2021-03-03 Nr. AB-4798-3-61-3-01706-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-615-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01706-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. KS-116 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tokia išvada buvo priimta dėl to, kad pareiškėjas, dalyvaudamas Trakų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. S1E-33 „Dėl Trakų rajono švietimo įstaigų direktorių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir jų didinimo procentais nustatymo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas), kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo buvusios darbovietės – Trakų rajono (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gimnazija) vadovu, svarstyme, nuo šio sprendimo svarstymo nenusišalino ir dėl jo balsavo.

2.2. Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys, kurias, kaip nurodė atsakovas, pažeidė pareiškėjas, nustato, jog draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, tačiau VTEK, šiuo atveju, nenustatė, kad pareiškėjas iš svarstyto sprendimo galėtų turėti kokios nors naudos, t. y. VTEK jokiais įrodymais neįrodė pareiškėjo asmeninio ar kitokio suinteresuotumo Sprendimu.

2.3. VTEK nenustatė nei valinių, nei moralinių Įstatymo pažeidimo aspektų ar prielaidų, o pareiškėją apkaltino vien tik formaliai pritaikius Įstatymo nuostatas. Vien fakto konstatavimas, jog asmuo dalyvavo priimant norminį ne individualų teisės aktą, kurio vienas iš adresatų buvo to asmens darbovietė, negali būti laikomas interesų konfliktu, nes aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto.

2.4. Teisinių santykių turėjimas su buvusiu darbdaviu nesukelia interesų konflikto taip pat ir todėl, kad santykį su buvusiu darbdaviu pareiškėjas buvo deklaravęs Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; pareiškėjo ir darbdavio nesieja jokie giminystės, svainystės ar kt. santykiai; Tarybos sprendimas priimtas ne konkrečiai vienam asmeniui bet juo patvirtinti tiek pastovūs, tiek kintamosios dalies koeficientai visiems Trakų rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovams, todėl Tarybos sprendimas nelaikytinas individualiu teisės aktu.

2.5. 2017 m. balandžio 24 d. Gimnazijos vadovas nusišalino nuo visų ir bet kokių sprendimų, susijusių su pareiškėjo asmeniu, o tai patvirtina, kad jokio asmeninio ar kitokio suinteresuotumo pareiškėjas neturėjo ir VTEK nenustatė; pareiškėjas buvusiam darbdaviui nebuvo niekaip pavaldus, todėl jokio asmeninio ar kitokio intereso balsuojant neturėjo.

2.6. VTEK tyrimą vykdė daugiau nei metus laiko nuo tyrimo pradžios. Tyrimas nebuvo sudėtingas, iš pareiškėjo pusės vilkinimo ar nebendradarbiavimo nenustatyta, todėl termino pažeidimas turėtų būti vertinamas pareiškėjo naudai ir vien dėl to Sprendimas neturėtų būti vertinamas kaip teisiškai pagrįstas ir įpareigojantis.

3. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. VTEK atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas neteisingai traktuoja Įstatymo nuostatas ir teismų praktiką. Įstatymas nenustato VTEK vertinti tokius elementus, kaip kaltės forma, veikos motyvai. Įstatymas savo esme yra prevencinis, o jo normos yra formalaus pobūdžio, t. y. pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

4.2. Tarybos sprendimo priėmimo metu pareiškėjas dirbo Gimnazijoje ir jo santykiai nebuvo nutrūkę. Būtent asmens darbovietė laikoma aplinkybe, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas ir kai tenka rengti, svarstyti sprendimus dėl darbovietės, asmuo gali patekti į interesų konfliktą.

4.3. Atsakomybė už Įstatymo nuostatų vykdymą yra asmeninė, todėl tai, kad gimnazijos direktorius buvo nusišalinęs nuo sprendimų, susijusių su pareiškėju, pareiškėjo, kaip Tarybos nario, pareigos, vengti interesų konflikto, nepanaikina.

4.4. Tarybos sprendimas buvo susijęs su grupe asmenų (personalizuotas), todėl pareiškėjas turėjo pareigą nusišalinti nuo jo priėmimo, nors nusišalinimas ir galėjo būti nepriimtas.

4.5. Įstatymas nenumatė, kad visų institucijų ir įstaigų atliekami tyrimai turi būti atlikti per 6 mėnesių terminą. Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas, per kurį tyrimą turi atlikti būtent VTEK, šio termino VTEK nepraleido.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. VTEK buvo gautas skundas, kuriuo VTEK buvo informuota, jog pareiškėjas dalyvavo Tarybos 2018 m. vasario 22 d. posėdyje svarstant klausimą dėl Trakų švietimo įstaigų, taip pat ir Gimnazijos, kurioje tuo metu dirbo pareiškėjas, vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo.

7.2. VTEK, įvertinusi surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, kaip Tarybos narys, dalyvavęs Sprendimo, kuris tiesiogiai susijęs ir su jo darbovietės (Gimnazijos) vadovu, svarstyme, nuo jo nenusišalinęs ir dėl jo balsavęs, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

8. Teismas, apžvelgė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus (2017 m. gegužės 11 d. redakcija), Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalį, Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 ir 6 punktus ir susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo dalyvavimas Tarybos posėdyje, kuriame buvo priimtas Tarybos sprendimas, kuriuo buvo nustatytas Gimnazijos, su kuria pareiškėjas Tarybos sprendimo priėmimo metu buvo susijęs darbiniais santykiais (pareiškėjas Gimnazijoje dirbo nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. kovo 29 d.), neginčytinai nustatytas. Pareiškėjas, būdamas Tarybos nariu ir dalyvaudamas Tarybos 2018 m. vasario 22 d. posėdyje, svarstant klausimą dėl Trakų švietimo įstaigų, taip pat ir Gimnazijos, kurioje tuo metu dirbo pareiškėjas, vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo, nenusišalino nuo Sprendimo priėmimo. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas akcentavo, kad svarbu yra tai, jog pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių dėl galimų prielaidų interesų konfliktui kilti.

10. Įvertinęs pareiškėjo, kaip Tarybos nario, santykius su Gimnazija (darbo santykiai), teismas sutiko su VTEK išvadomis, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teismas konstatavo, kad Sprendimo, kuriame patvirtinti Trakų švietimo įstaigų, tarp jų ir Gimnazijos, kurioje Tarybos sprendimo priėmimo metu dirbo pareiškėjas, vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, patenka į Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį, nes laikomas veiksmu, galinčiu paveikti tvirtinamo sprendimo turinį, todėl VTEK šių Įstatymo nuostatų pažeidimą konstatavo pagrįstai.

11. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad VTEK privalėjo nustatyti, ar pareiškėjas iš Sprendimo priėmimo galėjo turėti asmeninės, moralinės, ar materialinės naudos, ar tai, kad VTEK privalėjo vertinti tokius požymius, kaip asmens tyčią, neatsargumą ir pan. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčui aktualios teisės nuostatos (Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 11 str. 1 ir 2 d.) yra formalios ir tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant Tarybos sprendimą, kuris gali sukelti interesų konfliktą, todėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių vertimas nėra reikalingas.

12. Teismas pažymėjo, kad tokios aplinkybės, kaip tai, jog pareiškėjas Gimnazijos vadovui nebuvo pavaldus, nors Tarybos sprendimo priėmimo metu pareiškėjas ir dirbo Gimnazijoje, kad Sprendimas buvo priimtas ne vien Gimnazijos vadovo atžvilgiu, ar tai, kad atlyginimą pareiškėjui mokėjo ne Gimnazijos vadovas, nagrinėjamo ginčo kontekste vertintinos kaip neesminės, nes, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas dalyvavo rengiant Tarybos sprendimą, kuris tiesiogiai susijęs su Gimnazijos, kurioje Sprendimo priėmimo metu dirbo ir pareiškėjas, direktoriumi. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas interesų konfliktui konstatuoti.

13. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas deklaravo santykius su darbdaviu (Gimnazija), pati savaime abejonių dėl interesų konflikto nepašalina. Net ir pateikus deklaraciją asmuo kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti, ar jo dalyvavimas tam tikrų sprendimų priėmime nesukels abejonių (prielaidų) dėl interesų konflikto buvimo.

14. Pasisakydamas dėl tyrimo trukmės, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) nuostatas (25 str. 1–4 d., 6 d.) ir įvertinęs tai, kad VTEK nepritarė Trakų rajono savivaldybės Etikos komisijos išvadoms ir nusprendė tyrimą atlikti pati, konstatavo, kad VTEKĮ nuostatos nenumato, jog tyrimas, jeigu jį atliko net keli subjektai, turi būti atliktas per 6 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Teismas pabrėžė, kad Etikos komisijos sprendimas buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 27 d., o VTEK Sprendimas – 2019 m. balandžio 10 d., t. y. nepraleidus VTEKĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl to, kad VTEK vilkino tyrimą ir praleido terminą sprendimui priimti atmetė.

15. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas turėjo vykdyti jam teisės aktų numatytas funkcijas, kaip Tarybos narys, savaime nereiškia, kad pareiškėjo veiksmai buvo formalaus pobūdžio ar negalėjo būti neišvengiami. Priešingai, pareiškėjas turėjo Įstatyme numatytą pareigą imtis aktyvių veiksmų (informuoti Tarybą apie susiklosčiusią situaciją, ar nusišalinti nuo pareigos svarstyti ginčo klausimą), tačiau jų neatliko ir interesų konflikto situacijos neišvengė.

16. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas materialiosios teisės normas taikė ir aiškino netinkamai, priimdamas sprendimą neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo kitose bylose jau suformuluotų precedentų, o teismų praktika, kuria, priimant skundžiama sprendimą, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ratio decidendi skirtinga nagrinėjamai bylai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės normas ir yra neteisėtas.

18.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo frazėmis „gali sukelti interesų konfliktą“, bet sprendime neatskleidė kuo pasireiškė interesų konfliktas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti, nes priimti remiantis hipotetinėmis išvadomis, o ne realiai interesų konfliktą patvirtinančiais duomenimis ir faktais.

18.3. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Sprendimą nenustatė, kad dėl Tarybos sprendimo pareiškėjas turi asmeninį ar bet kokį kitą suinteresuotumą, buvo konstatuota tikimybė, bet ne faktas. Tarybos sprendimas buvo abstraktaus, norminio, o ne individualaus pobūdžio, nukreiptas visų Trakų rajone veikiančių švietimo įstaigų atžvilgiu, o ne vien Gimnazijos atžvilgiu.

18.4. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimui (nors ir formaliam) konstatuoti yra būtina nustatyti asmens, kuris yra juo apkaltintas veiksmuose suinteresuotumą priimamu sprendimu, taip pat neteisėto veikimo motyvą, tikslą, kaltę ir jos formą, surinkti įrodymus dėl ko asmuo galėtų ir norėtų Įstatymą pažeisti ar priimama sprendimą priimti, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatė ir nekonstatavo, t. y. pareiškėjo veiksmuose nebuvo konstatuoti nei valiniai, nei moraliniai Įstatymo pažeidimo aspektai ar prielaidos.

18.5. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad Įstatymo normos, kurių pažeidimu apkaltintas pareiškėjas, yra formalaus pobūdžio (nėra reikalaujama, kad iš asmens veikimo kiltų pasekmės), todėl Įstatymo pažeidimas buvo. Nors Įstatymas ir yra formalaus pobūdžio, įstatymų leidėjas atsakomybę už Įstatymo pažeidimą nustatė dėl Įstatymo nesilaikymo galinčių atsirasti žalingų padarinių, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusius padarinius.

