129fbdb2-522b-4fbd-a486-1b11e238f723 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1S-121-307/2018Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00178-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12, 2.14.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskissekretoriaujant Rasai Maldanytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamosios G. K. skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajai G.

K. trims mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo į jai priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus terminas, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. liepos 26 d. Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė : Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. G. (J. G.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį, A.

G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, juridinis asmuo UAB „B. LT“ kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį 223 straipsnio 1 dalį.Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi buvo tenkintas civilinio ieškovo Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės atstovo, advokato Kęstučio Virkečio, prašymas ir G.

K. Å¡eÅ¡iems mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jai priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydžio (104 497,23 Eur) sumai, apribojimo terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 26 d. Vėlesnėmis Panevėžio apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas.Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas kaltinamajai G.

K. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydžio (104 497,23 Eur) sumai, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. liepos 26 d.Kaltinamoji G. K. skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio rajono ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovės įgalioto atstovo 2017 m. liepos 17 d. praÅ¡ymÄ dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo atmesti.Skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas neatsižvelgė į kaltinamųjų, kaip subjektų, specifiÅ¡kumÄ ir esamos situacijos ypatumus.

Kaltinamosios teigimu, J. G., A. G., G. K. ir juridinis asmuo UAB „B. LT“, yra kaltinami BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu (piktnaudžiavimas tarnyba), kadangi jie veikė kaip specialÅ«s subjektai, t. y. bankroto administratoriai. Pasak kaltinamosios, kiekvienas bankroto administratorius privalo turėti privalomos profesinės civilinės atsakomybės draudimÄ . Draustis Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu bankroto administratorius įpareigoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normos.

Administratoriaus profesines civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 144 800,00 Eur. Kaltinamoji nurodo, kad nusikaltimai Å¡ioje baudžiamoje byloje inkriminuoti už administratorių veiklÄ administruojant BUAB „L.“. Å ios įmonės bankroto procesas buvo pradėtas 2016 m. gegužės 16 d., o užbaigtas – 2016 m. rugsėjo 28 d. Tuo metu kaltinamoji G. K. buvo apsidraudusi privalomuoju bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Anot kaltinamosios, civiliniai ieÅ¡kiniai yra pareikÅ¡ti visiems keturiems bankroto administratoriams, kurie administravo BUAB „L.“ ir bendra jų draudimo suma sudaro 579 200,00 Eur bei ženkliai (daugiau nei keturis kartus) virÅ¡ija civilinio ieÅ¡kovo ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio sumÄ (104 497,23 Eur), taip pat ženkliai (daugiau nei dvigubai) virÅ¡ija abiejų civilinių ieÅ¡kovų (ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovės ir UAB „M.“) pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių sumÄ (239 218,83 Eur), todėl visÄ kaltinamųjų padarytÄ Å¾alÄ minėtų ieÅ¡kinių tenkinimo atveju atlygintų draudikai.

Taigi, pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai jau yra užtikrinti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nėra jokios bÅ«tinybės laikinai apriboti kaltinamųjų nuosavybės teisių į jiems priklausantį turtÄ . Toks kaltinamųjų teisių apribojimas, pasak kaltinamosios, yra perteklinis ir nepagrįstai riboja jų nuosavybės teises.Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017 spręsdamas labai panaÅ¡iÄ situacijÄ (buvo bandoma areÅ¡tuoti bankroto administratoriaus turtÄ ), iÅ¡aiÅ¡kino, jog atsakovui bankroto administratoriui apsidraudus privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu nėra grėsmės, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimas nebus įvykdytas, kadangi žalÄ atlygintų draudikai, ir atmetė atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kaltinamosios teigimu, vienintelis kaltinamasis, kurio turtui teismas iÅ¡ tiesų galėtų pritaikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Å¡ioje baudžiamoje byloje, yra M. Å ., kadangi jis veikė ne kaip bankroto administratorius, o kaip buvęs UAB „L.“ administracijos vadovas (direktorius), todėl jokio privalomo civilinės atsakomybės draudimo neturi ir teismo priteistÄ Å¾alÄ ieÅ¡kinio tenkinimo atveju jis privalėtų atlyginti iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Kaltinamosios G. K. skundas atmetamas.Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria pratęstas kaltinamosios G.

K. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta. Skunde kaltinamoji G. K. pateikia iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo iÅ¡nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. bei 2018 m. vasario 14 d. nutartyse. Jokių naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo skunde nenurodoma. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iÅ¡ BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BPK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Å io straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi Å¡i procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iÅ¡ baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi bÅ«ti užtikrintas civilinis ieÅ¡kinys, galimas turto konfiskavimas ar iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių iÅ¡lygų ar papildomų sÄ lygų Å¡iam apribojimui taikyti.

Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra iÅ¡saugoti turtÄ , kad jis nebÅ«tų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali bÅ«ti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiÅ¡kėjus kitoms priežastims, dėl kurių Å¡ios prievartos priemonės taikymas bÅ«tų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).AukÅ¡tesnysis teismas Å¡ioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltės klausimo iÅ¡ esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumu. PrieÅ¡ingai nei teigiama kaltinamosios skunde, Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. K. turtÄ gali bÅ«ti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymas.G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 209 straipsnį tuo, kad ji, bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutavusios UAB „A.“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), bankroto administratoriaus UAB „B.

LT“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajonas) įgaliotas asmuo vykdyti BUAB „A.“ bankroto procedÅ«rÄ pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bankroto administratore, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki birželio 27 d. bankroto procedÅ«rų vykdymo teritorijoje Panevėžio mieste, veikdama bendrininkų grupėje kartu su bankroto administratoriais – UAB „B.

LT“ administracijos vadovu J. G. ir A. G. bei bendrininkaudama kartu su UAB „L.“ direktoriumi M. Å ., veikdama tiesiogine tyčia, J. G. organizuojant per jÄ bei padedant A. G. piktnaudžiauti tarnyba ir pačiai atliekant neteisėtus veiksmus – piktnaudžiavimÄ savo kaip UAB „B. LT“ įgalioto bankroto administratoriaus tarnybine padėtimi, atlikdama neteisminę BUAB „L.“ bankroto procedÅ«rÄ prieÅ¡ingai savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdama asmeninės ir turtinės naudos J.

G. ir su juo susijusių asmenų naudai, klastodama dokumentus ir juos panaudodama, padėjo UAB „L.“ direktoriui M. Å . pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotÄ ir vėliau jam iÅ¡vengti turtinės prievolės savo bendrovei ir, eliminavus iÅ¡ bankroto procedÅ«ros bendrovės kreditorius, savo bei J. G. ir A. G. veiksmais padarė didelę turtinę žalÄ BUAB „L.“ kreditoriams ir didelę neturtinę žalÄ valstybei.BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. gruodžio 2 d. Panevėžio rajono ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovė Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė 104 497,23 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 5, 9-16, 18). 2016 m. gruodžio 6 d. UAB „M.“ Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė 134 721,60 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 65, 69-70, 73-74). 2017 m. liepos 17 d. Panevėžio rajono ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovė pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama atsakovais be M.

Å . įtraukti ir J. G., G. K. bei A. G. (t. 16, b. l. 24-31). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi buvo tenkintas civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio rajono ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovės atstovo, advokato Kęstučio Virkečio, praÅ¡ymas ir kaltinamųjų turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.Skunde kaltinamoji nurodo, kad byloje nėra pagrindo taikyti aptariamÄ procesinę prievartos priemonę, nes visÄ jos kaip bankroto administratorės padarytÄ Å¾alÄ byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių tenkinimo atveju atlygintų draudikas, su kuriuo ji kaip bankroto administratorė yra sudariusi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Tačiau Å¡is skundo argumentas nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintų „Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedÅ«ras privalomojo draudimo taisyklių“ 8.3. punktu, draudėjui ar draudikui pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta veika, užtraukiančia draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Kaltinamosios G. K. galimai padaryti neteisėti veiksmai, kurių padarymu ji kaltinama Å¡ioje baudžiamojoje byloje, neatitinka bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant įvykis laikomas draudžiamuoju ir draudikas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Vadinasi, laikinas kaltinamosios G. K. nuosavybės teisių apribojimas ir toliau bÅ«tinas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui. Kaltinamosios skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017 buvo atmestas ieÅ¡kovės skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta iÅ¡reikalauti įrodymus ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

PrieÅ¡ingai, negu teigiama kaltinamosios skunde, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo praÅ¡oma byloje, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, t. y. esant pareikÅ¡tam netiesioginiam ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje, kurioje privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu apsidraudęs atsakovas bankroto administratorius nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už jo paties atliktus veiksmus, todėl nustačius draudžiamÄ jį įvykį byloje nebÅ«tų grėsmės, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimas nebus įvykdytas, nes žalÄ atlygintų draudikai.Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus.

Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, Å¡iuo atveju – BPK, ir yra galimi. Å ios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. Atsižvelgiant į kaltinamajai G. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, taip pat į tai, kad pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai yra pakankamai dideli, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios turtÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.

Å ioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtÄ , gali bÅ«ti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios turtui – varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rÅ«Å¡ies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.

Tokių duomenų skunde nepateikė ir kaltinamoji. Be to, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas taps netikslingas.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamosios G. K. turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai.

SkundžiamÄ Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį naikinti kaltinamosios skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : kaltinamosios G. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                                   Albinas Bielskis