12abe2cb-db8d-466e-bf97-727ac19eac6c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-313-330/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02452-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2612-262/2018 pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „He-Ma“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „KRK Baltic“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „He-Ma“ 100 977,51 Eur skolos už atliktus statybos darbus, 7 025,96 Eur netesybų bei 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2014 m. kovo 17 d. statybos rangos sutartimi ieÅ¡kovė ir UAB „NT investicijų sprendimai“ susitarė dėl administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laikančiųjų konstrukcijų darbų vykdymo projekto ir laikančiųjų konstrukcijų statybos darbų atlikimo. 2014 metų pabaigoje UAB „NT Investicijų sprendimai“, ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė triÅ¡alę sutartį dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, pagal kuriÄ susitarė, jog: atsakovė perima visus ieÅ¡kovės atliktus ir nebaigtus vykdyti darbus; ieÅ¡kovė parduoda visas objekte nepanaudotas medžiagas atsakovei; nuo triÅ¡alės sutarties pasiraÅ¡ymo dienos ieÅ¡kovė ir UAB „NT investicijų sprendimai“ nutraukia statybos rangos sutartį; nuo triÅ¡alės sutarties pasiraÅ¡ymo dienos ieÅ¡kovė tampa subrangove, o atsakovė – rangove; nuo triÅ¡alės sutarties pasiraÅ¡ymo dienos ieÅ¡kovė įsipareigoja atlikti darbus atsakovės praÅ¡ymu (nurodymu), o atsakovė įsipareigoja atsiskaityti su ieÅ¡kove.

3. IeÅ¡kovė atsakovės nurodymu atliko statybos darbus trijuose objektuose: (duomenys neskelbtini) (vėliau adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė nevisiÅ¡kai atsiskaitė už ieÅ¡kovės atliktus darbus ir liko skolinga 100 977,51 Eur. Pagal sudarytos sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovė priskaičiavo 7 025,96 Eur netesybų.

4. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja 63 223,68 Eur skolos už darbus, atliktus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). NesutikimÄ su Å¡iuo reikalavimu atsakovė grindė tuo, jog atliktų darbų akte nėra techninio prižiÅ«rėtojo paraÅ¡o, Å¡ie darbai nederinti su techniniu prižiÅ«rėtoju, tad atliktų darbų aktas ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas nepagrįstai. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė nekokybiÅ¡kai atliko pamatų įrengimo darbus, nes pastato pamatai smenga į žemę, dėl to trÅ«kinėja pastato sienos.

Atsakovės nesutikimas su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti 26 525,65 Eur skolos už darbus, atliktus statybos objekte (duomenys neskelbtini), grindžiamas tuo, jog atsakovė Å¡iame objekte jokių darbų neužsakė, Å¡alys sutarties dėl Å¡ių darbų nesudarė. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad objekto (duomenys neskelbtini), valdytoja buvo UAB „Indema“ ir visos sÄ skaitos už atliktus darbus turėjo bÅ«ti teikiamos tai įmonei, o ne atsakovei. Nurodė, kad atsakovė priėmė didžiÄ jÄ dalį darbų aktų Å¡iame objekte (už 89 123,80 Eur) ir atsiskaitė už Å¡iuos darbus, nors UAB „Indema“ Å¡io objekto darbų biudžetas buvo nustatytas už 69 110,57 Eur.

Likusios dalies darbų atsakovė tvirtino neapmokėjusi dėl to, jog jie nebuvo suderinti su UAB „He-Ma“, su užsakovu UAB „Švaros broliai“ ir technine priežiūra bei nebuvo patvirtinti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 11 228,21 Eur skolos už darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nes atsakovė nesusitarė su ieškove dėl nurodytų darbų atlikimo, sutarties nepasirašė, darbai turėjo būti atlikti ne atsakovės, bet UAB „Indema“ naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei RUAB „KRK Baltic“ iš atsakovės UAB „He-Ma“ 100 977,51 Eur skolos, 7 025,96 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei atsakovės atsikirtimų esmę, padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, ar ieÅ¡kovė realiai atliko tam tikrus darbus, už kuriuos praÅ¡o atlyginimo, o jeigu tuos darbus ir atliko, ar atsakovei kyla pareiga už Å¡iuos darbus atsiskaityti.

7. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl skolos priteisimo už statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus, įvertinęs atsakovės atsikirtimus, jog atliktų darbų akte nėra techninio prižiÅ«rėtojo paraÅ¡o, jog Å¡ie darbai nederinti su techniniu prižiÅ«rėtoju, todėl atliktų darbų aktas ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas esÄ nepagrįstai, akcentavo ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16, 41 straipsniai), pagal kurį techninis prižiÅ«rėtojas atstovauja užsakovÄ .

Å io reguliavimo pagrindu teismas sprendė, kad visus darbus ieÅ¡kovė (subrangovė) turėjo perduoti atsakovei (rangovei), o ne užsakovo atstovui – techniniam prižiÅ«rėtojui. Pažymėjo, kad atsakovei nepagrįstai atsisakius priimti darbus, ieÅ¡kovė įgijo teisę juos pasiraÅ¡yti vienaÅ¡aliÅ¡kai ir toks vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas atliktų darbų aktas yra teisėtas bei galiojantis, todėl atsakovė turi pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove.

8. Teismas sprendė, jog pagal įstatymÄ atsakovė turėjo teisę atsisakyti priimti darbų rezultatÄ , jeigu bÅ«tų nustatyti trÅ«kumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytÄ paskirtį ir jeigu Å¡ių trÅ«kumų rangovas nepaÅ¡alintų. Teismas akcentavo aplinkybę, jog visas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 5 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus dėl ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumų.

9. Teismas atmestinais pripažino atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai pasirašė atliktų darbų aktÄ . Teismas pažymėjo, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas aktas turi tokiÄ pat juridinę galiÄ kaip ir pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti priverstinai atsiskaityti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neteikė ieÅ¡kovei pastabų ir pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Teismo vertinimu, nesant teismo sprendimo pripažinti šį darbų aktÄ negaliojančiu, atsakovė privalo atsiskaityti su ieÅ¡kove už jos atliktus darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

10. Spręsdamas klausimÄ dėl 26 525,65 Eur skolos už darbus, atliktus statybos objekte (duomenys neskelbtini), teismas atsakovės atsikirtimus, jog Å¡alys esÄ nesudarė sutarties, o Å¡io objekto valdytoja buvo UAB „Indema“, kuri ir turėjo atsiskaityti, laikė nepagrįstais. Vadovaudamasis įstatymo nuostata, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose, teismas pažymėjo, jog statybos rangÄ reglamentuojančios teisės normos nenustato, kad raÅ¡ytinės rangos sutarties formos nesilaikymas daro tokiÄ sutartį negaliojančia.

Teismas sprendė, jog atsakovės atstovų paraÅ¡ai atliktų darbų aktuose ir atlikti daliniai mokėjimai patvirtina Å¡alių susitarimÄ dėl statybos darbų atlikimo, o pretenzijų dėl atliktų darbų ieÅ¡kovei nebuvo. Teismas pažymėjo, jog atliktų darbų aktų pasiraÅ¡ymo aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti statybų priežiÅ«rÄ atlikusios UAB „Indema“ darbuotojai. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovė ne tik užsakė darbus, juos priėmė, bet ir faktiÅ¡kai iÅ¡ dalies atsiskaitė, mokėjimo pavedimuose tiksliai nurodydama, kad moka pagal sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas už darbus Å¡iame statybos objekte, paneigia atsakovės pozicijÄ , esÄ tarp Å¡alių nebuvo rangos teisinių santykių.

Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, jog dalies darbų ji neapmokėjo dėl to, kad šie nebuvo suderinti su UAB „He-Ma“, su užsakovu UAB „Švaros broliai“ ir nebuvo patvirtinti, prieštarauja pačios atsakovės pozicijai dėl rangos santykių nebuvimo tarp šalių.

11. Spręsdamas klausimÄ dėl reikalavimo priteisti 11 228,21 Eur skolÄ už darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), teismas iÅ¡ bylos duomenų padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė užsakė atlikti darbus, ieÅ¡kovė atliko darbus, atsakovė juos priėmė, tačiau atsiskaityti atsisakė. Teismo vertinimu, atsakovės atsikirtimai nepagrįsti, kadangi objekto valdytoja buvo ne atsakovės nurodyta įmonė, o UAB „Business network“, kuri parinkdavo rangovus, statybos valdytojui atrinkus geriausius pasiÅ«lymus.

Tuomet atsakovė sudarydavo rangos (subrangos) sutartis su rangovais, statybos darbų kontrolę vykdė valdytoja, o Å¡iai patikrinus darbų kiekį bei kokybę, už darbus atsiskaitydavo atsakovė. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, jog tiesioginė darbų užsakovė UAB „Dehidra“ iÅ¡ atsakovės priėmė visus atliktus darbus ir su ja atsiskaitė. Patenkinęs ieÅ¡kinio reikalavimus dėl skolos priteisimo, teismas pagrįstais pripažino ir reikalavimus dėl netesybų bei procesinių palÅ«kanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Atsakovė UAB „He-Ma“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 12.1. Teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai.

Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalykÄ ir paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Teismas nevertino, ar tarp Å¡alių buvo sudaryti susitarimai dėl statybos darbų. 12.2. Darbų neatlikimo aplinkybių įrodinėjimo pareiga buvo nepagrįstai perkelta atsakovei. Teismas nevertino triÅ¡alės sutarties sÄ lygos, jog ieÅ¡kovė nevykdys jokių objekto statybos darbų, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos raÅ¡tu nurodys atlikti atsakovė ir kuriems bus perduotas darbų frontas. Pagal įstatymÄ , jeigu Å¡alys susitarė dėl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra sutartos formos, nors pagal įstatymus tai sutarties rÅ«Å¡iai tokia forma neprivaloma.

Tokios nuostatos reiÅ¡kia, jog, kilus ginčui, ieÅ¡kovei kilo pareiga pagrįsti darbų atlikimÄ . Teismas tik lakoniÅ¡kai pasisakė dėl darbų atlikimo fakto ir apimties. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovės pretenzija atsakovei buvo siųsta. 12.3. Teismas vertino tik vienÄ atsakovės atsikirtimÄ dėl darbų akto (ne) derinimo su techniniu prižiÅ«rėtoju. Pagal techninio prižiÅ«rėtojo funkcijas rangovui kilo pareiga suderinti darbų atlikimÄ su techniniu prižiÅ«rėtoju, tačiau tai nereiÅ¡kia darbų perdavimo techniniam prižiÅ«rėtojui.

Nesant duomenų apie tokį suderinimÄ , atsakovė pagrįstai atsisakė priimti darbų rezultatÄ . Vien faktas, kad pastatas pripažintas tinkamu naudoti, nėra pakankamas tvirtinti, jog darbus atliko bÅ«tent ieÅ¡kovė. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovės atlikti darbai buvo su defektais. IÅ¡ byloje esančio statybos darbų žurnalo matyti, kad UAB „Projektana“ nekokybiÅ¡kus pamatų įrengimo darbus atliko 2014 metų sausio - kovo mėnesiais, kuomet generaline rangove buvo ieÅ¡kovė.

Sprendime nepasisakyta dėl argumentų, jog ieÅ¡kovės reikalavimÄ sudaro ne tik atlyginimas už atliktus darbus, bet ir nuostoliai dėl turėtų iÅ¡laidų. 12.4. Teismo sprendimo dalis dėl 26 525,65 Eur skolos už darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), priteisimo nepagrįsta. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su darbų atlikimu, nepagrįstai atmetė atsakovės atsikirtimus dėl darbų nederinimo su atsakove, rangovu bei techniniu prižiÅ«rėtoju, nepasisakė dėl aplinkybės, jog darbų užsakymas turėjo bÅ«ti pateiktas raÅ¡tu.

NeaiÅ¡ku, kuo grindžiama teismo iÅ¡vada, jog objekto statybos valdytojas patikrino darbus ir juos priėmė. Net ir konstatavus, kad statybos valdytojas priėmė ieÅ¡kovės darbus, toks įgaliojimus virÅ¡ijantis sandoris nesukelia pasekmių. Teismas turėjo konstatuoti, kad liudytojų parodymai subjektyvÅ«s dėl Å¡ių asmenų sÄ sajų su ieÅ¡kove ir statybos valdytoju. Å ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai teikiami apeliaciniam teismui. Be to, Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas buvo grindžiamas 2016 m. gruodžio 16 d. rangos sutartimi, kuri nėra pasiraÅ¡yta atsakovės, neatitinka raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų.

Pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad atsakovė turėjo sumokėti 83 623,78 Eur, o ne 141 423,42 Eur. 12.5. Teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 11 228,21 Eur skolÄ už statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus darbus, nepagrįstos. Rangos sutartyje buvo numatyta bendra 8 837,84 Eur darbų kaina bei atsakovės pareiga teikti bÅ«tinas medžiagas ir mechanizmus. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalauja didesnės sumos, nors dėl papildomų darbų nebuvo susitarta.

Be to, ieÅ¡kovė papildomai praÅ¡o sumokėti už medžiagas. Atsakovė darbų nepriėmė ir už juos nesumokėjo, nes darbai nebuvo tinkamai perduoti, nėra duomenų apie tinkamÄ vienaÅ¡alį aktų pasiraÅ¡ymÄ . Pateiktas susiraÅ¡inėjimas nepatvirtina darbų atlikimo. 12.6. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl skolos priteisimo už objektuose (duomenys neskelbtini) ir Å alčininkų rajone atliktus statybos darbus, tai delspinigiai paskaičiuoti pagrįstai, nes (duomenys neskelbtini). ir 2017 m. gegužės 10 d. rangos sutartyse numatytos nurodyto dydžio netesybos.

Tačiau trišalėje sutartyje dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini), susitarimo dėl netesybų nėra, todėl ieškovė reikalavo priteisti palūkanas. Ieškovė nepagrįstai prašė priteisti palūkanas už 591 dienos laikotarpį.

13. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus.

14. IeÅ¡kovė RUAB „KRK Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės UAB „He-Ma“ apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 14.1. Dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini), atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neginčijo faktinės aplinkybės, jog ieÅ¡kovė atliko darbus už 63 223,65 Eur, jog atsakovė prašė ieÅ¡kovės atlikti Å¡iuos darbus.

Esminiai atsakovės nesutikimai buvo grindžiami dėl atliktų darbų akte fiksuotos statybos vadovo darbo užmokesčio pozicijos, jog atliktų darbų akte nėra techninio prižiÅ«rėtojo paraÅ¡o, jog pamatai smenga, tačiau Å¡iems argumentams pagrįsti nebuvo pateikti įrodymai. Teismas pagrįstai šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkino. 14.2. IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia atsakovės argumentus. Aplinkybę, jog visus darbus ieÅ¡kovė atliko ir padarė tai kokybiÅ¡kai, patvirtina tiek pateiktas statybos darbų žurnalas, tiek nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad statinys baigtas ir pripažintas tinkamu naudoti.

Pagal triÅ¡alės sutarties sÄ lygas atsakovė turėjo per 2 mėnesius informuoti apie atliktų darbų trÅ«kumus. Atsakovė Å¡ia teise nepasinaudojo, be to, teismui nepateikė duomenų apie darbų trÅ«kumus. 14.3. Teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl statybos darbų, atliktų (duomenys neskelbtini). Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog vien jau ta aplinkybė, kad atsakovė užsakė darbus, juos priėmė, faktiÅ¡kai iÅ¡ dalies atsiskaitė, mokėjimo pavedimuose nurodė mokanti bÅ«tent už Å¡iuos darbus, paneigia atsakovės pozicijÄ , esÄ Å¡alių nesiejo rangos santykiai, o PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvę iÅ¡raÅ¡ytos nepagrįstai.

Atsakovės pozicijÄ , jog darbų negalėjo priimti statybos valdytojas, paneigia 2016 m. gruodžio 6 d. statybos valdymo sutartis. Atsakovės pateikti įrodymai, kurių teismas nepriėmė, nepatvirtina teiginių dėl liudytojo R. V. suinteresuotumo byloje. Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai (susiraÅ¡inėjimas su UAB „Indema“) negali bÅ«ti priimti apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė, pažeidusi sutartinius įsipareigojimus, neatsiskaičiusi su ieÅ¡kove, nepareiÅ¡kusi pretenzijų dėl darbų trÅ«kumų, nors faktiÅ¡kai darbus priėmė, negali praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita. 14.4.

Atsakovė, pažeisdama įstatyme įtvirtintÄ draudimÄ , apeliacinį skundÄ grindžia naujomis aplinkybėmis. Teisme atsakovė neigė tarp Å¡alių buvus rangos santykius, tačiau teismui padarius iÅ¡vadÄ dėl aplinkybės, kad darbus objekte (duomenys neskelbtini) atliko ieÅ¡kovė, patvirtinimo raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, atsakovė apeliaciniame skunde jau tvirtina neužsakiusi papildomų darbų. Aplinkybė, jog darbų aktai nėra pasiraÅ¡yti atsakovės, nepaneigia darbų atlikimo fakto. 14.5.

Teismo sprendimo dalis dėl netesybų yra pagrįsta. Palūkanų atžvilgiu taikytinas ne šešių mėnesių, o penkerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovė už darbus viename objekte reikalavo priteisti tik palūkanas, todėl nėra pagrindo jų tapatinti su netesybomis.

15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. sausio 4 d. gautas ieškovės RUAB „KRK Baltic“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų priėmimo 17. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus:

Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡us ir elektroninius laiÅ¡kus su priedais. Atsakovė nurodė, kad duomenimis iÅ¡ Juridinių asmenų registro siekiama pagrįsti argumentÄ apie liudytoju pirmosios instancijos teisme apklausto R. V. sÄ sajas su ieÅ¡kove ir statybos valdytoju. Teikiamo elektroninio susiraÅ¡inėjimo turinys patvirtina atsakovės argumentus, jog pagal su UAB „Indema“ suderintÄ biudžetÄ atsakovė už darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), turėjo sumokėti 83 623,78 Eur, o ne 141 423,42 Eur, kaip nurodyta rangos sutartyje.

Naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuos atsakovės teikiamus įrodymus atsisakė priimti. Vadinasi, sprendžiant dėl apeliaciniame procese pateiktų naujų įrodymų priėmimo, bÅ«tina įvertinti, ar priežastys, lėmusios atsisakymÄ juos priimti pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstos.

Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡iuos įrodymus atsakovė teikė 2018 m. birželio 8 d. (paskutiniame) teismo posėdyje, kuriame buvo numatyta klausyti baigiamųjų kalbų, ir kai bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo baigtas ankstesniame – 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje. IÅ¡klausius 2018 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės teiktus įrodymus, akcentuodamas nesavalaikį jų pateikimÄ .

Pateikto elektrinio susiraÅ¡inėjimo turinys patvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę tokį įrodymÄ pateikti dar parengiamajame bylos nagrinėjimo etape. Tiek Å¡io įrodymo, tiek duomenų, kuriais atsakovė ketino grįsti liudytojo galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ , priėmimas jau iÅ¡nagrinėjus bylÄ , užvilkintų jos procesÄ . Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovės pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija netenkina praÅ¡ymo dėl jų priėmimo apeliaciniame procese.

Å ių įrodymų priėmimu bÅ«tų vilkinamas bylos nagrinėjimas ir apeliaciniame procese. Kita vertus, pažymėtina, kad argumentas dėl liudytojo galimo Å¡aliÅ¡kumo grindžiamas viešųjų registrų duomenimis, todėl atsisakymas priimti šį įrodymÄ neriboja bylÄ nagrinėjančio teismo teisės Å¡iuos duomenis patikrinti registruose (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 18. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2014 m. kovo 17 d. ieÅ¡kovė UAB „KRK Baltic“ (rangovė) ir UAB „NT investicijų sprendimai“ (užsakovė) sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė įsipareigojo parengti administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) laikančiųjų konstrukcijų darbų vykdymo (technologijos) projektÄ ir atlikti laikančiųjų konstrukcijų statybos darbus, perduoti užsakovei objekto statybos darbus ir dalyvauti objektÄ pripažįstant tinkamu naudoti.

Užsakovė Å¡ia sutartimi įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais priimti rangovės atliktus darbus, sumokėti rangovei už tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku atliktus objekto statybos darbus sutarties kainÄ . 2014 m. rugpjūčio 12 d. užsakovė UAB „NT investicijų sprendimai“, ieÅ¡kovė RUAB „KRK Baltic“ ir atsakovė UAB „He-Ma“ sudarė triÅ¡alę sutartį dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, pagal kuriÄ susitarė, kad: atsakovė UAB „He-Ma“ perima visus ieÅ¡kovės atliktus ir nebaigtus vykdyti darbus, RUAB „KRK Baltic“ parduoda visas objekte nepanaudotas medžiagas atsakovei; nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos ieÅ¡kovė RUAB „KRK Baltic“ ir užsakovė UAB „NT investicijų sprendimai“ nutraukia rangos sutartį, nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos ieÅ¡kovė tampa subrangove, o atsakovė - rangove; nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos RUAB „KRK Baltic“ įsipareigoja atlikti darbus atsakovės UAB „He- Ma“ praÅ¡ymu (nurodymu), o atsakovė turi atsiskaityti su ieÅ¡kove.

19. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti 100 977,51 Eur skolÄ , 7 025,96 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė aiÅ¡kino atsakovės nurodymu atlikusi darbus ne tik objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), bet ir dar dvejuose objektuose – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau atsakovė tik iÅ¡ dalies atsiskaitė su ieÅ¡kove. Atsakovė, nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, jog Å¡alys dėl darbų nesitarė, jog darbai, už kuriuos reikalaujama atsiskaitymo, nebuvo atlikti, o jeigu ir buvo atlikti – tai nekokybiÅ¡kai.

20. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino, nes, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis siejo rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieÅ¡kovė atsakovės naudai atliko statybos darbus, o tik iÅ¡ dalies atsiskaičiusi atsakovė liko skolinga ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Dėl skolos už darbus, atliktus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) 21. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl skolos priteisimo už statybos objekte (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus, įvertinęs atsakovės atsikirtimų turinį, jog atliktų darbų akte nėra techninio prižiÅ«rėtojo paraÅ¡o, jog darbai nederinti su techniniu prižiÅ«rėtoju, todėl atliktų darbų aktas ieÅ¡kovės esÄ pasiraÅ¡ytas nepagrįstai, konstatavo, kad visus darbus ieÅ¡kovė (subrangovė) turėjo perduoti atsakovei (rangovei), o ne techniniam prižiÅ«rėtojui.

Teismas pažymėjo, kad atsakovei nepagrįstai atsisakius priimti darbus, ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ atliktų darbų aktÄ pasiraÅ¡yti vienaÅ¡aliÅ¡kai. Teismas taipogi akcentavo, kad atsakovė neįrodė argumentų dėl ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumų, kai ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, jog darbai atlikti tinkamai. Teismo vertinimu, esant pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytam ir nenuginčytam atliktų darbų aktui, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove.

22. Atsakovė, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino triÅ¡alės sutarties sÄ lygos, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė nevykdys jokių darbų, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos raÅ¡tu nurodys atlikti atsakovė ir kuriems bus perduotas darbų frontas, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ dėl darbų neatlikimo aplinkybių perkėlė atsakovei. Netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigÄ teismas esÄ nevertino, ar atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo faktiÅ¡kai atlikti ieÅ¡kovės, ar jie buvo atlikti kokybiÅ¡kai.

Tokias aplinkybes, atsakovės teigimu, turėjo įrodyti ieÅ¡kovė, o įrodinėjimo pareigos neįvykdžius, Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas turėjęs bÅ«ti atmestas. Atsakovė skunde neigė ieÅ¡kovės atliktų darbų akto siuntimo jai aplinkybę, tvirtino, kad atliktų darbų aktas nebuvo derintas su techniniu prižiÅ«rėtoju. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė netinkamai pildė statybos darbų žurnalÄ , o statinio pripažinimo tinkamu naudoti faktas neįrodo, kad darbus atliko bÅ«tent ieÅ¡kovė.

Taip pat nurodė, kad ieškovė pamatų įrengimo darbus atliko su trūkumais, bet teismas šio fakto nevertino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

23. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu dėl triÅ¡alės sutarties sÄ lygos, pagal kuriÄ darbai galėjo bÅ«ti atliekami tik pateikus raÅ¡ytinės formos atsakovės nurodymÄ . Rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti.

CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibÅ«dintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ . Tai gali bÅ«ti naujo daikto sukÅ«rimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kolegija atkreipia dėmesį, jog vertinamuoju apeliacinio skundo argumentu apeliantė grindžia savo pozicijÄ , jog raÅ¡ytinės formos nesilaikymas rangos sandoriuose daro juos niekiniais ir negalinčiais sukelti jokių prievolių atsakovei.

Vien ta aplinkybė, kad rangos sutartis nebuvo sudaryta raÅ¡ytine forma (nagrinėjamu atveju – triÅ¡alės sutarties sÄ lygos pagrindu nebuvo pateiktas atsakovės raÅ¡ytinis nurodymas atlikti atitinkamus darbus) savaime nedaro tokios sutarties (jei tokia faktiÅ¡kai buvo sudaryta) negaliojančia ir neatleidžia Å¡alių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal rangos santykių teisinį reguliavimÄ raÅ¡ytinės formos nesilaikymas rangos sandorio nedaro negaliojančiu.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Å¡alys, nesilaikydamos raÅ¡ytinės sandorio formos, prisiima rizikÄ , kad kilus ginčui, sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius įrodyti bus sudėtingiau abiem Å¡alims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Kitų pasekmių, kurias gali sukelti įstatymo reikalaujamos formos sutarties nesudarymas, nėra numatyta. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė rangos santykių egzistavimÄ grindė raÅ¡ytiniais įrodymais – dokumentais, kuriuose fiksuota ieÅ¡kovės atliktų darbų eiga, buhalterinės apskaitos dokumentais, taip pat iÅ¡samiais paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais.

24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡yto darbų atlikimo akto reikÅ¡mės apeliantės prievolėms. Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneÅ¡a užsakovui apie pasirengimÄ perduoti darbų rezultatÄ , o Å¡is turi nedelsdamas pradėti jų priėmimÄ . Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus.

Kaip Å¡ios taisyklės iÅ¡imtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminÄ ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymÄ , sutartį ar darbų pobÅ«dį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trÅ«kumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytÄ paskirtį, o Å¡ių trÅ«kumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali paÅ¡alinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Užsakovas, atsisakydamas pasiraÅ¡yti aktÄ , privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatÄ yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktÄ , pasiraÅ¡yti jį vienaÅ¡aliÅ¡kai. TokiÄ teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sÄ lygomis sudarė sÄ lygas užsakovui priimti atliktus darbus. Ä®statymo nuostata (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), suteikianti vienos Å¡alies pasiraÅ¡ytam aktui juridinę galiÄ , yra specialioji, taikoma iÅ¡skirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimÄ ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas.

Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienaÅ¡aliÅ¡kai rangovo pasiraÅ¡ytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ . Toks vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas aktas turi tokiÄ pat juridinę galiÄ kaip ir pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu.

Iki to momento nepasiraÅ¡iusiai Å¡aliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem Å¡alims pasiraÅ¡ius aktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

25. Teisėjų kolegija, iÅ¡dėstyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi į bylÄ pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atliktų darbų objekte (duomenys neskelbtini), akto tik vienaÅ¡alis (ieÅ¡kovės padarytas) pasiraÅ¡ymas nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Tiek ginčui aktualus teisinis reguliavimas, tiek cituota teismų praktika dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko atliktų darbų akto galios, lemia, jog ieÅ¡kovei vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ius (atitinkamai – atsakovei atsisakius pasiraÅ¡yti) atliktų darbų aktÄ , ji pagrįstai kreipėsi į teismÄ reikalaudama atsiskaitymo, o atsakovė, nesutikdama su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, galėjo šį aktÄ ginčyti.

Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ne ieÅ¡kovei, o bÅ«tent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad akto ji nepasirašė pagrįstai. Nagrinėjamu atveju atsakovė objektyviais duomenimis nepagrindė prieÅ¡taringo pobÅ«džio subjektyvių argumentų, jog darbų, už kuriuos ieÅ¡kovė reikalauja atsiskaitymo, ji esÄ neužsakė, jog darbus atliko ne ieÅ¡kovė, o jeigu atliko ieÅ¡kovė – tai nekokybiÅ¡kai. Rangos teisinių santykių atveju taikytina įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, jog užsakovei nurodžius formalius atsisakymo pasiraÅ¡yti darbų aktÄ pagrindus, rangovė turėtų įrodyti tiek darbų užsakymo, tiek jų realaus atlikimo, tiek kokybės faktus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vadinasi argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas ginčo objekte atliko darbus, ar darbai atlikti kokybiškai, juolab kad atsakovės, kaip oponuojančios pusės, pozicija nebuvo grindžiama objektyvaus turinio duomenimis, neatitinka šalių dispozityvumo principo.

26. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentÄ , jog ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡yto akto neteisėtumÄ esÄ patvirtina tai, kad Å¡is aktas nebuvo suderintas su statybos techniniu prižiÅ«rėtoju. Kolegija pažymi, jog Å¡alių sudarytoje triÅ¡alėje sutartyje nėra sÄ lygos, pagal kuriÄ teisinę galiÄ Ä¯gytų tik techninio prižiÅ«rėtojo pasiraÅ¡ytas ar su juo suderintas darbų aktas. Ä® bylÄ ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – statybos darbų žurnalo kopijos patvirtina, kad ieÅ¡kovė darbus objekte atliko prižiÅ«rint techniniam prižiÅ«rėtojui, vykdant jo pastabas ir Å¡alinant atitinkamus trÅ«kumus.

Apeliantės pozicija dėl techninio prižiÅ«rėtojo bÅ«tinumo kildinama iÅ¡ įstatymo, konkrečiai – CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos. Tačiau Å¡i įstatymo norma reguliuoja atsakomybę už atliktų darbų kokybę (trÅ«kumus) ir nenumato reikalavimo, juolab imperatyvaus, kad atliktų darbų aktas bÅ«tų suderintas su techniniu prižiÅ«rėtoju, ar jo pasiraÅ¡ytas. Apeliantės argumentas, jog Å¡alys laikėsi tokios praktikos, yra nepakankamas pripažinti atitinkamÄ reikalavimÄ imperatyviu ir juolab įtvirtintu įstatyme ar Å¡alių sudarytoje sutartyje.

27. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino (arba neteisingai įvertino) argumentų, jog ieÅ¡kovė ginčo objekte netinkamai atliko statinio pamatų įrengimo darbus, o dėl atliktų darbų trÅ«kumų skilinėja statinio sienos. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktÄ , o rangovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę Å¡alinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvios galimybės įvertinti šių atsakovės argumentų, kadangi jokių nei rašytinių, nei vaizdinių duomenų, nei atitinkamos srities specialistų išvadų atsakovė nepateikė. Taigi, nebuvo pagrindo išsamiai įvertinti ieškovės atliktų darbų trūkumų ir jų ryšio su statinio sienų galimu skilinėjimu. Esant tokioms aplinkybėms, teisinės reikšmės netenka detali analizė, susijusi su konkretaus rangovo ar subrangovo atsakomybės už darbų trūkumus ribomis.

28. Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovės pateikti įrodymai – triÅ¡alė sutartis, atliktų darbų aktas, buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat dokumentai, kuriuose užfiksuota statybos darbų eiga, atsakovės formalaus ir prieÅ¡taringo turinio atsikirtimų kontekste sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo objekte statybos darbus atsakovės pavedimu atliko ieÅ¡kovė, duomenų apie darbų trÅ«kumus, juolab tokių, kurie eliminuotų jos pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove, nėra.

29. Kasacinio teismo praktika dėl užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus darbus ir už juos atsiskaityti yra iÅ¡sami. Pagal jÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatÄ , jeigu nustatomi trÅ«kumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytÄ paskirtį, ir jeigu Å¡ių trÅ«kumų rangovas ar užsakovas negali paÅ¡alinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), todėl pabrėžtina bÅ«tinybė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiÅ¡kai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abiÅ¡aliu atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pasiraÅ¡ymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

30. IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo statinio statyba baigta, statinys įregistruotas vieÅ¡ajame registre, pripažintas tinkamu naudoti, o atsakovė gavo atlyginimÄ už Å¡io objekto statybÄ . Tokių ieÅ¡kovės argumentų atsakovė nepaneigė. Byloje nenustatyti ieÅ¡kovės darbų trÅ«kumai, o statybos objekto defektų priežastys kaip ieÅ¡kovės netinkamo darbų atlikimo rezultatas – taip pat neįrodytos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ios aplinkybės lemia apeliantės pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Apeliantė nurodė, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nepatvirtina, kad darbus atliko ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡ioje nutarties dalyje aptarta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė lemia, jog apeliantei, tvirtinusiai, kad ginčo darbus atliko ne ieÅ¡kovė, kilo pareiga įvardinti Å¡iuos darbus atlikusi subjektÄ . To nepadarius, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad darbus, už kuriuos ieÅ¡kiniu reikalaujama atsiskaitymo, atliko ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kinys Å¡ioje dalyje patenkintas pagrįstai. Kitus apeliacinio skundo argumentus dėl statybos objekte (duomenys neskelbtini), atliktų darbų teisėjų kolegija pripažįsta teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako. Dėl skolos už darbus, atliktus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) 31. Spręsdamas klausimÄ dėl skolos už statybos darbus, atliktus statybos objekte (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas atsakovės atsikirtimus, jog Å¡alys nesudarė raÅ¡ytinės sutarties, jog Å¡io objekto statybos valdytoja buvo UAB „Indema“, kuri ir turėjo atsiskaityti, pripažino nepagrįstais.

Teismas sprendė, jog atsakovės atstovų paraÅ¡ai atliktų darbų aktuose ir atlikti daliniai mokėjimai už darbus patvirtina, jog Å¡alys susitarė dėl statybos darbų atlikimo, o pretenzijų dėl atliktų darbų ieÅ¡kovei nepareikÅ¡ta. Teismas pažymėjo, jog atliktų darbų aktų pasiraÅ¡ymo aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti statybų priežiÅ«rÄ vykdžiusios UAB „Indema“ darbuotojai. Teismo vertinimu, vien jau ta aplinkybė, jog atsakovė ne tik užsakė darbus, juos priėmė, bet ir faktiÅ¡kai iÅ¡ dalies atsiskaitė, mokėjimo pavedimuose tiksliai nurodydama, kad moka pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras už darbus, atliktus Å¡iame statybos objekte, paneigia atsakovės pozicijÄ , esÄ tarp Å¡alių nebuvo rangos teisinių santykių.

32. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, skunde nurodė, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su darbų šiame objekte atlikimu, nepagrįstai atmetė jos atsikirtimus dėl darbų nederinimo su atsakove, rangovu bei techniniu prižiūrėtoju, nepasisakė dėl aplinkybės, jog darbų užsakymas turėjo būti pateiktas raštu. Apeliantė nesutiko su teismo išvada, jog objekto statybos valdytojas patikrino darbus ir juos priėmė. Apeliantės nuomone, net ir konstatavus, kad statybos valdytojas priėmė ieškovės darbus, toks įgaliojimus viršijantis sandoris nesukelia pasekmių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

35. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi į bylÄ pateiktus įrodymus, pagrįstomis pripažįsta teismo iÅ¡vadas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kove už Å¡iame objekte atliktus statybos darbus. Nekartodama visų motyvų, nurodytų ankstesnėje nutarties dalyje (žr. nutarties 23 punktÄ ), kolegija pabrėžia, jog raÅ¡ytinės rangos sutarties formos nesilaikymas, nors ir apsunkina Å¡alių įrodinėjimo galimybes, tačiau savaime nedaro žodine forma sudaryto sandorio negaliojančiu ar nesukeliančiu teisinių pasekmių.

Kolegija akcentuoja atsakovės užimtos pozicijos pirmosios instancijos teisme ypatumÄ , jog buvo iÅ¡ esmės neigiamas bet koks rangos santykių tarp Å¡alių egzistavimas. Bylos faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (raÅ¡ytiniai statybos darbų faktÄ patvirtinantys įrodymai, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimai, dalinio atsikaitymo už darbus aplinkybė) sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad net ir nepasiraÅ¡ius raÅ¡ytinės formos sutarties, Å¡alis visgi siejo rangos teisiniai santykiai dėl Å¡io statybos objekto.

Pateikti įrodymai paneigia apeliantės versijÄ , jog rangos santykių Å¡alimi (rangovu santykyje su subrangovu) esÄ buvo kitas juridinis asmuo. Apeliacinio skundo argumentai neleidžia abejoti prieÅ¡ingomis teismo iÅ¡vadomis.

36. Apeliantės nuomone, teismas turėjo konstatuoti, kad liudytojų parodymai yra subjektyvÅ«s dėl Å¡ių liudytojų sÄ sajų su ieÅ¡kove ir statybos valdytoju. Teisėjų kolegija, patikrinusi viešųjų registrų informacijÄ , pritaria ieÅ¡kovės argumentui, jog nei rangos santykių, nei teisminio nagrinėjimo eigoje liudytoju apklaustas R. V. neturėjo tiesioginių ir pakankamai aiÅ¡kių sÄ sajų su ieÅ¡kove. Nurodytos to asmens sÄ sajos su objekto statybos valdytoja neleidžia abejoti pateikto liudijimo objektyvumu.

PrieÅ¡ingai, tokia sÄ saja lemia, jog liudijimas pateiktas asmens, tiesiogiai stebėjusio statybų procesÄ ginčo objekte, taigi žinančio ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių. Be to, Å¡io liudytojo parodymai neprieÅ¡tarauja nei pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, nei ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, nei kito liudytojo (užsakovo samdyto techninio prižiÅ«rėtojo) parodymų turiniui. Vadinasi, nevertinti Å¡io įrodymo vien dėl apeliantės deklaruotų prielaidų nebuvo pagrindo.

37. Kolegija negali sutikti su skundo argumentu, jog statybos darbų valdytojas, patvirtinęs atliktų darbų aktus, virÅ¡ijo suteiktus įgalinimus. Kaip matyti iÅ¡ apeliantės ir UAB „Indema“ 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos statybų valdymo sutarties sÄ lygų, apeliantė statybų valdytojui pavedė koordinuoti rangovų vykdomus darbus, atliktų darbų patikrÄ , tikrinti atliktų darbų dokumentacijÄ ir jÄ perduoti apeliantei. Juolab kad tinkamÄ darbų atlikimÄ , darbų apimtis, Å¡alių susitarimo esmę patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai.

Apeliantės argumentai, įvertinus ir jų tarpusavio prieÅ¡taringumÄ (kai buvo neigiamas bet toks rangos santykių egzistavimas ir kartu pasisakoma dėl atliktų darbų apimčių bei darbų derinimo ir rezultato perdavimo eigos) nepatvirtina jos gynybinės versijos dėl papildomų (neužsakytų) darbų atlikimo, netinkamos darbų vykdymo eigos, netinkamo darbų eigos fiksavimo ir panaÅ¡ių formalių aplinkybių egzistavimo. Remdamasi vien subjektyviais teiginiais ir skirtingomis faktinių aplinkybių interpretacijomis, apeliantė neįrodė, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl mažesnių darbų apimčių, nei fiksuota ieÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose.

Dėl skolos už darbus, atliktus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) 38. Spręsdamas klausimÄ dėl reikalavimo priteisti skolÄ už darbus Å¡iame statybos objekte, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė užsakė atlikti darbus, ieÅ¡kovė darbus atliko, atsakovė juos priėmė, tačiau atsiskaityti atsisakė. Pažymėjo, jog į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad tiesioginė darbų užsakovė UAB „Dehidra“ iÅ¡ atsakovės priėmė atliktus darbus ir su ja atsiskaitė.

39. Apeliantė su teismo iÅ¡vadomis nesutiko, nurodydama, kad rangos sutartyje buvo numatyta bendra darbų kaina už 8 837,84 Eur bei atsakovės pareiga teikti bÅ«tinas medžiagas ir mechanizmus, kai Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalauja didesnės sumos, nors dėl papildomų darbų nebuvo susitarta, be to, papildomai praÅ¡o sumokėti ir už medžiagas. Atsakovė nurodė darbų nepriėmusi ir už juos nesumokėjusi, nes darbai nebuvo tinkamai perduoti, nėra duomenų apie tinkamÄ vienaÅ¡alį aktų pasiraÅ¡ymÄ , o pateiktas susiraÅ¡inėjimas nepatvirtina darbų atlikimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais.

40. Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta ieÅ¡kovės atsiliepime iÅ¡dėstytÄ atsikirtimÄ , jog teismo sprendimÄ ginčydama tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovė virÅ¡ijo aptartÄ darbų kainÄ , jog atliko papildomus darbus, kurių apeliantė neužsakė, jog darbai nebuvo tinkamai perduoti, apeliantė pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ grįsti skundÄ aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Tai lemia, jog tokie (pirmosios instancijos teisme nenurodyti) argumentai nevertintini ir apeliaciniame procese.

Apeliacinis teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliacinės kontrolės funkcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų iÅ¡taisymui. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

41. Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo pozicija, kuria remiantis kritiÅ¡kai įvertintas atsakovės neigimas bet kokio jos ryÅ¡io su darbais, už kurių atlikimÄ ieÅ¡kovė reikalauja atsiskaitymo. Teismas nustatė, jog objekto valdytoja UAB „Business network“ parinkdavo rangovus, atrinkus geriausius pasiÅ«lymus, o atsakovė sudarydavo rangos (subrangos) sutartis su tais rangovais, jog statybos darbų kontrolę vykdė statybos valdytoja, o Å¡iai patikrinus darbų kiekį bei kokybę, su rangovais (subrangovais) už darbus atsiskaitydavo atsakovė.

Nagrinėjamu atveju ginčo darbams atlikti buvo pasirinkta ieÅ¡kovė, kuri darbus atliko, duomenų apie jos darbų trÅ«kumus nėra, užsakovė UAB „Dehidra“ atsakovės jai perduotus darbus priėmė ir su atsakove atsiskaitė. Å ių aplinkybių apeliantė nepaneigė, o savo pozicijÄ apeliaciniame procese grindė abejonėmis ir prielaidomis, kurios nepaÅ¡alina nei apeliantės pareigos įrodyti savo atsikirtimus, nei suponuoja bylÄ nagrinėjančio teismo pareigÄ Ä¯rodymus rinkti ex officio.

Kaip minėta, pareiga sumokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiÅ¡kai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abiÅ¡aliu atliktų darbų perdavimo ir priėmimo akto pasiraÅ¡ymu. Nustačius, o apeliantei nepaneigus, kad ieÅ¡kovės atliktų darbų rezultatas perduotas užsakovei ir juo faktiÅ¡kai naudojamasi, kad nėra duomenų apie darbų trÅ«kumus, kad apeliantė gavo už juos savo atlyginimÄ , tačiau nesumokėjo už darbus ieÅ¡kovei, konstatuotina apeliantės pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Dėl termino skaičiuoti palūkanas 42. Apeliantė skunde nurodė, jog darbai statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti trišalės sutarties pagrindu. Paaiškino, kad šioje sutartyje šalys nesusitarė dėl netesybų, todėl ieškovė (tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo būtų patenkintas) pagrįstai gali reikalauti palūkanų. Apeliantė tvirtina, kad ieškovė neturėjo pagrindo prašyti priteisti palūkanas už 591 dienos laikotarpį.

Apeliantės teigimu, kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo atveju turėtų būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

43. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų numatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

44. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Å ios palÅ«kanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrÄ Å¾intomis lėšomis, atlyginti. KompensuojamÄ sias palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.).

Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia Å¡ių palÅ«kanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi Å¡alys yra verslininkai arba privatÅ«s juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis).

45. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais. Kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kaip minėta, reikalavimui priteisti palūkanas taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė palÅ«kanas, skirtas jos nuostoliams kompensuoti, apskaičiavo už 591 dienÄ , t. y. nevirÅ¡ijant penkerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, Å¡is jos reikalavimas teismo sprendimu patenkintas pagrįstai. TÄ aplinkybė, jog Å¡iuo atveju apeliantė palÅ«kanų priteisimu sukeliamas pasekmes bando susieti su netesybų funkcijomis, nesudaro pagrindo tokiam reikalavimui taikyti Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

46. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 47. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Å ios teisinės iÅ¡vados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieÅ¡kovės RUAB „KRK Baltic“ praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė patyrė 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimu. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl ieÅ¡kovės naudai priteisiamos iÅ¡ apeliantės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ (j. a. k. 149625421) ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „KRK Baltic“ (j. a. k. 302554784) 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis Jūratė Varanauskaitė