18.6. Pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių pasekmių, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės taip pat nekonstatavo ir nenustatė, tačiau pareiškėjo veiksmuose pažeidimą įžvelgė ir tai padarė vien dėl to, kad Tarybos sprendimo, kuris buvo ne individualaus, o norminio pobūdžio teisės aktas vienas iš adresatų (ne vienintelis adresatas), t. y. norminio teisės akto vienas adresatų buvo Gimnazijos vadovas, kurio vadovaujamoje įstaigoje, bet ne jo vadovaujamas, šiam įstaigos vadovui pareiškėjui tiesiogiai nesant pavaldžiam ir šiam įstaigos vadovui apskritai esant nusišalinusiam nuo sprendimų susijusių su pareiškėju priėmimo, šis Tarybos sprendimas taip pat buvo taikomas.

18.7. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiuo atveju interesų konfliktas galėtų kilti, jei pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu faktais, o ne prielaidomis būtų nustatęs, kad iš priimto Tarybos sprendimo pareiškėjas ar jo artimieji giminaičiai ar kiti glaudžiais su juo ryšiais susiję asmenys būtų gavę tiesioginės ar netiesioginės naudos, ar jis turėtų asmeninį ar kito suinteresuotumą dėl Tarybos sprendimo priėmimo, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas iš esmės.

18.8. Aplinkybė, kad Tarybos sprendime ir / ar jo projekte buvo nurodyti pareiškėjo buvusios darbovietės vadovo vardas ir pavardė, negali būti laikoma teisiškai reikšminga konstatuojant Įstatymo pažeidimą, nes analogiškai vardai ir pavardės buvo nurodytos ir kitų Trakų rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų, t. y. Tarybos sprendimas buvo bendrinio pobūdžio norminis teisės aktas skirtas visoms Trakų rajono švietimo įstaigoms, o ne konkrečiai vienai įstaigai – pareiškėjo buvusiai darbovietei ar jos vadovui. Vien dėl darbo teisinių santykių turėjimo su viena iš įstaigų ir nenustačius, kad iš Tarybos sprendimo nei pareiškėjas, nei jo artimi giminaičiai ar glaudžiai su juo susiję asmenys negavo jokios materialinės ar nematerialinės naudos, pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu Įstatymo.

18.9. Darbo teisinių santykių turėjimas su Gimnazija pareiškėjui balsuojant ir pasisakant dėl Tarybos sprendimo nesukėlė ir negalėjo sukelti interesų konflikto, nes:

18.9.1. Santykį su buvusiu darbdaviu, taip įgyvendindamas Įstatymo reikalavimus, pareiškėjas buvo deklaravęs Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais;

18.9.2. Pareiškėjo ir Gimnazijos vadovo nesieja giminystės, svainystės ar jokie kiti privatūs ar asmeniniai turtiniai ir neturtiniai interesai, santykiai ar ryšiai.

18.9.3. Tarybos sprendimas buvo priimamas ir skirtas ne konkrečiai vienam Gimnazijos vadovui, bet juo buvo patvirtinti tiek pastovūs, tiek kintamosios dalies koeficientai visiems Trakų rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovams, todėl Tarybos sprendimas negali būti laikomas individualiu teisės aktu.

18.9.4. Net ir laikant teisiškai svarbia aplinkybe, kad Tarybos sprendime ir jo projekte buvo įvardintos asmenų, kam jis skirtas vardai ir pavardė, nors pareiškėjas yra įsitikinęs, kad ši aplinkybė negali būti laikoma teisiškai reikšminga, tai dar 2017 m. balandžio 24 d. Gimnazijos vadovas yra nusišalinęs nuo visų ir bet kokių sprendimų susijusių su pareiškėjo asmeniu priėmimu, todėl vien ši aplinkybė patvirtina, kad jokio asmeninio ar bet kokio kito suinteresuotumo, priimant Tarybos sprendimą, pareiškėjas neturėjo, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu to taip pat nenustatė.

18.9.5. Pareiškėjo Gimnazijos vadovui nebuvo tiesiogiai pavaldus, Gimnazijos vadovas nesprendė su pareiškėjo darbine veikla susijusių klausinių, todėl jokio asmeninio ar bet kokio kito intereso balsuojant ir pasisakant Tarybos sprendimo pareiškėjas neturėjo, o kadangi Tarybos sprendimas prieštaravo teisės principams, ką pripažino ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius bei Trakų rajono savivaldybės merė, kitaip balsuoti ar pasisakyti dėl Tarybos sprendimo pareiškėjui neleido bendražmogiškosios vertybės. Tarybos sprendimo neteisėtumas iš dalies patvirtinamas ir oficialiais įrodymais 2019 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1010-231/2019.

18.9.6. Atlyginimą už darbą Gimnazijoje pareiškėjui mokėjo ne jos vadovas, o darbovietė, kaip juridinis asmuo, t. y. pareiškėjo darbdavys buvo Gimnazija, o ne jos direktorius, kuris su pareiškėjo darbine veikla nesprendė jokių klausimų, nes buvo nuo to nusišalinęs, o pareiškėjas jam tiesiogiai nebuvo pavaldus.

18.9.7. Pareiškėjo Gimnazijoje gaunamas darbo užmokestis ir jo dydis niekaip nebuvo susietas ir nekoreliavo su Gimnazijos vadovo gaunamu darbo užmokesčiu, todėl Tarybos sprendimu darbo užmokesčio koeficiento vienoks ar kitos (didesnis ar mažesnis) nustatymas Gimnazijos vadovui pareiškėjo darbo užmokesčio dydžiui jokios įtakos neturėjo, t. y. nepriklausomai nuo to kiek buvusios darbovietės vadovas gaus atlyginimo daugiau ar mažiau, ar jo apskritai negaus, pareiškėjo atlyginimo dydis nuo to niekaip nepriklausė, kas reiškia, kad jokio intereso ar kažkokio kito asmeninio tiesioginio ar netiesioginio suinteresuotumo priimant Tarybos sprendimą pareiškėjas neturėjo, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, jo taip pat nenustatė.

18.10. Į VTEK su prašymu ištirti pareiškėjo tariamai padarytus Įstatymo pažeidimus buvo kreiptasi dar 2018 m. kovo 18 d. ir VTEK šį tyrimą pradėjo. VTEK, pradėjusi tyrimą, jį perdavė Trakų rajono savivaldybės Etikos komisijai, tačiau, nepritarusi šios komisijos išvadai, tyrimą toliau tęsė pati, t. y. galutinį sprendimą priima VTEK. VTEKĮ nuostatos (17 str. 2 d., 26 str.) nustato, kad nepriklausomai nuo to, ar VTEK atlieka tyrimą, ar VTEK gautą skundą, taip iš esmės pradėjusi tyrimą, perduoda tirti atitinkamos savivaldybės Etikos komisijai, bet kokiu atveju galutinis sprendimas yra VTEK, nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priims skundą tyręs subjektas, t. y. subjekto, kuriam perduotas tyrimas, sprendimas iš esmės nėra galutinis, o tik tarpinis, nes galutinį sprendimą patvirtinti skundą tyrusio subjekto išvadas priima VTEK. Nagrinėjamu atveju tyrimas buvo pradėtas 2018 m. kovo 18 d., o Sprendimas buvo priimtas 2019 m. balandžio 10 d., todėl VTEK priėmė Sprendimą praleidusi VTEKĮ imperatyviai nustatytus terminus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas pažeidimas yra esminis, Sprendimas turi būti panaikintas.

18.11. VTEK, taikydama ir aiškindama Įstatymo nuostatas, yra visiškai nenuosekli, prieštarauja savo priimtų sprendimų išvadoms ir Įstatymo nuostatų vertinimui, nes 2019 m. gruodžio 11 d. VTEK analogiškoje situacijoje priėmė sprendimą, kad Tarybos narė Įstatymo nuostatų nepažeidė.

19. VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. VTEK, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Įstatymas yra prevencinis, jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko šiame teisės akte įtvirtintų formaliųjų reikalavimų.

20.2. Vertinant formaliuosius veikos požymius, veikos pasekmės nėra būtinas Įstatymo pažeidimo elementas. Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, ar asmuo gavo realios asmeninės naudos, ar jo veiksmai sukėlė padarinių. Privatus interesas gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje.

20.3. Nėra reikšminga ar priimtas sprendimas balsavusiam asmeniui yra naudingas, nes ir nenaudingas sprendimas šiam asmeniui gali sukelti interesų konfliktą. Konfliktą kelią asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas.

20.4. Nei Įstatymas, nei teismų praktika neįpareigoja nustatyti, ar asmens balsavimas dėl tam tikro sprendimo (šiuo atveju – dėl Tarybos sprendimo) turėjo lemiamą įtaką jo priėmimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog nėra svarbu, kaip dėl tam tikro sprendimo balsavo kiti asmenys (t. y. ar jie taip pat pritarė sprendimui, ar ne, ar vertinamo asmens balsas buvo lemiamas), nes atsakomybė taikoma kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu kyla interesų konfliktas ir kuris prisidėjo prie atitinkamo sprendimo priėmimo. Dalyvavimas posėdyje svarstant interesų konfliktą keliantį klausimą pažeidžia Įstatymo nuostatas net ir tada, kai asmuo nebalsuoja, pavyzdžiui, susilaiko nuo balsavimo.

20.5. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis įpareigoja vengti ne tik interesų konflikto, bet ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje neturi kilti net menkiausių abejonių dėl jo nešališkumo. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą.

20.6. Lietuvos Respublikos savivaldybių merams, kaip ir bet kurios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui, taikomi aukštesni tarnybinės etikos standartai ir reikalavimai, elgtis taip, kad nekiltų net menkiausių abejonių dėl savivaldybės mero veiksmų, įpareigoja ne tik įstatymo nuostatos, tačiau toks įpareigojimas kyla iš asmens turimo mero statuso, jam keliamų reikalavimų ir su tuo susijusių visuomenės lūkesčių. Atsakovo nuomone, atitinkami reikalavimai dėl jų išskirtinio statuso taikytini ir savivaldybių tarybų nariams, kadangi savivaldybės taryba yra aukščiausias savivaldos atstovaujamasis organas, viešojo administravimo subjektas, kurio nariai priima privalomai vykdytinus sprendimus.

20.7. Nors pareiškėjas deklaravo santykius su Gimnazija, atsiradus konkrečių aplinkybių, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti.

20.8. Pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių dėl aplinkybių, galinčių kelti interesų konfliktą (prielaidų interesų konfliktui kilti). Interesų konfliktas pareiškėjui kilo, kai jis dalyvavo priimant Tarybos sprendimą, tiesiogiai susijusį su jo tuometinės darbovietės (Gimnazijos) vadovu ir jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pvz., kad jis nebuvo tiesiogiai pavaldus Gimnazijos direktoriui, kad ne jis pareiškėjui mokėjo atlyginimą ir t.t.) nagrinėjamo ginčo kontekste nėra esminiai ir nedaro įtakos pareiškėjo elgesio teisiniam vertinimui.

20.9. Tiek Tarybos sprendimo projekte, tiek ir Tarybos sprendime buvo pateikta lentelė, kurios kiekvienoje eilutėje nurodomi konkrečios švietimo įstaigos konkretaus vadovo vardas ir pavardė, jam siūlomas algos pastoviosios dalies koeficientas (koeficientas nebuvo visiems vienodas), koeficiento dydis su didinimo procentais ir kt. individualios aplinkybės. To sąrašo atskiroje eilutėje, skirtoje tik Gimnazija ir jos vadovui, buvo nurodytas tiek tikslus šios darbovietės pavadinimas, tiek ir pirmiau paminėti vadovo (Gimnazijos direktoriaus) individualūs duomenys. Taigi, pareiškėjas negalėjo nesuprasti Tarybos sprendimo pobūdžio, juo labiau, kad jis pats Tarybos posėdžio metu ragino nustatyti Gimnazijos, t. y. tuometinės jo darbovietės, vadovui maksimalų atlyginimo koeficientą. Tarybos sprendime nurodyta ir daugiau individualaus pobūdžio aplinkybių, be to, interesų konfliktas gali kilti net ir priimant bendro pobūdžio norminį teisės aktą.

20.10. Vadovaujantis VTEKĮ (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 25 straipsnio 1 dalimi, gautą pranešimą (skundą) VTEK gali perduoti jį ištirti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai, t. y. tokiu atveju tyrimą pradeda, atlieka ir, vadovaujantis VTEKĮ 25 straipsnio 4 dalimi, galutinį sprendimą priima kitas subjektas. Tyrimą toks subjektas atlieka pagal procedūras, nustatytas to subjekto veiklą reglamentuojančiuose specialiuosiuose teisės aktuose (pvz., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, savivaldybių tarybų Etikos komisijų darbo reglamentuose) ir laikantis šiuose teisės aktuose nustatytų terminų (nagrinėjamuoju atveju – Trakų rajono savivaldybės Etikos komisijos sprendimui). Tai, kad VTEK perduoda skundą kitam subjektui nereiškia, kad VTEK pradėjo tyrimą. Vadovaujantis VTEKĮ 29 straipsnio 6 dalies 3 punktu, VTEK tokiais atvejais tyrimą pradeda tada, kai nepritaria subjekto, atlikusio atitinkamą tyrimą, sprendimui. Kai tyrimą atlieka VTEK, ji laikosi VTEKĮ nustatytų terminų.

21. 2020 m. sausio 23 d. pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovo pozicija nagrinėjamoje byloje aktualiu klausimu yra nenuosekli, vienu atveju atsakovas nurodo, kad reikia gilintis į situacijos aplinkybes, o kitu atveju aiškina, jog pakanka regimybės ir spėjimo, kad sprendimą priėmęs asmuo ar už jį balsavęs asmuo gali turėti naudos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo suinteresuotumo ar jo asmeninės naudos, Tarybos sprendimas yra norminis, o ne individualus teisės aktas, taip pat pažymi, jog VTEK pozicija nagrinėjamu klausimu yra nenuosekli. Be to, pareiškėjas pažymi, kad VTEK praleido VTEKĮ nustatytą terminą tyrimui atlikti.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog Įstatymu (2017 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. XIII-366 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 p); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 p.); nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 p.). Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261–3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662–2728/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020 ir kt.).

28. Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07; 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).

29. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas, dirbdamas Gimnazijoje specialistu, dalyvaudamas Tarybos sprendimo, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo darbovietės (Gimnazijos) vadovu, svarstyme, nuo šio sprendimo svarstymo nenusišalino ir dėl jo balsavo.

30. Sprendime taip pat nustatyta, kad Tarybos posėdžio metu pareiškėjas pabrėžė, jog Tarybos nariams pateiktas Sprendimo projektas neatitinka Tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pateiktų siūlymų padidinti koeficientus Gimnazijos direktoriui bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei ir siūlė pakelti algos koeficientus būtent šių dviejų įstaigų vadovams, nes jų rezultatai yra geriausi. Taip pat minėto posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, kad Gimnazijos direktorius dirba pasunkintomis sąlygomis, nes tuo pat metu vyksta pastato renovacijos ir mokinių ugdymo procesai. Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių taip pat neginčija.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymas nenumato jokių išimčių, kada asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, galėtų neinformuoti savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo bei asmenų, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įstatymu nustatyta tvarka deklaravo savo ryšį su Gimnazija, tačiau, dalyvaudamas priimant Tarybos sprendimą, Įstatyme nustatytų elgesio taisyklių nesilaikė ir neveikė taip, kaip jį įpareigoja Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, jog byloje pareiškėjas nenurodė priežasčių, trukdžiusių jam informuoti apie esamą interesų konfliktą ir pareikšti nusišalinimą, ir tokiais veiksmais išvengti bet kokio viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybės. Aplinkybė, kad pareiškėjas deklaravo ryšį su Gimnazija, suponuoja išvadą, kad pats pareiškėjas įžvelgė galimą interesų konfliktą.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant) dėl su juo susijusių asmenų. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu jau pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, kurio galutinis rezultatas ir pasekmės – palankios, nepalankios ar neutralios, kurias jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems artimiems asmenims, nedaro įtakos tokio elgesio teisiniam įvertinimui.

33. Aplinkybė, jog nebuvo nustatyta fakto, kad privatūs interesai buvo tenkinami viešųjų interesų sąskaita, nelemia Sprendimo nepagrįstumo. Vien potenciali galimybė, kad pareiškėjas, priimdamas sprendimus dėl Gimnazijos, kurioje Tarybos sprendimo priėmimo metu dirbo, vadovo atlyginimo, gali daryti įtaką šių sprendimų priėmimui, yra pagrindas nusišalinti nuo šių sprendimų priėmimo, nepaisant to ar nurodytus sprendimus pareiškėjas priima vienasmeniškai ar kolegialiai, taip pat nepaisant fakto, ar sprendimai atitinka kitus teisės aktus.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo elgesys patenka į interesų konflikto situaciją, o veiką kvalifikavo pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

35. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad VTEK praleido VTEKĮ nustatytą terminą tyrimui atlikti, teisėjų kolegija pažymi, kad sutiktina su atsakovo argumentais, jog atvejai, kai VTEK perduoda nagrinėti skundą kitam subjektui nereiškia, jog yra pradėtas tyrimas VTEK. VTEKĮ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2019 m. gegužės 28 d.) 29 straipsnio 6 dalies 3 punktas nustatė, kad VTEK, išnagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priima sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Taigi, nurodyta VTEKĮ nuostata tiesiogiai įtvirtina VTEK teisę būtent pradėti tyrimą, kai, išnagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų. Taigi, nagrinėjamu atveju tyrimo pradžia negali būti laikoma 2018 m. kovo 18 d., t. y. diena, kai buvo kreiptasi į VTEK, nes VTEK, vadovaudamasi VTEKĮ nuostatomis, perdavė ginčą nagrinėti Trakų rajono savivaldybės Etikos komisijai, o ne pradėjo tyrimą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog tyrimas vyko ilgiau nei metus, t. y. pažeidžiant Įstatyme numatytą terminą, atmestini kaip nepagrįsti.

36. Dėl pareiškėjo pateikto VTEK 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. KS-333, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo individualioje administracinėje byloje suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose administracinis teismas turi nagrinėti tą bylą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo inicijuoto ginčo administracinėje byloje dalykas yra Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, todėl, priešingai, nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo peržengti pareiškėjo iškelto administracinio ginčo ribas ir nagrinėti atitinkamus VTEK priimtus dokumentus ir atvejus, kuriuose pasisakyta ne dėl pareiškėjo, o dėl kito (-ų) asmens (asmenų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-263-146/2016; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-133-575/2021).

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų visumos vertinimą atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.) ir sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrindė padarytas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir teisės aiškinimo, atitinkamai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

38. Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidais teisėjų kolegija pažymi, jog, netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan