformavo jokių rekomendacijų dėl tokios normos taikymo (netaikymo), tačiau ir Administratoriui pranešus apie priimtus darbuotojus, nenurodė, kad toks Administratoriaus elgesys gali neatitikti Elgesio kodekso turinio, taip pat nereikalavo jokių paaiškinimų dėl priimtų darbuotojų, nors pati Tarnyba tvarkė ir tvarko Administratoriaus darbuotojų – fizinių bankroto administratorių sąrašą.

6. Teigė, kad skundžiamu Įsakymu konstatuoti teisės pažeidimai buvo nedelsiant ištaisyti, todėl poveikio priemonių tikslai yra pasiekti, teisės pažeidimas padarytas nesant draudimo įdarbinti darbuotojus – fizinius bankroto administratorius ir Tarnybai nesuformavus jokių metodinių išaiškinimų šiuo klausimu, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjai įsitikinę, kad administratoriaus veiksmai nelaikytini piktybiškais ir sąmoningais, todėl įspėjimai pareiškėjams buvo skirti visiškai neproporcingai ir neadekvačiai susiklosčiusių aplinkybių kontekste.

7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 2, 4 dalyse, Vyriausybės patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų 2014 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Atrankos taisyklės), 21.1, 21.1.1, 21.1.2, 24 punktuose įtvirtintas reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, kadangi juridinio bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius dalijamas iš jo darbuotojų skaičiaus, nepriklausomai nuo to, ar tas darbuotojas įdarbintas tam, kad realiai juridinio administratoriaus vardu administruotų įmonių bankroto procesus ar įdarbintas tik dėl atrankos rodiklių pagerinimo. Pažymėjo, kad Elgesio kodeksas nėra taikomas tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o apskritai visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, taip pat ir veiklai, susijusiai su dalyvavimu atrankoje. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.) bei nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).

9. Teigė, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba atlikdama Administratoriaus veiklos patikrinimą nustatė, kad nuo 2018 metų buvo įdarbinęs 7 darbuotojus turinčius bankroto administratorių pažymėjimus, kurie nebuvo įgalioti administruoti jokių Administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų. Skirtingai nei bando įrodyti pareiškėjai, patikrinimo metu Tarnyba ištyrė visas patikrinimui reikšmingas aplinkybes, rėmėsi objektyviais įrodymais (faktais), susiejo minėtas aplinkybes su konkrečiomis teisės normomis bei dėl jų pateikė motyvus, todėl pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeistas tiek Elgesio kodekso 11.4.1 punktas, tiek ir 11.4.4 punktas.

10. Pažymėjo, kad MB „Administratorė“ dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgyja pranašumą prieš kitus dalyvaujančius atrankoje. Būtent minėtas MB „Administratorė“ įgytas pranašumas, laikytinas nesąžiningu, netoleruotinu ir galinčiu pakenkti kito dalyvaujančio atrankoje bankroto administratoriaus galimybėms konkuruoti. MB „Administratorė“ atlikus veiksmus, t. y. įdarbinus darbuotojus, neadministruojančius (neadministravusius) įmonių bankroto procesų (tas patikrinimo metu buvo konstatuota remiantis objektyviais duomenimis), nepriklausomai nuo to, kad jie nelaikytini neteisėtais, jais iš tikrųjų pridengiamas tikslas ir siekis – gauti iš to kuo didesnės naudos bankroto administratorių atrankoje. Pažymėjo, kad MB „Administratorė“, kaip savo srities profesionalė, kuriai teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, kuri savo veikloje taip pat privalo veikti sąžiningai, turėjo numatyti tokių savo veiksmų pasekmes ir suprasti, kad savo veiksmais pažeidžia draudimo piktnaudžiauti teise principą. Manė, kad aplinkybė, jog Tarnyba nebuvo pateikusi jokio oficialaus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų išaiškinimo, nėra susijusi su MB „Administratorė“ keliamais reikalavimais ir jų pareigų laikymusi, todėl neturi būti vertinama sprendžiant Įsakymo panaikinimo klausimą.

11. Pareiškėjų argumentus, jog įspėjimai jiems buvo paskirti neproporcingai ir neadekvačiai, laikė nepagrįstais, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija, todėl Įsakymas yra teisėtas ar pagrįstas, o pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame veiklos patikrinime.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

13. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-25183 (toliau – ir Raštas), Tarnyba informavo Administratorių apie sprendimą atlikti neplaninį Administratoriaus patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas) dėl galimų Elgesio kodekso 11.4.1 punkto ir 11.4.4. punkto pažeidimų. 2019 m. spalio 15 d. Tarnyba gavo Administratoriaus paaiškinimus, kad visi Administratoriaus įdarbinti asmenys, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, vykdė Administratoriaus administruojamų juridinių asmenų bankroto procedūras bei pateikė tai pagrindžiančius dokumentus – darbuotojams išduotus įgaliojimus. Paaiškinimuose pažymėjo, kad nepaisant to, kad darbuotojų – fizinių bankroto administratorių samdymo poreikis, susijęs su bankroto procedūrų vykdymu, iki šiol nėra išnykęs, tačiau, atsižvelgdamas į pradėtą Tarnybos neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą, 2019 m. spalio 2 d. nutraukė darbo sutartis su visais darbuotojais – fiziniais bankroto administratoriais ir iki aiškaus Tarnybos išaiškinimo pateikimo šiuo klausimu neketina sudaryti naujų darbo sutarčių su darbuotojais – fiziniais bankroto administratoriais.

14. Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 20 d. parengė išvados projektą „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus MB „Administratorė“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvados projektas) Tarnybos direktoriui, siūlydama Administratoriui ir Administratoriaus vadovui V. J. už patikrinimo metu nustatytas Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 pažeidimus skirti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą. Su Išvados projektu Administratorius 2019 m. gruodžio 20 d. elektroniniu paštu supažindintas. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė Tarnybai papildomus paaiškinimus dėl išvados projekto ir direktoriaus įsakymus dėl laikinai einančio direktoriaus pareigas paskyrimo. Taip pat Tarnyba 2019 m. gruodžio 31 d. gavo Administratoriaus paaiškinimus dėl Išvados projekto (toliau – ir Nuomonė).

15. Tarnyba Išvadoje nustatė, kad Administratorius pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 punktus, nes įdarbinęs darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) Administratoriui paskirtų įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai pagerino Administratoriaus rodiklius bankroto administratorių atrankoje, kurie leido dalyvauti atrankoje ir būti atrinktu ir pasiūlė Administratoriui ir Administratoriaus vadovui V. J. skirti nuobaudą – įspėjimą.

16. Tarnybos direktorius, susipažinęs su 2019 m. gruodžio 31 d. Išvada, Administratoriaus pateiktus dokumentus, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorius MB „Administratorė“ pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 punktus, tačiau ir į tai, kad pradėjus patikrinimą, bankroto administratorius MB „Administratorė“ atleido darbuotojus bankroto administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) bankroto administratoriui MB „Administratorė“ paskirtų įmonių bankroto procesų, bankroto administratoriaus MB „Administratorė“ vadovo – V. J. veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė MB „Administratorė“, kaip bankroto administratorių atrankoje dalyvaujančiam subjektui, dirbtinai ir nesąžiningai pagerinusiam bankroto administratorių atrankos rodiklius ir įgijusiam pranašumą, skirti nuobaudą – įspėjimą; V. J., kaip MB „Administratorė“ vadovui, atsakingam už sprendimų priėmimą dėl darbuotojų priėmimo (atleidimo), skirti nuobaudą – įspėjimą.

17. Teismas vadovavosi Elgesio kodekso 1, 5, 11.4.1, 11.4.4 punktais. Nurodė, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo, bankroto administratorius, be kita ko, turi atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas, laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi nesiimti veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, arba dėl kurių nebūtų paskirtas siūlomas teikti administravimo paslaugas teisės aktuose, reglamentuojančiuose bankroto procesus, nustatytus reikalavimus ir paskyrimo sąlygas atitinkantis administratorius, kuriais būtų siekiama nušalinti kitą administratorių ir užimti jo vietą.

18. Teismas vadovavosi VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 12 dalimi. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bankroto administratoriaus atsakomybės yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).

19. Teismas nustatė, kad Administratorius nuo 2018 metų buvo įdarbinęs 7 darbuotojus turinčius bankroto administratorių pažymėjimus, kurie nebuvo įgalioti administruoti jokių Administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų. Administratorius, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d., buvo atrinktas 8 mažų įmonių bankroto procesų atrankoje ir teismų paskirtas administruoti 6 mažų įmonių bankroto procesus. Išvados Lentelėje Nr. 2 buvo pateikti pavyzdžiai apie Administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičių (toliau – FASĮS) ir leistinų administruoti sąlyginių įmonių skaičių (toliau – ir LASĮS) ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad eliminavus MB „Administratorė“ darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) MB „Administratorė“ paskirtų įmonių bankroto procesų, MB „Administratorė“, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje aukščiau nurodytais laikotarpiais, penkiais iš nurodytų atvejų viršytų nustatytas LASĮS ribas ir atrankoje dalyvautų tik kaip viršijęs LASĮS ribas (t. y. atrankoje jam būtų suteiktas požymis „viršijo“, bet dalyvavo, o ne – „neviršijo“) ir Atrankos taisyklių numatytu atveju – pasikeistų MB „Administratorė“ eiliškumas tarp dalyvaujančių atrankoje, o vienu atveju (UAB „Bernera“, 2019 m. sausio 11 d. atranka), nors ir neviršytų LASĮS ribų, tačiau taip pat pasikeistų MB „Administratorė“ eiliškumas tarp dalyvaujančių atrankoje ir MB „Administratorė“ nebūtų atrinkta.

Todėl nagrinėjamu atveju, MB „Administratorė“ įdarbinant daugiau fizinių bankroto administratorių, FASĮS rodiklis yra ženkliai pagerinamas ir pareiškėjai neviršija A grupės įmonių LASĮS ribų. Be to, vadovaujantis turima informacija, buvo nustatyta, kad MB „Administratorė“ per 2019 metus iki Patikrinimo pradėjimo dienos dalyvavo (teikė sutikimą-deklaraciją), tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ar atranka nebuvo patvirtinta, 331 įmonių atrankoje bei nustatyta, kad MB „Administratorė“, teikdama sutikimą-deklaraciją dalyvauti minėtų įmonių bankroto administratorių atrankoje, nurodė, kad šias įmones bus pavesta administruoti V.

J., o ne vienam iš 7 darbuotojų bankroto administratorių, nurodytų Išvados Lentelėje Nr. 1, šiuos faktinius duomenis taip pat patvirtina Išvados Lentelėje Nr. 2 nurodytų įmonių Programos suformuoti administratorių kandidatūros atrankos protokolai (prieigą prie šių protokolų Programoje taip pat turi ir pareiškėjai). Todėl akivaizdu, kad MB „Administratorė“ dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais (šio fakto, kad 7 priimti bankroto administratoriai pagerina atrankos rodiklius neneigia ir patys pareiškėjai), įgyja pranašumą prieš kitus dalyvaujančius atrankoje administratorius.

Taigi akivaizdu, kad, skirtingai nei bando įrodyti pareiškėjai, patikrinimo metu Tarnyba ištyrė visas patikrinimui reikšmingas aplinkybes, rėmėsi objektyviais įrodymais (faktais), susiejo minėtas aplinkybes su konkrečiomis teisės normomis bei dėl jų pateikė motyvus, todėl pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeisti Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktai.

20. Šioje administracinėje byloje pareiškėjai ginčijo jiems paskirtas nuobaudas (įspėjimus). Tačiau bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad Administratorius pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1., 11.4.4. punktų nuostatas, nes įdarbinęs darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) Administratoriui paskirtų įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai pagerino Administratoriaus rodiklius atrankoje, kurie leido dalyvauti atrankoje. Veiksmai, kuomet sistemingai įdarbinami darbuotojai ir jiems Administratorius neskiria (neįgalioja) administruoti jam priskirtų įmonės bankroto procesų, iš esmės nelaikytini neteisėtais, tačiau jais yra sudaromos prielaidos nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, pagerinti rezultatus ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais dalyvaujančiais atrankoje. Pareiškėjai neneigia, kad Tarnybai pradėjus patikrinimą, Administratorius atleido tuos darbuotojus bankroto administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) Administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų. Taigi, įvertinusi teisinį reglamentavimą, patikrinimo metu pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, Tarnyba pagrįstai ir teisėtai konstatavo Elgesio kodekso pažeidimus, nes MB „Administratorė“ įdarbino 7 darbuotojus, kurie neadministravo pastarajam paskirtų įmonių bankroto procesų, atrankoje buvo atrinktas administruoti 6 įmonių bankroto procesą, MB „Administratorė“ vadovas V. J. yra atsakingas už sprendimų priėmimą dėl darbuotojų priėmimo (atleidimo), todėl jam pagrįstai skirtas įspėjimas. Pareiškėjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jų bendradarbiavimas su atsakovu, tai, kad Administratoriaus juridinio asmens vadovas ištaisė pažeidimą, jo veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 2019 m. gruodžio 31 d. Įsakymas priimtas vadovaujantis 2019 m. gruodžio 31 d. Išvada bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 punktų nuostatas, ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, nes Administratorius įdarbinęs darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) Administratoriui paskirtų Įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai pagerino Administratoriaus rodiklius bankroto administratorių atrankoje.

21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad Tarnybos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V4-405, kuriuo pareiškėjams paskirtos nuobaudos – įspėjimai, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti ginčijamo įsakymo, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestas. Netenkinus pareiškėjų reikalavimo, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 22. Pareiškėjai MB „Administratorė“ ir V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą ir tenkinti MB „Administratorė“ ir V. J. skundą.

23. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Elgesio kodekso 11.4.1. ir 11.4.4. punktų, įtvirtinančių sąžiningumo principą, turinį. Sistemiškai aiškinant šią teisės normą, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog administratorius pažeidžia sąžiningumo principą ir tokiu būdu atliko teisės pažeidimą, turi egzistuoti šių sąlygų visetas: 1) turi būti atliekami teisėti veiksmai ir 2) tokie veiksmai turi būti nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu. Pareiškėjų teigimu, nebuvo išpildyta privalomųjų sąlygų visuma, sudaranti pagrindą konstatuoti sąžiningumo principo pažeidimą. Nagrinėjamu atveju darbuotojai – fiziniai bankroto administratoriai buvo įdarbinti ne dėl atrankos rodiklių pagerinimo, o dėl bankroto procedūrų vykdymo ir pačios Tarnybos valdomojoje sistemoje jie nebuvo nurodyti įgaliotais asmenimis vykdyti Administratoriui paskirtų juridinių asmenų bankroto procedūrų tik dėl pačios sistemos trūkumų.

24. Pareiškėjai pažymi, jog tam, kad būtų galima konstatuoti Elgesio kodekso 11.4.1. ir 11.4.4. punktų pažeidimą bei už jo pažeidimą taikyti drausminę nuobaudą, privaloma vienareikšmiškai nustatyti akivaizdų ir šiurkštų teisės (šiuo atveju – sąžiningumo principo) pažeidimą. Pareiškėjų teigimu, teisės aktai neriboja juridinio bankroto administratoriaus įgalioto asmens paskyrimo proceso, nenustato, jog vienas iš darbuotojų ir / ar vadovas negali administruoti / būti įgaliotu visų juridiniam asmeniui priskirtų bankroto procedūrų ir nereglamentuoja, kaip juridinis bankroto administratorius gali paskirstyti kiekvieną juridinių asmenų bankroto procedūrų atlikimą.

25. Administratorius pažymi, kad jo įdarbinti darbuotojai – fiziniai bankroto administratoriai atliko įprastus bankroto proceso veiksmus, kurie buvo deleguoti bendrovės vadovo, visi Administratoriaus darbuotojai – fiziniai bankroto administratoriai veikė Administratoriaus išduoto įgaliojimo pagrindu, kuriame nustatytos jų darbo funkcijos ir mastas, o konkrečios funkcijos ir / ar darbai buvo nustatomi pagal poreikį ir atskirą pavedimą.

26. Pareiškėjai nurodo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą, jog darbuotojai – fiziniai bankroto administratoriai neadministravo Administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų ir buvo priimti į darbą kitais nei darbo sutartyje nurodytais tikslais. Priešingai – į bylą pateikti Administratoriaus išduoti įgaliojimai vienareikšmiškai paneigia šį teiginį.

27. Vien darbuotojų – fizinių bankroto administratorių nurodymas įgaliotais asmenimis negali paneigti ir nepaneigia paties fakto, kad Administratoriaus darbuotojai – fiziniai bankroto administratoriai realiai atliko darbo funkcijas ir vykdė bankroto procedūras bei būtent dėl to, o ne dėl statistinių rodiklių pagerinimo buvo sudarytos darbo sutartys.

28. Pareiškėjų teigimu, esant nepaneigtam faktui, kad Administratoriaus darbuotojai atliko Administratoriui priskirtų bankrutuojančių / bankrutavusių įmonių procedūras, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Administratorius nepiktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, o siekė kuo efektyvesnio paskirtų juridinių asmenų bankroto procedūrų vykdymo, bei remiantis tuo, kad Administratoriaus veiksmai buvo susiję su bankroto procedūrų vykdymu, akivaizdu, kad viena iš būtinųjų sąlygų, įtvirtintu Elgesio kodekso 11.4.1. punkte yra neįrodyta, o Tarnybos nustatyti Administratoriaus veiksmai neatitinka teismu praktikoje įtvirtinto akivaizdaus ir šiurkštaus pažeidimo sudėties.

29. Duomenų teikimo taisyklių nuostata, susijusi su besąlygiška bankroto administratorių pareiga pranešti Tarnybai apie darbo sutarties su darbuotoju – fiziniu bankroto administratoriumi sudarymą, nebuvo ir iki šiol nėra pakeista. Tarnyba, prieštaraudama pačios priimtoms ir galiojančioms Duomenų teikimo taisyklėms, retrospektyviai, t. y. tik priėmus Įsakymą, išaiškino bankroto administratoriams, kad Tarnybai reikia pranešti apie įdarbinimą tik tokių darbuotojų – fizinių bankroto administratorių, kurie paskirti įgaliotais asmenims.

30. Nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojus Elgesio kodekso pakeitimui, kuriuo buvo išplėstas sąžiningumo principo turinys, Tarnyba ne tik kad nepateikė jokių šios teisės normos išaiškinimų, tačiau ir Administratoriui pranešus priimtus darbuotojus, nenurodė, kad toks Administratoriaus elgesys gali neatitikti Elgesio kodekso turinio, taip pat nereikalavo jokių paaiškinimų dėl priimtų darbuotojų, nesiaiškino, ar darbuotojai – fiziniai bankroto administratoriai realiai atlieka bankroto administravimo funkcijas, nors pati Tarnyba tvarkė ir tvarko Administratoriaus darbuotojų – fizinių bankroto administratorių sąrašą. Taigi priežiūrą vykdantis subjektas (pati Tarnyba) neįgyvendino VAĮ reikalavimų ir Administratoriaus tariamai padarytas teisės pažeidimas buvo nustatytas Tarnybai iki tol net nesuformavus jokių metodinių išaiškinimų, kurių reikalauja VAĮ teisės normos.

31. Pareiškėjų teigimu, Įsakymu konstatuoti teisės pažeidimai buvo nedelsiant ištaisyti, todėl poveikio priemonių tikslai yra pasiekti, o teisės pažeidimas padarytas nesant draudimo įdarbinti darbuotojus – fizinius bankroto administratorius ir Tarnybai nesuformavus jokių metodinių išaiškinimų šiuo klausimu. Taigi šių aplinkybių pagrindu akivaizdu, kad, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, Administratoriaus veiksmai nelaikytini piktybiškais ir sąmoningais, atitinkamai ultima ratio (paskutinė priemonė) priemonės – įspėjimai pareiškėjams buvo skirti visiškai neproporcingai ir neadekvačiai susiklosčiusių aplinkybių kontekste.

32. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams.

34. Elgesio kodeksas nėra taikomas tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o apskritai visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, taip pat ir veiklai, susijusiai su dalyvavimu atrankoje.

35. MB „Administratorė“ dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais (šio fakto, kad 7 priimti bankroto administratoriai pagerina atrankos rodiklius, apeliaciniame skunde neneigia ir pareiškėjai), įgyja pranašumą prieš kitus dalyvaujančius atrankoje administratorius. Taigi, atsižvelgiant į tai, esamoje situacijoje, akivaizdu, kad, skirtingai nei bando įrodyti pareiškėjai, patikrinimo metu Tarnyba ištyrė visas patikrinimui reikšmingas aplinkybes, rėmėsi objektyviais įrodymais (faktais), susiejo minėtas aplinkybes su konkrečiomis teisės normomis bei dėl jų pateikė motyvus, todėl pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeistas tiek Elgesio kodekso 11.4.1 punktas, tiek ir 11.4.4 punktas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas neapsiribojo tik formaliu ir selektyviu nustatymu, o bylą išnagrinėjo ištyręs visų objektyvių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą bei šių aplinkybių visumą susiejo su ginčui aktualiomis su teisės normomis.

36. Atsakovas pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, MB „Administratorė“, savo srities profesionalė, kuriai teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, kuri savo veikloje taip pat privalo veikti sąžiningai, turėjo numatyti tokių savo veiksmų pasekmes ir suprasti, kad savo veiksmais ji pažeidžia draudimo piktnaudžiauti teise principą. Šiuo atveju, MB „Administratorė“ priimdama 7 bankroto administratorius kitoms darbinėms funkcijoms atlikti (nors įdarbino juo kaip bankroto administratorius), o ne gautų įmonių bankroto procesams administruoti, turėjo suprasti, kad tokiais savo veiksmai dirbtinai pakėlė savo atrankos rodiklius programoje, todėl pasielgė nesąžiningai kitų bankroto administratorių atžvilgiu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybė, jog Tarnyba nebuvo pateikusi jokio oficialaus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų išaiškinimo, niekaip nėra susijusi su MB „Administratorė“ keliamais reikalavimais ir jų pareigų laikymųsi, todėl neturi būti vertinama sprendžiant Įsakymo ir teismo sprendimo panaikinimo klausimą.

37. Pareiškėjų apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, jog įspėjimai pareiškėjams buvo paskirti visiškai neproporcingai ir neadekvačiai susiklosčiusių aplinkybių kontekste, atsakovas laiko nepagrįstais, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame MB „Administratorė“ veiklos patikrinime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-405 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams MB „Administratorė“ ir V. J. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjams paskirtos nuobaudos – įspėjimai, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti Įsakymo, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

40. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjų skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

42. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš Sąrašo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – Programa), sukurta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (Atrankos taisyklės). Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus ir į Sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas.

43. Administratorių darbo krūvis apskaičiuojamas pagal Atrankos taisyklių 21 punkto nuostatas. Atrankos taisyklių 21.1. punkte nustatyta, kad darbo krūvis – Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (FASĮS). Laikoma, kad įmonės administratorius administruoja tokio atrankinio dydžio įmonę, kokiai jis buvo atrinktas ir paskirtas. Nustatant Atrankos taisyklių 30 punkte nurodytą atrankos koeficientą ir tikrinant, ar administratoriaus FASĮS neviršija pagal Atrankos taisyklių 25 punktą nustatytos aktualios grupės leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus ribos (toliau – grupės LASĮS riba), taikomas: fizinio asmens darbo krūvis – visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma (Atrankos taisyklių 21.1.1.punktas); juridinio asmens darbo krūvis – juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (toliau visi kartu – darbuotojai administratoriai), darbo krūvių, apskaičiuotų Atrankos taisyklių 21.1.1 punkte nustatyta tvarka, suma, padalyta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus (Atrankos taisyklių 21.1.2. punktas). Kiekvienam administratoriui nustatoma administratoriaus patirtį ir jo darbo kokybę parodančių kriterijų bendra reikšmė – leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius (LASĮS) (Atrankos taisyklių 24 punktas). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad apskaičiuojant įmonių administravimo paslaugas teikiančio juridinio asmens darbo krūvį, svarbus kriterijus yra visų turinčių teisę teikti administravimo paslaugas juridinio asmens darbuotojų skaičius, kuris tiesiogiai lemia bankroto administratorių atrankos kriterijus ir atrankos rezultatus.

44. ĮBĮ 11 straipsnio 41 dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti.

45. Pagal Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktą juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ĮBĮ nustatyta tvarka, Tarnybai teikia pranešimą: per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo su fiziniu asmeniu, įgijusiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, ir (ar) darbuotoją, kuriam, pripažinus jo profesinę kvalifikaciją Įmonių bankroto įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 119 straipsnyje nustatyta tvarka, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikta laikinai arba įsisteigus Lietuvos Respublikoje, nurodydami asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį, darbo sutarties numerį ir datą, priėmimo ir (ar) atleidimo datą. Duomenų teikimo taisyklių 5.2 punkte nustatyta, kad tokiu pranešimu Tarnybai teikiama informacija apie bankroto administratoriaus – juridinio asmens darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę paskyrimą (pakeitimą) nurodydamas šio asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį ir paskyrimo (pakeitimo) datą – per 5 darbo dienas nuo darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę, paskyrimo ar pakeitimo dienos. Tarnybai pateikti duomenis pagal Duomenų teikimo taisyklių 12 punktą įvedami į Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (ĮRBIS) ir paskelbiami Tarnybos interneto svetainėje.

46. Apeliacinio skundo argumentai, kad Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktas nebuvo aiškus, o išaiškinimas dėl šio punkto suformuotas tik po nuobaudų bankroto administratoriams paskyrimo, be to, pateiktas išaiškinimas neatitinka teisės akto normos, teisėjų kolegijos vertinami kritiškai ir atmetami kaip nepagrįsti. Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktas (žr. šios nutarties 45 p.) yra aiškus ir nedviprasmiškas, o duomenų teikimo paskirtis yra nustatyti fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus. Be kita ko, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į Tarnybą dėl Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punkto ir / ar susiklosčiusios situacijos (kaip reikia informuoti apie priimtus į darbą bankroto administratorius, kai jie nevykdys tokių funkcijų) išaiškinimo (konsultacijos), o Tarnybą būtų atsisakiusi tokią metodinę pagalbą suteikti.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracinę bylą ir aiškindamas anksčiau aptartas teisės aktų nuostatas, be kita ko nurodė, kad Duomenų teikimo taisyklių pagrindu Tarnybai teikiami duomenis būtent apie fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus, nėra privaloma nutraukti darbo sutartis, o žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys bankroto administravimo funkcijų, o atliks kitas, palaikančias administravimo funkcijas, užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą (žr., pvz., 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021).

48. Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusio Elgesio kodekso nuostatomis, laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi nesiimti veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.); nesiimti veiksmų, kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).

49. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad MB „Administratorė“ 2018 m. gruodžio 7 d. įdarbino 7 fizinius asmenis, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, išdavė jiems įgaliojimus, suteikiančius teisę atlikti Administratoriaus administruojamų bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių bankroto proceso veiksmus. Tačiau Tarnybai atlikus neplaninį Administratoriaus patikrinimą nustatyta, kad šie 7 darbuotojai neadministravo jokių bankroto administratoriui MB „Administratorė“ paskirtų įmonių bankroto procesų.

50. Administratoriaus darbuotojų skaičius turėjo įtakos bankroto administratorių atrankose. Atitinkamai, įdarbindamas 7 darbuotojus, kurie realiai neadministravo paskirtų įmonių bankroto procesų, Administratorius dirbtinai ir nesąžiningai pagerino MB „Administratorė“ rodiklius atrankose ir įgijo pranašumą, kadangi šie pagerinti rodikliai leido dalyvauti atrankose ir būti atrinktu.

51. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Administratorius, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d., buvo atrinktas 8 mažų įmonių bankroto procesų atrankoje ir teismų paskirtas administruoti 6 mažų įmonių bankroto procesus, o eliminavus MB „Administratorė“ darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) pareiškėjui paskirtų įmonių bankroto procesų, pasikeistų MB „Administratorė“ eiliškumas tarp dalyvaujančių atrankoje.

52. Taigi darbuotojų skaičius turėjo įtakos bankroto administratorių atrankų, kuriose dalyvavo MB „Administratorė“, procesui, kai vien tik dėl darbuotojų skaičiaus MB „Administratorė“, palyginus su kitais atrankose dalyvavusiais subjektais, turėjo ženkliai pagerintus atrankos rodiklius, kas turėjo įtakos ne tik pareiškėjo, bet ir kitų atrankose dalyvavusių subjektų rezultatams šiose atrankose. Taigi nustatytas pažeidimas yra akivaizdus, kadangi jis sukėlė realias pasekmes.

53. Įvertinusi anksčiau išdėstytas nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų padarytas pažeidimas yra akivaizdus, darantis žalą administratoriaus profesijos prestižui ir visam bankroto procesui bei bankroto administratorių atrankai. Todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, dėl nepagrįstai nustatyto Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimo ir jo mažareikšmiškumo, atmetami kaip nepagrįsti.

54. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tai, jog tokio pobūdžio veiksmai, kuriais pagerinami FASĮS ir LASĮS rodikliai ir įmonės atrankiniai rodikliai bendrame bankroto administratorių atrankos sąraše, reiškia nesąžiningą elgesį Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų prasme, sudaro pakankamą pagrindą skirti nuobaudą konstatuota nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-520/2021; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1317-968/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1664-629/2021).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

57. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų mažosios bendrijos „Administratorė“ ir V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė