2022-03-30 Nr. AB-7493-3-61-3-04863-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1782-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04863-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. H. H. H., R. A. Y. Y., R. H. J., S. H. J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. H. H. H., R. A. Y. Y., R. H. J., S. H. J. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai H. H. H. H., R. A. Y. Y., R. H. J. ir S. H. J. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 6K-2124 (toliau – ir Komisijos sprendimas), panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21M39397 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti jiems prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjai Sprendimą apskundė Komisijai, kuri Komisijos sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjai nurodė, jog prašė užtikrinti tiesioginį jų išklausymą.

3. Pareiškėjai paaiškino (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teigė, kad jų paaiškinimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad kilmės valstybėje yra diskriminacijos dėl (duomenys neskelbtini) ir dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjos sveikatai ir gyvybei.

4. Pareiškėjai vertino, jog tai, kad jie negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Pareiškėjų paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjos gyvybei ir sveikatai, todėl jiems turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Atsakovas taip pat nepasisakė dėl skunde išdėstytų argumentų, susijusių su jų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, pareiškėjai neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjų veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko, siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų išvykimo iš kilmės šalies pagrindinė priežastis – (duomenys neskelbtini). Apklausoje paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini), atsakovas sprendė, jog nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) jai grėstų veiksmai, pažeidžiantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Atsakovas vertino, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) nelemia papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtinybės. Atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjų individualias savybes, ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Pareiškėjai nepateikė jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini), tačiau jie neturi įrodymų dėl (duomenys neskelbtini). Tokiomis aplinkybėmis neidentifikuojami tariamo persekiotojo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti asmenis, juolab, siekti juos nužudyti. Atsakovas pareiškėjų paaiškinimo nelaikė patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jiems tariamai kilusios rizikos realumą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas.

9. Atsakovas teigė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjų H. H. H. H., R. A. Y. Y., R. H. J. J. ir S. H. J. J. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti H. H. H. H. ir R. A. Y. Y. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi H. H. H. H. ir R. A. Y. Y. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

11. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

11.1. (duomenys neskelbtini).

11.2. (duomenys neskelbtini).

11.3. (duomenys neskelbtini).

11.4. Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjams nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti H. H. H. H., R. A. Y. Y., R. H. J. J. ir S. H. J. J. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti H. H. H. H., R. A. Y. Y., R. H. J. J. ir S. H. J. J. iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; uždrausti H. H. H. H. ir R. A. Y. Y. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi H. H. H. H. ir R. A. Y. Y. 3 (tris) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždrausti R. H. J. J. ir S. H. J. J. atvykti į Lietuvos Respubliką.

11.5. Komisijos sprendimu atmestas pareiškėjų skundas dėl Sprendimo panaikinimo.

12. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu, ir, įvertinęs pareiškėjų pasakojimą ir apklausų metu duotus paaiškinimus, surinktą informaciją, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų paaiškinimas nėra nulemtas konvencinių priežasčių. Pasak pareiškėjų, (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad pareiškėjų paaiškinimas nesutampa su turima kilmės šalies informacija ir tokiu atveju pareiškėjų išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis nėra apsaugos nuo konvencinio persekiojimo ieškojimas. Teismas pažymėjo, kad ir patys pareiškėjai pripažino, kad (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog pareiškėjams neva galintis kilti pavojus yra jų pačių subjektyvus manymas.

14. Teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad būtent dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo priversti išvykti iš kilmės šalies. Teismas aptarė šiuo aspektu EŽTT formuojamą praktiką, įvertino duomenis iš 2021 m. lapkričio 8 d. Ruklos pabėgėlių priėmimo centro (R. A. Y. Y. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos apklausos ir teismo posėdžio metu nurodytą informaciją ir nustatė, kad kilmės valstybėje pareiškėja (duomenys neskelbtini). Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Teismas pritarė atsakovo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių pareiškėjų persekiojimo rizikos tikimybę.

15. Teismas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. ataskaita ir nustatė, kad įvairiose kilmės valstybės regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau šiuo metu nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas pripažino atsakovo surinktus duomenis pakankamais. Teismas įvertino atsakovo surinktus duomenis apie 2014 m. (duomenys neskelbtini) (kur gyvena pareiškėjai) (duomenys neskelbtini) ir sprendė, jog ji yra visiškai aktuali nagrinėjamai bylai, o pareiškėjai nepateikė nei argumentų, nei faktų, kad informacija nustatyta neteisingai. Teismas atmetė pareiškėjų argumentą, kad atsakovas tyrimą dėl baimės patirti grasinimus iš esmės atliko paviršutiniškai.

16. Teismas byloje nenustatė, kad kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nenustatė pagrindo prieiti išvadą, kad pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio pareiškėjams turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Teismas byloje taip pat nenustatė pagrindo prieiti išvadą, kad, išsiuntus pareiškėjus į kilmės valstybę, jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami. Duomenų, jog pareiškėjams kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė, teismas byloje taip pat nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai nekliudomai paliko kilmės valstybę, atvyko į (duomenys neskelbtini), patys savo noru nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, pripažino, kad jų kelionės tikslas buvo (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

17. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, priėjo išvadą, kad pareiškėjų dalyvavimas sprendžiant jų prieglobsčio prašymą nėra privalomas.

18. Spręsdamas dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, teismas priėjo išvadą, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Spręsdamas dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria pareiškėjams (tėvams) draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teismas nurodė, kad šis draudimas yra neproporcingas, todėl jį sumažino iki 2 metų. Sumažinęs Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjams (tėvams) atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų, teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams (tėvams) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sumažinęs šį laikotarpį iki 2 metų.

19. Teismas atmetė kitą pareiškėjų skundo dalį, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, ir Komisijos sprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 20. Pareiškėjai H. H. H. H., R. A. Y. Y., R. H. J. ir S. H. J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjų paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, todėl priėjo nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos sąlygų.

22. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, jog jiems nėra individualios grėsmės. Pareiškėja (duomenys neskelbtini).

23. Pareiškėjai teigia, kad pagal EŽTT praktiką, esant išskirtinėms aplinkybėms, asmens išsiuntimas į kilmės valstybę, (duomenys neskelbtini), reikštų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Pagal EŽTT praktiką (duomenys neskelbtini).

24. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo sprendimu nesuteikti jiems papildomos apsaugos. Pareiškėjams kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, (duomenys neskelbtini), todėl jiems turėjo būti suteikta papildoma apsauga. (duomenys neskelbtini), todėl šeimai gresia didesnė rizika realiai patirti laisvei, gyvybei ir sveikatai kylančias grėsmes kilmės valstybėje, pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei.

25. Pareiškėjai vertina, kad EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, joje skelbiama apibendrinta vienerių metų senumo informacija, todėl atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai įvertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

26. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo, teikto teismui į pareiškėjų skundą, argumentus bei papildomai nurodo, kad kilmės valstybės informacija renkama atsižvelgiant į prieglobsčio prašymo motyvus, o pareiškėjai apklausų metu savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Tokiomis aplinkybėmis nebuvo identifikuoti tariamo persekiotojo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėjus, juolab, siekti juos nužudyti. Todėl pareiškėjų paaiškinimų atsakovas nelaikė patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jiems tariamai kilusios rizikos realumą. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas.

29. Atsakovas teigia, kad pareiškėjai nenurodė, kad jie patyrė neigiamą aplinkinių požiūrį ar buvo diskriminuojami dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teiginiai, jog kilmės valstybėje nėra (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.

30. Atsakovas pažymi, kad, įvertinęs surinktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjams nėra realios grėsmės kilmės šalyje. Remdamasis EPPB (dabartinis pavadinimas Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (ESPA)) išvadomis apie bendrą situaciją kilmės valstybėje, atsižvelgęs į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų pasikeitusi iš esmės, patys pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

31. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pareiškėjų šeima priklauso padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus: (duomenys neskelbtini).

32. Atsakovas akcentuoja, jog EPPB (ESPA) 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek teismas. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB (ESPA), bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjų individualios situacijos kontekste. Pareiškėjai šiuo aspektu nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios prieiti priešingas nei Sprendime išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Pareiškėjai H. H. H. H., R. A. Y. Y., R. H. J. ir S. H. J. J. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių nenurodo.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjų prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjams H. H. H. H., R. A. Y. Y., R. H. J. ir S. H. J. J. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, pripažino, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjai neatitinka kriterijų pabėgėlių statusui gauti, pareiškėjų baimė grįžti į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta, pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos taikymo kriterijų. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjams (tėvams) atvykti ir įvesti duomenis į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams (tėvams) atvykti ir apsigyventi, todėl teismas tenkino pareiškėjų skundą iš dalies, sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

37. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad pareiškėjams prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovui neįvykdžius pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą, nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

38. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

39. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

40. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

42. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

43. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjų apeliacinis skundas.

45. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė (duomenys neskelbtini).

46. Apeliaciniame skunde pareiškėjai laikosi pozicijos, jog (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko iš (duomenys neskelbtini), o atsakovo surinkti duomenys patvirtina, kad įvairiose kilmės valstybės regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, o tai nelemia realios rimtos žalos rizikos. Byloje yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Vien pareiškėjų deklaruojamas siekis (duomenys neskelbtini) savaime nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Tokio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų).

47. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja (duomenys neskelbtini) bei remiasi šiuo aspektu suformuota EŽTT praktika, tačiau, nagrinėdamas pareiškėjų individualią situaciją, atsakovas rėmėsi 2021 m. lapkričio 8 d. Ruklos pabėgėlių priėmimo centro suteikta informacija, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad, atvykusi į Lietuvą, kreipėsi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių pareiškėjų persekiojimo rizikos tikimybę.

48. Atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl jų šeimos priskyrimo padidintos rizikos grupei (duomenys neskelbtini). Kadangi ne visi tokie asmenys susiduria su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojamos individualios aplinkybės. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas tyrimo metu nenustatė individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog kilmės valstybėje pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini), prilygstančia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) dėl kokių nors priežasčių grėstų veiksmai, pažeidžiantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

49. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjų kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjai, teigdami, kad Migracijos departamentas rėmėsi pasenusia informacija apie kilmės valstybės situaciją, nenurodė kitos informacijos, kuri iš esmės prieštarautų atsakovo surinktai informacijai ar pagrįstų, kad kilmės valstybėje situacija yra pasikeitusi. Tai, kad pareiškėjai tiesiog nesutinka su Migracijos departamento ir teismo išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, jog surinkta informacija yra netiksli ar neišsami.

50. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje (Įstatymo 86 str. 1 d.), o taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjų paaiškinimų ir jų baimės būti persekiojamais kilmės valstybėje.

51. Visiškai nepagrįsti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Migracijos departamento Sprendimu neuždrausta pareiškėjų vaikams (R. H. J. J. ir S. H. J. J.) atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjams (tėvams) atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjams (tėvams) nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

52. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų H. H. H. H., R. A. Y. Y., R. H. J., S. H. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė