2022-04-07 Nr. AB-8345-4-49-3-00026-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2017-552/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00026-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam asmeniui (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui Ričardui Kubiliui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatančio asmens sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį asmenį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2022 m. gegužės 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad 2022 m. vasario 8 d. apie 16:30 val. Centro pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1, 2 ir 5 punktais, 5 dalies 10 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, 14017 straipsniu, sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį ne ilgiau kaip 48 val. 2022 m. vasario 7 d. nuo 6:10 val. Užsienietis organizavo ir dalyvavo riaušėse, kurių metu užsieniečiai savo apgyvendinimo sektoriuje su plakatais ir šūksniais reikalavo laisvės, prieglobsčio, medikų dėmesio, vaistų ir susitikimo su viršininku. Apie 9:30 val. su užsieniečiais bendravo viršininkas, tačiau B sektoriaus užsieniečiai ir toliau nepakluso pareigūnų reikalavimams išsiskirstyti ir grįžti į savo gyvenamąsias patalpas bei pabandė jėga išversti pagrindinius vartus, todėl prieš užsieniečius buvo panaudota fizinė prievarta, 28 užsieniečiai (jų tarpe ir (duomenys neskelbtini)) buvo sulaikyti ir izoliuoti nuo kitų.

3. Centras pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėnesį, veikdamas asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pareiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6–8 dalimis, buvo laikinai apgyvendintas Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), išnagrinėjęs užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka, 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis šį sprendimą apskundė Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu skundą atmetė. Šį sprendimą Užsienietis apskundė teismui. Prieglobsčio procedūra nėra baigta, Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

4. Centras nurodė, kad 2022 m. sausio 24 d. į Centrą atvyko (duomenys neskelbtini) ambasados atstovai, siekdami susitikti su čia gyvenančiais užsieniečiais ir, esant poreikiui, padėti nustatyti jų asmens tapatybę, tačiau Užsienietis nesutiko susitikti, kas, Centro vertinimu, laikytina nebendradarbiavimu su kompetentingų institucijų atstovais asmens tapatybės nustatymo procese.

5. Centras nurodė, kad Užsienietis turi teisę kreiptis į Tarnybos administraciją su prašymais ar nusiskundimais dėl apgyvendinimo sąlygų ar kitais klausimais, tačiau jis neturi teisės siekti savo tikslų neteisėtais būdais, t. y. pažeisdamas Lietuvos įstatymus, Centro vidaus tvarkos taisykles, nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų bei jiems priešintis. Centro teigimu, tokie Užsieniečio veiksmai turi būti vertinami kaip keliantys pavojų viešajai tvarkai. Centras pažymėjo, kad toks Užsieniečio priešiškas elgesys ateityje gali pasikartoti, ypač tuo atveju, jeigu jis gaus neigiamus sprendimus.

6. Centras atkreipė dėmesį, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, dėl nepasitenkinimo gyvenamosiomis sąlygomis kelia riaušes. Centras darė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog, turėdamas laisvą judėjimo galimybę, Užsienietis bandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Centro teigimu, Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip užsieniečio pareigų, bei nepaisyti teisės aktų nustatytos apgyvendinimo Centre tvarkos, ir, tikėtina, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties. Centro teigimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų ir tvarkos, Departamento sprendimo vykdymas įmanomas tik Užsienietį sulaikius.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Centro teikimą tenkino, pripažino Užsienietį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir sulaikė jį Centre iki 2022 m. gegužės 8 d., 16:30 val., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

8. Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2, 5 punktais, 5 dalies 10 punktu, nustatė, kad Užsienietis buvo apgyvendintas Centre, kadangi jis neturi dokumentų, jo tapatybė nėra nustatyta. Departamentas priėmė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo Užsieniečiui ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, kuris yra apskųstas. Teismas nustatė, kad Užsienietis Centre organizavo ir dalyvavo riaušėse, dėl ko kartu su kitais riaušėse dalyvavusiais užsieniečiais buvo sulaikytas ir izoliuotas nuo kitų. Teismas atkreipė dėmesį, kad visi užsieniečiai, dėl kurių sulaikymų kreipiasi Centras, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), nurodė identiškas įvykio aplinkybes, kurios neatitinka pateiktų pareigūnų paaiškinimų. Teismas konstatavo, kad Užsienietis, atvykęs ir būdamas Lietuvos Respublikoje, neteisėtai, nesant priimtam galutiniam sprendimui dėl jo prieglobsčio prašymo, dėl nepasitenkinimo gyvenamosiomis sąlygomis sukėlė ir dalyvavo riaušėse, nebendradarbiavo su pareigūnais, todėl, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose, 5 dalies 10 punkte įtvirtintas Užsieniečio sulaikymo pagrindas. Kadangi Užsienietis faktiškai buvo sulaikytas 2022 m. vasario 8 d. 16:30 val., teismas sulaikymo terminą nustatė iki 2022 m. gegužės 8 d. 16:30 val., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

9. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio atstovas buvo sutikęs su kitos atstovės pozicija, kuri nurodė, kad vien vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas negali būti pagrindas sulaikymui. Teismas nesutiko, kad buvo pažeistos vien vidaus tvarkos taisyklės, ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymai (Civilinis kodeksas) draudžia gadinti svetimą turtą. Teismas nustatė, kad užsieniečiai grasino sulaužyti vartus ir net bandė juos versti. Teismo teigimu, tokie veiksmai akivaizdžiai gali būti vertinami kaip įstatymo nesilaikymas. Be to, riaušių kėlimas kelia grėsmę ne tik teritorijos viduje, bet ir už jos ribų. Teritorija nėra izoliuota nepermatoma aukšta tvora, todėl riaušės gali būti matomos ir už jos ribų – tai gali kelti baimę, nesaugumo jausmą visuomenei. Teismas nustatė, kad užsieniečiai grasino išeiti į laisvę, kas taip pat kelia grėsmę visuomenei. Teismas pažymėjo, kad į riaušių vietą buvo atvykę ne tik toje teritorijoje dirbantys Tarnybos pareigūnai, tačiau ir policijos pareigūnai, kitų padalinių pareigūnai.

III. 10. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Centro teikimą atmesti. Užsienietis nurodo, kad riaušėse nedalyvavo, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų. Užsienietis pažymi, kad už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą negali būti taikomas sulaikymas, tvirtina, kad nebuvo sukelta grėsmė visuomenei.

11. Centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Centras, nesutikdamas su Užsieniečio apeliaciniu skundu, nurodo, kad, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkinamos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai, taip pat teismas įvertina ir kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Centro teigimu, šiuo atveju nei viena iš paminėtų sąlygų nėra tenkinama. Centras pažymi, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Centras atkreipia dėmesį, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką, neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, ir iki šiol nepateikė, nesiėmė jokių veiksmų, kad jo pilietybė ir asmens tapatybė būtų nustatytos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriuo Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį iki 2022 m. gegužės 8 d. 16.30 val., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose, taip pat pripažino, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

15. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. To paties straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas taip pat gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis bendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu Departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nebuvo įsiteisėjęs. Departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos. Teisėjų kolegija vertina, kad Užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nėra galutinai išsiaiškinti.

17. Atskirai pažymėtina, jog nagrinėdamas klausimus, susijusius su užsieniečių apgyvendinimu, sulaikymu ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymu, pirmosios instancijos teismas neturėtų procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje nustatyti ar pripažinti juridinę reikšmę turinčias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja pripažino Užsienietį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai. Tokia aplinkybė vertintina ir konstatuotina tik teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, kaip Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punkte numatyta savarankiška aplinkybė, leidžianti konstatuoti to paties straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punkte numatytus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus.

18. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punkto nuostatos, atsižvelgus į jų lingvistinę formuluotę „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai“, turi būti aiškinamos plačiau, nes visų pirma gali apimti potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai, kaip pagrindą, leidžiantį manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi turėti neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančiųjų jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai. Tai, kad vertinant pagrindus, leidžiančius manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, yra atsižvelgiama į nuoseklius duomenis dėl užsieniečio galbūt padarytų teisės pažeidimų, yra vienas iš svarbių kriterijų, galintis būti įvertintas užsieniečio, prašančio judėjimo laisvės, nenaudai.

19. Iš bylos medžiagoje esančio 2022 m. vasario 7 d. Centro apsaugos skyriaus specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad Užsienietis kartu su kitais 27 užsieniečiais 2022 m. vasario 7 d. galimai dalyvavo Centre kilusiose riaušėse, reikalaudamas laisvės, prieglobsčio, medikų dėmesio, vaistų, susitikimo su Centro viršininku. Iš aptariamo tarnybinio pranešimo matyti, kad užsieniečiai, gyvenantys B sektoriuje tik po pareigūnų panaudotos fizinės prievartos liovėsi kėlę neramumus. Ši informacija leidžia manyti, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, o paleistas į laisvę gali trikdyti visuomenės rimtį. Iš bylos medžiagoje esančio sprendimo sulaikyti Užsienietį 48 valandoms, tarnybinio pranešimo bei teikimo sulaikyti Užsienietį galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Vis dėlto, pats Užsienietis net nėra apklaustas dėl galimo dalyvavimo Centre vykusiose riaušėse. Atsižvelgus į tai, kad pateikti duomenys yra pakankami konstatuoti tik potencialią grėsmę viešajai tvarkai, taip pat reikia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ir jo rezoliucijoje nepagrįstai nurodyti motyvai, sudarantys pagrindą pripažinti užsienietį realiai keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina.

20. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, kurių pareiga yra užtikrinti migracijos politikos Lietuvos Respublikoje vykdymą, Užsieniečio tapatybė tinkamai nenustatyta. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad, siekdamas išvengti išsiuntimo, Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpti.

21. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinus jo rezoliucinę dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teikimą patenkinti.

(duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. gegužės 8 d., 16:30 val., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė