Legislator Case Law & Legislation
129586f8-51a7-4d4c-9b2d-7cced303eecf AI generated

129586f8-51a7-4d4c-9b2d-7cced303eecf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 129586f8-51a7-4d4c-9b2d-7cced303eecf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-1053-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03714-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

129586f8-51a7-4d4c-9b2d-7cced303eecf · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-1053-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03714-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Nurodė, kad nuo 2015 m. buvo laikomas Alytaus PN sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad Alytaus PN nebuvo užtikrinta saugi aplinka sveikatai, visÄ laikÄ turėjo kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Alytaus PN nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamosios patalpos plotas. Gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 20 asmenų. Akcentavo, kad gyvenamosios patalpos plotÄ mažino baldai, t. y. 2 spintos, 20 spintelių, 10 kėdžių, 3 stalai, 10 dviejų aukÅ¡tų lovų, todėl jam tekdavo 1,5 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad buvo laikomas kartu su nuteistaisiais, kurie buvo sergantys ŽIV. Nurodė, kad Alytaus PN karantino bei gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , tai kėlė pavojų jo sveikatai, saugumui.

PaaiÅ¡kino, kad dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , buvo sumuÅ¡tas ir apvogtas. Pažymėjo, kad pareigÅ«nai neužtikrino pakankamo saugumo. Teigė, kad Alytaus PN laisvalaikio, poilsio ir virtuvė yra ta pati patalpa, kurios plotas apie 30 kv. m., ji skirta apie 200 asmenų. Virtuvėje nebuvo Å¡ilto vandens, indus turėjo plauti prausykloje, kur nuteistieji plauna rankas ir kojas. Nurodė, kad virtuvėje ir koridoriuje buvo rÅ«koma, todėl turėjo kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Dėl nurodytų aplinkybių tapo uždaras, patyrė orumo ir reputacijos sumažėjimÄ , dvasinius sukrėtimus, emocinius dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10–16). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 9 d. Alytaus PN atsiliepime pateikė duomenis apie patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jų plotus, miegamųjų vietų skaičių ir vienam asmeniui tekusį plotÄ .

Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN visos gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučio, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti įstaigos teritorijoje įrengtos krepšinio, tinklinio, paplūdimio tinklinio aikštelėse.

Be to, įstaigoje įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Taip pat nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas. Pažymėjo, jog nuo nuteistojo noro priklauso, ar jis užsiima naudinga sau, konstruktyvia bei prasminga veikla.

Akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Be to, jeigu pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtoje kameroje ar bÅ«ryje, jis galėjo apskųsti pareigÅ«nų veiksmus ar sprendimus (pvz. perkelti jį į kitÄ kamerÄ ), arba kreiptis į administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, tačiau Å¡ia savo teise nei karto nesinaudojo. Alytaus PN yra tikrinama Alytaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir AVSC).

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į AVSC ar Alytaus PN administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ paliko nustatytÄ temperatÅ«rÄ atitinkančiÄ higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais ir kurio metu buvo įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

PaaiÅ¡kino, kad laikomiems asmenims sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Ä®staigoje karÅ¡tas vanduo teikiamas į bendro naudojimo – duÅ¡o patalpas, tačiau jo tiekimas į virtuvėles nenumato joks teisės aktas. Teigė, kad apie tai, ar nuteistasis yra infekuotas ŽIV žino jį gydantis gydytojas ir pats nuteistasis. Nurodė, jog miegamuosiuose nuteistiesiems rÅ«kyti yra draudžiama ir juose nerÅ«koma. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename bÅ«ryje yra įrengtos vietos rÅ«kymui, o uždaroje zonoje esančiose kamerose rÅ«kyti yra draudžiama, rÅ«kymo priemonės yra sudedamos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir iÅ¡duodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius.

Laisvalaikio kambariai buvo įrengti visuose lokaliniuose sektoriuose. Teigė, kad laisvalaikio kambariai įrengti nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei gyvenamuosiuose korpusuose, tačiau ne kamerų tipo patalpose (uždarojoje zonoje), kur pareiÅ¡kėjas atlikinėjo nuobaudÄ nuo 2017 m. sausio 24 d. Nurodė, kad tarnybinių praneÅ¡imų apie nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimų reikalavimų registre nėra užfiksuota praneÅ¡imų, susijusių su pareiÅ¡kėjo užpuolimu ar smurto naudojimo jam bÅ«nant karantino patalpoje.

Jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų panaudotas fizinis smurtas ar bÅ«tų apvogtas karantino patalpoje, negauta. Karantino patalpos yra uždarojoje zonoje, kur nuolat vykdoma pareigÅ«nų priežiÅ«ra. Jie reguliariai vykdo patruliavimÄ koridoriuje bei skubiai reaguoja poste suveikus iÅ¡kvietimo sistemai. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų.

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad Alytaus PN buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011;

LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017). Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, neužtikrinant teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės) 111 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 punktas).

Vėlesnėse Vidaus tvarkos taisyklių redakcijose vienam nuteistajam tenkančio ploto minimali riba iÅ¡liko nepakitusi. Taisyklėse nėra įtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kamerų tipo patalpos ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iÅ¡ bendro kameros ploto turi bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 9 d. toliau nurodytuose bÅ«riuose bei gyvenamosiose kamerose: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 29 d. karantino patalpoje, uždarosios zonos kameroje Nr. 2 (kamerų tipo patalpa), kurios plotas yra 29,51 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,68 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. birželio 2 d. 1 bÅ«ryje, 4 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 33,86 kv. m., jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,23 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. liepos 5 d. 1 bÅ«ryje, 1 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 45,83 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,81 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 7 d. 6 bÅ«ryje, 1 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 30,28 kv. m., jame įrengta 10 miegamųjų vietų, tačiau buvo užimtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,36 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. 6 bÅ«ryje, 5 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 23,87 kv. m., jame įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 3,41 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. 22 bÅ«ryje, 3 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 17,93 kv. m., jame įrengtos 7 miegamosios vietos, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d. buvo laikomi 5 asmenys, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 3,59 kv. m., laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 2,5614 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. 11 bÅ«ryje, 3 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 44,39 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 3,69 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. sausio 24 d. 9 bÅ«ryje, 1 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 34,13 kv. m. ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 4,26 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 9 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 30, kurios plotas yra 11,07 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 3,69 kv. m. (b. l. 10–16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 59, 60).

Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kiek ginčui aktualiu laikotarpiu visose gyvenamosiose patalpose kartu su pareiškėju buvo patalpinta asmenų, todėl išvada apie tai, ar ploto reikalavimas buvo pažeistas, apskaičiuotina vertinant miegamų vietų skaičių kameroje, preziumuojant, kad kamerose buvo tiek asmenų, kiek yra miegamų vietų, išskyrus laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d., kuomet 22 būrio 3 bendrabučio tipo miegamajame buvo laikomi 5 asmenys.

Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Alytaus PN administracija laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., iÅ¡ viso 103 paras, pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam pataisos įstaigos patalpose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m. patalpos ploto, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad gyvenamÄ jį plotÄ mažino gyvenamosiose patalpose esantys baldai. Pagal Taisyklių 111.1 punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., iÅ¡ viso 103 paras buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į nustatytÄ 3,1 kv. m. gyvenamosios patalpos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad buvo laikomas kartu su nuteistaisiais, kurie sirgo ŽIV. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, nenumato, kad ŽIV infekuoti asmenys privalo bÅ«ti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

Vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, iÅ¡dėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“ 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Ä®vertinus nurodytÄ reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog Alytaus PN nėra nustatyta pareiga izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, iÅ¡skyrus, jei jie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2477-12).

Pažymėtina, kad nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiÅ¡kėju buvo kalinami ŽIV infekuoti asmenys, ar kad tokie asmenys bÅ«tų pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti izoliuotais ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , net ir pasitvirtinus pareiÅ¡kėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, nesant atsakovės atstovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai.

IÅ¡ byloje pateikto medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. vasario 9 d. pareiÅ¡kėjas lankėsi pas gydytojÄ 10 kartų. PareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl miego sutrikimų, vėjaraupių, nugaros skausmų, 2016 m. liepos 23 d. kreipėsi dėl nosies sumuÅ¡imo (b. l. 30–31). Taip pat pareiÅ¡kėjas 2016 m. liepos 26 d. buvo iÅ¡siųstas į Alytaus ligoninę dėl nosies sumuÅ¡imo. PareiÅ¡kėjas akių gydytojui į Alytaus ligoninę buvo nuvežtas 2016 m. rugpjūčio 9 d. dėl svetimkÅ«nio akyje.

Be to, pareiÅ¡kėjui dėl miego sutrikimo buvo skirti vaistai (b. l. 53–54). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 45). Byloje nenustatyta, kad Alytaus PN laikomiems asmenims pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl laikymo atskirai nuo ŽIV infekuotų asmenų, toks praÅ¡ymas nebÅ«tų patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad Alytaus PN karantino bei gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , todėl tai kėlė pavojų jo sveikatai, saugumui. Taip pat dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku bei iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , todėl buvo sumuÅ¡tas ir apvogtas, bei mano, jog pareigÅ«nai neužtikrino pakankamo saugumo. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 12 punkte nustatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai, kurie užrakinami nakčiai, įrengiami pagal šių Taisyklių 13–14 punktuose nustatytus reikalavimus. Eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punkte nustatyta, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Alytaus PN atsiliepime nurodė, jog baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais.

Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema (b. l. 10–16). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai grupei ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 29 d. buvo laikomas karantine, uždarosios zonos kameroje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. sausio 24 d. buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 9 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ (b. l. 10–16, 59).

Teismas pažymi, jog Eksploatavimo taisyklės nustato pareigÄ Ä¯rengti prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistemÄ gyvenamosiose patalpose, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad tokia sistema gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta. Be to, nuo 2009 m. sausio mėn., pradėjus atlikti remonto darbus, kamerų tipo patalpose buvo pradėta įrengti prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema, o pareiÅ¡kėjas Alytaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 9 d., todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema ir iÅ¡sikviesti prižiÅ«rėtojÄ .

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimų reikalavimų registre nėra užfiksuota pranešimų, susijusių su pareiškėjo užpuolimu ar smurto naudojimo, jam būnant karantino patalpoje. Jokių duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas fizinis smurtas ar būtų apvogtas karantino patalpoje, negauta (b. l. 10–16). Iš Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. liepos 23 d.

PraneÅ¡imo Nr. 17-93 matyti, kad 2016 m. liepos 23 d., 11.30 val., į kontrolinį paleidimo punktÄ Nr. 3 kreipėsi pareiÅ¡kėjas ir paprašė, kad paleistų į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , nes jam į veido sritį sudavė kitas nuteistasis ir jam iÅ¡ nosies bėga kraujas. PareiÅ¡kėjas buvo nukreiptas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , kur jam buvo suteikta medicininė pagalba (b. l. 49). Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016 m. liepos 28 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. liepos 23 d., apie 11.20 val., ėjo į bibliotekÄ ir užėjęs į socialinio centro kiemelį susitiko nuteistÄ jį M.

M., kuris pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad pareiÅ¡kėjas yra skolingas 1-ojo lokalinio sektoriaus nuteistiesiems, todėl M. M. turi atidavinėti jo skolas. PareiÅ¡kėjas pasakė, kad niekam neskolingas, tuomet M. M. vienÄ kartÄ ranka jam sudavė į veido sritį, jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl atėjęs į kontrolinį paleidimo punktÄ Nr. 3, budėjusiam pareigÅ«nui pasakė, kad paleistų į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ . Dėl sužalojimo pretenzijų neturi, skundÄ ar pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti atsisakė ir nenorėjo, kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nuteistasis M. M. nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. liepos 3 d. atsisakė gyventi paskirtame bÅ«ryje, nes buvo skolingas kitiems nuteistiesiems, o skolų neturėjo iÅ¡ ko atiduoti. Kadangi M. M. ir pareiÅ¡kėjas buvo draugai, todėl kiti nuteistieji pradėjo reikalauti, kad jis atiduotų pareiÅ¡kėjo skolas. M. M. bandė susisiekti su pareiÅ¡kėju, kad iÅ¡spręstų Å¡iÄ problemÄ , bet jį ignoravo ir sakė, kad niekam neskolingas. Pamatęs pareiÅ¡kėjÄ , pakvietė prieiti ir pasakė, kad jis pats turi grÄ Å¾inti savo skolas, tačiau pareiÅ¡kėjas pasakė, kad niekam neskolingas, todėl supykęs vienÄ kartÄ ranka sudavė į veido sritį.

Dėl savo elgesio gailėjosi, tačiau nurodė, kad pats pareiÅ¡kėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai. Nutarime pažymėta, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas. Atsižvelgdami į tai, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimus ir pretenzijų nereiÅ¡kė, todėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 46–47). Alytaus PN 2016 m. liepos 28 d. Tyrimo iÅ¡vadoje ,,Dėl fizinio smurto naudojimo prieÅ¡ nuteistÄ jį M.

G.“ nuteistojo M. M. veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vertino kaip fizinio smurto panaudojimÄ , todėl siÅ«lė nuteistÄ jį M. M. nubausti direktoriaus teisėmis (b. l. 50–51). Byloje pateikti medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. liepos 23 d. kreipėsi dėl nosies sumuÅ¡imo ir dėl to 2016 m. liepos 26 d. buvo iÅ¡siųstas į Alytaus ligoninę (b. l. 30–31, 53–54). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas buvo sumuÅ¡tas socialinio centro kiemelyje, prieÅ¡ingai nei pareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog buvo sumuÅ¡tas gyvenamojoje patalpoje.

Pažymėtina, jog Eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta reikalavimo pataisos namų pasivaikščiojimo kiemuose įrengti prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistemÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginius, jog gyvenamojoje patalpoje jis buvo sumuÅ¡tas ir apvogtas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema yra abstraktaus pobÅ«džio, neindividualizuoti (pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokioje kameroje ir kokiais laikotarpiais Å¡i sistema neveikė).

Ä®vertinus galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant laikomam Alytaus PN gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose, jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , taip pat buvo užtikrintas pakankamas pareiÅ¡kėjo saugumas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN laisvalaikio, poilsio ir virtuvė yra ta pati patalpa, kurios plotas apie 30 kv. m., ji skirta apie 200 asmenų.

Virtuvėje nebuvo Å¡ilto vandens, indus turėjo plauti prausykloje, kur nuteistieji plauna rankas ir kojas. Eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nustatyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovės atstoto atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad kambariai buvo įrengti visuose lokaliniuose sektoriuose. Laisvalaikio kambariai įrengti nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei gyvenamuosiuose korpusuose, tačiau ne kamerų tipo patalpose (b. l. 10–16). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Alytaus PN laisvalaikio, poilsio kambariai ir virtuvė nėra ta pati patalpa.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas atliko bausmę pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo patalpa. Taip pat Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti, dirbti, dvasiškai tobulėti, lankytis koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bei užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla (b. l. 10–16).

Be to, iš nuteistiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės, t. y. fizinė kultūra, sportas, dvasinių, religinių poreikių tenkinimas, nuteistųjų klubo, bibliotekos darbas, kūrybinių studijų, būrelių, pomėgių klubų veikla (b. l. 42–43). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog Alytaus PN laisvalaikio, poilsio kambariai ir virtuvė nėra ta pati patalpa, taip pat tai, kad pareiškėjas, dienotvarkėje nustatytu metu, turėjo galimybę laisvai judėti įstaigos teritorijoje, ar dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonių taikymo programose, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Kadangi Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį į virtuvę, todėl nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo todėl, kad nebuvo užtikrintas karÅ¡to vandens tiekimas virtuvėje, pagrindo nėra.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Alytaus PN virtuvėje ir koridoriuje buvo rūkoma, todėl turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Lietuvos higienos normos 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad miegamuosiuose nuteistiesiems rÅ«kyti yra draudžiama ir juose nerÅ«koma. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename bÅ«ryje yra įrengtos vietos rÅ«kymui, o uždaroje zonoje esančiose kamerose rÅ«kyti yra draudžiama, rÅ«kymo priemonės yra sudedamos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir iÅ¡duodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius (10–16). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktoriaus (toliau – ir NVSC) 2016 m. gruodžio 9 d.

Patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3. 1.12) nustatyta, kad laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. BÅ«riuose įrengtos vietos skirtos rÅ«kymui, uždaroje zonoje rÅ«kyti draudžiama, rÅ«koma pasivaikščiojimų metu (b. l. 37–40). Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su praÅ¡ymais ar skundais į Alytaus PN administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl kitų nuteistųjų rÅ«kymo Alytaus PN virtuvėje ir koridoriuje ir dėl to jam sukeltų nepatogumų.

Alytaus PN nurodė, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais dėl laikymo prirÅ«kytose patalpose, patirtos žalos turtui į administracijÄ nesikreipė (b. l. 45). Be to, byloje pateiktame medicinos duomenų iÅ¡raÅ¡e nėra duomenų, jog dėl pareiÅ¡kėjo kvėpavimo tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, jam bÅ«tų pablogėjusi sveikata, ar bÅ«tų padarytas sveikatos sutrikdymas (b. l. 30–31, 53–54). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Alytaus PN neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nenustatyti.

IÅ¡ byloje pateikto medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. vasario 9 d. pareiÅ¡kėjas lankėsi pas gydytojÄ 10 kartų. PareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl miego sutrikimų, vėjaraupių, nugaros skausmų, 2016 m. liepos 23 d. kreipėsi dėl nosies sumuÅ¡imo (b. l. 30–31). Taip pat pareiÅ¡kėjas 2016 m. liepos 26 d. buvo iÅ¡siųstas į Alytaus ligoninę dėl nosies sumuÅ¡imo. PareiÅ¡kėjas akių gydytojui į Alytaus ligoninę buvo nuvežtas 2016 m. rugpjūčio 9 d. dėl svetimkÅ«nio akyje.

Be to, pareiÅ¡kėjui dėl miego sutrikimo buvo skirti vaistai (b. l. 53–54). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 45). Byloje nenustatyta, kad Alytaus PN laikomiems asmenims pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl laikymo atskirai nuo ŽIV infekuotų asmenų, toks praÅ¡ymas nebÅ«tų patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo patirtu uždarumu, orumo ir reputacijos sumažėjimu, dvasiniais sukrėtimais, emociniais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ . Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys.

Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99)), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad 103 parų laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamosios patalpos plotas sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, bei į pareiÅ¡kėjui taikytÄ bausmės atlikimo režimÄ , teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 180 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. G., iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 180 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė