2022-05-25 Nr. AB-13644-4-69-3-00340-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-418-442/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00340-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. W. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. W. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. W. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1759 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartyje nutarė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 1 d. (teisme gauta 2022 m. balandžio 4 d.) padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo, su prašymu skundą priimti nagrinėti.

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą ir vadovaudamasis ABTĮ 23 straipsnio 7 dalimi, 24 straipsnio 3 dalimi, 134 straipsnio 5 dalimi, 138 straipsnio 2 dalimi, teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punktu, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad atskirasis skundas paduotas nesilaikant ABTĮ nustatytų reikalavimų (nepateiktas atskirojo skundo originalas). Todėl Kauno apylinkės teismas priėmė Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartį, kurioje nutarė pareiškėjui nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytą atskirojo skundo trūkumą, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2022 m. balandžio 13 d. padavė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo, su prašymu skundą priimti nagrinėti.

II. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nutarė laikyti pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu ir jį su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas, nustatęs, kad terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti baigėsi 2022 m. balandžio 13 d. ir pareiškėjas atskirąjį skundą per EPP pateikė 2022 m. balandžio 14 d., padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas, nustatė ir tai, kad atskirasis skundas pasirašytas parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nes pasirašyta su nekvalifikuotu sertifikatu ir negaliojančiu parašu. Tai patvirtina pareiškėjo atskirojo skundo pateikti metaduomenys ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde pareiškėjas, nesutikdamas, kad buvo praleistas atskirojo skundo trūkumų šalinimo terminas, teigia, kad šis teismo motyvas neatitinka tikrovės, nes trūkumai buvo pašalinti, nepraleidus teismo nustatyto termino, per EPP 2022 m. balandžio 13 d. padavus atskirąjį skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas, kad atskirasis skundas pasirašytas netinkamai, nurodo, kad atskirasis skundas buvo pateiktas per EPP, naudojant advokato paskyrą. Tokiu būdu teikiant teismui procesinius dokumentus nėra prievolės papildomai juos pasirašinėti, nes per EPP teikiantis dokumentus asmuo identifikuojamas automatiškai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria pareiškėjo atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas su priedais pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad praleistas teismo nustatytas trūkumų šalinimo terminas ir atskirasis skundas pasirašytas parašu, kuris nėra kvalifikuotas.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str.), tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje „Atskirieji skundai“ nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.).

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakyta, kad trūkumų šalinimo institutu atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai atskirojo skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti apeliacinį procesą administracinėje byloje. Teismo nutartis, kuria konstatuojami atskirojo skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti atskirąjį skundą ir pradėti apeliacinį procesą, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-305-756/2022; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1169-520/2015).

Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas (ABTĮ 133 str.). ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundas teismui gali būti siunčiamas paštu ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas.

Nustatęs, kad pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo padavė elektroniniu paštu, per 3 kalendorines dienas nepateikė atskirojo skundo originalo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą šiam atskirojo skundo trūkumui pašalinti. Šalindamas šį trūkumą, pareiškėjo advokatas pareiškėjo atskirąjį skundą padavė teismui per EPP, t. y. elektronine ryšio priemone. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo atskirasis skundas pasirašytas advokato parašu, kuris nėra kvalifikuotas, konstatavo, kad teismo nustatytas atskirojo skundo trūkumas nepašalintas.

Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl atskirojo skundo pasirašymo, pažymėtina, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras (Teismų įstatymo 371 str. 3 d.).

Kaip minėta, apeliaciniai skundai gali būti pateikiami ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 133 str.). Atitinkamai ABTĮ 134 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad, kai apeliacinis skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Įgyvendinant, be kita ko, Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 ir 4 dalis, ABTĮ 133 straipsnį, priimtas Tvarkos aprašas (2022 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1R-41 redakcija), kurio 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis). Asmuo prie Liteko VEP posistemio paskyros gali prisijungti per EPP, adresu www.e.teismas.lt (Tvarkos aprašo 4 p.). Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, jungdamasis prie Liteko VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (Tvarkos aprašo 5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Tvarkos aprašo 5.2 p.). Fizinis asmuo, prisijungęs prie Liteko VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Tvarkos aprašo 7 p.). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant Liteko VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Tvarkos aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Tvarkos aprašo 13 p.).

Į bylą pateiktame Nacionalinės teismų administracijos rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad, naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis, iš paslaugų vartotojo teismui pateikiamų dokumentų suformuojamas vienas ADOC formato failas, kuris yra pasirašomas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, todėl nurodomas pranešimas, informuojantis, kad sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio ir išsiunčiamas nurodytam teismui. Toks sisteminis parašas yra elektroninis parašas, kuriuo EPP sistema automatiškai pasirašo teismui išorinio sistemos naudotojo (fizinio asmens) išsiųstus dokumentus ir yra vienareikšmiškai susietas su dokumentą siunčiančiu asmeniu, leidžia identifikuoti siuntėją ir yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas.

Taigi procesinius dokumentus teikiant teismui per EPP, yra patvirtinama asmens, per kurio EPP paskyrą teikiami procesiniai dokumentai, tapatybė, o tokių dokumentų pateikimas per EPP prilygsta jų pasirašymui.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo atskirąjį skundą teismui per EPP padavė advokatas, naudodamasis savo EPP paskyrą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad advokatas atskirąjį skundą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, dėl ko liko neištaisytas atskirojo skundo trūkumas, yra nepagrįsta.

Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-419-789/2022, Nr. AS-413-492/2022, Nr. AS-414-556/2022, Nr. AS-415-552/2022, Nr. AS-416-556/2022).

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo atskirasis skundas laikytas nepaduotu, motyvo, jog pareiškėjas praleido atskirojo skundo trūkumų šalinimo terminą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 64 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas, o teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laikotarpį (ABTĮ 65 str. 1 d.). Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (ABTĮ 65 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka išsprendęs pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą, 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Tą pačią dieną teismas išsiuntė nutartį advokatui susipažinti. Vadinasi, 7 dienų terminas per kurį pareiškėjas turėjo pašalinti teismo nustatytus atskirojo skundo trūkumus, baigėsi 2022 m. balandžio 13 d. (imtinai) (ABTĮ 65 str. 1–2 d.). Pareiškėjas, šalindamas atskirojo skundo trūkumus, per EPP 2022 m. balandžio 13 d., o ne 2022 m. balandžio 14 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pateikė teismui atskirąjį skundą, t. y. nepraleidęs teismo nustatyto termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl to nepagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas siekia inicijuoti administracinę bylą dėl klausimo, susijusios su jo judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumu ir proporcingumu, vadovaudamasi ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintais proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, taip pat nustačiusi, jog pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, prieina prie išvados, kad egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindai šiuo konkrečiu atveju patenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą visiškai, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo atskirąjį skundą priimti (ABTĮ 138 str. 1 d., 154 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. W. atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti.

Priimti pareiškėjo A. W. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutarties.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė