12ac72af-e407-4b6e-b374-074a997f7335 · Kauno apygardos teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-348/2018                                                    Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00023-2017-2                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                  1.1.8.12.; 2.4.6.1 Kauno apygardos teismas N u T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistajam Ž.

M., gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,nuteistajam P. S., gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,nukentėjusiajam K. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. M. ir nukentėjusiojo K. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.Nukentėjusiojo K.

P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam solidariai iš Ž. M. ir P. S. 2 000 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas P. S., tačiau jis nuosprendžio neskundžia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ž. M. ir P. S. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo mėn. 10 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, veikdami bendrininkų grupėje, padarė nukentėjusiajam K.

P. nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymus, o bÅ«tent: kaltinamasis Ž. M. tyčia nukentėjusiajam K. P. deÅ¡ine koja spyrė vienÄ smÅ«gį į kairę krÅ«tinės sritį, vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inį Å¡onÄ ties Å¡onkauliais, deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį, padarydamas nukentėjusiajam K. P. deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės VI Å¡onkaulio lūžimÄ , tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o kaltinamasis P. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaire koja spyrė ne mažiau tris smÅ«gius nukentėjusiajam K.

P. į kojų, sėdmenų sritis ir deÅ¡ine ranka sudavė ne mažiau du smÅ«gius į rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. P. deÅ¡inės plaÅ¡takos V pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistieji Ž. M. ir P. S. bendrininkų grupėje užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį K. P., todėl iÅ¡ jų solidariai priteistinas neturinės žalos dydis nukentėjusiajam K. P..Nukentėjusysis K. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jam priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos.

Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl priteistos neturtinės žalos. Apelianto įsitikinimu teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į jam padarytus sužalojimus, kad iki Å¡iol jaučia pasekmes, t. y. deformavosi deÅ¡inės rankos pirÅ¡tas, negali jo normaliai valdyti, iki Å¡iol jaučia skausmÄ lūžusių kaulų. Taip pat apeliantas nurodo, kad dėl sumuÅ¡imo patyrė fizinius skausmus, dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , pažeminimÄ kitų nuteistųjų akivaizdoje, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nesaugumo jausmas.Nuteistasis Ž.

M. apeliaciniame skunde praÅ¡o sumažinti paskirtÄ bausmę arba paskirti Å¡velnesnę bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde nurodo, kad nukentėjusysis K. P., duodamas parodymus, parodė, kad jo padarytas sužalojimas netrukdo nei gyventi, nei per daug jį sureikÅ¡mina. BÅ«damas laisvėje galėtų dirbti ir atlyginti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis K. P. prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistieji P. S., Ž. M., jų gynėjai ir prokuroras prašė - skundÄ atmesti.

Nuteistasis Ž. M. savo skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti, o prokuroras prašė – atmesti.Nuteistojo Ž. M. ir nukentėjusiojo K. P. skundai atmetami.Dėl nuteistojo Ž. M. apeliacinio skundoApeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami.

Skunde nesutinkama tik su paskirta bausmės rÅ«Å¡imi, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę, turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y.

įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.Nagrinėjamu atveju Ž. M. buvo nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausiÄ bausmės rūšį, numatytÄ padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis Ž. M. yra ankščiau teistas tris kartus, nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Ž. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, ankstesni teistumai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pažymima, kad nuteistasis Ž. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės atlikimo vietoje, jau bÅ«damas anksčiau teistas, esant neiÅ¡nykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui.

Å ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenybę ir neduoda teismui pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, konstatuojama, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus straipsnių sankcijose numatytÄ bausmę ir netaikant jos vykdymo atidėjimo.Žemesniosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinti Ž. M. jam paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę vienu trečdaliu. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , todėl nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada dėl nuteistajam skirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinį skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ ir už jÄ paskyrė apeliantui teisingÄ bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.Dėl nukentėjusiojo K.

P. apeliacinio skundoNukentėjusysis K. P. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, kad jam neturtinės žalos turėjo bÅ«ti priteista 6 000 Eur. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis K. P. prašė priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgė į padarytų kÅ«no sužalojimų laipsnį, kaltinamųjų smurtinių veiksmų trukmę, vieno iÅ¡ kaltinamųjų vieÅ¡Ä atsipraÅ¡ymÄ ir vertino, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos dydžio suma yra per didelė, neatitinkanti protingumo, teisingumo principų, prieÅ¡taraujanti suformuotai teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose, todėl neturtinės žalos dydį sumažino iki 2 000 Eur.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymima, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui.Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Å¡ioje dalyje, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kaltais P. S. ir Ž. M. veiksmais nukentėjusiajam K.

P. buvo padarytas deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės VI Å¡onkaulio lūžimas, deÅ¡inės plaÅ¡takos V pirÅ¡to sumuÅ¡imas. Kaip ieÅ¡kinyje nurodė nukentėjusysis, dėl jam padarytų sužalojimų, jis Å¡iol jaučia pasekmes, t. y. deformavosi deÅ¡inės rankos pirÅ¡tas, negali jo normaliai valdyti, jaučia lūžusių kaulų skausmÄ , dėl sumuÅ¡imo patyrė fizinius skausmus, dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , pažeminimÄ kitų nuteistųjų akivaizdoje, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nesaugumo jausmas.

Neabejotina, kad nukentėjusiajam tyčiniai nusikalstami P. S. ir Ž. M. veiksmai sukėlė fizinį skausmÄ bei atitinkamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, jis jautė nusikalstamos veikos pasekmes, dėl Å¡io įvykio nukentėjusysis nebejotinai patyrė psichologinį stresÄ ir nepatogumus, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos duomenys rodo, jog nuteistieji pagal padarytų sužalojimų laipsnį padarė nežymius ir nesunkius sužalojimus, vienas iÅ¡ kaltinamųjų vieÅ¡ai atsiprašė nukentėjusiojo.

Be to, bylos duomenimis nuteistieji nedirba, neturi jokių pajamų, yra išlaikomi valstybės. Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus bei jų pasekmes, konflikto aplinkybes, nuteistųjų turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sumažino K. P. civilinį ieškinį šioje dalyje ir priteisė jo naudai solidariai iš nuteistųjų 2 000 Eur (vietoje prašytų 6 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimui. Didinti ar mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Tokia suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principus, BPK 115 straipsnyje ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktikai tyčinio nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo Ž.

M. ir nukentėjusiojo K. P. apeliacinius skundus atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                       Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                     Viktoras PreikÅ¡as                                                                                                                     Valdas Vitunskas