12aa9396-8517-42db-9fc5-e143d6e6d562 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-223-478/2022 Teisminio proceso numeris nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6, 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos NorkÅ«naitės, Aivos Survilienės, nerengiant teismo posėdžio, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. A. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam D.

A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė: I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. D. A. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, BK 128 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu už tai, kad jis, veikdamas kartu su R.

P., iÅ¡ anksto pasiskirstę vaidmenimis, 1998 m. balandžio 23 d., turėdami tikslÄ nužudyti L. L. ir užvaldyti jai patikėtÄ saugojimui turtÄ , apie 17.30 val. apgaule iÅ¡viliojo jÄ su mažamečiais vaikais – M. ir S. L. iÅ¡ namų. Automobiliu „VW Golf“ D. A. nuvežė L. L. su vaikais prie R. P. priklausančio garažo, nuvedė jÄ Ä¯ šį garaÅ¾Ä , kur jau laukė R. P., ir ten D. A. pirmas sudavė alkÅ«ne L. L. į veido sritį, po to abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkÅ¡tuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse.

R. P. ir D. A. reikalavo iÅ¡ L. L. 25 000 JAV dolerių, tai darė grasindami susidoroti su jos mažamečiais vaikais, ir tokiu bÅ«du gavo iÅ¡ jos 2 000 JAV dolerių. Gavus Å¡iuos pinigus, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 23 val., abiem nuteistiesiems turint vieningÄ tikslÄ ir tyčiÄ , R. P., paduodamas D. A. neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ - kardÄ , liepė Å¡iam iÅ¡vežti mažamečius M. L., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. L., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), kuo toliau į miÅ¡kÄ ir ten juos žinotinai palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje.

Vykdant šį paliepimÄ , D. A. savo automobiliu iÅ¡vežė mažamečius vaikus – M. L. ir S. L. į miÅ¡kÄ , esantį už (duomenys neskelbtini), už aÅ¡tuonių kilometrų nuo minėto garažo. Tokiu bÅ«du sudarant pavojingÄ vaikų gyvybei padėtį, žinotinai paliko be pagalbos vaikus, esančius pavojingoje gyvybei padėtyje, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sÄ lygas, ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. Po to, R. P. ir D. A., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus L.

L. atžvilgiu, turėdami vieningÄ tyčiÄ ir tikslÄ , suriÅ¡o ir laikė L. L. suriÅ¡tÄ tame pačiame garaže iki 1998 m. balandžio 24 d. ryto, tuo sukeldami jai dideles kančias ir skausmÄ . To paties ryto 5 val., siekiant nužudyti L. L., R. P., D. A. iÅ¡ anksto įsigytu ir paruoÅ¡tu 16 000 voltų galingumo elektroÅ¡oku, L. L. žalojo kaklo srityje, tuo padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle. Po to, abu nuteistieji bendrai smaugė L. L. elektros laidu bei rankomis, tuo padarydami stranguliacinę vagÄ kakle, kraujosruvas kaklo ir liežuvio raumenyse, pažandžio liaukoje, kaklo limfmazgiuose ir deÅ¡inės jungo venos aplinkiniuose audiniuose, poliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės deÅ¡inio virÅ¡utinio rago lūžimus, todėl L.

L. suspaudus kaklÄ , nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Po to, R. P. ir D. A., siekdami paslėpti nusikaltimÄ , automobiliu „Ford Scorpio“ L. L. lavonÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur nuėmė nuo jos auksinius papuoÅ¡alus: keturis žiedus, kurių vertė 980 litų, auksinę grandinėlę su pakabuku, kurių vertė 500 litų, laikrodį, kurio vertė 60 litų, auksinius auskarus, kurių vertė 200 litų, auksinę apyrankę, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetus L.

L. lavonÄ Ä¯ iÅ¡kastÄ duobę, abu pasikeisdami sudavė ne mažiau kaip 13 smÅ«gių kastuvu į galvÄ , kitas kÅ«no vietas, taip padarydami trylika muÅ¡tinių žaizdų veide bei deÅ¡iniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų iÅ¡nirimu, ir lavonÄ užkasė. Paminėtais bendrais veiksmais, D. A. kartu su R. P. itin žiauriai, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė L. L., ir taip pat sudarė pavojingÄ gyvybei padėtį mažamečiams M. ir S. L., po to juos žinotinai paliko esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių, be pagalbos.

