129bc9f9-71fd-4787-b700-be501bc009ec · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1168-773/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02364-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.10; 3.1.7.6;3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, RÅ«tos Palubinskaitės ir Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V. D. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. D. ieÅ¡kinį atsakovei V. D. ir atsakovės V. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. D. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. D. patikslintu ieÅ¡kiniu (1 t., b. l. 111-120) prašė teismo:

1) nutraukti ieÅ¡kovo R. D. ir atsakovės V. D. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę D., žmonai jos pasirinkimu;

3) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ padalinti taip:

a) R. D. ir V. D. priteisti po ½ dalį 0.0714 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);

b) V. D. priteisti 6 000 Eur vertės lengvÄ jį automobilį „WV Golf Variant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „WV Golf Variant“);

4) R. D. iÅ¡ V. D. priteisti 3 000 Eur kompensacijÄ už jai tenkantį didesnės vertės turtÄ natÅ«ra;

5) piniginę prievolę AB „Swedbank“ pagal 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti abiejų sutuoktinių solidaria prievole, įpareigojant ieÅ¡kovÄ ir atsakovę po santuokos nutraukimo vykdyti piniginę prievolę bankui lygiomis dalimis, kas mėnesį sumokant į kreditoriaus sÄ skaitÄ po ½ dalį mėnesinės įmokos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su kreditoriumi kredito sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sÄ lygomis;

6) nuo 2012 m. sausio 1 d. taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. R. D. grÄ Å¾intas pinigines lėšas kreditoriui AB „Swedbank“ (13 641,14 Eur) pripažinti asmenine R. D. nuosavybe, priteisiant iÅ¡ V. D. ½ dalį (6 820,57 Eur) grÄ Å¾intų kreditoriui jo asmeninių lėšų.IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė prieÅ¡ penkerius metus nusprendė gyventi atskirai, atsakovė gyveno Å¡eimos namuose, o ieÅ¡kovas persikėlė į motinos namus.

Pažymėjo, kad atsakovė buvo konfliktiÅ¡ka, netvarkė buities. Gimus sÅ«nui P., ieÅ¡kovas liko jį auginti namuose, o jam paaugus, pradėjo dirbti vairuotoju, už santaupas ir mamos pinigus nupirko Å¡eimai lengvÄ jį automobilį. Uždirbtus pinigus investavo į namo remontÄ : keitė radiatorius, sutvarkė vandentiekį. Atsakovė klaidina teismÄ , kad patyrė fizinį smurtÄ , nes 2016 m. birželio 22 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovės praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas su atsakove negyveno nuo 2012 metų, jos atžvilgiu ieÅ¡kovas jokio fizinio ir psichologinio smurto nenaudojo, nebuvo informuotas apie sunkiÄ atsakovės sveikatos bÅ«klę.

IeÅ¡kovo teigimu, gautos lėšos nuo gyvenimo skyrium pradžios turi bÅ«ti pripažintos asmeninėmis lėšomis. Nurodo, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. kreditoriui 13 641,14 Eur skolÄ ir palÅ«kanas mokėjo ieÅ¡kovas, todėl atsakovė privalo grÄ Å¾inti pusę sumos. Turtas turi bÅ«ti padalintas po lygiai.Atsakovė V. D. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (2 t., b. l. 143-149) prašė:

1) nutraukti ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) palikti D. ir D. pavardes;

3) iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisti 3000 Eur neturtinę žalÄ ;

4) padalinti po ½ kiekvienam 0,0714 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 102,13 kv. m. bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24,00 kv. m. užstatyto ploto Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (Å¡ulinys, kiemo aikÅ¡telė, tvora, stoginė, skysto kuro rezervuaras, kanalizacijos Å¡ulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

5) iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisti 7 053,27 Eur piniginę kompensacijÄ ;

6) nepriskirti automobilio „VW Golf Variant“ prie dalintino turto;

6) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 868,86 Eur už bendros jungtinės nuosavybės teise įgyto turto sumažėjimÄ . Atsakovė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad su ieÅ¡kovu santuokoje gyveno 25 metus, tačiau ieÅ¡kovas nesirÅ«pino gyvenamuoju namu, jo netvarkė. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Å¡eimos lėšomis suremontavo motinos namus. Kadangi ieÅ¡kovas neskyrė pinigų namo Å¡ildymui, atsakovė turėjo dirbti dviejuose darbuose dviem etatais, kad sugebėtų nupirkti kurÄ . Nurodė, kad 2011 metais ieÅ¡kovas iÅ¡vyko į NorvegijÄ , o grįžęs, dirbo pas mamÄ Å«kyje, vėliau įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju, Å¡alių santykiai tapo Å¡altesni. 2016 m. pradžioje atsakovė sužinojo, kad ieÅ¡kovas turi moterį vardu A., ieÅ¡kovas pripažino neiÅ¡tikimybę. 2016 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovas panaudojo fizinį smurtÄ , kai atsakovė atvyko pas jo motinÄ , turėdama įtarimų apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto pateikta iÅ¡vada nustatyta, kad atsakovei padaryta 15 trauminių poveikių. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tai nepaneigia smurto fakto. Atsakovė nurodo, kad dėl ieÅ¡kovo veiksmų tapo labai jautri, patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, ji neužmiega naktį, vartoja raminamuosius vaistus. Pažymi, kad ieÅ¡kovas turėjo 14 106,54 Eur piniginių lėšų, kurios turi bÅ«ti padalintos lygiomis dalimis. Nurodo, kad ieÅ¡kovas 2013 m. birželio 29, 30 d. ir liepos 1 d. nuo banko sÄ skaitos nuėmė 6 000 Lt (1 737,72 Eur) ir motinos O.

D. vardu įsigijo automobilį Volvo, kuriuo vienas naudojasi, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 868,86 Eur kompensacija. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mai 2018 m. kovo 9 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nutraukė ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliko pavardes D. ir D. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. D. 500 Eur atsakovei V. D. neturtinei žalai atlyginti.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ padalino tokiu bÅ«du: ieÅ¡kovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį 0.0714 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypo, registro Nr. 11/989, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 13 500 Eur.

Teismas pripažino lengvÄ jį automobilį „VW Golf Variant“, kurio vidutinė rinkos vertė 3750 Eur, asmeniniu atsakovės V. D. turtu. Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė. Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 554 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės naudai ir 602 Eur žyminio mokesčio, 31 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas iÅ¡ atsakovės priteisė 264 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai ir 301 Eur žyminio mokesčio bei 16 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Teismas nustatė, kad dalintino turto (gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo) vertė yra 27 000 Eur. Teismas, nesant Å¡alių ginčo, padalino minėtÄ turtÄ po ½ dalį kiekvienam. Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių Å¡eiminių santykių nebuvo nuo santuokos pradžios, o kiekviena Å¡alis atskirai tvarkė savo pinigines lėšas, nesidomėjo kita Å¡alimi, namuose nebuvo jaukumo ir tvarkos. Teismas sprendė, kad sutuoktinių santykiai nutrÅ«ko nuo 2011-2012 metų, Å¡alims pradėjus gyventi atskirai.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, išėjęs gyventi pas sergančiÄ motinÄ , tam tikrÄ laikÄ turėjo pareigÄ ja pasirÅ«pinti, tačiau į Å¡eimÄ negrįžo ir nustojo ja rÅ«pintis. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, manydamas esant pasibaigusiems santuokiniams santykiams, turėjo teisiÅ¡kai tai įforminti, o palikdamas Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pindamas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl pripažino ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nedėjo jokių pastangų Å¡eimai iÅ¡saugoti: ieÅ¡kovas galimai susirado kitÄ moterį, o atsakovė, sutikdama su tuo, kad sutuoktinis gyvena atskirai, įtardama jį neiÅ¡tikimybe, nepagrįstai tikėjosi, kad Å¡eima gali iÅ¡likti.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės ir liudytojų nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės apima laikotarpį, kai Å¡alys nustojo gyventi kartu, o ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad atsakovas iki 2012 metų buvo neiÅ¡tikimas. Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės.Teismas sprendė, kad atsakovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl ieÅ¡kovo elgesio, neiÅ¡saugotos Å¡eimos, kas lėmė pablogėjusiÄ sveikatos bÅ«klę, todėl atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, nustatęs, kad Å¡alys negyveno kartu ir nevedė bendro Å«kio nuo 2012 metų, pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė, sprendė, kad Å¡alys negalėjo turėti pagrįstų lÅ«kesčių, kad nutraukiant santuokÄ galės pretenduoti į kito sutuoktinio sukauptas lėšas ar įsigytÄ turtÄ . Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas, jog ieÅ¡kovas moka banko paskolÄ , o atsakovė iÅ¡laiko bendrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , Å¡alys atitinkamai naudojo ir savo pajamas, todėl sprendė, kad atsakovės praÅ¡ymas priteisti ieÅ¡kovo sÄ skaitose buvusius indėlius yra nepagrįstas, nes iÅ¡ gautų ir sukauptų pajamų ieÅ¡kovas mokėjo banko paskolÄ .

Teismas dėl Å¡ios priežasties atmetė ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti ½ jo sumokėtų įnašų bankui. Teismas atsakovės argumentÄ , kad ji iÅ¡laikė nekilnojamÄ jį turtÄ ir savo asmeninių lėšų, o ieÅ¡kovas mokėjo paskolÄ iÅ¡ Å¡eimos bendrų (sukauptų) pinigų, atmetė kaip neįrodytÄ . Teismas faktÄ , kad ieÅ¡kovas mokėjo bankui paskolos įmokas, laikė jo paties prievolės vykdymu, nes tokiu bÅ«du jis prisidėjo ir prie savo turto dalies iÅ¡saugojimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys nuo 2012 metų nevedė bendro Å«kio, atmetė atsakovės reikalavimus teismui iÅ¡eiti už reikalavimų ribų ir priteisti 672,57 Eur piniginių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovo sukaupto pensijų fondo bei 868,86 Eur 2013 m. birželio 29 d. ir 30 d. bei 2013 m. liepos 1 d. nuimtus nuo savo sÄ skaitos galimai automobilio pirkimui.

Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovas, nuimdamas pinigus nuo banko sÄ skaitos, sumažino Å¡alių bendrÄ turtÄ arba nesilaikė susitarimo mokėti bankui paskolÄ . Teismas nustatė, kad anksčiau Å¡alių turėtas automobilis „Toyota Carina“ 2013 m. kovo 2 d. buvo apgadintas autoįvykio metu, už jį buvo iÅ¡mokėta 200 Eur draudimo iÅ¡moka. Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad automobilį „VW Golf Variant“ atsakovė įsigijo už asmenines lėšas, todėl pripažino jį atsakovės asmeniniu turtu.

Remiantis tuo, teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 3000 Eur už atsakovei atitenkantį automobilį ir atsakovės reikalavimÄ nepripažinti automobilio dalintinu turtu. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė V. D. praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ : ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, motyvuose nurodant, kad Å¡eima iÅ¡iro ir dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės, padidinti iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ iki 3000 Eur, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 7 922,13 Eur piniginę kompensacijÄ .

Atsakovė taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai buvo priteista 264 Eur bylinėjimosi išlaidų, 301 Eur žyminio mokesčio ir 16 Eur pašto išlaidų valstybei, padidinti iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 840 Eur, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Teismas pateisino ieškovo neištikimybę po 2012 metų ir neatsižvelgė, kad atsakovė buvo apgaudinėjama, vykdė su santuoka susijusias pareigas, o ieškovas nesikreipė dėl santuokos nutraukimo.

Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę pagrindžia liudytojų parodymai, ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis 550 Eur pervedimÄ A. S., bei ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios duomenimis, atsakovei sužinojus, jog ieÅ¡kovas turi kitÄ moterį, 2016 m. kovo 26 d. Å¡eimoje kilo konfliktas. Teismas neteisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, priteisdamas atsakovei 500 Eur dydžio neturtinę žalÄ . Teismas neįvertino, kad dėl ieÅ¡kovo kaltės atsakovei sutriko sveikata, kÄ patvirtina medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai. 2014, 2015 ir 2016 metais ieÅ¡kovei buvo atlikta ne viena operacija, tačiau ieÅ¡kovas ligoninėje nelankė, neteikė paramos.

Dėl ieÅ¡kovo veiksmų atsakovė tapo jautri, patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, atsakovė nustojo lankyti kultÅ«rinius renginius, apsiriboja darbu ir namais, vartoja raminamuosius vaistus, nes neužmiega naktį ir patiria nuolatinę įtampÄ , nuo 2016 metų lankosi pas psichologÄ . Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka truko 25 metus bei neatsižvelgė į 4 metus trukusius ieÅ¡kovo kaltus veiksmus. Teismas taip pat neįvertino, kad ieÅ¡kovas gauna dideles pinigų sumas, jas visÄ laikÄ slėpė.

Teismas, atmesdamas reikalavimÄ padalinti santuokoje sukauptas lėšas teismas pažeidė CK 3.117 straipsnio nuostatas. Nors teismas pagrįstai netaikė santuokos nutraukimo teisinių padarinių turtinėms teisėms nuo 2012 m. sausio 1 d., nes ieÅ¡kovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, tačiau vis tiek teisinius padarinius taikė nuo gyvenimo skyrium momento. Teismas neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, neatskleidė duomenų apie pinigines lėšas. Santuokos pabaigoje ieÅ¡kovo sukauptos piniginės lėšos 14106,54 Eur turėjo bÅ«ti padalintos lygiomis dalimis.

IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos paskolos grÄ Å¾inimui arba yra jo asmeninės. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad piniginiai indėliai buvo laikomi daugiausiai terminuotose sÄ skaitose, už juos buvo mokamos palÅ«kanos. Atsakovės teigimu, jos lėšos buvo naudojamos mokesčiams bendram turtui iÅ¡laikyti ir kasdieniniams poreikiams. Be to, 1848,19 Eur ir 4234,12 Eur sumas pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas Alytaus kredito unijoj, ieÅ¡kovas nusiėmė ir panaudojo asmeninėms reikmėms. 1868,36 Eur pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ Alytaus kredito unijoj, ieÅ¡kovas pasinaudojo bylos nagrinėjimo teisme metu. 1216,39 Eur indėlį pagal nepasibaigusiÄ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas iki dabar laiko Alytaus kredito unijoj.Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovas nuslėpė aplinkybę, jog privačiame pensijų fonde „Pensija Plius“ yra sukaupęs 3046,75 Eur, kurių rinkos vertė yra 1 345,14 Eur.

Atsakovei neturint informacijos dėl sukauptų lėšų pensijų fonde, ji negalėjo pareikÅ¡ti reikalavimo padalinti šį fondÄ lygiomis dalimis, o santuokÄ nutraukiant, nepadalinto turto likti negali, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo teismas turėjo priteisti 672,57 Eur piniginę kompensacijÄ . Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nesivadovavo teismų praktika. Teismas pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu dėl santuokos nutraukimo, tačiau neįvertino, kad santuokos nutraukimas konstatavus vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo reiÅ¡kia bylos iÅ¡nagrinėjimÄ taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio naudai.

Teismas turėjo vertinti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas kaip atsakovės patirtÄ Å¾alÄ ir jas visas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas R. D. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, prijungti prie bylos terminuotų indėlių su banku sutarčių ir kasos orderių kopijas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės. Liudytojų parodymai yra melagingi ir vertintini kaip subjektyvÅ«s, Å¡aliÅ¡ki, nes liudytoja N. Å . yra buvusi atsakovės bendradarbė, E. B. yra atsakovės klasiokė, V.

V. – atsakovės giminaitis. Visi liudytojai matė ieÅ¡kovÄ su kita moterimi 2011-2012 metais, tačiau iki 2016 metų nieko nesakė atsakovei, kas yra nelogiÅ¡ka. Nuo tada, kai ieÅ¡kovÄ sÅ«nus matė su kita moterimi 2016 metais, jau buvo praėję 5 metai, kai su atsakove ieÅ¡kovas negyveno. IeÅ¡kovo apsisprendimÄ negyventi kartu su atsakove lėmė ne artimi santykiai su kita moterimi, bet konfliktiÅ¡kas ir Å«mus atsakovės elgesys, nepagarba ir žeminimas. Apeliantės teiginys, kad ieÅ¡kovas palaiko santykius su A.

S., nes pervedė jai 550 Eur, yra nepagrįstas, nes tai neištikimybės fakto neįrodo. Ieškovo teigimu, jis yra nurodęs, kad turėjo draugę, nes manė, kad tokiu būdu skyrybų procesas įvyks greičiau. Apeliantė savo argumentus dėl neištikimybės ir fizinio smurto nepagrįstai grindžia nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, o apeliantės nurodomos aplinkybės ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra užfiksuotos. Šeimos pajamos nebuvo laikomos bendromis. Pradėjus gyventi skyriumi, kiekvienas savo ūkį tvarkė atskirai ir nepalaikė jokių sutuoktiniams būdingų ryšių.

IeÅ¡kovas nurodo, kad jis, gyvendamas atskirai su atsakovei, vienas grÄ Å¾ino skolÄ bankui, o atsakovė visÄ laikÄ viena gyveno ir naudojosi bendrais namais. Pažymi, kad Å¡altuoju metų sezonu malkų atsiveždavo iÅ¡ kaimo ir tik susimokėjo mokesčius už paslaugas, kuriomis naudojosi, namu nesirÅ«pino ir jo neremontavo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kurÄ namo Å¡ildymui pirko ir mokesčius mokėjo asmeninėmis lėšomis.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas neteikė materialinės paramos jai susirgus, nes visų pirma, ieÅ¡kovui apie sunkiÄ atsakovės sveikatos bÅ«klę nebuvo žinoma.

Antra, apeliantės teiginys, kad jos sveikata pablogėjo dėl ieÅ¡kovo veiksmų, yra nepagrįstas. Atsakovė raminamuosius vaistus naudojo jau nuo santuokos pradžios. IeÅ¡kovo teigimu, jis niekada nesmurtavo, o psichinei bÅ«klei įtakos padaryti negalėjo, nes gyveno atskirai. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti 7053,27 Eur piniginę kompensacijÄ . IeÅ¡kovo banko sÄ skaitose esančios lėšos buvo sukauptos gyvenant skyrium. Pateikti banko duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas pinigus dėl palÅ«kanų laikydavo terminuotose banko sÄ skaitose, todėl naudojo mamos duotus pinigus.

Atsakovė pinigus iÅ¡ jai priklausančios sÄ skaitos pasiimdavo didelėmis pinigų sumomis grynais ir jas slėpė nuo ieÅ¡kovo. Atsakovė banko sÄ skaitos duomenų laikotarpiu, kai Å¡alys gyveno atskirai nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. nepateikė. Teismas taip pat pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ priteisti 672,57 Eur kompensacijÄ iÅ¡ pensijų kaupimo fondo. Å ios lėšos sukauptos gyvenant atskirai nuo 2012 metų.IeÅ¡kovo praÅ¡ymas prijungti banko duomenis grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nespėjo gauti Å¡ių dokumentų, juos teikė kartu su baigiamosiomis kalbomis.

Pažymi, kad santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo teisme metu ieÅ¡kovo atsiskaitomojoje sÄ skaitoje buvo minus 2.91 Eur, tačiau atsakovė praÅ¡o dalinti 2015 m. gruodžio 30 d. sÄ skaitoje buvusias 4 939,48 Eur lėšas. Atsakovė taip pat remiasi 2014 m. vasario 26 d. terminuoto indėlio sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus kredito unijoje duomenimis, kurios terminas yra pasibaigęs, o pinigai pervesti į kitas terminuotas sÄ skaitas. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovės argumentas, kad ji patyrė turtinę žalÄ , pripažinus ieÅ¡kovÄ kaltu dėl santuokos nutraukimo, yra nenagrinėtinas, nes atsakovė pirmosios instancijos teismui tokio reikalavimo neteikė.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, tačiau nenurodė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės, taip pat dalies, kuria teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo priteisti kompensacijÄ bei priteisė nepagrįstai maÅ¾Ä neturtinės žalos atlyginimÄ , teismas Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl vieno sutuoktinio kaltės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų prijungimoAtsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R.

D. pateikė praÅ¡ymÄ prijungti papildomus įrodymus – terminuotų indėlių sutarčių ir kasos orderių kopijas, kurias buvo pateikęs raÅ¡tu su baigiamosiomis kalbomis pirmosios instancijos teismui.CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais ir įvertinusi jų turinį, sprendžia, kad ieÅ¡kovas nepagrindė, jog naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik pirmosios instancijos teismui pabaigus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės bei nepagrindė, kodėl Å¡ių įrodymų nepavyko gauti anksčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo pateikti nauji įrodymai nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl pateikti įrodymai nepriimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybiųTeisėjų kolegija nustatė, kad 1992 m. birželio 19 d. buvo įregistruota ieÅ¡kovo R. D. ir atsakovės V. D. santuoka (1 t., b. l. 8). 1993 m. liepos 27 d. santuokoje gimė sÅ«nus P. D., jis Å¡iuo metu yra pilnametis (1 t., b. l. 9). 2005 m. lapkričio 11 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ gavo 48 149 Eur kreditÄ (1 t., b. l. 15-21) ir 2005 m. lapkričio 28 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , kitus inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-11). 2012 m. sausio 1 d.

R. D. išėjo iÅ¡ namų ir pradėjo gyventi pas savo mamÄ (1 t., b. l. 112). 2013 m. liepos 30 d. atsakovė įsigijo automobilį VW Golf Variant už 18 000 Lt (2 t., b. l. 27). 2016 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. D. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, buvo nutrauktas (1 t., b. l. 76-77). Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir kaltės Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių, tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).Teisėjų kolegija nustatė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovė buvo konfliktiÅ¡ka, netvarkė buities, o Å¡alys nuo 2012 metų gyvena atskirai, veda atskirus Å«kius (1 t., b. l. 111-120).

Atsakovė prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas nesirÅ«pino gyvenamuoju namu, neskyrė pinigų namo Å¡ildymui, buvo neiÅ¡tikimas, prieÅ¡ atsakovę panaudojo fizinį smurtÄ (2 t., b. l. 143-149). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes Å¡eimÄ 2012 metais nusprendė palikti ieÅ¡kovas ir ja nustojo rÅ«pintis. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieÅ¡kovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, nepagrįstai nenurodė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės. Teismas neatsižvelgė, jog ieÅ¡kovui galiojo visos sutuoktinio pareigos, nesikreipus dėl santuokos nutraukimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovas nuo 2012 metų su atsakove negyvena, abu veda atskirus Å«kius, ieÅ¡kovas vienas moka kredito įmokas, o atsakovė rÅ«pinasi Å¡alims priklausančiu gyvenamuoju namu. Teisėjų kolegija iÅ¡ liudytojų parodymų nustatė, jog atsakovės bendradarbė N. Å ., atsakovės buvusi suolo draugė E. B. paliudijo, kad 2012 metais yra matę ieÅ¡kovÄ su kita moterimi (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 5:40:20-5:40:30, 6:02:14-6:02:53).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys nuo 2012 metų gyveno atskirai, vienas kitam iki 2016 metais kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo dėl to nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, faktas, kad ieÅ¡kovas buvo pastebėtas su kita moterimi 2012 metais ir galimai su ja palaikė ryÅ¡ius, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas atsakovei ir dėl to nutrÅ«ko Å¡alių santuoka. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės fakto nei iki 2012 metų nei po 2012 metų neįrodo apeliantės nurodomas vienkartinis 2016 m. balandžio 5 d. 550 Eur mokėjimo pavedimas A.

S. (2 t., b. l. 101). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai remiasi nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pažymėtina, kad R. D. nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas (1 t., b. l. 76-77) nepateikia jokių duomenų apie ieÅ¡kovo ir atsakovės santykius, neatskleidžia jokių aplinkybių, pagrindžiančių ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės faktÄ .Teisėjų kolegija sprendžia, kad faktas, jog ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ ir Å¡alys daugiau nei penkerius metus gyveno skyrium, turi priežastinį ryšį su santuokos nutraukimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nurodė, kad ieÅ¡kovo kaltė pasireiÅ¡kė tuo, jog ieÅ¡kovas nustojo rÅ«pintis Å¡eima, bet ne tuo, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas. IeÅ¡kovui neskundžiant Å¡ios teismo sprendimo dalies, teisėjų kolegija Å¡iuos teismo motyvus ir sprendimÄ palieka nepakeistÄ , nes ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės faktas Å¡ioje byloje nėra įrodytas ir egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo sprendimo pradėti gyvenimÄ skyrium ir santuokos nutraukimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kompensacijos priteisimo Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensacijÄ , kuri iÅ¡mokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su Å¡io kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti.Byloje nėra ginčo dėl gyvenamojo namo su statiniais ir žemės sklypo padalinimo bei automobilio „VW Golf Variant“ pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe.

