129d6e4a-64ad-45b2-9238-e24d7a637d44 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1409/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00424-2013-2                                            Procesinio dokumento kategorija 21.4.1.1.; 21.4.2.1.; 116.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios ViÅ¡inskienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Nona mix“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-794-657/2014 pagal ieÅ¡kovų UAB „Nona mix“ ir BUAB „Baltijos žuvys“, atstovaujamos administratoriaus UAB „Valnetas“, ieÅ¡kinį atsakovams AB „Senoji Baltija“, BUAB „Baltijos žuvys“, trečiajam asmeniui UAB „Superija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas klausimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. IeÅ¡kovas UAB „Nona mix“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti 1995 m. vasario 14 d. tarp žuvininkystės bendrovės „Baltija“ (dabartinis pavadinimas – AB „Senoji Baltija“) ir UAB „Baltijos žuvys“ sudarytÄ Dalyvavimo projekte sutartį niekine ir negaliojančia bei taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti atsakovÄ AB „Senoji Baltija“ grÄ Å¾inti BUAB „Baltijos žuvys“ 1 048 724,14 Lt sumokėtų palÅ«kanų, baudų ir delspinigių, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad UAB „Nona mix“ yra BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorius su BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto byloje patvirtintu 1 465,60 Lt sumos finansiniu reikalavimu. 2013 m. balandžio 12 d. ieÅ¡kovui tapo žinoma apie UAB „Baltijos žuvys“ ir žuvininkystės bendrovės „Baltija“ (dabartinis pavadinimas – AB „Senoji Baltija“) 1995 m. vasario 14 d. sudarytÄ Dalyvavimo projekte sutartį, kuri pažeidžia ieÅ¡kovo interesus. Nurodo, kad yra visos sÄ lygos pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, ginčijama sutartis pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teises, nes pagal Å¡iÄ sutartį skolininkas BUAB „Baltijos žuvys“, pagal sutartį mokėdamas palÅ«kanas, baudas ir delspinigius sumažino savo turtÄ 1 048 724,14 Lt suma, dėl ko tapo nemokus ir nebeturėjo realios galimybės atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas apie jo teises pažeidžiantį sandorį sužinojo tik 2013 m. balandžio 12 d., todėl actio Pauliana ieÅ¡kiniui pateikti nustatytas senaties terminas nepraleistas. Mano, kad UAB „Baltijos žuvys“ neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties, nes žuvininkystės bendrovė „Baltija“ yra UAB „Baltijos žuvys“ dalininkė, turinti 50 proc. akcijų, todėl sutarties sudarymo metu turėjo galimybę daryti įtakÄ UAB „Baltijos žuvys“ apsisprendimui. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog žuvininkystės bendrovė „Baltija“ ir Lietuvos taupomojo banko Å iaulių skyrius 1995 m. vasario 14 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurios 1.1 punktÄ bankas už 32 proc. metinių palÅ«kanų suteikė bendrovei 1 100 000 Lt dydžio paskolÄ Å¾uvies pirkimui pardavimui.

TÄ pačiÄ dienÄ bendrovė „Baltija“ ir UAB „Baltijos žuvys“ sudarė Dalyvavimo projekte sutartį, kuria bendrovė „Baltija“ už 32 proc. metinių palÅ«kanų įsipareigojo UAB „Baltijos žuvys“ skirti 1 100 000 Lt sumÄ Å¾uvies pirkimo projektui, o UAB „Baltijos žuvys“ įsipareigojo už žuvininkystės bendrovę „Baltija“ mokėti palÅ«kanas ir delspinigius, laiku nesumokėjus palÅ«kanų už panaudotÄ kreditÄ , numatytus kredito sutartyje tarp bendrovės „Baltija“ ir banko.

Å iÄ sutartį UAB „Baltijos žuvys“ faktiÅ¡kai pradėjo vykdyti nuo 1995 m. kovo mėnesio, nes pradėjo mokėti bankui palÅ«kanas, baudas ir delspinigius. Tai reiÅ¡kia, jog bendrovė „Baltija“ pagal Dalyvavimo projekte sutartį faktiÅ¡kai suteikė UAB „Baltijos žuvys“ paskolÄ . Kadangi LR įstatymo Dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – Ä®statymas dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo) 1 straipsnis ir LR įmonių įstatymo (toliau – ĮĮ arba Ä®monių įstatymas) 12 straipsnio 3 dalis imperatyviai draudė Å«kiniams subjektams, užsiimantiems komercine-Å«kine veikla, verstis kredito įstaigų veikla ir skolinti fiziniams ir juridiniams asmenims ne nuosavo kapitalo lėšas, ieÅ¡kovas prašė tarp žuvininkystės bendrovės „Baltija“ ir UAB „Baltijos žuvys“ 1995 m. vasario 14 d. sudarytÄ Dalyvavimo projekte sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).Atsakovas BUAB „Baltijos žuvys“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kiniui tenkinti actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti nustatytos visos Å¡io instituto taikymui bÅ«tinos sÄ lygos, taip pat neturi bÅ«ti praleistas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Jeigu bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana taikymui sÄ lygų nenustatyta, toks ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovas UAB „Nona Mix“ BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriumi tapo tik 2012 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismui nutartimi pakeitus kreditorius, todėl jo teises gali pažeisti tik sandoriai, sudaryti po 2012 m. sausio 5 d.

Ieškovo ginčijamas sandoris buvo sudarytas anksčiau, nei ieškovas tapo atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ kreditoriumi, ir anksčiau, nei atitinkamai kreditoriais tapo UAB „Jūros navigatorius“ ir R. V. šaldytuvų remonto įmonės „Šalna“ (kurių kreditorinius reikalavimus perėmė ieškovas UAB „Nona mix“). Ginčijamas sandoris sudarytas iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, o sprendžiant, ar sandoris galioja, taip pat kas turi teisę jį ginčyti, reikia vadovautis sandorio sudarymo metu galiojusiomis teisės normomis.

Tuo tarpu 1995 metais, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, įstatymai nenumatė galimybės reikšti actio Pauliana ieškinį. Įsigaliojus Civiliniam kodeksui, Įstatymas dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo buvo pakeistas ir nuostata, kad gali būti skolinamos tik nuosavo kapitalo lėšos, jau nebegaliojo, taigi, dėl atitinkamo pažeidimo jei ir būtų buvę galima reikšti ieškinį ginčijamos sutarties sudarymo metu, šiuo metu šiuo pagrindu reikšti ieškinio nebegalima.

Atsakovas AB „Senoji Baltija“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra tinkamas kreditorius teikti ieÅ¡kinį, nes neatitinka nustatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kovo darbuotojui P. P. su ginčijama sutartimi susijusios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos ankščiau, nes dar 2003 m. sausio 5 d. patvirtintame UAB „Baltijos žuvys“ kreditorių sÄ raÅ¡e buvo įtraukta P. P. statybos firma „Mesta“ (vėliau – UAB „Mesta).

Likvidavus UAB „Mesta“, kreditorinis reikalavimas, labiau tikėtina, perleistas naujam kreditoriui UAB „Nona mix“, kurios direktoriumi iki 2012-02-13 dirbo P. P.. Be to, jis, kaip UAB „Mesta“ atstovas, dalyvavo teismo posėdyje 2008 m. kovo 27 d., sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Baltijos žuvys“. Buvęs UAB „Baltijos žuvys“ direktorius A. Ž. kelis kartus mėgino ginčyti Dalyvavimo projekte sutartį, nenorėdamas prisiimti jo vadovavimo metu UAB „Baltijos žuvys“ kilusių prievolių dėl paskolos mokėjimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje dėl 1 006 518,00 Lt finansinio reikalavimo aiÅ¡kiai pasisakė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iÅ¡ naujo neįrodinėjami.

Tai, kad UAB „Baltijos žuvys“ privalėjo vykdyti prievolę žuvininkystės bendrovei „Baltija“, įrodo ir 2002 m. balandžio 16 d. Revizijų Departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos Revizijų skyriaus aktas, kuris yra pridėtas bankroto byloje ir kiti dokumentai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2014 balandžio 17 d. sprendimu konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustačius, kad egzistuoja actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų visetas, ieÅ¡kinys atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės nurodė, kad šioje byloje ieškovas UAB „Nona mix“ savo kreditorinio reikalavimo teisę ieškovui BUAB „Baltijos žuvys“ kildina iš 2011 m. gruodžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių, pagal kurias jis yra įgijęs visas UAB ,,Jūros navigatorius“ ir R. V. šaldytuvų remonto įmonė ,,Šalna“ reikalavimo teises dėl kreditorinių reikalavimų bankrutuojančiai UAB ,,Baltijos žuvys“.

Reikalavimo perleidimo sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis ir nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieÅ¡kovas įrodė savo reikalavimo teisę (CPK 178 str.). Dėl kreditorių teisių ir interesų pažeidimo ginčijamu sandoriu teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas UAB „Nona mix“ aplinkybę, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti jo ir kitų kreditorių interesai, grindė tuo, kad pagal Å¡iÄ sutartį skolininkas BUAB „Baltijos žuvys“, mokėdamas palÅ«kanas, baudas ir delspinigius sumažino savo turtÄ 1 048 724,14 Lt suma, dėl ko tapo nemokus ir ieÅ¡kovo BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriai neteko galimybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti savo finansinius reikalavimus.

Tačiau ieÅ¡kovas UAB „Nona mix“ nepateikė jokių įrodymų, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas BUAB „Baltijos žuvys“ buvo pasiekęs faktinio nemokumo bÅ«senÄ . Bankroto byla ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta praėjus penkiolikai metų po ginčijamo sandorio sudarymo. Nesant byloje jokių įrodymų dėl BUAB „Baltijos žuvys“ nemokumo 1995 metais, t. y. ginčijamo sandorio sudarymo metu, teismas neturi pagrindo atskirai vertinti Å¡ios aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu BUAB „Baltijos žuvys“ turėjo kreditorinių įsipareigojimų ne tik ieÅ¡kovui UAB „Nona mix“ (ankstesniems kreditoriams UAB ,,JÅ«ros navigatorius“ ir R.

V. šaldytuvų remonto įmonė ,,Šalna“), bet ir kitiems kreditoriams, todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, juolab, kad Kauno apygardos teismas 2010 gruodžio 21 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo yra konstatavęs, kad įmonės finansiniai sunkumai atsirado 1998 metais, tačiau jie nesiejami su ginčijamo sandorio sudarymu.Pirmosios instancijos teismas dėl ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo nurodė, kad ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.

Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad ieÅ¡kovas BUAB „Baltijos žuvys“ neprivalėjo sudaryti sandorio su atsakovu, kadangi teismų sprendimai, nutartys, priimti byloje dėl Å¡ios sutarties pripažinimo niekine, patvirtina, jog teismai, nagrinėdami ginÄÄ dėl Å¡ios sutarties, iÅ¡tyrė ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo sutarties sudarymu, bei nustatė, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta teisėtai. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo, turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 str. 4 d.).Dėl ginčo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo teismas nurodė, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Ä®rodinėjimo požiÅ«riu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto, kaip nesÄ Å¾iningo arba kalto. SÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007, 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, kt.). CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

Vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, jog jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog jo su skolininku sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013). IeÅ¡kovas UAB „Nona mix“ teigė, kad atsakovas AB „Senoji Baltija“ buvo nesÄ Å¾iningas, nes sandorio sudarymo metu žinojo, jog neturi teisės perskolinti ne nuosavo kapitalo lėšas, todėl sudarydamas sandorį suprato, jog daro žalÄ kitiems UAB „Baltijos žuvys“ kreditoriams.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas AB „Senoji Baltija“ vertėsi kredito įstaigų veikla. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad nusprendusi dalyvauti projekte pagal 1995 m. vasario 14 d. sutartį AB „Senoji Baltija“ perskolino UAB „Baltijos žuvys“ nenuosavo kapitalo lėšas, pažeidė galiojusių Akcinių bendrovių įstatymo, Įstatymo dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo ar Įmonių įstatymo nuostatas.

Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip nepagrįstus, ieÅ¡kovo UAB „Nona mix“ argumentus, kad AB „Senoji Baltija“ buvo nesÄ Å¾iningas, kaip UAB „Baltijos žuvys“ dalininkas, sudarydamas sutartį dėl dalyvavimo projekte. Atsakovas AB „Senoji Baltija“ įrodė sÄ Å¾iningumo sÄ lygÄ , sudarant ginčijamÄ sandorį.Dėl ieÅ¡kinio senaties pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal įstatymÄ ieÅ¡kiniai CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu gali bÅ«ti reiÅ¡kiami per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas UAB „Nona mix“ kito ieÅ¡kovo BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriumi, įgijusiu reikalavimo teisę, tapo 2012 m. sausio mėnesį, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarčiai dėl kreditorių pasikeitimo. IeÅ¡kovui teisė kreiptis į teismÄ dėl savo teisių, kildinamų iÅ¡ 1995 m. vasario 14 d. sutarties, gynimo (CK 1.127 str. 2 d.) atsirado 2012 m. sausio mėnesį. Ä®sigydamas kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovas, kaip verslininkas, laikydamasis apdairaus ir rÅ«pestingo subjekto elgesio standarto, galėjo ir turėjo pasidomėti BUAB „Baltijos žuvys“ turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, galimybe atsiskaityti su kreditoriais, ginčais teisme.

IeÅ¡kovas senaties pradžiÄ sieja iÅ¡imtinai su jo atstovės advokatės J. J. susipažinimu su bylomis Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apie ginčijamÄ sandorį atstovei buvo žinoma nuo 2008 m. IeÅ¡kinys teismui pareikÅ¡tas 2013 m. gegužės 21 d. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Byloje nėra nustatyta, kad terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir bÅ«tų pagrindas jį atnaujinti, todėl ieÅ¡kinys atmestinas ir Å¡iuo pagrindu (CPK 1.131 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Nona mix“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių. CK 1.78 str. 1 d. nurodyta, jog sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

UAB „Baltijos žuvys" juridinių asmenų registre registruota 1995 m. kovo 21 d., o jau 1998 metais (kaip konstatuota teismo sprendime) įmonėje atsirado faktinis nemokumas. Akivaizdu, kad nemokumas atsirado būtent dėl ginčijamos sutarties vykdymo, nes nauja, nepatyrusi įmonė nuo 1995 m. kovo mėn. iki 1998 m. liepos mėnesio Lietuvos taupomojo banko Šiaulių skyriui pervedė 1 039 524,14 Lt. Tuo tarpu UAB „Nona mix", kaip teisių perėmėja, jau tuo metu turėjo ūkinių - komercinių santykių UAB „Baltijos žuvys".

Tokiu bÅ«du ginčijamos Dalyvavimo projekte sutarties, kaip niekinės, vykdymas, o taip pat ir atskirų mokėjimų atlikimas, kai UAB„Nona mix" jau buvo kreditorius, pažeidė kreditoriaus interesus.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygos – dėl ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo nebuvimo. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ŽB „Baltija" dalyvavo UAB „Baltijos žuvys" steigime ir tapo 50 procentų akcijų savininku. UAB „Baltijos žuvys" buvo įsteigta vienam tikslui – prekybai žuvimi.

BÅ«tent į Å¡iÄ veiklÄ ketinta investuoti. Tokiu bÅ«du su kitu asmeniu toks sandoris nebÅ«tų sudarytas. Tai atitinka kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tuo aspektu, kad ginčijant sandorį bÅ«tina įsitikinti, ar esančios aplinkybės įpareigojo atsakovÄ Â sudaryti sandorį bÅ«tent su Å¡iuo asmeniu. Atsakovas ŽB „Baltija", pažeisdamas ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojusio 1993 m. liepos 15 d. priimto Ä®statymo dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo 1 straipsnį, 1990 m. gegužės 8 d. priimto Ä®monių įstatymo 12 straipsnio 3 dalį bei 1964 m.

CK 47 straipsnį, sudarė ginčo sandorį konkrečiam tikslui įgyvendinti. Jeigu būtų egzistavusios kitos aplinkybės, šis sandoris nebūtų sudarytas. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Analizuojant sandorio sudarymo aplinkybes, teigtina, jog iki sandorio sudarymo šalims egzistavo ikisutartiniai įsipareigojimai. Sandorio šalys savo sprendimuose nebuvo laisvos, todėl 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo projekte sutarties sudaryti ieškovas neprivalėjo.Atsakovas AB „Senoji Baltija", būdamas 50 procentų UAB „Baltijos žuvys" akcijų savininkas, 2002 m. vasario 5 d.

Klaipėdos apygardos teismui pateikė tvirtinti taikos sutartį. Teismui patvirtinus taikos sutartį, UAB „Baltijos žuvys" įsipareigojo sumokėti AB „Senoji Baltija" 1 006 518 litų. Tokiu bÅ«du AB „Senoji Baltija" įgijo teisinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ UAB „Nona mix". Tokie AB „Senoji Baltija" veiksmai rodo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, atsakovas AB „Senoji Baltija“, egzistuojant tokiam ieÅ¡kiniui teisme, nepateikė įrodymų, kad UAB „Baltijos žuvys" pinigines lėšas pervedė iÅ¡ nuosavo kapitalo (privalėjo įrodyti savo sÄ Å¾iningumÄ ).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto atstovui apie ginčijamÄ Dalyvavime projekte sutartį buvo žinoma dar 2008 metais.

Tuo metu UAB „Nona mix" ir advokatė J. J. neturėjo susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo. Advokatė J. J., kaip UAB „Nona mix" atstovė, sužinojo apie ginčijamÄ sandorį 2013 m. balandžio 12 d. Nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas vienerių metų senaties terminas. Atsakovas AB „Senoji Baltija“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniu skundu siekiama jau kelintÄ kartÄ užvilkinti UAB „Baltijos žuvys“ bankroto procesÄ .Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisės. Å ioje byloje yra pateikta apie deÅ¡imt įvairių teismo instancijų nutarčių, sprendimų, kurie patvirtina, kad teismai, nagrinėdami ginÄÄ dėl Å¡ios sutarties, iÅ¡tyrė ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo projekte sutarties sudarymu bei nustatė, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta teisėtai.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar ieÅ¡kinį, kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo, turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims, t.y. apeliantui UAB „Nona mix" (CPK 279 str. 4 d.). Be to, UAB „Nona mix" kreditoriumi BUAB „Baltijos žuvys" tapo tik 2012 m. sausio 5 d., kuomet nusipirko kreditorinius reikalavimus iÅ¡ kitų kreditorių, todėl tik sandoriai, sudaryti po 2012 m. sausio 5 d., galėtų pažeisti jų turtinius interesus.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nes sandorio sudarymo metu žinojo, jog neturi teisės perskolinti ne nuosavo kapitalo lėšas, taip pat pagrįstai konstatavo, kad AB „Senoji Baltija" buvo sÄ Å¾iningas sudarant sandorį.

Pagal tuo metu galiojusius žuvininkystės bendrovės „Baltija" 1992 m. rugsėjo 17 d. įstatus su pakeitimais bendrovė galėjo disponuoti nuosavu ir skolintu kapitalu, o UAB „Baltijos žuvys" 1998 m. rugsėjo 17 d. įstatų redakcijoje taip pat buvo įtvirtinta nuostata, kad bendrovė gali skolintis iÅ¡ savų akcininkų už palÅ«kanas, kurios nustatomos sutartimi. Tas Dalyvavimo projekte sutartimi ir buvo padaryta. Žuvininkystės bendrovė „Baltija", bÅ«dama steigėja ir 50 proc. akcijų valdytoja bendrovėje UAB „Baltijos žuvys", paskolino savo dukterinei įmonei 1 milijonÄ 100 tÅ«kstančių litų žuvies užpirkimui, pastaroji turėjo mokėti atitinkamas palÅ«kanas, delspinigius.

Pinigai buvo skolinami ne svetimam Å«kio subjektui, o paskolinta pinigų suma nevirÅ¡ijo nuosavo kapitalo dydžio, įmonės turtas sudarė 18 812 523 Lt, tame tarpe ilgalaikis finansinis turtas 10 572 470 Lt, trumpalaikis turtas 8 240 053 Lt. Bendrovė neužsiiminėjo kredito įstaigos veikla, kÄ bando įrodyti apeliantas. Žuvininkystės bendrovė „Baltija" buvo sÄ Å¾ininga sudarant Dalyvavimo projekte sutartį. Visi kiti argumentai, kurie nurodyti apelianto skunde dėl nesÄ Å¾iningumo, yra niekiniai, pagrįsti vien tik samprotavimais ir prielaidomis.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

UAB „Nona mix“ darbuotojui P. P. visos aplinkybės buvo žinomos nuo 2003 m. sausio 5 d., o UAB „Nona mix“ atstovei advokatei J. J. (V.) nuo 2008 metų. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas, taip pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija byloje nenustatė.

IeÅ¡kovas UAB „Nona mix“ reikalavimÄ dėl 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo projekte sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia grindė actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis) bei kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).Tais atvejais, kai ieÅ¡kovas ginčija sandorį (sandorius) ir dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms normoms, ir actio Pauliana pagrindu, visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar ginčijami sandoriai nėra niekiniai, nes sandorius pripažinus niekiniais, nelieka teisinio pagrindo ir poreikio juos ginčyti actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013;

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-1416/2014). Dėl to teisėjų kolegija pirmiausia analizuoja ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo projekte sutartį negaliojančia, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms, pagrįstumÄ . Dėl 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo projekte sutarties prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms              CK 1.7 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti bendrÄ jį privatinės teisės principÄ , numato, jog įstatymas atgaline tvarka negalioja (lot. lex retro non agit).

Å is principas reiÅ¡kia, jog įstatymas neturi grįžtamosios galios, jis galioja tik ateičiai, t.y. civiliniams santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį CK 1.78-1.96 straipsniuose nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus Å¡iam kodeksui.

Atsižvelgiant į nurodytÄ jį principÄ , sprendžiant dėl tam tikros rÅ«Å¡ies sandorių negaliojimo tam tikrais pagrindais, yra taikomos materialiosios teisės normos, galiojusios sandorio sudarymo metu, t. y. sprendžiant, ar sandoris galioja, taip pat kas turi teisę jį ginčyti, kokie yra sandorio negaliojimo pagrindai, reikia vadovautis sandorio sudarymo metu galiojusiomis teisės normomis. Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo 1964 m. CK 47 straipsnyje numatytas sandorių negaliojimo pagrindas, kuriuo remiantis negalioja sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų.

Pagal ieÅ¡kinio reikalavimų faktinį pagrindÄ akivaizdu, jog bÅ«tent šį sandorių negaliojimo pagrindÄ praÅ¡o byloje taikyti ieÅ¡kovas, nors ir nepagrįstai remiasi netinkamu teisiniu pagrindu – CK 1.80 straipsniu. Pagal savo paskirtį, taip pat aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje 1964 m. CK 47 straipsnyje numatytas sandorių negaliojimo pagrindas iÅ¡ esmės atitinka CK 1.80 straipsnyje įtvirtintÄ sandorių negaliojimo pagrindÄ (imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja).

Remiantis Å¡iais abiem pagrindais sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyvioms teisės normoms, t.y. su vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Imperatyvi įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiais pagrindais yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamais pagrindais, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t.y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija.

Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal 1964 m. CK 47 straipsnį, kaip ir pagal CK 1.80 straipsnį, bÅ«tina nurodyti ir konkrečiÄ imperatyviÄ normÄ , kuriai sandoris prieÅ¡tarauja.             IeÅ¡kovas teigia, kad ginčo sandoris pažeidė 1993 m. liepos 15 d. priimto Ä®statymo dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo 1 straipsnį ir 1990 m. gegužės 8 d. priimto Ä®monių įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, nes jos yra imperatyvios teisės normos, draudžiančios įmonėms ir jų junginiams verstis kredito įstaigų veikla, skolinant ne savo kapitalo lėšas.

             Įmonių įstatymo 12 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi ginčo sandorio sudarymo metu) numatė, kad individualioms (personalinėms) įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms, komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms, akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, valstybinėms (vietos savivaldybės) įmonėms, žemės ūkio bendrovėms, kooperatinėms bendrovėms ir jų junginiams draudžiama verstis kredito įstaigų veikla. 1993 m. liepos 15 d.

Įstatymas dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo 1 straipsnis numatė, kad ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims tik nuosavo kapitalo lėšas. Kaip nustatyta ankščiau, AB „Senoji Baltija“ dalyvavo BUAB „Baltijos žuvys“ steigime ir tapo 50 procentų akcijų savininku (t.1., b.l. 13-14). VĮ Registrų centro duomenimis viena iš pagrindinių BUAB „Baltijos žuvys“ veiklų buvo žvejyba, žuvų auginimas ir susijusių paslaugų veikla.

Pagal 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo projekte sutartį, BUAB „Baltijos žuvys“ 1 100 000 Lt lėšų turėjo naudoti iÅ¡skirtinai žuvies pirkimui – pardavimui pagal projektÄ (Sutarties 2.1 – 2.2 punktai) (t. 1., b.l. 13), t.y. lėšos buvo skirtos BUAB „Baltijos žuvys“ veiklai vystyti ir plėtoti. IÅ¡ atsakovo AB „Senoji Baltija“ pateikto balanso, sudaryto 1997 m. sausio 1 d., matyti, kad 1995 m. įmonės turtas sudarė 18 812 523 Lt, tame tarpe ilgalaikis finansinis – 10 572 470 Lt, trumpalaikis turtas – 8 240 053 Lt (t.2, b.l. 86-89).

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir galiojusį ginčijamos sutarties sudarymo metu teisinį reguliavimÄ , konstatuoja, jog ieÅ¡kinyje nurodomas imperatyvių įstatymo normų (ĮĮ12 straipsnio 3 dalies bei Įstatymo dėl piniginių lėšų skolinimo 1 straipsnio) pažeidimas, sudarant ir vykdant Dalyvavimo projekte sutartį, nenustatytas. Pirma, byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas AB „Senoji Baltija“ vertėsi kredito įstaigų veikla. Tokio fakto nepatvirtina vien aplinkybė, jog atsakovas AB „Senoji Baltija“ (akcininkas) pagal dviÅ¡alę sutartį pervedė susijusiai (dukterinei) įmonei apyvartinėms lėšoms reikalingÄ pinigų sumÄ , pagal kredito sutartį pasiskolintÄ iÅ¡ banko, o UAB „Baltijos žuvys“ įsipareigojo ir mokėjo tiesiogiai bankui palÅ«kanas ir delspinigius pagal kredito sutartį.

Antra, anksčiau nurodytas faktas nepatvirtina, jog AB „Senoji Baltija“ perskolino UAB „Baltijos žuvys“ ne nuosavo kapitalo lėšas, nes, gavusi banko kreditÄ , bendrovė įgijo teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis lėšomis. Trečia, 1995 m. gruodžio 20 d. Ä®statymu Nr. I-1145 Ä®statymo dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo 1 straipsnis buvo pakeistas nurodant, jog Å«kiniai subjektai gali skolinti fiziniams ir juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali bÅ«ti didesnė už nuosavo kapitalo dydį.

Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį sandoriai, sudaryti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ir galėję bÅ«ti pripažinti negaliojančiais pagal anksčiau galiojusius įstatymus, negali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais įsigaliojus Å¡iam kodeksui, jeigu Å¡iame kodekse nėra numatyta tokio sandorių negaliojimo pagrindo. Taigi, jei ir bÅ«tų pripažinta, jog atsakovas AB „Senoji Baltija“   skolino UAB „Baltijos žuvys“ ne nuosavo kapitalo lėšas, po sandorio sudarymo pakeitus teisinį reguliavimÄ , toks draudimas apskritai buvo panaikintas ir galimybė Å«kiniams subjektams skolinti kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims pinigų sumas buvo susieta tik su valdomo nuosavo kapitalo dydžiu.

Kaip minėta, AB „Senoji Baltija“ turtas 1995 m. sudarė net 18 812 523 Lt. Ketvirta, teismų anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl Dalyvavimo projekte sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia priimtais sprendimais nustatyta, jog ši sutartis buvo sudaryta teisėtai. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartimi konstatavo, jog, nors 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo projekte sutartis buvo sudaryta iki UAB „Baltijos žuvys“ įregistravimo, tačiau vėliau ši sutartis UAB „Baltijos žuvys“ vadovų ir dalyvių veiksmais buvo pripažinta ir patvirtinta (t. 1, b. l. 115-123).

Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Nors ankstesnėje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai nebuvo tiesiogiai grindžiami Ä®monių įstatymo 12 straipsnio 3 dalies bei Įstatymo dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo 1 straipsnio pažeidimais, tačiau teismas atlieka imperatyvių įstatymo normų laikymosi kontrolę nepriklausomai nuo bylos Å¡alių iniciatyvos. IÅ¡nagrinėję visas su ginčijamo sandorio sudarymu bei vykdymu susijusias aplinkybes, teismai Å¡io sandorio prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms nenustatė.

Priešingai, konstatavę, jog sutartis buvo patvirtinta UAB „Baltijos žuvys“ vadovų ir dalyvių veiksmais, teismai pripažino, jog sutartis atitiko įstatymų reikalavimus, nes įstatymas draudžia patvirtinti niekinį sandorį (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Šiais argumentais remdamasi teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo UAB „Nona mix“ argumentus, kad 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo projekte sutartis pažeidė 1993 m. liepos 15 d. Įstatymo dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo 1 straipsnį ir 1990 m. gegužės 8 d.

Ä®monių įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, kaip imperatyvias teisės normos, draudžiančias įmonėms ir jų junginiams verstis kredito įstaigų veikla, skolinant ne savo kapitalo lėšas. Dėl to tenkinti ieÅ¡kinį pagal CK 1.80 straipsnį nėra jokio teisinio pagrindo. Kaip minėta, 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo projekte sutarties negaliojimo imperatyvioms įstatymo normoms pagrindas, atitinkantis įtvirtintÄ 1964 m. CK 47 straipsnyje, nustatytas 2000 m. CK 1.80 straipsnyje. Todėl aiÅ¡kinant ir taikant ieÅ¡kinio senaties taikymÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams reglamentuojančias teisės normas yra pagrindas vadovautis ir teismų praktika, kuri suformuota nagrinėjant ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2010).

Tačiau reikalavimai paÅ¡alinti niekinio sandorio padarinius tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimÄ nėra priskirti prie reikalavimų, kuriems ieÅ¡kinio senatis netaikoma. Situacija, kai sandorio padarinių anuliavimas bÅ«tų galimas neribotÄ laikÄ , nesuderinama su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimui paÅ¡alinti niekinio sandorio padarinius gali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012).

Byloje nustatyta, tÄ patvirtina ir pats ieÅ¡kovas, jog 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo projekte sutartis buvo pradėta vykdyti nuo 1995 m. kovo mėnesio (t. 1, b. l. 8, 23-47). Taigi nuo Å¡io momento prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga suinteresuotiems asmenims ginčyti sandorį, kuris yra vykdomas, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. 1964 m. CK nustatė bendrÄ jį trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ teisminės gynybos. Kaip minėta, apie sudarytÄ sandorį buvo žinoma abiem jo Å¡alims ir jis buvo vykdomas.

Taigi, ieÅ¡kinio senaties terminas aptariamam reikalavimui reikÅ¡ti pasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. ir byloje nenustatyta jokio pagrindo šį terminÄ atnaujinti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių, nes suinteresuotiems asmenims daugiau kaip 6 metų termino turėjo pakakti, kad jie sužinotų apie jų teises galimai pažeidžiantį sandorį (1964 m. CK 86 straipsnis). Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį jeigu reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, pasibaigė iki CK įsigaliojimo, tai CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-26/2011).

Galiausiai trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas net ir tuo atveju, jeigu jo eigos pradžiÄ skaičiuoti nuo to momento, kada reikalavimų teises į BUAB „Baltijos žuvys“ įgijo kreditoriai, iÅ¡ kurių jas įgijo ieÅ¡kovas. UAB „JÅ«ros navigatorius“ reikalavimo teisę į BUAB „Baltijos žuvys“ įgijo 2009 m. vasario 7 d., R. V. Å¡aldytuvų remonto įmonė „Šalna“ – 2010 m. sausio 28 d. (t. 2, b. l. 80-84), ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2013 m. gegužės 21 d.

Kita vertus, kaip minėta, teisėjų kolegija nenustatė sandorio prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties termino taikymas byloje nėra aktualus. Nenustačius ginčijamo sandorio prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, teisėjų kolegija toliau analizuoja, ar nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu, nustačius actio Pauliana sÄ lygas. Dėl ieÅ¡kovo teisės reikÅ¡ti byloje actio Pauliana ir dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu sÄ lygų IeÅ¡kovas teigia, kad ginčijamu sandoriu pažeistos ieÅ¡kovo ir kitų BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisę reikšti actio Pauliana ieškinius įstatymų leidėjas suteikia kreditoriui, kurio teises ginčijami sandoriai pažeidė (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai skolininkas yra bankrutuojanti įmonė, jos teises įgyvendina, įmonės bei visų jos kreditorių interesus atstovauja, taigi ir visų kreditorių interesais actio Pauliana ieškinius reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 ir 14 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Šioje byloje ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnio 1 dalis) actio Pauliana pagrindu tiek savo, kaip BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriaus, tiek ir visų BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių interesais. BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratorius, atstovaujantis visų kreditorių interesus, taip pat kiti šios bankrutuojančios įmonės kreditoriai sandorio neginčija, be to įmonės bankroto administratorius su pareikštu ieškiniu nesutinka (t. 1, b. l. 91-93 ir kt.).

Apskritai teismų praktika pripažįsta, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę reikšti netiesioginius ieškinius, taip pat ir actio Pauliana, bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2033-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013; 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014). Teisę kreditoriams reikšti actio Pauliana dėl įmonės sudarytų sandorių tiesiogiai numato Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas (2013-04-18 įstatymo Nr. XII-237 redakcija).

Taigi tokiÄ teisę turi ir ieÅ¡kovas UAB „Nona mix“, kaip BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorius. Kaip minėta, CK 1.7 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymas atgaline tvarka negalioja, jis galioja tik ateičiai, t.y. civiliniams santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui. Kadangi materialioji teisė įtvirtina ir pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo bÅ«dus (1964 m. CK 6 straipsnis, CK 1.138 straipsnis, 6.66 straipsnis), todėl nurodytas principas galioja ir teisių gynimo bÅ«dams.

Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį CK 1.78-1.96 straipsniuose nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. Ši taisyklė taikoma ir sprendžiant dėl specialiųjų įstatymuose įtvirtintų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat ir dėl actio Pauliana. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant, ar sandoris galioja, taip pat kas turi teisę jį ginčyti, kokie yra sandorio negaliojimo pagrindai, reikia vadovautis sandorio sudarymo metu galiojusiomis teisės normomis.

Actio Pauliana Lietuvos Respublikos teisės sistemoje įtvirtintas tik 1998 m. birželio 11 d. įstatymu Nr. VIII-783, 1964 m. CK papildžius 571 straipsniu. 1995 metais, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, įstatymai nenumatė galimybės reikšti actio Pauliana ieškinį. Todėl šioje byloje ginčijamas sandoris, teisėjų kolegijos nuomone, apskritai negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu ir vien šiuo argumentu remiantis yra atmestinas, nes tokiu atveju civiliniams teisiniams santykiams būtų taikomas įstatymas, priimtas vėliau, nei sudarytas ginčijamas sandoris, t. y.

įstatymas bÅ«tų taikoma atgaline tvarka, pažeidžiant fundamentalų privatinės teisės principÄ . Nepaisant to, teisėjų kolegija pasisako dėl ieÅ¡kovo ginčijamam sandoriui bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų.Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ .

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Å iame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo bÅ«das, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymÄ .Taigi actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui, taip pat sandorio Å¡alies, kuri bankrutuoja, administratoriui teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius.

Taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustačius, kad egzistuoja actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų visetas, ieÅ¡kinys atmestinas.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nėra nustatytos actio Pauliana sÄ lygos 1995 m. vasario 14 d. Dalyvavimo projekte sutarties nuginčijimui, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Å¡ių actio Pauliana sÄ lygų: ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, ginčijamo sandorio skolininkas neprivalėjo sudaryti, atsakovas AB „Senoji Baltija“ buvo nesÄ Å¾iningas, ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti sutartį nepraleistas.

Teisėjų kolegija pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomų CK 6.66 straipsnio taikymo sÄ lygų, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus ir dėl Å¡ių sÄ lygų keliamus teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimus. Dėl kreditorių teisių pažeidimo, sudarius ginčijamÄ Dalyvavimo projekte sutartį IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyta, jog ta aplinkybė, kad UAB „Baltijos žuvys“ juridinių asmenų registre registruota 1995 m. kovo 21 d., o jau 1998 metais įmonėje atsirado faktinis nemokumas, patvirtina, kad nemokumas atsirado bÅ«tent dėl ginčijamos sutarties vykdymo, sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ dėl kreditoriaus UAB „Nona mix" interesų pažeidimo ir Å¡ios actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos egzistavimo.

Juo labiau, kai UAB „Nona mix“, kaip teisių perėmėja, jau tuo metu turėjo Å«kinių - komercinių santykių su UAB „Baltijos žuvys“, o ginčijamos Dalyvavimo projekte sutarties vykdymas, atskirų mokėjimų atlikimas, kai UAB „Nona mix“ jau buvo kreditorius, pažeidė kreditoriaus interesus.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as atvejų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ , pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei, skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai kreditoriaus interesų pažeidimo konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Svarbu ir tai, kad tam, jog ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti nustatyta, kad actio Pauliana sÄ lygos, įskaitant ir kreditorių interesų pažeidimÄ , egzistavo jau ginčijamo sandorio sudarymo metu.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 1995 m. vasario 14 d. Lietuvos taupomasis bankas, atstovaujamas Å iaulių skyriaus, suteikė Žuvininkystės bendrovei „Baltija“ (dabar – AB „Senoji Baltija“) 1 100 000 Lt kreditÄ pagal kredito linijos sutartį Nr. 1, mokant už panaudotÄ kreditÄ 32 proc. metinių palÅ«kanų, kurį atsakovas privalėjo grÄ Å¾inti 1996 m. rugpjūčio 25 d. (t.1, b.l. 15-16). 1995 m. vasario 14 d.

UAB „Baltijos žuvys“ ir AB „Senoji Baltija“ sudarė Dalyvavimo projekte sutartį, pagal kuriÄ bendro projekto įgyvendinimui AB „Senoji Baltija“ skyrė 1 100 000 Lt lėšų (Sutarties 1.1 p.), kurios turėjo bÅ«ti naudojamos iÅ¡skirtinai žuvies pirkimui – pardavimui pagal projektÄ (Sutarties 2.1 – 2.2 punktai), o UAB „Baltijos žuvys“ įsipareigojo mokėti už AB „Senoji Baltija“ palÅ«kanas ir delspinigius, laiku nesumokėjus palÅ«kanų, už LTB Å iaulių skyriaus suteiktÄ kreditÄ (Sutarties 2.4 p.) bei grÄ Å¾inti pinigus iki 1996 m. rugpjūčio 20 d. (Sutarties 2.5 p.) (t.1, b.l. 13-14).

Vykdydama 1995 m. vasario 14 d. sutartį, UAB „Baltijos žuvys“ per laikotarpį nuo 1995 m. kovo mėnesio iki 1999 m. liepos 26 d. sumokėjo LTB Šiaulių bankui pagal kredito sutartį 1 048 724, 14 Lt palūkanų, baudų ir delspinigių (t.1, b.l. 23-55). Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi BUAB „Baltijos žuvys“ iškelta bankroto byla (t.2., b.l. 5-12). BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių UAB „Jūros navigatorius“ ir R. V. šaldytuvų remonto įmonės „Šalna“ finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti 2011 m. spalio 10 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi, 2011 m. gruodžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi jie buvo perleisti ieškovui UAB „Nona mix“, o Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtinti (t.2., b.l. 4). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ginčijama sutartimi buvo pažeisti BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių interesai, t.y. kad dėl ginčijamo sandorio skolininkas tapo nemokus, taip pat kad dėl šio sandorio sumažėjo ar nebeliko realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, visų pirma, yra aktualus klausimas, ar ieškovas, ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvęs BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriumi, turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį.

Kaip minėta ankščiau, ieškovas atsakovo kreditoriumi tapo 2011 m. gruodžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Jūros navigatorius“ reikalavimo teisę į BUAB „Baltijos žuvys“ įgijo 2009 m. vasario 7 d. (t. 1., b.l. 80-82), R. V. šaldytuvų remonto įmonė „Šalna“ 2010 m. sausio 28 d. (t. 1., b.l. 84), o ieškovas UAB „Nona mix“ tik 2011 m. gruodžio 2 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijimo sandorio sudarymo metu nei UAB „Jūros navigatorius“, nei R.

V. Å¡aldytuvų remonto įmonė „Šalna“, nei ieÅ¡kovas UAB „Nona mix“ nebuvo BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriais. Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio taikymo aspektu kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu gali bÅ«ti pažeistos tik tada, jeigu kreditorius actio Pauliana ginamÄ reikalavimo teisę turėjo sandorio sudarymo metu, arba ginčijamo sandorio metu egzistavo tokios teisės atsiradimo pagrindas, pvz., buvo sudarytas sandoris, atidedant prievolės įvykdymo terminÄ . Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo kreditoriaus reikalavimo teisės, daro negalimÄ CK 6.66 straipsnio taikymÄ , nes tokiu atveju teisių pažeidimas objektyviai nėra įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Taigi, ginčijamas sandoris negalėjo pažeisti nei UAB „JÅ«ros navigatorius“, nei R. V. Å¡aldytuvų remonto įmonės „Šalna“, nei Å¡ių asmenų teisių perėmėjo UAB „Nona mix“ (ieÅ¡kovo) interesų, nes ginčo sandorio sudarymo metu jie nebuvo BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriais. Antra, pareigÄ Ä¯rodyti, kad ginčijamas sandoris jo sudarymo metu pažeidė ieÅ¡kovo interesus turi ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu BUAB „Baltijos žuvys“ apskritai būtų turėjusi kokių nors kreditorių, kurių reikalavimai pradelsti ir su kuriais įmonė negali ar negalės atsiskaityti dėl sudaryto ginčijamo sandorio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamas sandoris jo sudarymo metu pažeidė BUAB „Baltijos žuvys“ kitų kreditorių interesus. Trečia, byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo metu BUAB „Baltijos žuvys“ buvo nemoki.

PrieÅ¡ingai, ginčo sandorio sudarymo metu BUAB „Baltijos žuvys“ buvo tik steigiama. Ketvirta, nors Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kuria buvo iÅ¡kelta BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto byla, konstatavo, kad BUAB „Baltijos žuvys“ finansiniai sunkumai atsirado 1998 metais, tačiau, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas, nėra nustatyta, kad BUAB „Baltijos žuvys“ nemokumas buvo sÄ lygotas bÅ«tent sudaryto ginčo sandorio. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje yra konstatuotas BUAB „Baltijos žuvys“ faktinis nemokumas dar 1998 metais, nes nurodytoje nutartyje pasisakyta tik apie 1998 metais atsiradusius Å¡ios įmonės finansinius sunkumus.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijama 1995 m. vasario 14 d.

Dalyvavimo projekte sutartis nagrinėjamoje teisinėje situacijoje nepažeidė ieÅ¡kovo UAB „Nona mix“ bei kitų BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino actio Pauliana taikymo              Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Advokatė J. J., kaip UAB „Nona mix“ atstovė, apie ginčijamÄ sandorį sužinojo tik 2013 m. balandžio 12 d., todėl nuo Å¡io momento ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas.IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1964 m.

CK 83 str., CK 1.124 str.). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (1964 m. CK 83, 85 straipsniai, CK 1.126 str. 2 d.,1.131 str. 1 ir 2 d.). Pabrėžtina, jog pagal 1964 m.

CK 85 straipsnio 2 dalies redakcijÄ , galiojusiÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kinio senatį teismas turėjo taikyti savo iniciatyva nepriklausomai nuo Å¡alies (skolininko) pareiÅ¡kimo.Viena actio Pauliana ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant 1964 m. CK 571 straipsnio 2 dalį (CK 6.66 straipsnio 3 dalį), pagal kuriÄ Å¡is terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Atsižvelgiant į tai, kad tokia Å¡io termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrÄ jÄ senaties termino pradžios momento apibrėžtį (1964 m. CK 86 straipsnis, CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios Å¡io termino skaičiavimo taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , t.y. pagal 1964 m.

CK 86 straipsnį (CK 1.127 straipsnio 1 dalį) ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimÄ . Taigi įstatymas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su tokiais dviem kriterijais: asmens sužinojimu (subjektyvusis kriterijus) ar turėjimu sužinoti (objektyvusis kriterijus) apie jo teisės pažeidimÄ . Spręsdamas apie ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , teismas, visų pirma, turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ .

Tačiau teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas dažnai nesutampa. Å aliai, sudariusiai sandorį, kuris pažeidžia jos teises, apie sudarytÄ sandorį ir teisės pažeidimÄ paprastai žinoma nuo sandorio sudarymo dienos. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties teisės pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012).

Kaip minėta anksčiau, visų pirma, apskritai nenustatytas ieÅ¡kovo ir kitų įmonės kreditorių teisių pažeidimas dėl ginčijamo sandorio sudarymo, nes ieÅ¡kovas dar nebuvo kreditoriumi sandorio sudarymo metu. Taip pat nenustatyta, jog tuo metu buvo kitų įmonės kreditorių, ar kad įmonė buvo nemoki, ar kad prie nemokumo įmonę privedė sudarytas sandoris. Taigi, nesant teisės pažeidimo, ieÅ¡kinio senaties termino eiga net negalėjo prasidėti. Kita vertus, net ir nustačius pažeidimÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovo netiesioginiam ieÅ¡kiniui actio Pauliana pareikÅ¡ti akivaizdžiai pasibaigė iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir nenustatyta svarbių priežasčių jam atnaujinti.BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių UAB „JÅ«ros navigatorius“ ir R.

V. Å¡aldytuvų remonto įmonės „Šalna“ finansiniai reikalavimai buvo perleisti ieÅ¡kovui UAB „Nona mix“ 2011 m. gruodžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Jūros navigatorius“ reikalavimo teisę į BUAB „Baltijos žuvys“ įgijo 2009 m. vasario 7 d., o R. V. šaldytuvų remonto įmonė „Šalna“ 2010 m. sausio 28 d. (t. 2, b. l. 80-84), į tai, kad naujojo kreditoriaus (UAB „Nona mix“) teisės ir pareigos yra išvestinės iš pirminių kreditorių turėtų teisių ir pareigų, o naujasis kreditorius, perimdamas reikalavimo teisę, perima pagal reikalavimo perleidimo sutartį tiek pat teisių ir pareigų, kiek turėjo pirminis kreditorius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui UAB „Nona mix“ ieškinio senaties termino eiga ieškiniui prasideda ne nuo 2011 m. gruodžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momento, o nuo pradinių kreditorių UAB „Jūros navigatorius“ ir R.

V. Å¡aldytuvų remonto įmonė „Šalna“ sužinojimo ar turėjimo sužinoti, jog sudarytas ginčo sandoris pažeidžia kreditorių teises, dienos. Pagal 1964 m. CK 87 straipsnį (CK 6.128 straipsnis) prievolėje asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-41/2014).

Pažymėtina, jog duomenų, kad pradiniai kreditoriai UAB „Jūros navigatorius“ ir R. V. šaldytuvų remonto įmonė „Šalna“ nuo reikalavimo teisės atsiradimo BUAB „Baltijos žuvys“ atžvilgiu (atitinkamai nuo 2009 m. vasario 7 d. bei 2010 m. sausio 28 d.) iki 2011 m. gruodžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momento, kaip verslininkai, laikydamiesi apdairaus ir rūpestingo subjekto elgesio standarto, būtų domėjęsi BUAB „Baltijos žuvys“ turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, galimybe atsiskaityti su kreditoriais, ginčais teisme, nenustatyta.

Visos pradinių kreditorių teisės ir pareigos, tame tarpe ir susijusios su ieÅ¡kinio senaties termino eiga ginčyti Dalyvavimo projekte sutartį, pagal 2011 m. gruodžio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį perėjo ieÅ¡kovui, todėl jam ieÅ¡kinio senaties termino eiga ginčyti sandorį, prasidėjusi ankstesniems kreditoriams, tęsėsi toliau, bet neprasidėjo iÅ¡ naujo. Be to, atsakovas AB „Senoji Baltija“ pagrįstai nurodė (t. 1, b. l. 109-112), jog ieÅ¡kovo darbuotojui P. P. su ginčijama sutartimi susijusios aplinkybės buvo žinomos dar anksčiau, nes 2003 m. sausio 5 d. patvirtintame UAB „Baltijos žuvys“ kreditorių sÄ raÅ¡e buvo įtraukta P. P. statybos firma „Mesta“.

P. P. iki 2012 m. vasario 13 d. buvo UAB „Nona mix“ direktorius. IeÅ¡kinys byloje pareikÅ¡tas tik 2013 m. gegužės 21 d., t. y. atitinkamai daugiau kaip 4 metai ir daugiau kaip 3 metai nuo kreditoriaus teisių į BUAB „Baltijos žuvys“ įgijimo pradiniams kreditoriams – UAB „JÅ«ros navigatorius“ ir R. V. Å¡aldytuvų remonto įmonė „Šalna“. Nėra pagrindo pripažinti, jog apie tariamai pažeistas teises minėti verslininkai negalėjo sužinoti anksčiau, nei per tokį ilgÄ laikotarpį.

Galiausiai nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieÅ¡kovo argumentÄ , jog jam ieÅ¡kinio senaties termino eiga turi bÅ«ti skaičiuojama nuo momento, kai apie teises pažeidžiantį sandorį 2013 m. balandžio 12 d. sužinojo jo advokatė, juolab, kad nuo reikalavimo teisės įgijimo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. taip pat praėjo beveik dveji metai. Jokių svarbių priežasčių atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovo reikalavimui pareikÅ¡ti byloje nenustatyta. Atsižvelgdama į Å¡ios bylos aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 str.), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui pripažinti negaliojančiu 1995 m. vasario 14 d.

Dalyvavimo projekte sutartį, buvo praleistas. Dėl ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir (ne)privalėjimo sudaryti ginčijamÄ sandorį Tais atvejais, kai, taikant actio Pauliana institutÄ , ginčijamas atlygintinis sandoris, turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 str. 2 d.). Bendriausia CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as. Esant bent vienam Å¡ių atvejų trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo faktÄ yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų.

„Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. IÅ¡ bÅ«simos sandorio Å¡alies yra pagrįsta reikalauti paaiÅ¡kinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali bÅ«ti padaryta žala sandorio sudarymu.

Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Be to, vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatytas ginčo sandorio prieÅ¡taravimas kreditorių interesams, tais pačiais argumentais remdamasi sprendžia, jog nėra pagrindo ir sandorio Å¡alis (skolininkÄ - UAB „Baltijos žuvys“ ir trečiÄ jį asmenį – AB „Senoji Baltija“) pripažinti nesÄ Å¾iningomis.Byloje nenustačius net keturių kitų bÅ«tinų sÄ lygų pareikÅ¡to actio Pauliana taikymui, dar vienos sÄ lygos, susijusios su ginčijamos sutarties sudarymo ne(privalomumu), analizavimas neturi teisinės reikÅ¡mės bylos rezultatui.

Tuo remdamasi, teisėjų kolegija dėl Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos atskirai nepasisako. Kiti apelianto argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimÄ niekiniais ir negaliojančiais (1964 m.

CK 47 str., CK 1.80 str.), laikėsi įrodinėjimo taisyklių, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Apeliaciniam teismui apeliantas UAB „Nona mix“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniun u t a r i a :Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                           Alė Bukavinienė ArtÅ«ras Driukas                                                Dalia ViÅ¡inskienė