2. Be to, D. A. nuteistas ir pagal 1961 m. BK 235 straipsnį už tai, kad neturėdamas tam specialaus leidimo, neteisėtai neÅ¡iojo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. 1998 m. balandžio 23 d., apie 20 val., veždamas vaikus į miÅ¡kÄ , paėmė R. P. priklausantį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ kardÄ ir jį vežiojosi savo automobilyje iki 1998 m. balandžio 24 d.

3. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo D. A. nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotos: iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punkto, 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 9 punktÄ , iÅ¡ 1961 m. BK 128 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 144 straipsnį, iÅ¡ 1961 m. BK 235 straipsnio į 2000 m. BK 258 straipsnio 2 dalį, o galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos palikta nepakeista, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 1998 m. gegužės 2 d.

4. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio Mindaugo Žirlio teikimu Kauno apygardos teismui buvo siÅ«loma D. A. skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio Mindaugo Žirlio teikimo netenkino. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nors ir stebima nuteistojo D. A. pažanga bausmės atlikimo metu (nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja; jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; daug kartų skatintas; jo požiÅ«ris į priežiÅ«rÄ yra teigiamas; palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais), tačiau Å¡iuo metu ji nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę D.

A. pakeitus į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nuskalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atliktos bausmės dalis Å¡iuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistajam D. A. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ , bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaiÅ¡tingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti. II. Skundo argumentai bei praÅ¡ymai 6. Nuteistasis D. A. skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti, PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimÄ tenkinti ir jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. 6.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

D. A. nuomone, apygardos teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumÄ , o bÅ«tent, jo požiÅ«rį į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, tinkamÄ elgesį su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ , užimtumÄ , darbinę patirtį ir sukauptus įgÅ«džius, santykius su artimaisiais, kriminalinės subkultÅ«ros netoleravimÄ ir jos taisyklių nesilaikymÄ , dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose ir gerÄ reagavimÄ Ä¯ taikomas poveikio priemones, smurto apraiÅ¡kų nebuvimÄ bausmės atlikimo metu padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra sÄ lygų jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas itin subjektyviai įvertino tiek jo asmenybę, tiek teismui pateiktÄ bylos medžiagÄ . 6.2. Nuteistasis skunde pažymi, jog byloje nustatyta, tai taip pat akcentavo ir apygardos teismas pagrįstai pažymėdamas, kad Å¡iuo metu jo elgesyje kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų nestebima, jis supranta ir gerbia įstatymo normas, pagarbiai bendrauja su pataisos įstaigos darbuotojais, neiÅ¡sako ir diskriminacinių nuostatų, kurios bÅ«tų susijusios su kriminaliniu ar asocialiu elgesiu, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais.

Vertinimo metu nustatyti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai: padengti finansiniai įsipareigojimai, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, socialinių ryÅ¡ių palaikymas, teigiama nuostata į darbinę veiklÄ , teigiamas požiÅ«ris į priežiÅ«rÄ . Anot nuteistojo, iÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad yra pakankamai daug jo asmenį pozityviai charakterizuojančių aplinkybių. Laisvės atėmimo metu jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sportinėse varžybose, visuomeniniuose užsiėmimuose, psichologinėse konsultacijose ir kitose socialinės reabilitacijos priemonėse, užsiima saviÅ¡vieta, jis apibÅ«dinamas kaip ramaus, nekonfliktiÅ¡ko bÅ«do.

Bausmės atlikimo laikotarpiu, tai yra per daugiau kaip 24 metus, drausmine tvarka baustas tik tris kartus, o už gerÄ elgesį, dalyvavimÄ gamybinėje veikloje, visuomeninėje bÅ«rio veikloje, gerÄ darbÄ skatintas net 33 kartus, laikosi vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Socialinio vertinimo metu jis pripažino savo kaltę iÅ¡ dalies, nurodė visus motyvus. Nuteistojo teigimu, apygardos teismo posėdyje jis paaiÅ¡kino, kad gailisi dėl savo elgesio, visiÅ¡kai atlygino žalÄ pagal baudžiamojoje byloje priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, turi teigiamÄ požiÅ«rį į priežiÅ«rÄ , nesilaiko kriminalinių elgesio nuostatų.

Å ios aplinkybės, anot nuteistojo, rodo jo elgesio pokyčius teigiama linkme bei pastangas resocializacijai. 6.3. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, nuteistojo manymu, nevertino jo nusikalstamo elgesio rizikos elgesio bausmės atlikimo metu, bausmės tikslų ir atliktos bausmės poveikio, bei kitų bylai svarbių aplinkybių ir tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika OASys, bei smurto rizikos įvertinimas, dokumentinė medžiaga, stebėjimas, pokalbiai pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikÄ OASys vertinimo metu, 2021 m. sausio 29 d. buvo tik 27 balai, kuri yra priskirtina žemai normai (0-40), ankstesnio vertinimo metu 2019 m. - buvo 43 balai, 2017 m. - 54 balai, paskutinis jo elgesio rizikos įvertinimas atliktas 2022 m. balandžio 21 d. ir, atsižvelgus į paskutinio vertinimo metu iÅ¡skirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, elgesio bei mÄ stymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautÄ informacijÄ , atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ , taikant OASys metodikÄ , Å¡iuo metu jam nustatyta žema rizika nusikalsti ir fiksuojama daroma pažanga. 6.4.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teismui pateiktų duomenų apie jo asmenybę, kad jis per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį pasikeitė teigiama linkme ir Å¡iuo metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie galėtų skatinti nusikalstamumÄ ateityje. Vertindamas institucijos teikimÄ , pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, faktiÅ¡kai jų nevertino, akcentavo pavienius drausminius pažeidimus, nors jie yra negaliojantys, Å¡iuos praeityje padarytus pažeidimus nepagrįstai suabsoliutino. 6.5.

D. A. pažymi, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje bei interviu su psichologe, nors jis pripažino dalinai savo kaltę, bet prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens, supranta, kad jo nusikalstami veiksmai turi platesnes pasekmes, nei tiesioginis poveikis pagrindinei aukai, tačiau nurodė, kad ne jis organizavo šį nusikaltimÄ , bet buvo įtrauktas bendrininko - pusbrolio, tiesiog pasidavė jo įtakai. 6.6. Anot nuteistojo, nebuvo tinkamai įvertinti ir jo socialiniai ryÅ¡iai bei socialinė reabilitacija.

Kaip nustatyta socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, jis pataisos namuose gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai su jais bendrauja, nebuvo paveiktas grupės spaudimo, dalyvauja intervencinėje priemonėje, skirtoje didinti nuteistojo socialinį potencialÄ (konstruktyviai spręsti konfliktus ir problemas, įvertinti savo elgesio pasekmes, lavinti socialinius įgÅ«džius, geriau pažinti save). Atlikus pakartotinį smurto rizikos įvertinimÄ , stebimas ženklus smurtinio elgesio rizikos pokytis, kuriamų planų realumas ir galimas grįžimas pas savo artimuosius bei laukiančius tvirtus socialinius ryÅ¡ius su laisvėje gyvenančiais ir laukiančiais sugrįžti artimaisiais, aplinkÄ , kuri nėra destabilizuojanti.

Nuteistasis skunde pažymi, kad iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog darbÄ jis suvokia kaip privalumÄ , žino darbo naudÄ bei yra motyvuotas dirbti. Nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) dailidės specialybės ir 2021 m. birželio 28 d. baigė mokslus (duomenys neskelbtini) mokykloje, jam įteiktas profesinio mokymo diplomas, suteikiantis 3 lygio dailidės kvalifikacijÄ . 2021 m. liepos 30 d. jis baigė mokslus vairuoti autokrautuvÄ ir krovinių paėmimÄ su specialiais krovimais, tuo įgijo teisę valdyti autokrautuvÄ , Å iuo metu įgytas žinias realizuoja darbinėje veikloje, kur sėkmingai dirba nuo 2014 m.

VÄ® (duomenys neskelbtini) staklininko pareigose, socialinio tyrimo iÅ¡vadose nurodyta, kad yra motyvuotas dirbti, darbÄ suvokia, kaip privalumÄ , nusiteikęs tęsti darbinę veiklÄ , neturi jokių įsiskolinimų pagal vykdomuosius raÅ¡tus. 6.7. Nuteistojo teigimu, pirmos instancijos teismas, vertindamas jo bylos duomenis, nukrypo nuo Lietuvos Apeliacinio teismo praktikos, suformuotos Å¡ios kategorijos bylose, o teismo motyvai dėl, neva, skirtingų bylų faktinių aplinkybių ir nuteistųjų asmenybių nesutapimų nėra tinkami, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra skiriama už tos pačios kategorijos labai sunkius nusikaltimus, ir Å¡iuo aspektu jo padėtis, jeigu ir skyrėsi nuo tų asmenų, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuotu laisvės atėmimu, tai tik į teigiamÄ pusę (tiek socialinių ryÅ¡ių, tiek civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, tiek ir kitų BK 51 straipsnio 2 dalies kriterijų prasme). 6.8.

Apygardos teismas, anot nuteistojo D. A. , netinkamai vertino byloje pateiktÄ Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nustatyta, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas negalėjo padaryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nes nuobauda 2001 m. balandžio 2 d. dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje - kalėjime neatitinka tikrovės, nes šį įvykį dar 2001 m. balandžio 2 d. iÅ¡tyrusi drausmės komisija nurodė, kad nuteistajam D.

A. nuobauda neskiriama, nes prižiÅ«rėtojai A. P. ir M. S. surašė melagingus praneÅ¡imus, kad nuteistasis D. A. konfliktavo su prižiÅ«rėtojais, tai yra apkaltintas nepagrįstai. 6.9. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais byloje MatijoÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (2017 m. gegužės 23 d. sprendimas, peticijų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13), kadangi ir pats BK 51 straipsnio 2 dalies teisinis reguliavimas priimtas atsižvelgiant į Å¡io sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Skundžiamoje nutartyje taip pat nepateiktas pageidautinas nuteisto iki gyvos galvos asmens elgesio pakeitimas, teismas nutartį grindė ir tokiais motyvais, kurie reiÅ¡kia pakartotinį baudimÄ dėl tų veikų, dėl kurių nuteistasis iki gyvos galvos jau yra nuteistas pačia griežčiausia bausme. Nuo veikų padarymo praėjo 24 metai, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių veikų padarymo aplinkybes vertina lygiai taip pat, kaip jas vertino teismas, skirdamas pačiÄ griežčiausiÄ bausmę, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. 6.10.

Nuteistojo teigimu, asmens, nuteisto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, pažanga, padaryta laisvės atėmimo įstaigoje, negali bÅ«ti menkinama tuo, kad nuteistasis paprasta, ne teisininko kalba, nurodo įvykio aplinkybes, nemažindamas savo veikos nusikaltime, apygardos teismas nori tik pilno jo prisipažinimo, nors jo vertinimas nusikaltimo yra kaip nuteistojo, o ne kaip teisininko, suprantamas siaurÄ ja prasme. 6.11. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir itin svarbaus kriterijaus, kaip darbo pataisos įstaigoje teisinės reikÅ¡mės teismų praktikos kontekste, nutylėjo, kad bÅ«tent stropus ir pavyzdingas nuteistojo darbas visiÅ¡kai paneigia jo pavojingumÄ bei grįžimÄ Ä¯ visuomenę, Å¡ie duomenys rodo ne trumpalaikę, o nuosekliÄ ir negrįžtamÄ nuteistojo pažangÄ .

Būtent nuteistojo stropus ir pavyzdingas darbas pataisos įstaigoje yra esminė aplinkybė, rodanti, kad nuteistasis nepripažįsta ir nepalaiko nusikalstamos subkultūros. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje darbo pataisos įstaigoje reikšmė pripažįstama vienu iš esminių kriterijų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant terminuota laisvės atėmimo bausme (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-292-654/2019, 1S-283-870/2019, 1S-284- 616/2019, 1S-3 69-387/2020, 1S-371-1076/2020). 6.12.

Nuteistasis pažymi, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, dar 2008 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas, tenkindamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimÄ , nurodė, kad jis vidaus tvarkos reikalavimus vykdo, galiojančių nuobaudų neturi, jo socialiniai ryÅ¡iai yra pastovÅ«s, nuolat lankomas pasimatymų metu, mokosi informatikos, į socialines reabilitacijos programas reaguoja patenkinamai, todėl tenkino teikimÄ ir suÅ¡velnino jam bausmės atlikimo sÄ lygas, perkėlė jį į pataisos namus.

7. Atsiliepimų į skundÄ , praneÅ¡imų dėl nuÅ¡alinimo, praÅ¡ymų negauta. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo Dariaus Ambraso skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rÅ«pimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sÄ lygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismÄ Ä¯vertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartÄ nenukentės nuo jo elgesio.

Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ atskleidžiančius duomenis, požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, bÅ«tina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

IÅ¡vados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ar atlyginant padarytÄ Å¾alÄ , elgesį atliekant bausmę.

9. Ä®statymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

Ä®statymų leidėjas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

10. Nuteistasis D. A. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvideÅ¡imt metų – nuo 1998 m. gegužės 2 d. Tačiau vien Å¡io formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BÅ«tina, kad nuteistasis atitiktų visus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus materialiuosius kriterijus.

11. IÅ¡ nuteistojo D. A. asmens byloje esančios 2022 m. gegužės 12 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistajam 2016 m. spalio 12 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ , ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika: 2017 m. kovo 3 d., 2019 m. spalio 28 d., 2021 m. vasario 8 d. pataisos namuose buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus buvo nustatyta vidutinė, o nuo 2021 m. vasario 8 d.

žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ , taikant OASys metodikÄ , 2022 m. balandžio 21 d. nustatyta žema rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nuteistajam D. A. vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija; dinaminiai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės; suicidinio ar savęs žalojimo elgesio istorija; nusikaltimo padarymo metu buvo bÅ«dingas impulsyvus elgesys.

Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, D. A. asmens bylos medžiagÄ , teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės suÅ¡velninimui, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi paÅ¡alinti arba reikÅ¡mingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis. Nuteistasis turi kritiÅ¡kai įvertinti jo socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , dar labiau sumažėtų arba visiÅ¡kai iÅ¡nyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistÄ jį į laisvę, ji bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis D.

A. nėra pavojingas visuomenei.

12. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, Å¡iuo metu D. A. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesÄ ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse - seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje nuteistasis dirba, per visÄ bausmės atlikimo laikÄ buvo 33 kartus skatintas. 2022 m. balandžio 14 d. gauta PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus pažyma, kad nuteistojo vardu įstaigoje vykdomieji dokumentai negauti.

Pataisos namuose nuteistasis vengia destruktyvių grupių, nėra įrodymų, kad nuteistasis bÅ«tų susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, jis palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima ir artimaisiais. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų taipogi matyti, jog nuteistasis D. A. buvo ne tik skatintas už gerÄ elgesį, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – D. A. per visÄ bausmės atlikimo laikÄ 8 kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, jo padaryti pažeidimai buvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad aplinkybė dėl nuobaudos jam skyrimo 2001 m. balandžio 2 d. dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje - kalėjime neatitinka tikrovės, nes šį įvykį iÅ¡tyrusi drausmės komisija nurodė, kad jam nuobauda neskiriama, nes prižiÅ«rėtojai A.

P. ir M. S. surašė melagingus praneÅ¡imus, kad jis konfliktavo su prižiÅ«rėtojais. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog be minėto atvejo, buvo fiksuoti ir kiti D. A. vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai: 2001 m. lapkričio 28 d. – nuteistasis D. A. , iÅ¡jungus kabelinę televizijÄ , triukÅ¡mavo kameroje, grasino pareigÅ«nams fiziniu susidorojimu (buvo apsiribota auklėjamuoju pokalbiu (asmens bylos t. 1, b. l. 165-168)); 2002 m. sausio 21 d. – kalėjimo direktoriaus nutarimu D.

A. paskirtas papeikimas už garsų muzikos klausimÄ si ir nereagavimÄ Ä¯ prižiÅ«rėtojo nurodymus, pastabas (asmens bylos t. 1, b. l. 173-178); 2002 m. gegužės 16 d. – patalpoje, kurioje bausmę atliko D. A. , vėl buvo rasti draudžiami laikyti ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek kalinimo įstaigos darbuotojams galintys sukelti daiktai: mažas peiliukas, taip pat savadarbis peilis apie 15 cm ilgio (už tai taip pat pareikÅ¡tas papeikimas (asmens bylos t. 1, b. l. 187-192)); 2004 m. lapkričio 2 d.

– patalpoje, kurioje bausmę atliko D. A. , vėl buvo rasti draudžiami laikyti ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek kalinimo įstaigos darbuotojams galintys sukelti daiktai: vėl rastas savadarbis peilis apie 15 cm ilgio ir savadarbis atsuktuvas (Å¡iuo atveju buvo apsiribota auklėjamuoju pokalbiu (asmens bylos t. 2, b. l. 26-32)); 2005 m. vasario 24 d. – netenkinus nuteistojo D. A. praÅ¡ymo perkelti jį į kitÄ kamerÄ , pokalbio su pareigÅ«nu metu nuteistasis pastarajam nurodė, kad žino bÅ«dÄ kaip pasiekti savo tikslÄ â€“ vienas iÅ¡ bÅ«dų „duoti prižiÅ«rėtojui į galvÄ â€œ (dėl to nuteistajam pravestas auklėjamasis pokalbis (asmens bylos t. 2, b. l. 38-40)); 2013 m. balandžio 29 d.

– D. A. , eidamas iÅ¡ ilgalaikio pasimatymo, turėjo su savimi į ilgalaikio pasimatymo metu galimų turėti daiktų sÄ raÅ¡Ä neįtrauktus daiktus (kempinę, Å¡luostę ir tualetinį popierių), (nuobauda neskirta, asmens bylos t. 2, b. l. 191-193). Paskutinį kartÄ nuteistasis baustas praėjus vos keturiems mėnesiams po paskutinio svarstymo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, t. y. 2021 m. liepos 9 d. taip pat už Å¡iurkÅ¡tų režimo ir vidaus tvarkos reikalavimų pažeidimÄ â€“ alkoholinių gėrimų vartojimÄ , už kÄ jis 5 paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas.

Nors Å¡i nuobauda 2021 m. spalio 19 d. gautu paskatinimu buvo panaikinta prieÅ¡ laikÄ ir Å¡iuo metu nuteistasis D. A. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau Å¡i aplinkybė kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį D.

A. ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pažanga, koreguojant savo elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme, Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

13. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad D. A. anksčiau nebuvo teistas, tačiau Å¡iuo metu bausmę atlieka ne tik už nesunkų nusikaltimÄ , bet ir už labai sunkų iÅ¡ anksto suplanuotÄ , veikiant kartu su bendrininku, nusikaltimÄ â€“ itin žiaurų nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Tokio pobÅ«džio nusikaltimas atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobÅ«dis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos Å¡ios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumÄ , elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam ir negali bÅ«ti vertinama, kaip pakartotinis baudimas dėl tų veikų, dėl kurių nuteistasis iki gyvos galvos jau yra nuteistas pačia griežčiausia bausme, kaip skunde nurodo nuteistasis.

Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, nuteistasis D. A. savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino tik iÅ¡ dalies. Vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad kaltę vis dar pripažįsta iÅ¡ dalies, teigė, kad nusikalstamos veikos neorganizavo ir neturėjo tikslo atimti žmogaus gyvybės. Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistasis D. A. įvardina, jog nenorėjo ir neketino įvykdyti Å¡io nusikaltimo, supranta pasekmes tiek nukentėjusiajai, tiek jos artimiesiems, stebima empatija jų atžvilgiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės atskleidžia vis dar netinkamÄ D. A. požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas tokia griežta laisvės atėmimo bausme.

14. Nuteistasis skunde pažymi, jog jis visiÅ¡kai atlygino žalÄ pagal baudžiamojoje byloje priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. ReikÅ¡mingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar paÅ¡alinimas bei įsipareigojimas jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti yra svarbus kriterijus sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , tačiau Å¡is kriterijus yra tik vienas iÅ¡ BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, kuris turi bÅ«ti vertinamas kontekste su kitais minėtame straipsnyje nurodytais kriterijais, tokiais kaip - nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam.

Ä®vertinus Å¡ių kriterijų visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog nors byloje nustatyta teigiamai nuteistÄ jį D. A. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas Å¡ių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali bÅ«ti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

15. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis D. A. bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, ne kartÄ buvo skatintas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais, įgijo specialybę, dirba. Visgi, vien Å¡ios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis D. A. jau yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Nuteistojo D. A. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų bÅ«ti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog D. A. yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo D. A. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjos Jūratė Jakubonienė Vitalija Norkūnaitė Aiva Survilienė