2024-03-06 Nr. AB-3915-3-61-3-02426-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-118-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02426-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, E. R. Ž., R. Ž.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. AP3E-1495 „Dėl prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti (gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybai) nurodytame žemės sklype.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus objektui: „Ūkininko sodyba: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektas“. Pareiškėjas mano, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš jo teksto (įskaitant ir pridėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) išaiškinimą) nėra aišku, kodėl pareiškėjo pateikta ūkininko sodybos statybos schema (toliau – Schema) negali būti prilyginta kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ir (ar) kodėl jos duomenys nebuvo perkelti į Savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialųjį planą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nenurodė, kokių faktinių aplinkybių ir teisės nuostatų pagrindu jis nusprendė, jog pareiškėjo pateikta Schema buvo parengta nesilaikant žemės valdos projektų rengimui nustatytos tvarkos, nenurodė, kokių konkrečiai teisės normų Schema neatitinka. Pareiškėjui neaišku, kuo konkrečiai yra netinkami jo pateikti dokumentai, kaip juos reikėtų (jeigu reikėtų) ištaisyti.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas nėra pagrįstas tinkamomis teisės normomis. Pasak pareiškėjo, jo turima Schema buvo parengta teisėtai, yra užbaigta ir sukėlė atitinkamas teisines pasekmes – teisę jos pagrindu pradėti statybos procedūras pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1608), kurio pagrindu Schema buvo parengta, 2008 m. liepos 4 d. neteko galios, pareiškėjo vertinimu, Schemos nepadarė negaliojančia.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia jo teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes jis parengė (užsakė, kad kvalifikuoti specialistai parengtų) Schemą pagal jos rengimo metu galiojusį Nutarimą Nr. 1608, kuris nebuvo pripažintas neatitinkančiu aukštesnės galios teisės aktų. Nutarimo Nr. 1608 pagrindu kompetentingi pareigūnai atliko atitinkamus konkrečias teisines pasekmes sukėlusius veiksmus (suderinimus, duomenų įtraukimą į Savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialųjį planą Nr. T00074183). Todėl pareiškėjas įgijo subjektinę teisę savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype organizuoti ir pradėti statybas Schemos pagrindu, dėl to nėra jokių pagrindų tokiai pareiškėjo teisei pasibaigti.

5. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas teigė, kad Sprendime yra nurodyta, jog pagal Statybų privačioje žemėje reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (toliau – Statybų privačioje žemėje reglamentas), Schema nėra teritorijų planavimo dokumentas (žemėtvarkos planavimo dokumentas). Rengiant Schemą nebuvo laikomasi teritorijų planavimo dokumento rengimui reikalingų procedūrų – rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog Schema būtų patvirtinta ir įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl negali būti prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos dokumentui. Atsakovas akcentavo, kad Sprendime aiškiai nurodyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalimi, negalima Schemos pagrindu pareiškėjui išduoti specialiųjų reikalavimų.

7. Atsakovas nurodė kad pareiškėjas tik 2022 m. balandžio 19 d. kreipėsi dėl specialiųjų reikalavimų ūkininko sodybai įkurti – gyvenamajam namui ir pagalbiniams pastatams statyti, t. y. praėjus daugiau kaip 15 metų nuo Schemos parengimo. Pasak atsakovo, teisėtų lūkesčių principas turi būti derinamas ir su kitais teisėtumo, protingumo, sąžiningumo principais, todėl neturėtų būti suabsoliutintas ir egzistuoti nuolat. Pareiškėjas, 2006–2007 m. iniciavęs Schemos rengimą, po to, kai ji 2007 m. buvo suderinta, per protingą laiką turėjo kreiptis dėl statybos leidimo gavimo. Šiuo atveju Savivaldybė negali išduoti pareiškėjui specialiųjų reikalavimų, o vėliau ir statybos leidimo, nes toks statybos leidimas prieštarautų Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 daliai ir pažeistų teisėtumo principą.

8. Atsakovas teigė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. P2-1359 „Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių stebėsenos“ buvo sudaryta darbo grupė Trakų rajono bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitai rengti. Savivaldybės administracijos direktorius įpareigojo uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Urbanistika“ parengti Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą (toliau – Ataskaita). UAB „Urbanistika“ 2015 m. parengė ir pateikė Savivaldybei Ataskaitą, kuri Savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. S1-159 „Dėl pritarimo Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2009 – 2015 metų ataskaitai“ buvo patvirtinta. Vadovaujantis Ataskaitos išvadomis buvo organizuojamos Savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo procedūros.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Ataskaitoje pateiktos neigiamos tendencijos ir priemonės, viena iš jų – ypač intensyvi ūkininko ūkio sodybų plėtra vaizdingiausiose Savivaldybės teritorijose, kuri turi ypač neigiamą poveikį unikalaus gamtinio kraštovaizdžio vaizdingumui ir rajono patrauklumui, todėl ūkininko ūkio sodybų plėtra turi būti griežtinama. Atsakovas pabrėžė, kad ūkininko ūkio sodybų plėtra buvo sugriežtinta, vadovaujantis Ataskaitos išvadomis, todėl pareiškėjo ir kitų asmenų ūkininko ūkio sodybų schemos, kurios nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos ir įgyvendintos, nebuvo perkeltos į naujai rengtą ir Savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S1E-59 „Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtintą Savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – 2021 m. Bendrasis planas).

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. NŽT nurodė, kad būtent Savivaldybė yra kompetentinga įvertinti, ar Schema buvo suderinta teisės aktų nustatyta tvarka, ir spręsti dėl planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengimo išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, bei Schemos registravimo / atsisakymo registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre.

11. Tretieji suinteresuoti asmenys E. R. Ž. ir R. Ž. atsiliepimuose į skundą nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais reikalavimais.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. K. skundą.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui priklauso 1/3 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas). Pareiškėjo ir kitų bendraturčių užsakymu 2006 m. buvo parengta Schema, kuri suderinta su atitinkamomis institucijomis tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 19 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti (gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų statybai) nurodytame Žemės sklype. Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, nurodydamas, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis ir žemėtvarkos planavimo dokumentais, o pareiškėjo pateiktas dokumentas – ūkininko sodybos statybos vietos parinkimas – nepatenka tarp Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 37 straipsnio 1 dalyje numatytos žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dokumentų. Atsakovas atsižvelgė į NŽT išaiškinimą, kad Statybų privačioje žemėje reglamento galiojimo metu parengta ūkininko sodybos suformavimo schema nėra prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, jei ūkininko sodybos suformavimo schema nebuvo parengta, laikantis žemės valdos projektų rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia 2006 m. pradėtų procedūrų tęstinumu, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad Statybų privačioje žemėje reglamentas neteko galios nuo 2008 m. liepos 4 d., pagal šio reglamento nuostatas 2006 m. parengtos Schemos pagrindu, nerengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti, pareiškėjas turėtų gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus, kurių pagrindu būtų pradėtos ūkininko sodybos statinių statybų procedūros.

15. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 81, 11 straipsniais įstatymu Nr. X-1420, įsigaliojusiu nuo 2008 m. kovo 1 d., Ūkininko ūkio įstatymas papildytas 11 straipsniu, kuriame nustatytos imperatyvios nuostatos, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Leidimas statyti ūkininko sodybą išduodamas, vadovaujantis Statybos įstatymu. Nuo 2008 m. kovo 1 d. iš esmės pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl galimybės statyti ūkininko ūkio sodybas privačios nuosavybės teise valdomose žemės sklypuose.

16. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo keliamą ginčo klausimą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnis, Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, Statybos įstatymo ir Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės, Taisyklės), nuostatos. Pagal šiuose teisės aktuose nustatytą reglamentavimą pareiškėjas, norėdamas statyti ūkininko sodybą privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, turi rengti specialųjį teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būtinumą taikyti tęstinumo taisyklę grindžia tuo, jog pateikdamas prašymą Savivaldybei prašymo padavimo metu (2022 m. balandžio 19 d.) jis turėjo pagal 2006 m. galiojančius reikalavimus parengtą Schemą. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog iki 2008 m. kovo 1 d. pareiškėjas įgyvendino teisę supratinta tvarka įregistruoti ūkininko sodybą. Ūkininko ūkio įstatymas 11 straipsniu buvo papildytas 2008 m. sausio 17 d. ir įsigaliojo 2008 m. kovo 1 d. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, įsigaliojus šiai Ūkininko ūkio įstatymo pataisai, siekdamas gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus 2022 m., privalo vadovautis Statybos įstatyme nustatytu reglamentavimu bei rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Taigi, teismo nuomone, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Savivaldybė, spręsdama ginčo klausimą, turėjo pareigą vadovautis Statybų privačioje žemėje reglamentu, kuris nuo 2008 m. liepos 4 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 616 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios“ pripažintas netekusiu galios.

18. Teismas akcentavo, kad tai, jog patvirtinus 2021 m. Bendrąjį planą buvo pripažintas netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialusis planas Nr. T00074183, patvirtina atsakovo atstovo teismo posėdžio metu pateiktus argumentus, jog pareiškėjas iki 2021 m. Bendrojo plano patvirtinimo galėjo kreiptis į Savivaldybę su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti, kaip ir buvo numatyta Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas negalėjo dalyvauti Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo svarstyme ir teikti pasiūlymų tikslinimui, juolab, panaudoti teise ginčyti patvirtinto 2021 m. Bendrojo plano sprendinius Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta tvarka.

19. Teismas darė išvadą, kad atsakovas teisėtai, įstatymo nustatytu pagrindu atsisakė pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, nes dėl pareiškėjo prašomų išduoti dokumentų turėjo būti sprendžiama pagal sprendimų priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

20. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad priėmus ginčijamą Sprendimą yra pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Savivaldybė savo veiksmais arba neveikimu būtų vilkinusi procesus, susijusius su galimybe pareiškėjui gauti statybą leidžiančius dokumentus. Priešingai, iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog pagal 2006 m. pareiškėjo užsakymu parengtą Schemą pareiškėjas iki 2022 m. savo elgesiu buvo nepakankamai apdairus, aktyvus bei rūpestingas ir neatliko veiksmų – nesikreipė į Savivaldybę, kad gautų reikalingus dokumentus statyboms nuosavybės teise valdomame žemės sklype pradėti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl savalaikio subjektinės teisės realizavimo nuo 2006 m. iki 2022 m., susijusio su galimai atsiradusiais finansiniais sunkumais, negali būti pripažinta svarbia, kai iki 2010 m. spalio 1 d. išduoti statybą leidžiantys dokumentai galiojo 10 m., o 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys – neterminuotai.

21. Teismas pabrėžė, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su aktyviais veiksmais, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo visiškas pasyvumas negali suformuoti teisėto lūkesčio gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal negaliojantį Statybų privačioje žemėje reglamentą.

22. Teismo nuomone, iš Sprendimo motyvų pareiškėjas galėjo suvokti šio sprendimo esmę ir turinį. Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis atsisakoma tenkinti prašymą. Tai, kad pareiškėjo netenkina Savivaldybės atsakymas, neleidžia vertinti ginčijamo Sprendimo kaip nemotyvuoto. Įvertinęs ginčijamo individualaus administracinio akto turinį, skundo ir atsiliepimų argumentus, išanalizavęs faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Savivaldybei priimant ginčijamą administracinį aktą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.

23. Pripažinęs, kad skundžiamas Savivaldybės Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas neturėjo pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

24. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo atstovo baigiamųjų kalbų metu pareikštos abstrakčios abejonės dėl 2021 m. Bendrojo plano sprendinių teisėtumo ir prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, nurodė, kad norminio administracinio akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine byla, gali būti tiriamas, kai to prašo Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 str. 3 d.), be kita ko, prašymu turi būti nurodyta pagrįsta abejonė atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Taigi, šiuo atveju prašymo dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo pareiškimas iš esmės atitinka skundo tikslinimą nauju reikalavimu ABTĮ 52 straipsnio prasme, kuriam taikytinos ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtintos skundų (prašymų) priėmimo taisyklės. Įvertinęs tai, kad teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, prašymų dėl skundo papildymo naujais reikalavimais, kaip tai numato ABTĮ 81 straipsnio 6 dalis, nebuvo pareikšta, bei tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas pagal pareikštus skundo reikalavimus buvo atsakovo atsisakymas pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo (ABTĮ 81 str. 9 d., 113 str. 2 d.).

III. 25. Pareiškėjas G. K. apeliaciniame skunde prašo: 1) pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tirti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S1E-59 patvirtinti Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą ta apimtimi, kuria iš Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S1-227 patvirtinto Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiojo plano Nr. T00074183 nebuvo perkelti duomenys apie gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymą žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus, kad nurodyto prašymo tenkinti nėra pagrindo – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo 2006 m. parengta Schema buvo suderinta su atitinkamomis institucijomis tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad ši parengta ir suderinta Schema buvo pakankama pradėti ūkininko ūkio sodybos statybos procesą. Tačiau teismas nepagrįstai vertino, kad 2008 m. kovo 1 d. pasikeitęs teisinis reglamentavimas aptariamą pareiškėjo subjektinę teisę panaikino.

27. Pareiškėjas teigia, kad pagal iki 2008 m. galiojusį teisinį reglamentavimą jis iki 2008 m. kovo 1 d. atliko visus veiksmus ir įgijo subjektinę teisę pasinaudoti nustatyta lengvata pradėti ūkininko ūkio sodybos statybos procesą, nerengdamas detaliojo plano ir kaimo plėtros žemėtvarkos plano. Tai yra, pareiškėjas pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą visiškai užbaigė (tinkamai įvykdęs visas sąlygas) vieną ūkininko ūkio sodybos statybos organizavimo etapą – statinių vietos Žemės sklype parinkimą (statybos vietos teritorijoje nustatymą), todėl 2022 m. šio etapo pakartoti (atnaujinti) neprivalo, nes teisinio reglamentavimo pasikeitimai tokios jo pareigos nenustatė. Pareiškėjas pažymi, kad jis atsakovo neprašė parinkti vietą jo privačiame žemės sklype ūkininko ūkio sodybos statiniams statyti pagal Statybų privačioje žemėje reglamentą, kuris 2008 m. liepos 4 d. neteko galios, tačiau pareiškėjas prašė pagal aktualų galiojantį teisinį reglamentavimą išduoti specialiuosius reikalavimus, įrodinėdamas, jog vieną iš privalomų prielaidų jų išdavimui jis yra įvykdęs 2006 m. pagal tuo metu galiojusį Statybų privačioje žemėje reglamentą.

28. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendime aptarti teisinio reglamentavimo (kiek tai susiję su ginčo dalyku) pasikeitimai nenulėmė ir negalėjo nulemti pareiškėjo 2006 m. teisėtai įgytos subjektinės teisės Schemos pagrindu Žemės sklypuose pradėti ūkininko sodybos statybos procedūras pasibaigimo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti savo išvadas dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo įtakos pareiškėjo subjektinės teisės galiojimui ir įgyvendinimui, netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo išvados, jog jis prarado subjektinę teisę įgyvendinti ūkininko sodybos statybą dėl nuo 2008 m. kovo 1 d. pasikeitusio teisinio reglamentavimo, yra prieštaringos. Teismas, viena vertus, teigė, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti 2006 m. teisiniame reglamentavime numatyta lengvata tik iki 2008 m. kovo 1 d., kai, teismo išaiškinimu, buvo padaryti esminiai aktualaus teisinio reglamentavimo pakeitimai. Kita vertus, teismas sutiko, kad pareiškėjas tokia aptariama lengvata galėjo pasinaudoti iki 2021 m. (iki atsakovo 2021 m. Bendrojo plano pakeitimo). Šiuo atveju lieka nebeaišku, kokio konkrečiai juridinio fakto pagrindu, teismo nuomone, pasibaigė aptariama pareiškėjo subjektinė teisė.

30. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl pakankamo Sprendimo motyvavimo. Taip pat pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir be pagrindo netaikė teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nepagrįstai atsisakė tirti atsakovo 2021 m. sprendimo dėl Bendrojo plano keitimo teisėtumą. Pareiškėjo teigimu, teismas, nusprendęs, kad pareiškėjo subjektinė teisė įgyvendinti ūkininko sodybos statybą Schemos pagrindu buvo panaikinta norminiu administraciniu teisės aktu – atsakovo tarybos 2021 m. priimtu sprendimu dėl Bendrojo plano patvirtinimo, turėjo įvertinti, ar toks pareiškėjo subjektinės teisės panaikinimas yra pagrįstas ir teisėtas, juolab, kad byloje toks pareiškėjo prašymas inicijuoti aptariamo norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą buvo išreikštas.

31. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovo nuomone, teismas skundžiamame sprendime tinkamai taikė teisės aktus ir teismų praktiką bei priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

33. Atsakovas nurodo, kad 2006 m. norint žemės ūkio paskirties žemės sklype parinkti ūkininko sodybos vietą, kas iš esmės reiškia, žemės sklypo žemės ūkio naudmenų sudėties keitimą, turėjo būti rengiamas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Pareiškėjas su kitais bendraturčiais 2006 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją ir gavo projektavimo sąlygas, ūkininko sodybos parinkimo vietai. Schema buvo suderinta su atitinkamomis institucijomis. Tačiau po Schemos suderinimo procedūros nebuvo užbaigtos, t. y. nebuvo atliktos teritorijų planavimo priežiūros ir projekto tvirtinimo procedūros. Tai reiškia, kad Schema nebuvo ir negali būti prilyginama teritorijų planavimo dokumentui, nes projektas nebuvo patikrintas teritorijų planavimo specialistų ir patvirtintas, kaip teritorijų planavimo dokumentas.

34. Atsakovas pažymi, kad priimtame Sprendime nurodyti ne tik teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, bet ir motyvai, kodėl atsisakoma išduoti specialiuosius reikalavimus. Sprendime buvo nurodyta, kad pagal Statybų privačioje žemėje reglamentą parengta Schema nėra teritorijų planavimo / žemėtvarkos planavimo dokumentas, o tokios schemos negalima prilyginti tokiam teritorijų planavimo dokumentui. Rengiant Schemą nebuvo laikomasi teritorijų planavimo dokumento rengimui visų reikalingų procedūrų. Taip pat Sprendime, be kita ko, buvo nurodyta, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas, kai yra parengtas teritorijų planavimo / žemėtvarkos planavimo dokumentas. Kadangi tokiam teritorijų planavimo dokumentui Schema negali būti prilyginama, todėl ir projektavimo sąlygos gyvenamajam namui statyti negali būti išduodamos.

35. Atsakovo nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai dėl projektavimo sąlygų išdavimo ūkininko ūkio sodybai įsikurti ribojimu teisėtų ir pagrįstų lūkesčių pažeidimo aspektu nėra pakankamas subjektinės teisės gynimui. Atsakovas pažymi, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas saistomas pareigos laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teisės pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikomos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Pareiškėjas nepateikė į bylą teisės aktų nustatyta tvarka parengto Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, o jo pateikta Schema negali būti prilyginama tokiam dokumentui, todėl, nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, pareiškėjui nebuvo pagrindo teisėtam lūkesčiui susiformuoti.

36. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pareiškimas iš esmės atitinka skundo tikslinimą nauju reikalavimu. Teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, o iki baigiamųjų kalbų pareiškėjo atstovas pareiškė, kad jokių naujų prašymų neteiks. Teismas pagrįstai atsisakė spręsti bylos atnaujinimo klausimą dėl kreipimosi dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismui pateiktoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Ūkininko sodybos statybos schemos byloje yra Trakų rajono savivaldybės 2006 m. lapkričio 20 d. išvados Nr. AS3-731, kuriomis Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius leido pareiškėjui projektuoti gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais ir vietinių-vandentiekio ir nuotekynės įrengimui, esantiems (duomenys neskelbtini), ir išdavė ūkininko sodyboms projektuoti sąlygas. Taip pat 2006 m. gruodžio 12 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas Nr. AS3-731 statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti bei patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-731. Pareiškėjo ūkininko sodybos schemai buvo taikoma supaprastinta projektų svarstymo procedūra. Tai reiškia, kad Schema neturėjo būti skelbiama vietos spaudoje, nerengiama vieša ekspozicija ir viešas susirinkimas, kurio metu buvo rašomas protokolas. Taip pat Schemos byla buvo suderinta su Trakų rajono savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriumi ir kitomis institucijomis. Vadovaujantis Taisyklių 56, 57 punktais, suderinto projekto byla turėjo būti perduota apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui, kuris parengia išvadą, kuria siūlo savivaldybės administracijos direktoriui pateiktą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą tvirtinti / netvirtinti, ir tik gavus teigiamą išvadą projektas yra patvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus. NŽT neturi duomenų, ar Schemos byla buvo patikrinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento, taip pat byloje nėra duomenų, kad minėta Schema būtų patvirtinta ir Savivaldybės administracijos direktoriaus. NŽT teigimu, byloje pateikta Schema gali būti prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, tik jei ji buvo parengta, vadovaujantis teisės aktų normomis, reglamentavusiomis kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį, rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarką.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad iš byloje nurodytų aplinkybių matyti, jog pagal 2006 m. pareiškėjo užsakymu parengtą Schemą, pareiškėjas iki 2022 m. savo elgesiu buvo nepakankamai apdairus, aktyvus bei rūpestingas ir neatliko veiksmų – nesikreipė į atsakovą, kad gautų reikalingus dokumentus statyboms nuosavybės teise valdomame Žemės sklype pradėti. Nėra jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas laiku nerealizavo subjektinės teisės nuo 2006 m. iki 2022 m.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, pareiškėjas prašymų dėl skundo papildymo naujais reikalavimais, kaip tai numato ABTĮ 81 straipsnio 6 dalis, nepateikė, bylos nagrinėjimo dalykas pagal pareikštus skundo reikalavimus buvo atsakovo atsisakymas pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, palaiko teismo sprendimą neatnaujinti bylos nagrinėjimo dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. AP3E-1495 „Dėl prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus“, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus objektui: „Ūkininko sodyba: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektas“, teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti (gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybai) pagrįstumo.

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad atsakovas teisėtai atsisakė pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, nes byloje pateikta Schema negali būti prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, todėl ir projektavimo sąlygos ūkininko gyvenamajam namui statyti negali būti išduodamos. Teismas taip pat nenustatė pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl norminio administracinio akto (2021 m. Bendrojo plano) teisėtumo tyrimo, nes toks prašymas pareiškėjo atstovo buvo pateiktas baigiamųjų kalbų metu, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, o toks prašymas atitinka skundo tikslinimą nauju reikalavimu.

43. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad 2008 m. kovo 1 d. pasikeitęs reglamentavimas nepanaikino jo subjektinės teisės 2006 m. įgytos Schemos pagrindu Žemės sklypuose pradėti ūkininko sodybos statybos procedūras, nerengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projekto. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl pakankamo ginčijamo Sprendimo motyvavimo, mano, jog teismas netinkamai išaiškino ir be pagrindo netaikė teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nepagrįstai atsisakė tirti 2021 m. Bendrojo plano sprendinių teisėtumą.

44. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

47. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės 2006 m. išduotos Ūkininko sodybos statybos schemos pagrindu gauti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti ir pradėti Žemės sklype ūkininko sodybos statybos procedūras.

49. Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, nurodydamas, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis žemėtvarkos planavimo dokumentais, o pareiškėjo pateiktas dokumentas – ūkininko sodybos statybos vietos parinkimas, kurio pagrindu jis prašė išduoti specialiuosius reikalavimus, – nepatenka tarp Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytos žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dokumentų.

50. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad statinio projektas rengiamas, vadovaujantis žemėtvarkos planavimo dokumentais, taip pat į Žemės įstatymo 37 straipsnio 1–3 dalių, nustatančių žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą, nuostatas, darytina išvada, jog ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas, norėdamas statyti ūkininko sodybą Žemės sklype, privalėjo rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Pareiškėjo pateikta Schema būtų prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui tik tuo atveju, jeigu ji atitiktų kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį, būtų laikytasi tokių projektų rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos, įtvirtintos Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse (Taisyklių 6.3 p., 9 p., 16 p., 52-59 p., 69 p. ir k.t.).

51. Pareiškėjo nurodomas Statybų privačioje žemėje reglamentas, pagal kurio nuostatas 2006 m. parengtos Schemos pagrindu, nerengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti, pareiškėjas turėtų teisę gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus, kurių pagrindu galėtų būti pradėtos ūkininko sodybos statinių statybų procedūros, neteko galios nuo 2008 m. liepos 4 d. Ginčo Schema, 2021 m. patvirtinus Bendrąjį planą ir pripažinus netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialųjį planą Nr. T00074183, kuriame buvo atvaizduota Žemės sklype numatytų pastatų statybos vietos planinė medžiaga, pareiškėjui statybų jo nuosavybės teise priklausančiame sklype aspektu nesukuria jokių teisių. Teisės, taikytinos ginčo teisiniams santykiams, kontekste svarbu pažymėti, kad galiojant minėtam Statybų privačioje žemėje reglamentui (iki 2008 m. liepos 4 d.) ir Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajam planui Nr. T00074183 (iki 2021 m. kovo 25 d.) jokie pareiškėjo veiksmai statybas reglamentuojančių teisės normų pagrindu nebuvo inicijuoti ir atliekami, todėl nėra teisinio pagrindo argumentams, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos Statybų privačioje žemėje reglamento nuostatos.

52. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia (be kita ko) suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą).

53. Atsižvelgiant į tai, kad Statybų privačioje žemėje reglamentas neteko galios nuo 2008 m. liepos 4 d., vertintina, jog nuo šios datos teisinės reikšmės ūkininko sodybos kūrimo procese neteko ir Schema, nes byloje nepateikta įrodymų, kad būtų teisinis pagrindas ją prilyginti kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, remiantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėmis. Pareiškėjas į atsakovą su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti Schemos pagrindu kreipėsi tik 2022 m. balandžio 19 d., t. y. esant pasikeitusiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį Schema neprilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, todėl nebuvo pagrindo susiformuoti pareiškėjo teisėtam lūkesčiui ir jo teisės, vadovaujantis konstituciniu teisėtų lūkesčių principu, negintinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtent paties pareiškėjo nepakankamas aktyvumas, atidumas ir rūpestingumas sukėlė jam teisines pasekmes, kuomet jis savalaikiai nesikreipė dėl sąlygų ūkininko namui statyti išdavimo Schemos pagrindu.

54. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo ginčijamo Sprendimo motyvavimo. Sprendimas tiek formos, tiek ir turinio prasme atitinka visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame nurodytos visos reikšmingos aplinkybės ir taikytina teisė, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų nuostatas.

55. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl norminės bylos inicijavimo, nes šiai bylai teisingai išnagrinėti minėtas tyrimas nėra reikalingas (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.) ir teismui nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.). Pažymėtina, kad 2021 m. Bendrojo plano sprendiniai šioje byloje nebuvo taikyti, taigi šiai bylai aktualiems teisės aktams taikyti nėra reikalinga inicijuoti norminę bylą, nes tai neturės įtakos sprendimui dėl pareiškėjo reikalavimų (ne)tenkinimo nagrinėjamoje byloje.

56. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

58. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė