2019-03-20 Nr. AB-6807-3-61-3-04961-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-332-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04961-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono, Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Noraukelio transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Noraukelio transportas“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (teisių perėmėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Noraukelio transportas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Noraukelio transportas“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2016 m. spalio 19 d. suderinimo žymą „Nr. 646“, kuria suderintas Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Administracija) parengtas Įrengiamų eismo reguliavimo priemonių bei eismo organizavimo projektas (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Bendrovė pagal 2016 m. kovo 21 d. pasirašytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 498SŽN-77-(14.49.57.) (toliau – ir Bendrovės Sutartis) nuomojasi 1308 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 3871 kv. m ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1). Šalia Žemės sklypo esantis 1312 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. lapkričio 3 d. panaudos sutartį Nr. 49SUN-51-(14.49.58.) (toliau – ir Panaudos sutartis) yra perduotas Administracijai. Šiam žemės sklypui Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 511-01 yra nustatytas 420 kv. m ploto kelio servitutas, plane pažymėtas taškais 10, 7, 8, 11, 12, 9, 5, 13, 1, 2, 3, 4.;

1.2. Bendrovė išnuomotoje Žemės sklypo Nr. 1 dalyje įsirengė automobilių parkavimo aikštelę, tačiau tinkamai naudotis aikštele negali, nes Administracija Žemės sklype Nr. 2 nepagrįstai įsirengė kelio ženklus Nr. 301 („įvažiuoti draudžiama“). Šie ženklai yra įrengti toje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje, kurioje yra nustatytas kelio servitutas. Dėl įrengtų kelio ženklų yra apsunkintas naudojimasis Bendrovės Žemės sklype Nr. 1 įrengta automobilių parkavimo aikštele, nes automobilių išvažiavimui iš šios aikštelės nebegalima pasinaudoti Žemės sklype Nr. 2 nustatytu kelio servitutu;

1.3. Administracija 2016 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į Komisariatą su prašymu leisti įrengti eismo reguliavimo priemones bei patvirtinti Projektą ir 2016 m. spalio 19 d. Administracijos prašymas buvo patenkintas ir gautas nepagrįstai suderintas Projektas. Iš Projekto matyti, kad pagal jį įrengus kelio ženklus Nr. 301 („įvažiuoti draudžiama“), yra panaikinama galimybė automobiliams pravažiuoti per Žemės sklypo Nr. 2 dalį, nors 2002 m. vasario 21 d. įsakymu šiai Žemės sklypo Nr. 2 daliai yra nustatytas 420 kv. m ploto kelio servitutas. Dėl šios priežasties yra apsunkinamas naudojimasis automobilių parkavimo aikštele, kurią pareiškėjas yra įsirengęs valstybės išnuomotoje Žemės sklypo Nr. 1 dalyje;

1.4. Vilniaus miesto valdybos 2001 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 1506V patvirtintas teritorijos tarp Švitrigailos, Naugarduko, Vytenio ir T. Ševčenkos gatvių detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas) numato pravažiavimą į gretimus sklypus būtent toje vietoje, pro kurią pravažiavimas yra uždraustas, įrengus kelio ženklus pagal Administracijos parengtą ir Komisariato suderintą Projektą. Be to, Projektas prieštarauja ir Viešajame registre nustatytam kelio servitutui, kuris Žemės sklypui Nr. 2 yra nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 511-01. Kadangi Projektas prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, Žemės sklypui Nr. 2 nustatytam ir viešajame registre įregistruotam kelio servitutui bei pažeidžia pareiškėjo interesus, nes pagal projektą įrengiami kelio ženklai apsunkina pareiškėjo įrengtos automobilių parkavimo aikštelės eksploatavimą, Komisariato žyma apie Projekto suderinimą yra naikintina.

2. Atsakovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.

3. Atsakovas nurodė, kad policijos pareigūnai automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo projektus privalo įvertinti tik eismo saugumo požiūriu, nespręsdami trečiųjų asmenų teisės naudotis keliais klausimo. Administracijos pateiktas Projektas atitinka eismo saugumo ir kelio ženklų įrengimo taisykles.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutikimą su skundu grindė šiais argumentais:

4.1. Panaudos sutarties pagrindu neatlygintinai naudojasi 1312 kv. m. ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Dalyje naudojamos žemės yra kelio servitutas – 420 kv. m sklypo dalis plane M1-500 pažymėta skaičiais 10, 7, 8, 11, 12. 9, 5, 13, 1, 2, 3, 4;

4.2. Administracija 2016 m. spalio 5 d. kreipėsi į Komisariatą, prašydama leisti įrengti eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus Nr. 301 ir Nr. 531 su papildomomis lentelėmis (600 x 300 mm)) bei patvirtinti Projektą. Dėl to, kad pašalinus kelio ženklus Nr. 301, būtų sudarytos pavojingos sąlygos pėsčiųjų srautui, Administracija prašė patvirtinti kelio ženklus Nr. 301 virš arkos iš abiejų pastato pusių. Taip pat buvo prašoma patvirtinti kelio ženklų Nr. 531 įrengimą (vidinėje kiemo pusėjo prie esančios automobilių stovėjimo aikštelės su papildomomis lentelėmis (600 x 300 mm), vieną Nr. 809 (nurodant atstumą 20 m) ir kitą su užrašu „VIFA transportui“) išorinėje pastato pusėje, taip pat su papildomomis lentelėmis (600 x 300 mm), vieną Nr. 810 (nurodant atstumą 24 m) ir kitą su užrašu „VIFA transportui“). Kelio ženklai Nr. 531 su papildomomis lentelėmis reikalingi, kad būtų galima užtikrinti, jog Administracijos valdomoje automobilių stovėjimo aikštelėje bei prie pastato esančioje atkarpoje automobilius galėtų statyti tik atvykstantys į Administraciją klientai bei darbuotojai, o ne pašaliniai asmenys, kurie piktnaudžiauja, palikdami savo transporto priemones Administracijos valdomoje teritorijoje, naudodamiesi situacija, kad nėra įrengtų automobilių statymą, nurodančių kelio ženklų. 2016 m. spalio 24 d. Administracijoje buvo gautas Komisariato 2016 m. spalio 19 d. raštas, kuriuo Administracijos prašymas suderinti Projektą buvo patenkintas;

4.3. Administracija yra biudžetinė įstaiga, administruojanti Vaikų išlaikymo fondą ir aptarnaujanti pareiškėjus iš visos Lietuvos, todėl pagal veiklos specifiką į Administraciją atvyksta interesantai tiek pėsčiomis, tiek asmeniniu transportu. Ant važiuojamosios dalies stovintys betoniniai vazonai ir kelio ženklai, kurie pritvirtinti ant pastato sienų virš arkos, bent iš dalies užtikrina pėsčiųjų saugumą, kadangi vakarinėje pastato pusėje esančioje arkoje yra tarnybinis išėjimas, per kurį patenkama į Administracijos patalpas ir išeinama iš jų, bei įėjimas į šalia esančio pastato patalpas. Per vakarinėje pastato pusėje esančią arką vaikšto labai daug pėsčiųjų, tarp kurių ir Administracijos pareiškėjai su vaikais, neįgalūs asmenys (Administracijos valdomose patalpose yra įsikūrusi ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos) ir aplinkinių pastatų darbuotojai bei klientai, todėl turi būti užtikrintas patogus privažiavimas, pėsčiųjų saugumas bei netrukdomas patekimas į Administracijos patalpas. Būtent dėl šių priežasčių Administracija kreipėsi į Komisariatą su prašymu leisti įrengti eismo reguliavimo priemones bei patvirtinti Projektą. Atsižvelgiant į tai, kad Administracijos prašymas buvo patenkintas ir gautas suderintas Projektas, pašalinti kelio ženklų Nr. 301 nėra jokio teisinio pagrindo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Bendrovė pagal sutartį nuomojasi Žemės sklypą Nr. 1 (1308 kv. m ploto), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas Nr. 2, esantis T. Ševčenkos g. 16G, Vilniuje (1312 kv. m ploto), pagal Panaudos sutartį yra perduotas Administracijai. Daliai Žemės sklypo Nr. 2 Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 511-01 yra nustatytas 420 kv. m ploto kelio servitutas, plane pažymėtas taškais 10, 7, 8, 11, 12, 9, 5, 13, 1, 2, 3, 4. Bendrovė jai išnuomotoje Žemės sklypo Nr. 1 dalyje yra įsirengusi automobilių parkavimo aikštelę. Administracija 2016 m. spalio 5 d. raštu Nr. (1.5) D2-20452 kreipėsi į Komisariatą su prašymu leisti įrengti eismo reguliavimo priemones bei patvirtinti eismo organizavimo projektą. 2016 m. spalio 19 d. Administracijos prašymas buvo patenkintas ir gautas suderintas eismo organizavimo projektas Nr. 646, įrengiant ir kelio ženklus Nr. 301 („įvažiuoti draudžiama“) Žemės sklype Nr. 2.

7. Teismas apibrėžė, kad ginčas byloje kilęs dėl Komisariato sprendimo patenkinti Administracijos prašymą ir suderinti eismo organizavimo projektą, įrengiant kelio ženklus Nr. 301 („įvažiuoti draudžiama“) Žemės sklype Nr. 2.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 5 straipsnio 4 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9 punktu, bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad Administracija, būdama Žemės sklypo Nr. 2 valdytoja, objektyviai įvertinusi eismo intensyvumą bei asmenų saugumą jos valdomame sklype, remdamasi galiojančiais teisės aktais, pagrįstai kreipėsi į Komisariatą, prašydama leisti įrengti kelio ženklus Nr. 301 („įvažiuoti draudžiama“) Žemės sklype Nr. 2, turint tikslą užtikrinti, kad jos valdomame sklype būtų apribotas transporto eismas, siekiant žmonių saugumo.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. A556-2265/2013, darė išvadą, kad Komisariatas savo kompetencijos ribose tinkamai įvertino kelio ženklų Nr. 301 („įvažiuoti draudžiama“) įrengimo Žemės sklype Nr. 2 būtinybę, objektyviai ir išsamiai atsižvelgdamas į eismo saugumą nurodytoje kelio dalyje, ir pagrįstai nevertino nustatyto servituto sąsajų su įrengiamais kelio ženklais.

10. Teismas sprendė, kad Žemės sklypo Nr. 2 Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 511-01 nustatytas 420 kv. m ploto kelio servitutas yra nustatytas tik daliai žemės sklypo, tačiau ne nekilnojamiems daiktams, kad Bendrovė Žemės sklype Nr. 1 įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę gali pasiekti ir kitais keliais, todėl Komisariatas tinkamai vadovavosi teisės aktais, tiksliai įvertino eismo saugumo problemas pagal Administracijos prašymą ir pagrįstai suderino Projektą, įrengus kelio ženklus Nr. 301 („įvažiuoti draudžiama“) Žemės sklype Nr. 2.

11. Teismas konstatavo, kad Komisariatas, tenkindamas Administracijos prašymą ir suderindamas Projektą, įrengiant kelio ženklus Nr. 301 („įvažiuoti draudžiama“) Žemės sklype Nr. 2, faktines ginčo aplinkybes vertino objektyviai, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kelio ženklų įrengimą, todėl Komisariato 2016 m. spalio 19 d. suderinimo žyma „Nr. 646“, kuria suderintas Administracijos parengtas Projektas, yra teisėta ir pagrįsta.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Nesutikimą su teismo sprendimu pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

12.1. atmestini teismo sprendimo motyvai, nurodyti šio sprendimo 10 punkte, nes kelio servitutas yra nustatytas visam statiniais neužstatytam Žemės sklypo Nr. 2 plotui. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad šiuo servitutu įtvirtinama teisė važiuoti transporto priemonėmis ir jokie servituto apribojimai nenumatyti;

12.2. teismo išvada, pateikta šio sprendimo 8 punkte, prieštarauja Administracijos pozicijai. Atsiliepime į skundą Administracija nurodė, kad prieš kreipdamasi į Komisariatą, ji teikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl dalies servituto Žemės sklype Nr. 2 panaikinimo. Tik gavusi atsakymą, kad servitutas gali būti pakeistas ar panaikintas atlikus Detaliojo plano korektūrą, Administracija nusprendė servituto apribojimus nustatyti teikiant prašymą Komisariatui. Administracijos tikslas – apribojimų kelio servitutui nustatymas;

12.3. atmestini teismo argumentai, kad Komisariatas tinkamai vadovavosi teisės aktais, tiksliai įvertino eismo saugumo problemas, nes Projekto derinimas buvo atliktas formaliai nepatikrinus siūlomų įrengti kelio ženklų įrengimo būtinumo. Iš Administracijos prašymo tvirtinti Projektą matyti, jog kelio ženklai, kurių įrengimą prašomą patvirtinti, jau yra pakabinti, t. y. kelio ženklai buvo įrengti savavališkai. Nors pačiame prašyme yra nurodyta, kad kelio ženklais Nr. 301 („įvažiuoti draudžiama“) siekiama užtikrinti į pastatą patenkančių asmenų saugumą, tačiau Projekte toje vietoje, kurioje statomi kelio ženklai Nr. 301, jokie įėjimai į pastatą net nėra pažymėti, o pagrindinis įėjimas į pastatą, pro kurį ir patenka visi įstaigos lankytojai, yra toje pastato pusėje, kurioje iš viso jokie kelio ženklai nėra įrengiami. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Projektas buvo tvirtinamas neįsigilinus į faktines aplinkybes;

12.4. teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, patvirtinęs Administracijos pateiktą Projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 18 straipsnio nuostatas, kad detaliaisiais planais nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas. Projektas prieštarauja Detaliajam planui.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šio sprendimo 4.3 punkte nurodytais argumentais, papildomai akcentuoja:

13.1. pareiškėjas apeliaciniame skunde atkartoja pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją;

13.2. sutinkama su apeliacinio skundo 12.2 punkte išdėstytais argumentais dėl kreipimosi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl dalies servituto Žemės sklype Nr. 2 panaikinimo. Į šią įstaigą buvo kreiptasi tikslu užtikrinti pėsčiųjų saugumą bei netrukdomą patekimą į Administracijos patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad procedūra dėl dalies servituto panaikinimo užtrunka ilgai ir yra sudėtinga, Administracija kreipėsi į Komisariatą dėl leidimo įrengti eismo reguliavimo priemones bei patvirtinti Projektą;

13.3. nesutinkama su apeliacinio skundo 12.3 punkte išdėstytais argumentais dėl formalaus Projekto derinimo. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys, byloje esančios statinio nuotraukos patvirtina, kad kelio ženklas Nr. 301 „įvažiuoti draudžiama“ ant pastato buvo pakabintas jau 2012 m. balandžio 24 d., pastatą valdant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat, galimai siekiant užtikrinti žmonių saugumą, todėl pareiškėjo argumentas, kad Administracija kelio ženklus įrengė savavališkai, yra nepagrįstas;

13.4. pareiškėjas įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę turi galimybę pasiekti kitais keliais, todėl Komisariatas savo kompetencijos ribose tinkamai vadovavosi teisės aktais, įvertino eismo saugumo problemas. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis aktualia šiai bylai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo skundą atmetė;

13.5. pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad 2016 m. spalio 19 d. žyma „Nr. 646“, kuria suderintas Projektas, pažeidžia eismo saugumo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalis)). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis).

15. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi servituto nustatymo metu), detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas.

16. Remiantis šio Sprendimo 6 punkte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos panaudos teisėmis valdomame žemės sklype Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 511-01 yra nustatytas 420 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, plane pažymėtas taškais 10, 7, 8, 11, 12, 9, 5, 13, 1, 2, 3, 4 (b. l. 14). Šis žemės sklypas yra tarnaujantis daiktas (b. l. 13).

17. Pareiškėjas yra viešpataujančio daikto nuomininkas. Ginčo Projekto pagrindu įrengus kelio ženklus Nr. 301 („įvažiuoti draudžiama“) pareiškėjui apribota jam nustatyta daiktinė teisė. Toks veiksmas vertintinas kaip daiktinės teisės apribojimas, o ne visiškas jos atėmimas, nes kelio servituto atveju galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 str. 1 d.).

18. Dėl argumentų, kad pareiškėjas gali pasiekti įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę kitais keliais (Sprendimo 13.4 p.) pažymėtina, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o galėtų būti civilinio teisinio ginčo dėl servituto būtinumo dalykas.

19. Šiuo atveju pripažįstama teisėtai įgyta daiktinė teisė. Ji yra saugoma įstatymo ir ją pažeidus ginama (CK 1.136 str. 2 d. 3 p., 1.137 str. 2 ir 5 dalys, 1.138 str. 2 p.).

20. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovas, vertindamas pateikto prašymo dėl įrengiamų eismo reguliavimo priemonių bei eismo organizavimo projekto derinimo pagrįstumą, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, inter alia (be kita ko) reikalaujančiu, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, bei proporcingumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, privalėjo įvertinti, kad Projektu bus apribotos viešuosiuose registruose išviešintos pareiškėjo teisėtai įgytos ir įgyvendinamos civilinės teisės, o taip pat tai, kad trečiojo suinteresuotojo asmens nurodomi eismo reguliavimo bei eismo organizavimo tikslai, suponuoti veiklos specifiškumo, gali būti pasiekti kitais, nepažeidžiančiais pareiškėjo teises, būdais, pavyzdžiui, taikant greičio ribojimo ir pėsčiųjų saugumą užtikrinančias (pvz., pėsčiųjų perėjos) priemones.

21. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo projektas suderintas pažeidžiant pareiškėjo teises, derinimas yra neteisėtas ir naikintinas.

22. Išplėstinė teisėjų kolegija pasisako dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A556-2265/2013, kaip baigiamojo teisės akto, kuriuo formuojama vienoda administracinių teismų praktika aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.).

23. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika savo ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) vertintina tik kaip išaiškinimas analogiškoje (labai panašioje) byloje, šioje byloje aiškindama teisę remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) suformuota oficialia konstitucine doktrina dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių.

24. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

25. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

26. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

27. Bylos, kurioje buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis (administracinė byla Nr. A556-2265/2013), ir šios bylos aplinkybės yra panašios tik tiek, kiek ginčijamasi dėl eismo reguliavimo ir organizavimo priemonių taikymo esant servituto teisei, tačiau faktinės aplinkybės nagrinėtoje byloje, kurioje jau priimtas galutinis procesinis sprendimas, ir šioje byloje yra skirtingos, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje nėra saistomas nurodytos teismo praktikos.

28. Sprendimo 14–20 punktuose nurodytų argumentų pagrindu išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešojo administravimo veiksmais, tokioje kaip ši teisinėje situacijoje, negali būti apribotos asmenų teisėtai įgytos ir įgyvendinamos civilinės teisės, o eismo reguliavimo ir organizavimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir nepaneigti / neriboti civilinių teisių.

29. Tokios, kaip šiuo atveju, taikomos eismo reguliavimo ir organizavimo priemonės galėtų būti pritaikytos tik pakeitus servituto turinį ar jį panaikinus (CK 4.112 str. 5 d.), taip pat – pakeitus Detaliojo plano sprendinius Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.

30. Dėl nurodytų argumentų išplėstinė teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą patenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir nauju sprendimu pareiškėjo skundą patenkina (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Noraukelio transportas“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Noraukelio transportas“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 19 d. suderinimo žymą „Nr. 646“, kuria suderintas Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (dabar – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) parengtas Įrengiamų eismo reguliavimo priemonių bei eismo organizavimo projektas.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Romanas Klišauskas