2017-06-14 Nr. AB-12039-3-62-3-00524-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1828-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00524-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.10; 48

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V., E. Ž. ir M. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos A. V., E. Ž., M. V. skundu ir skundo reikalavimų patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydamos: 1.1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. kovo 15 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-757-(7.5.); 1.2. panaikinti NŽT 2015 m. gruodžio 29 d. atsakymą Nr. 8SD-6990-(14.8.94); 1.3. panaikinti NŽT 2015 m. gruodžio 29 d. atsakymą Nr. 8SD-6991-(14.8.94); 1.4. panaikinti NŽT 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui A. V.“ Nr. 8SD-629- (14.8.3); 1.5. įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius 1,0539 ha J. V. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios A. P. k. (duomenys neskelbtini) valsč., Kauno apskrityje, atkūrimo A. V. neatlygintinai suteikiant jai lygiavertį (-čius) žemės sklypą (-us) kitoje (-se) Lietuvos vietovėse; 1.6. įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius 1,0855 ha J. V. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios A. P. k. (duomenys neskelbtini) valsč., Kauno apskrityje, atkūrimo E. Ž. neatlygintinai suteikiant jai lygiavertį (-čius) žemės sklypą (-us) kitoje (-se) Lietuvos vietovėse; 1.7. įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius 0,9730 ha J. V. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios A. P. k. (duomenys neskelbtini) valsč., Kauno apskrityje, atkūrimo M. V. neatlygintinai suteikiant jai lygiavertį (-čius) žemės sklypą (-us) kitoje (-se) Lietuvos vietovėse.

Pareiškėjos skunde nurodė, jog NŽT 2016 m. kovo 15 d. sprendimu „Dėl skundo nagrinėjimo" Nr. 1 SS-757-(7.5.) (toliau – ir sprendimas Nr.1), priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, buvo išnagrinėtas skundas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. atsakymų Nr. 8SD-6990-(14.8.94.) ir Nr. 8SD-6991-(14.8.94.) (toliau – ir skundžiami atsakymai). Sprendimu Nr. 1 buvo palikti nepakeisti skundžiami atsakymai, kuriais atsakovas atsisakė A. V., pretendento L. V. teisių ir pareigų perėmėjai, ir E. Ž., pretendentės Z.

V. teisių ir pareigų perėmėjai, atkurti nuosavybės teises į J. V. iki 1940 m. nuosavybės teise A. P. k., (duomenys neskelbtini) valsč., Kauno apskrityje, turėtą žemę lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose (ekvivalentine natūra). Atsakovo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. V." Nr. 8S-629-(14.8.3.) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), M. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,9730 ha žemės, valdytos J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise A. P. k., (duomenys neskelbtini) valsč., Kauno apskrityje, už žemę atlyginant 3 896,00 Eur kompensacija.

Pareiškėjos su skundžiamais sprendimais ir skundžiamais atsakymais nesutinka. Pretendentų L. V., Z. V. ir A. V., kurių teisių ir pareigų perėmėjos yra pareiškėjos, 1991 m. gruodžio 22 d. prašymuose buvo išreikšta valia dėl visų nuosavybės teisių atkūrimo būdų prioritetiškai, nesant galimybių atkurti nuosavybės teisių natūra, nuosavybės teisės atkurtinos ekvivalentine natūra. Pareiškėjos nuosekliai siekė nuosavybės teises atsikurti būtent minėtais prioritetais, t.y. pirmiausia natūra, o nesant tokių galimybių – ekvivalentine natūra (lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose).

Galimybių atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises ekvivalentine natūra šiuo metu yra. Pažymėjo, kad institucijos veiksmai, priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, patvirtino, jog pagal 1991 m. gruodžio 22 d. pretendentų prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreikštą valią nuosavybės teisės į dalį žemės buvo atkuriamos natūra ir nesant galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, nuosavybės teisės buvo atkuriamos ekvivalentine natūra, t. y. neatlygintinai suteikiant žemės sklypus kitose vietose.

Pareiškėjos įgijo teisėtų lūkesčių, kad nuosavybės teisės į likusią žemę joms bus atkurtos pretendentų prašymuose pasirinktu antruoju pagal prioritetą būdu ekvivalentine natūra. Skundžiamais atsakymais atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos iki 2003 m. balandžio 1 d. valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose (ekvivalentine natūra) neišreiškė. Pareiškėjos pažymėjo, kad skundžiami atsakymai prieštarauja taikytinoms teisės normoms ir atitinkamai teismų praktikai.

Pareiškėjoms nuosavybės teisės į likusią žemę turi būti atkuriamos lygiaverčiais žemės sklypais kitose Lietuvos vietovėse, kadangi toks būdas savo esme atitinka pretendentų pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ekvivalentine natūra. Taip pat atsakovas nepagrįstai teigia, kad ekvivalentinė natūra nėra tapati lygiaverčio žemės sklypo suteikimui kitoje nei turėtoje vietoje. Atsakovas sprendimu Nr. 2 nuosavybės teises į likusią žemę pareiškėjai M. V. atkūrė kompensuojant pinigais, vertindama, kad pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybė išperkamą turtą būdo.

Tačiau skundžiamų atsakymų ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojo pretendentų 1991 m. gruodžio 22 d. prašymuose išreikšta valia nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra. Šis būdas savo esme atitinka nuosavybės teisių atkūrimo būda lygiaverčiais žemės sklypais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino visiškai.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad pretendentų 1991 m. gruodžio 22 d. prašyme dėl nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo aiškiai išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra, kuri iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pakeistas, todėl atsakovas turėjo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra, t. y. dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu kitu žemės sklypu, kitoje vietoje pagal galiojantį Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs skundžiamus aktus, atsakovą iš naujo įpareigojo spręsti pretendentų nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtos J. V. iki 1940 m. turėtos žemės dalį, buvusią A. P. k., (duomenys neskelbtini) valsč., Kauno apskrityje, svarstant galimybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams, perduodant jiems lygiaverčius žemės sklypus kitoje vietoje.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2853-428/2016 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos A. V., E. Ž., M. V. nesutiko su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti.

Ginčo šalys 2017 m. gegužės 12 d. pateikė jų sudarytą taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, o administracinę bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl būdo, kuriuo bus atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėjos iš esmės siekia, kad nuosavybės teisės į likusią J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę joms būtų atkurtos lygiaverčiais žemės sklypais, perduodant joms neatlygintinai žemės sklypus kitose Lietuvos vietovėse.

Pareiškėjos ir atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2017 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą patvirtinti jų 2017 m. gegužės 9 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) ir nutraukti šią administracinę bylą, taip pat grąžinti pareiškėjai A. V. 50 procentų už skundą pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 10,50 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

Iš Taikos sutarties matyti, kad ja šalys siekia taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą. Byloje duomenų, kad šios sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nenustatyta. Nėra duomenų ir apie tai, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Iš Taikos sutarties taip pat matyti, kad šalims iš esmės yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį bei nutraukti bylą (ABTĮ 103 str. 5 p.).

Teismo nutartyje, tvirtinant taikos sutartį, nurodytinos Taikos sutartyje šalių aptartos sąlygos, kurios susijusios su šioje byloje kilusio ginčo dalyko išsprendimu (ABTĮ 51 str. 2 d.). Nutraukus bylą, naikintinas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimas (ABTĮ 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

Pareiškėja už skundą 2016 m. balandžio 6 d. sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį (b. l. 29). Pagal ABTĮ 38 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Tačiau vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, bylos dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamos. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai turi būti grąžinamas visas sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 21 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

Patvirtinti pareiškėjų A. V., E. Ž., M. V. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 9 d. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„1. Šalys susitaria, kad byloje ginčijami administraciniai aktai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimas „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. lSS-757-(7.5.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. atsakymas Nr. 8SD-6990-(14.8.94.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. atsakymas Nr. 8SD-6991-(14.8.94.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. V.“ Nr. 8S-629-(14.8.3.) – yra pripažįstami negaliojančiais nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

2. Šalys susitaria, kad pareiškėjos A. V., E. Ž., M. V. per 14 d. nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos pateiks atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą (-us), kuriame (-iuose) bus nurodyta, kurioje kadastro vietovėje (-ėse) pareiškėjos pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (-us), (jei pareiškėjos tokio prašymo nebuvo pateikusios ar buvo pateikusios, bet pageidauja pakeisti kadastro vietovę), o atsakovas vykdys pareiškėjoms nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (-us) kaimo vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu kuri nors iš pareiškėjų yra įtraukta į eilę naujam žemės sklypui gauti ir jo nėra gavusi iki šios Taikos sutarties pasirašymo dienos, ši teisė gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą išlieka ir bus įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Šalys pareiškia, kad atsisako nuo tolimesnių ginčų byloje bei įsipareigoja ateityje nereikšti jokių pretenzijų, susijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

5. Šalys susitaria, kad nereikalaus viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

6. Teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jei tokių bus, atlygina pareiškėjos.

7. Ši Taikos sutartis įsigalios, kai įsiteisės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria ji bus patvirtinta.

<...>

11. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

12. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, nustatytos ABTĮ 51 straipsnio 2 dalyje, 103 straipsnio 5 punkte ir 104 straipsnio 3 dalyje.

<...>

14. Šios Taikos sutarties tekstas Šalių yra perskaitytas, suprastas ir visiškai atitinkantis Šalių valią.“

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V., E. Ž. ir M. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.

Grąžinti pareiškėjai A. V. 2016 m. balandžio 6 d. sumokėtą 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė