2017-07-28 Nr. AB-14526-3-61-3-02951-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1276-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02951-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Vilniaus RAAD) pateikti į bylą su pertvarkymo procesu susijusius dokumentus; 2) pripažinti Vilniaus RAAD neveikimą neteisėtu neteikiant informacijos pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. balandžio 10 d. ir 2015 m. gegužės 18 d. raštuose išdėstytus prašymus; 3) įpareigoti Vilniaus RAAD atšaukti darbuotojams įteiktus pranešimus dėl galimo atleidimo nuo 2015 m. birželio 1 d.; 4) įpareigoti Vilniaus RAAD įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrą įstatymo nustatyta tvarka; 5) įpareigoti Vilniaus RAAD informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą; 6) įpareigoti Vilniaus RAAD išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. reikalavimą Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir PSĮ) nustatyta tvarka (b. l. 14–16).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vilniaus RAAD naikinamas didelis skaičius pareigybių, mažiausiai 17 darbuotojų buvo įteikti įspėjimo lapeliai. Pasak pareiškėjo, Vilniaus RAAD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 1301 straipsnio nuostatomis, turėjo informuoti apie grupės darbuotojų atleidimą Vilniaus darbo biržą, tačiau to nepadarė, todėl darbuotojų atleidimas yra negalimas. Be to, Vilniaus RAAD nevykdė informavimo ir konsultavimo pareigos nei su darbuotojų atstovais (pareiškėju), nei darbuotojų susirinkime, t. y. pažeidė DK 47 straipsnį. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. vasario 26 d. raštu kreipėsi į Vilniaus RAAD, prašydamas surengti susitikimą problemų aptarimui. Pareiškėjas 2015 m. kovo 4 d. raštu dar kartą kreipėsi į Vilniaus RAAD, prašydamas pateikti informaciją apie naikinamų ir steigiamų pareigybių skaičių bei informaciją apie tai, kokie reikalavimai yra naujai steigiamoms pareigybėms. Vilniaus RAAD į minėtą raštą atsakė 2015 m. kovo 27 d. raštu, tačiau nenurodė, kokie nustatyti reikalavimai naujai steigiamoms pareigybėms. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2015 m. balandžio 10 d. dar kartą kreipėsi į Vilniaus RAAD, prašydamas suteikti šią informaciją. Vilniaus RAAD atsakė 2015 m. gegužės 11 d. raštu, nurodydamas, kad su visais dokumentais galima susipažinti atvykus. 2015 m. gegužės 18 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus RAAD, prašydamas atšaukti įteiktus įspėjimo lapelius ir įvykdyti įstatymais nustatytas pareigas. Šio rašto Vilniaus RAAD neišnagrinėjo iki 2015 m. gegužės 28 d., todėl buvo pažeistas PSĮ 18 straipsnis.

Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 53–57).

Vilniaus RAAD paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. D1-49 patvirtinta nauja Vilniaus RAAD administracijos struktūra, vietoje Teisės ir personalo bei Bendrųjų reikalų skyrių įsteigti Administracinių bylų nagrinėjimo ir Administravimo bei teisės skyriai, o vietoje Mokesčių kontrolės skyriaus įsteigtas Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius. Įspėtieji apie struktūrinius pertvarkymus darbuotojai ir valstybės tarnautojai nuo 2015 m. birželio 1 d. buvo perkelti į analogiškas pareigybes, įsteigtas naujuose skyriuose. Taigi, darbuotojų skaičius nebuvo sumažintas, darbuotojai nebuvo atleisti, keitėsi tik skyrių pavadinimai ir funkcijų pasiskirstymas struktūriniuose padaliniuose. Vilniaus RAAD neplanuojant atleisti darbuotojų, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytų DK nuostatų. Apie vykdomus pertvarkymus Vilniaus RAAD yra ne kartą teikęs informaciją visuotiniuose darbuotojų susirinkimuose (2014 m. spalio 31 d., 2015 m. birželio 5 d.), todėl su tuo susijusios DK nuostatos nebuvo pažeistos. Vilniaus RAAD atsiliepime taip pat paaiškino, kad į visus pareiškėjo 2015 m. kovo 4 d. rašte pateiktus klausimus atsakė 2015 m. kovo 27 d. raštu, paaiškindamas, kad darbuotojams yra pasiūlytos naujos pareigybės, kurioms yra nustatyti analogiški kaip ir naikinamų pareigybių reikalavimai. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 10 d. raštu paprašė konkretesnės informacijos, nurodydamas itin didelės apimties nebaigtinį sąrašą prašomos pateikti informacijos, susijusios ne tik su pareiškėjo nariais. Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 11 d. raštu paprašė pareiškėjo atstovą atvykti ir vietoje susipažinti su visais dokumentais. Vilniaus RAAD nurodė, kad 2015 m. gegužės 18 d. raštu pareiškėjas prašė išnagrinėti rašte keliamus reikalavimus, dalyvaujant pareiškėjo deleguotiems atstovams, tačiau pats pareiškėjas neužtikrino tokių atstovų dalyvavimo, rašte nurodytu telefonu niekas neatsiliepė. Pareiškėjas, nepasibaigus rašto išnagrinėjimui nustatytam 10 dienų terminui, kreipėsi į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 87–92).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje yra kilęs dėl galimo Vilniaus RAAD neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus. Teismas konstatavo, kad Vilniaus RAAD veikė sąžiningai, bendradarbiavo su pareiškėju, atsakė į visus pareiškėjo skunde paminėtus raštus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčijo darbuotojų perkėlimo nuo 2015 m. birželio 1 d. į naujas pareigas, nenurodė argumentų, kodėl turėtų būti atšaukti įspėjimo lapeliai dėl galimo atleidimo nuo 2015 m. birželio 1 d.

Teismas, vadovaudamasis PSĮ 18 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad įstatymų leidėjas numatė bendradarbiavimo procedūrą, t. y. profesinės sąjungos reikalavimų nagrinėjimą dalyvaujant profesinės sąjungos atstovams. Nors atsakovas per įstatymų nustatytą terminą nepateikė pareiškėjui atsakymo į 2015 m. gegužės 18 d. raštą Nr.LAA17-49(15), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė gauti rašte prašomą informaciją. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus RAAD veikė sąžiningai, bendradarbiavo su pareiškėju, atsakė į visus pareiškėjo skunde paminėtus raštus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nepagrindė aplinkybės, jog Vilniaus RAAD darbuotojus buvo planuojama atleisti ar jie buvo atleisti, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus RAAD informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad į pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. rašte keltus reikalavimus atsakovas išnagrinėjo ir atsakė 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-1462, kurio pareiškėjas neskundžia. Pagrindo įpareigoti Vilniaus RAAD pakartotinai atsakyti į pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. raštą, nėra. Tokio reikalavimo tenkinimas nebesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Dėl analogiškų priežasčių, teismo nuomone, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrą įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, konstatuojant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į informavimą ir konsultavimą, pažeistos DK 47 ir 1301 straipsnių nuostatos (b. l. 95–99). Pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo nauju sprendimu įpareigoti Vilniaus RAAD pašalinti padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes ir teisėtus sąžiningų trečiųjų asmenų interesus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas išnagrinėjo bylą remdamasis netinkamomis materialinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymu), nors turėjo vadovautis išimtinai DK ir PSĮ nuostatomis.

2. Pareiškėjui buvo svarbu raštu gauti visą prašomą informaciją apie steigiamas naujas pareigybes, šių pareigybių aprašymus (atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus), nes labai svarbu, kad naujų pareigybių aprašymuose nustatyti reikalavimai atitiktų vykdomas funkcijas (nebūtų pertekliniai), o tarnautojams būtų sudaroma reali galimybė eiti pareigas.

3. DK imperatyviai draudžia nutraukti darbo santykius su darbuotojais, kai nėra pranešta apie grupės atleidimą darbo biržai. Teismas nepagrįstai vertino darbuotojams įteiktus pasiūlymus eiti kitas pareigas kaip panaikinančius Vilniaus RAAD pareigą pranešti darbo biržai apie darbuotojų grupės atleidimą.

4. Vilniaus RAAD pažeidimai (nevykdyta informavimo ir konsultavimo pareiga, neinformuota darbo birža, įspėjimai apie atleidimą įteikti pažeidžiant DK 1301 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, darbo santykiai einamose pareigose nutraukti pažeidžiant DK 1301 straipsnio 4 dalį) sukėlė neigiamas pasekmes tiek pareiškėjui (pažeistos darbuotojų atstovo teisės į informavimą ir konsultavimą), tiek ir patiems darbuotojams (tarnautojams), nesudarant galimybių pasinaudoti įstatymo leidėjo nustatytomis papildomomis galimybėmis (teritorinei darbo biržai pasiūlius persikvalifikuoti ar įsidarbinti kitoje darbo vietoje).

Vilniaus RAAD atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 107–113). Atsiliepimas grindžiamas argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą, ir šiais papildomais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė norminius teisės aktus ir, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsižvelgė į pareiškėjo teisinio statuso specifiką. Teismas pagrįstai konstatavo, kad materialinių prielaidų ginti įstatymo saugomą interesą nagrinėjamu atveju nenustatyta.

2. Nei darbuotojai, nei pareiškėjas neskundė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sprendimų, kuriais pakeista Vilniaus RAAD struktūra, taip pat neskundė Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymų, kuriais konkretūs darbuotojai ir valstybės tarnautojai nuo 2015 m. birželio 1 d. perkelti į įsteigtus naujus skyrius. Priešingai, darbuotojai ir valstybės tarnautojai išreiškė savo valią ir priėmė pasiūlymus būti perkelti į analogiškas pareigas naujuose skyriuose, kuriuose dirba iki šiol. Neginčijus šių Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymų, pareiškėjo reikalavimai yra betiksliai.

3. Vilniaus RAAD, atsižvelgdamas į pareiškėjo reikalavimus, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), prašydamas konsultacijos, ar šiuo atveju reikėjo informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą. VDI 2015 m. birželio 18 d. rašte nurodė, kad reorganizuojant įstaigą ir darbuotojus perkeliant dirbti į kitą juridinį asmenį, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimą teikti nereikia.

4. Vilniaus RAAD teikė pareiškėjui visą prašomą informaciją, o kilus neaiškumų dėl prašomos informacijos apimties, kvietė pareiškėjo atstovus atvykti ir susipažinti su visa juos dominančia informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga kelia ginčą dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėto atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento neveikimo ir (ar) atsisakymo atlikti veiksmus, vykdant Vilniaus RAAD struktūros pertvarkymą (organizacinės veiklos pakeitimus).

Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Su veiksmingos asmens teisminės gynybos principu susijusio požiūrio laikosi ir administraciniai teismai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atitinkamai, skundo dėl teisinių pasekmių nesukeliančio akto ar veiksmo nenagrinėjimas nepažeistų veiksmingos teisminės gynybos principo, nes jis spręstų klausimą, kuris nelemia asmens pažeistos teisės gynimo. Tokiais atvejais taip pat nėra pažeidžiama ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, nes, kaip jau buvo minėta, ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes. Taigi, kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, t. y. į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti. Be to, pažeistos teisės teismo turi būti ginamos realiai ir veiksmingai.

Pareiškėjas, kreipdamasis teisminės gynybos, pirmosios instancijos teisme prašė įpareigoti Vilniaus RAAD: 1) atšaukti darbuotojams įteiktus pranešimus dėl galimo atleidimo nuo 2015 m. birželio 1 d.; 2) įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrą įstatymo nustatyta tvarka; 3) informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą; 4) išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. reikalavimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, manydamas, jog Vilniaus RAAD pažeidžia tam tikras Darbo kodekso nuostatas, 2015 m. gegužės 18 d. reikalavimu Nr. LAA17-49(15) „Dėl įstatymo pažeidimų pašalinimo“ (toliau – Reikalavimas) kreipėsi į Vilniaus RAAD, prašydamas: 1) panaikinti (atšaukti) darbuotojams įteiktus įspėjimo lapelius; 2) pašalinti nurodytus įstatymų pažeidimus, susijusius su informavimo ir konsultavimo pareigomis, teritorinės darbo biržos informavimu apie grupės darbuotojų atleidimą ir kt. Iš Reikalavimo turinio matyti, kad jame buvo keliami iš esmės tokie pat reikalavimai, kurių įpareigojimo, nesulaukęs Vilniaus RAAD atsakymo, pareiškėjas prašė teismo. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas taip pat pažymėjo, kad į teismą kreipėsi dėl Reikalavimo neišnagrinėjimo, t. y. dėl Vilniaus RAAD neveikimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.

Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad ši nuostata išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas). Taigi, profesinės sąjungos funkcija teisme ginti įstaigos darbuotojus (ne atstovauti konkrečius savo narius) pasižymi tam tikra specifika, nes profesinės sąjungos tokios gynybos į teismą gali kreiptis ne bet kaip ir bet kada, o tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais.

Pareiškėjas savo teisę ginčyti Vilniaus RAAD neveikimą grindžia PSĮ 18 straipsniu, kuriame nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, profesinė sąjunga šiuo pagrindu turi teisę kreiptis į teismą dviem atvejais: pirma, jei darbdavys laiku neišnagrinėja profesinės sąjungos reikalavimo; antra, jei darbdavys atsisako patenkinti profesinės sąjungos reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą tiek prašydamas įpareigoti Vilniaus RAAD išnagrinėti pareiškėjo Reikalavimą, tiek ir prašydamas įpareigoti Vilniaus RAAD patenkinti Reikalavime išdėstytus prašymus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Reikalavimas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės jau buvo išnagrinėtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. vyko Vilniaus RAAD ir pareiškėjo atstovų bendras posėdis, kurio pirmasis darbotvarkės klausimas buvo Reikalavimo nagrinėjamas. Posėdžio metu nutarta iki 2015 m. rugsėjo 18 d. pateikti pareiškėjo atstovams iki 2015 m. birželio 1 d. ir po 2015 m. birželio 1 d. galiojusio pareigybių sąrašo išrašą su pažymėtais laisvais etatais; nuo 2015 m. birželio 1 d. naikintų ir 2015 m. birželio 1 d. įsteigtų pareigybių aprašymus; šiuo metu galiojančio pareigybių sąrašo išrašą. Kitoje dalyje reikalavimai buvo aptarti. Pareiškėjui įteiktas Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. birželio 18 d. raštas „Dėl reorganizacijos“ (kuriame nurodyta, kad reorganizuojant įmonę darbo santykiai su darbuotojais tęsiami, t. y. darbo sutartys su darbuotojais nėra nutraukiamos – jos modifikuojamos, įrašant pakitusį darbdavį) ir, atsižvelgiant į šią aplinkybę, pareiškėjo atstovai patikslino poziciją dėl reikalavimo informuoti teritorinę darbo biržą dėl 2016 m. sausio 1 d. reorganizacijos. Pareiškėjui įteiktas 2015 m. gegužės 29 d. raštas „Dėl pareigybių sąrašo projekto pateikimo“.

Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-1462 „Dėl reikalavimo“ atsakė į pareiškėjo Reikalavimą. Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus RAAD pareiškėjo Reikalavimą gavo 2015 m. gegužės 19 d., o jį atsakė tik 2015 m. rugsėjo 18 d., pripažintina, kad PSĮ 18 straipsnyje nustatytas 10 dienų terminas reikalavimams išnagrinėti šiuo atveju buvo praleistas, tuo pažeidžiant PSĮ 18 straipsnio nuostatas, bei gero viešo administravimo, atsakingo valdymo principus. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nors ir pavėluotai, vis dėlto Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-1462 „Dėl reikalavimo“ į pareiškėjo Reikalavimą buvo atsakyta.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus RAAD išnagrinėti Reikalavimą teismo buvo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėtina taip pat ir tai, kad Reikalavimas buvo išnagrinėtas, kaip to reikalauja PSĮ 18 straipsnis, dalyvaujant reikalavimus pateikusio asmens (pareiškėjo) atstovams (nagrinėjant Reikalavimą dalyvavo net trys pareiškėjo atstovai).

Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Įstatyme nustatyti darbdavio pareigos numatomo grupės darbuotojų atleidimo atveju konsultuotis su darbuotojų atstovais pažeidimo padariniai – draudimas nutraukti darbo sutartį (DK 1301 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad bendriausia prasme konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas (nesilaikymas) būtų pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu būtų nustatyta, jog konsultacijų su darbuotojais nesurengimas ar surengimo tvarkos pažeidimas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. D1-49 buvo patvirtinta Vilniaus RAAD administracijos struktūra bei schema, įsigaliojusi nuo 2015 m. birželio 1 d. Nuo šios datos dalis skyrių panaikinta, ir vietoje jų įsteigti kiti skyriai. Naikinamų skyrių darbuotojams ir valstybės tarnautojams buvo įteikti pranešimai dėl pareigybių panaikinimo. Vilniaus RAAD vadovo 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. VR-P-79 ir 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. VR-P-92 visi įspėti apie struktūrinius pertvarkymus darbuotojai ir valstybės tarnautojai nuo 2015 m. birželio 1 d. perkelti į to paties lygio ir tos pačios kategorijos pareigybes, įsteigtas naujuose skyriuose. Tad sutiktina su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamo ginčo metu galiojančių įspėjimo lapelių nėra, pareiškėjo nurodyta Vilniaus RAAD reorganizacija įvykusi.

Pareiškėjas taip pat nepaneigė atsakovo teiginių, kad Vilniaus RAAD apie vykdomus pertvarkymus, reorganizacijos procesą ne kartą teikė informaciją tiek struktūrinių padalinių vadovų, tiek ir visuotiniuose darbuotojų susirinkimuose, be kita ko 2014 m. spalio 31 d. dalyvaujant profsąjungos atstovams.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas, gavęs 2015 m. balandžio 10 d. pareiškėjo raštą su prašymu pateikti su numatomais pertvarkymais susijusią informaciją, kvietė pareiškėją (jo atstovus) atvykti į Departamentą jam patogiu laiku ir susipažinti su visais jį dominančiais dokumentais, tačiau pareiškėjas į kvietimą nereagavo. Vilniaus RAAD 2015 m. birželio 18 d. raštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu paskirti įgaliotą atstovą Reikalavimo nagrinėjimui. Rašte, be kita ko, nurodė, kad Reikalavime nurodytu rengėjo telefonu niekas neatsiliepia. Šiame kontekste akcentuotina, kad Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog ne tik darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiaudami savo teise, bet taip turi elgtis ir darbuotojų atstovai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi bylai reikšmingas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad dalis pareiškėjo skundo reikalavimų (dėl informacijos apie struktūrinius pertvarkymus Vilniaus RAAD pateikimo), nors ir pavėluotai, buvo įvykdyta, ką pripažįsta ir pareiškėjas. Kokių konkrečiai duomenų atsakovas nepateikė, nors jų buvo prašyta, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė. Be to, Vilniaus RAAD direktoriui priėmus anksčiau minėtus 2015 m. balandžio 29 d. ir 2015 m. gegužės 27 d. įsakymus dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, perkėlimo, pareiškėjo skunde nurodytos Profesinių sąjungų įstatyme ir Darbo kodekse numatytos procedūros (jei jos ir buvo pažeistos) teisiškai tapo nebegalimos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui neginčijant Vilniaus RAAD įsakymų, materialinių teisinių prielaidų ginti pareiškėjo, jo nuomone, pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pareiškėjo prašomų faktų, susijusių su teisinių pasekmių nebesukeliančių administracinių veiksmų (ne)teisėtumu, konstatavimas nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Apeliaciniu skundu pareiškėjas abstrakčiai prašė priimti naują sprendimą įpareigoti Vilniaus RAAD pašalinti padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes ir teisėtus sąžiningų trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina, kad tik tiksli reikalavimų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Teismui reiškiamas reikalavimas turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (LVAT 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos dalyku negali būti skundo reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti ginčą, bylos dalyku taip pat negali būti skundo reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo (LVAT 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010). Apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra administracinės bylos nagrinėjimo tęsinys ar pakartotinis bylos nagrinėjimas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina jau priimto teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė