2022-07-13 Nr. AB-18775-3-62-3-00445-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2940-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00445-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio T, P. A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T, P. A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis T, P. A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21S47840 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis negali sugrįžti į savo kilmės šalį, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jis visiškai pagrįstai bijo gresiančio persekiojimo, nes savo kilmės šalyje patyrė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu, jo nuomone, buvo netinkamai ištirta ir įvertinta jo situacija, susidariusi jo kilmės šalyje, taip pat nebuvo ištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe.

3. Pareiškėjo nuomone, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio, nurodė visas objektyviam sprendimui reikalingas aplinkybes, tačiau faktai buvo interpretuojami, o Sprendimas nepagrįstas. Tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos matyti, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėjas, pajutęs realią grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš šalies ir, bėgdamas nuo persekiojimų, išvyko į Lietuvą. Jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia mirtis ar susidorojimas. Pareiškėjo nuomone, Sprendimu nepagrįstai nuspręsta jį išsiųsti į kilmės valstybę, nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Sprendimas dėl išsiuntimo yra nepagrįstas objektyviais įrodymais, neaišku kokiu pagrindu manoma, kad pareiškėjas gali pasislėpti, teisingai neįvertintas maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumas bei būtinybė.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimo patikimumas buvo vertinamas remiantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo T, P. A. S. skundą patenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jam buvo uždrausta 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

9. Teismas aptarė Konvencijos, Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatas.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą nurodė, jog pareiškėjo pasakojimas abstraktus, neišsamus ir yra pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo. Vertinant pareiškėjo apklausos garso įrašą ir jos transkripciją akivaizdu, kad pareiškėjas teikė abstrakčius paaiškinimus, nebūtinai tarpusavyje suderinamus. Jam buvo sunku praplėsti pirminio laisvo pasakojimo metu pateiktą informaciją, ją papildyti. Į užduotus klausimus jis atsakinėjo trumpai, teikė apibendrintą informaciją, nors turėjo visas galimybes detaliai atskleisti savo patirtį. (duomenys neskelbtini).

11. Teismas iš Sprendimo turinio nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimo patikimumą vertino pasitelkiant (duomenys neskelbtini).

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, sutiko su atsakovo išvadomis, kad nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos pakankamu pagrindu įvertinti kaip suteikiančias teisę į prieglobstį ir pagrįstai Sprendimu pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų nepatikimumo ir nepagrįstos baimės grįžti į kilmės valstybę.

13. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nustatė, jog (duomenys neskelbtini).

14. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), pasakojimo metu nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam būtų kilusi kokia nors grėsmė ar pavojus, tačiau (duomenys neskelbtini) jis nepateikė prašymo suteikti prieglobstį.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio.

16. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimų formos ir turinio trūkumus ir tai, jog pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, remdamasi visuma byloje esančių duomenų, esant nesutapimams tarp pareiškėjo pateikto pasakojimo ir (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, teismui pateiktą (duomenys neskelbtini) bei kitus dokumentus laiko nepatikimais ir jais nesiremia.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus. Pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, sprendime detaliai analizuoti ir įvertinti nurodyti argumentai. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, jo kilmės valstybę. Apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų prašymų suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

19. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nustatyta, (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo pareiškėjas gali pasislėpti. Todėl Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

20. Teismas aptarė Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.) (toliau – ir Tvarka) nuostatas. Teismo vertinimu, nors ir prieita prie išvados, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir / ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjo atvykimas galėjo sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Todėl pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė ir pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

21. Teismas sprendė, jog dėl to, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai keičiant šį laikotarpį.

22. Teismas nurodė, kad nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 23. Pareiškėjas T, P. A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

24. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus ir nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjo prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

26. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymą, tvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, pagrindžiančios pareiškėjo skundą.

27. Pareiškėjo nuomone, atsakovas pareiškėjo apklausų metu pateiktus faktus vertino netinkamai, juos interpretavo pareiškėjo nenaudai ir nesiėmė visų veiksmų, kad surinktų įrodymus, patvirtinančius jo pasakojimą. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais bandytų patikrinti pareiškėjo pasakojimo tikrumą, o apsiribojo lingvistine pareiškėjo paaiškinimo analize, akcentuodamas nesutapimus tarp pirmosios ir antrosios apklausų. Be to, pareiškėjui, (duomenys neskelbtini). Būtent atsakovas turėjo užtikrinti, kad apklausos būtų vedamos individualizuotai, t. y. prisitaikant ir įvertinant pareiškėjo asmenines savybes, tačiau to tai nebuvo padaryta. Be to, tam tikros pareiškėjo nurodytos aplinkybės, visgi, pasitvirtino, pavyzdžiui dėl (duomenys neskelbtini).

28. Pareiškėjas teigia, kad jo kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas, (duomenys neskelbtini) veikia vyriausybinės pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis. (duomenys neskelbtini) didelę valdžią turi (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste labai tikėtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gali patirti smurtą, būti persekiojamas ir jam nebus realiai užtikrinta valstybės institucijų pagalba.

29. Pareiškėjas teigia, kad jo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti lemtos daugelio kitų aplinkybių, (duomenys neskelbtini) tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo dėl ekonominės šalies padėties, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

30. Panaikinus atsakovo sprendimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas pagrįstai. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti veiksmai, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti, pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgus į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją bei remiantis teisės aktų nuostatomis ir pabėgėlių teisės principais. Sprendimas išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas pagrįstai, nes pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 21S47840 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, paliko nepakeistą, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis tinkamai pagrindė savo prieglobsčio prašymą, pats atsakovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini).

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, kuri buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.

38. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C‑238/19, ECLI:EU:C:2020:945, 23 p.).

39. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

41. Departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

42. Migracijos departamentas Sprendime, (duomenys neskelbtini). Atsakovas sprendė, kad neatmestina, jog prieglobsčio prašytojas turi kitų motyvų, dėl kurių stengiasi išvengti grįžimo į kilmės šalį, tačiau tyrimo metu šių motyvų neatskleidė.

43. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini).

44. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime sujungtose bylose C-199/12 ir C-201/12 pripažino, kad: (duomenys neskelbtini).

45. Kaip minėta, Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, rėmėsi (duomenys neskelbtini).

46. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2011/95/ES (kuria remiantis aiškinamos aptartos Įstatymo nuostatos dėl prašymo suteikti prieglobstį vertinimo) 4 straipsnį (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimas byloje F prieš Bevándorlási és Allampolgársági Hivatal, C-473/16), nustatė, kad šis straipsnis <...> turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama atlikti psichologinę ekspertizę, <...>, kurios dalykas – remiantis projekciniais asmenybės testais apibūdinti tarptautinės apsaugos prašytojo (duomenys neskelbtini), ir ja remtis siekiant įvertinti šio prašytojo teiginių dėl jo (duomenys neskelbtini) tikrumą (71 p.). Teismas nurodė, kad, net, jei projekciniais asmenybės testais pagrįsta ekspertizė, <...>, galėtų tam tikru patikimumo laipsniu padėti nustatyti atitinkamo asmens (duomenys neskelbtini), <...> tokios ekspertizės išvados galėtų tik apibūdinti tokią (duomenys neskelbtini). Bet kuriuo atveju šios išvados nebūtų tikslios, todėl būtų tik iš dalies reikšmingos vertinant tarptautinės apsaugos prašytojo pareiškimus, <...> (69 p.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo ir tai, kad <...> prieglobsčio prašytojo pareiškimų dėl jo (duomenys neskelbtini), nepagrįstų dokumentais ar kitais įrodymais, nereikia patvirtinti, jei įvykdomos <...> sąlygos, pagal kurias, be kita ko, numatyta, kad tokie pareiškimai turi būti nuoseklūs ir patikimi (68 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiančiosios institucijos darbuotojų vykdomas asmeninis pokalbis gali padėti įvertinti <...> pareiškimus dėl (duomenys neskelbtini), nes <...> valstybės narės turi užtikrinti, kad pokalbį vykdantis asmuo būtų kompetentingas atsižvelgti į asmenines aplinkybes, įskaitant prašytojo (duomenys neskelbtini), kuriomis pateikiamas prašymas (66 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2422-602/2022).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį <...> duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

48. Prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus (Įstatymo 76 str. 3 d.).

49. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kai išdėstyta, prieina prie išvados, kad, vertinant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, kuris grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės laikomos pagrįstomis, jeigu, be kita ko, nustatoma, kad su tuo susiję prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo kilmės šalies informacija. Tik nustačius, kad prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti, nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, aptartos aplinkybės, kurios nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, gali būti atmetamos.

50. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime konstatavo, kad, (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko neišsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, pareiškėjo situacija nebuvo pakankamai individualizuota, kas neleidžia ginčijamo administracinio akto pripažinti atitinkančiu jam keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d.).

51. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė papildomą įrodymą – (duomenys neskelbtini), kurį jis gavo jau po Migracijos departamento Sprendimo priėmimo. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neaišku kada ir iš kokios institucijos gautas minėtas (duomenys neskelbtini), įžvelgė nesutapimų tarp pareiškėjo pateikto pasakojimo ir (duomenys neskelbtini) duomenų (dėl (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) bei kitus dokumentus laikė nepatikimais ir jais nesirėmė, atsižvelgiant į aptartas Direktyvos 2011/95/ES nuostatas bei teismų praktiką, bei tai, kad dėl pareiškėjo nurodomų prieglobsčio prašymo aplinkybių ((duomenys neskelbtini)) kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas, šiuos dokumentus būtina įvertinti pareiškėjo individualios situacijos kilmės valstybės informacijos kontekste. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas teikė iš esmės logiškus ir nuoseklius paaiškinimus apie (duomenys neskelbtini).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti neatitikimai tarp pareiškėjo paaiškinimų, teiktų 2021 m. spalio 8 d. apklausos Migracijos departamente metu ((duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjo teismo posėdyje pateiktame (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės turėtų būti vertinami pakartotinai, kadangi teismo posėdžio metu gauti dokumentai nebuvo išversti raštu, o tik žodžiu. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog atvykus jam buvo paaiškinta, kad jis galės naudotis advokato paslaugomis, tačiau jis nežino kokių papildomų dokumentų ar įrodymų reikės pateikti, niekada nebuvo susitikęs su advokatu, net nežino kas už jį rašo skundus, tiesiog sužino, kad kažkas vyksta. Iš garso įrašo nustatyta, kad ir pareiškėją atstovaujantis advokatas su pareiškėjo teikiamais naujais dokumentais iki teismo posėdžio nebuvo susipažinęs.

53. Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi, prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Pagal šio straipsnio 3 dalį tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą. Įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konvencijos, Įstatymo nuostatas, teisingumo ir sąžiningumo principus, pažymi, kad prieglobsčio prašytojui turi būti užtikrinamas tinkamas jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas ir tinkamas atstovavimas teisminiame procese.

54. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, pareiškėjo individualios situacijos neįvertinęs kilmės valstybės kontekste, nenustatęs visų aplinkybių, leidžiančių neabejoti, kad pareiškėjas dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis grindė asmeninę baimę grįžti į kilmės valstybę, nebus persekiojamas, neįvertinęs esminių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priežasčių, pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį vertinimo tyrimą atliko netinkamai. Skundžiamas Migracijos departamento sprendimas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes yra neteisėtas iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.)). Nustačius tai, nepasisakytina dėl likusių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.) ir priimamas naujas sprendimas – atsakovo Sprendimas naikinamas ir Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio T, P. A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio T, P. A. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21S47840 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T, P. A. S. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Iveta Pelienė Skirgailė Žalimienė