Apeliantė ginčija pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria teismas atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 7 922,13 Eur piniginę kompensacijÄ . Apeliantė nurodo, kad teismas, pripažinęs ieÅ¡kovÄ kaltu dėl santuokos nutraukimo ir spręsdamas netaikyti santuokos nutraukimo padarinių nuo 2012 m. sausio 1 d., iÅ¡ esmės juos pritaikė ir neatsižvelgė, kad santuokos pabaigoje ieÅ¡kovo turėtos 14106,54 Eur piniginės lėšos turėjo bÅ«ti padalintos po lygiai ir priteista 868,86 Eur kompensacija už santuokoje įgyto turto sumažėjimÄ , nes 2013 m. birželio 29-30 d. ir liepos 1 d. ieÅ¡kovas nuo banko sÄ skaitos nusiėmė 6000 Lt ir motinos vardu įregistravo įsigytÄ automobilį Volvo, kuriuo naudojosi vienas.Teisėjų kolegija iÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad ieÅ¡kovas turėjo 14 106,54 Eur dydžio santaupas: 2015-12-30 duomenimis 4939,48 Eur AB Swedbank sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 188); 2014-02-26 duomenimis 4234,12 Eur (14 619,56 Lt) Alytaus kredito unijoje pagal terminuotÄ indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133); 2016-06-27 duomenimis 1848,19 Eur Alytaus kredito unijoje pagal terminuotÄ indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132); 2017-06-28 duomenimis 1868,36 Eur Alytaus kredito unijoje pagal terminuotÄ indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130); 2015-09-12-2017-09-11 duomenimis 1216,39 Eur Alytaus kredito unijoje pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu dėl santuokos nutraukimo ir atsisakė taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo gyvenimo skyrium pradžios, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad Å¡alys nuo 2012 metų negyveno kartu, vedė atskirus Å«kius, vienas kitam pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas lygiomis dalimis ieÅ¡kovui ir atsakovei padalino gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žemės sklypÄ , įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas mokėjo paskolÄ , už kuriÄ buvo nupirktas minėtas nekilnojamasis turtas, o atsakovė Å¡iuo turtu rÅ«pinosi – pirko kurÄ , mokėjo mokesčius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alys, 2012 metais pradėję gyventi atskirai, buvo atriboję prievolių vykdymÄ , todėl nepaisant to, kad ieÅ¡kovas yra pripažintinas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, nes 2012 metais nusprendė iÅ¡eiti gyventi pas motinÄ , tačiau visu tuo metu mokėjo kreditÄ bankui, Å¡iomis individualiomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovo lėšos, sukauptos po 2012 metų (14 106,54 Eur), turi bÅ«ti dalintinos lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį po 2012 metų, taip pat nepaneigė fakto, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ santaupų ir gautų lėšų mokėjo bÅ«sto paskolÄ , t.y. prisidėjo prie Å¡eimos gerovės. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo lygių dalių principo ir pagrįstai atsisakė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 7 922,13 Eur kompensacijÄ .

Dėl neturtinės žalos priteisimoNeturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio iÅ¡gyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kė jo kaltė, ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigÄ tokiÄ Å¾alÄ atlyginti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 ir joje nurodyta praktika).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas, išėjęs gyventi pas motinÄ , pas Å¡eimÄ negrįžo ir nustojo ja rÅ«pintis.

Teismas sprendė, kad dėl Å¡io sutuoktinio pareigų pažeidimo atsakovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kas padarė neigiamÄ Ä¯takÄ jos sveikatos bÅ«klei, todėl, atsižvelgdamas į Å¡alių turtinę padėtį, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo           500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, t.y., kad dėl ieÅ¡kovo kaltės atsakovei sutriko sveikata, jai buvo atlikta ne viena operacija, ieÅ¡kovas ligoninėje nelankė, neteikė paramos.

Dėl ieÅ¡kovo veiksmų atsakovė tapo jautri, patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, atsakovė raminamuosius vaistus, neužmiega naktį ir patiria nuolatinę įtampÄ , nuo 2016 metų lankosi pas psichologÄ . Teismas taip pat nevertino santuokos trukmės, kuri truko 25 metus, bei neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovo kalti veiksmai truko 4 metus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad atsakovės pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog atsakovė gydėsi dėl cistų, venų varikozės, inkstų akmenligės (2 t., b. l. 129-132) neįrodo, kad jos sveikatos bÅ«klė pablogėjo dėl ieÅ¡kovo veiksmų.

Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina psichologės R. S. 2017 m. lapkričio 27 d. informacinis praneÅ¡imas, jog atsakovė iÅ¡gyveno baimę, nerimÄ , kaltę, pyktį (2 t., b. l. 128). Pažymėtina, kad nors atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovo kalti veiksmai truko 4 metus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nenurodė ir neįrodė, kokių veiksmų ėmėsi atkurti Å¡eimyninius santykius, visÄ tÄ laikÄ nereiÅ¡kė pretenzijų, nesikreipė dėl santuokos nutraukimo.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepažeidė teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų ir įgyvendino kompensacinę civilinės atsakomybės funkcijÄ (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnis). Dėl reikalavimo pripažinti teisę į pusę privataus pensijų fondo lėšas CK 3.88 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, iÅ¡tuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų pripažinta teisė į pusę Å¡io pensijos fondo.CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant Å¡eimos bylas.

Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi.

Kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta Å¡ių principų iÅ¡imtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindÄ veikti vieno iÅ¡ sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 2018 m. sausio 12 d. pateikė duomenis, jog AB „Swedbank“ pensijų fonde (Pensija 2) yra sukaupęs 3 046,75 Eur, kurių rinkos vertė yra 1 345,14 Eur (3 t., b. l. 6).

Atsakovė reikalavimÄ priteisti 672,57 Eur kompensacijÄ , padalijus pensijų fondo lėšas pusiau, pateikė baigiamojoje kalboje, bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės (3 t., b. l. 52), o patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje tokio reikalavimo nereiÅ¡kė. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė atsakovės reikalavimÄ iÅ¡eiti už prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų ir priteisti 672,57 Eur kompensacijÄ . Apeliantė nurodė, kad nutraukiant santuokÄ , turi bÅ«ti padalintas visas sutuoktinių turtas.Teisėjų kolegija nustatė, kad Å¡alys nepilnamečių vaikų neturi, abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta Å¡ių principų iÅ¡imtis pateisinančių aplinkybių, jų nepagrindė ir atsakovė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas turi bÅ«ti aktyvus, iÅ¡eiti iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų ir tenkinti nepareikÅ¡tus reikalavimus.

Taip pat pažymėtina, kad nustačius, jog nuo 2012 metų Å¡alys gyveno atskirai, nevedė bendro Å«kio, dėl to nereiÅ¡kė vienas kitam pretenzijų, spręstina, jog ieÅ¡kovo pensijų fonde sukauptos lėšos yra iÅ¡ jo asmeninių lėšų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti kompensacijÄ už Å¡ias lėšas yra nepagrįstas (CK 3.88 straipsnio 4 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Apeliantės teigimu, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nurodė, kad pripažinęs ieÅ¡kovÄ kaltu dėl santuokos nutraukimo, teismas neįvertino, kad santuokos nutraukimas konstatavus vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo reiÅ¡kia bylos iÅ¡nagrinėjimÄ taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio naudai. Dėl Å¡ios priežasties teismas turėjo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas vertinti kaip patirtÄ Å¾alÄ ir jas visas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimo daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino tiek ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tiek atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį bei tuo pagrindu proporcingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai tapatina kaltės dėl santuokos nutraukimo nustatymÄ su visiÅ¡ku bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimu.

Teismas atsižvelgia, kad į teismÄ dėl santuokos nutraukimo kreipėsi bÅ«tent ieÅ¡kovas ir jo ieÅ¡kinys yra iÅ¡ esmės patenkintas. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeApibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo nustatymÄ , todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovas R. D. advokatei I. M. sumokėjo 400 Eur (3 t., b. l. 140-142). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio (1,3 x 884,80 Eur = 1150,25 Eur), todėl jos yra pagrįstos ir priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 punktas, 98 straipsnis). IÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimų - 19,11 Eur (3 t., b. l. 146, CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,11 Eur (devyniolika eurų 11 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Marius Bartninkas Rūta Palubinskaitė Mindaugas Šimonis