2019-01-29 Nr. AB-3193-3-61-3-04154-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-79-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04154-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas N. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN). Jis patyrė neturtinę žalą dėl to, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 (toliau – ir Įsakymas) buvo pakeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ir šių taisyklių 18 priedas, sumažinant nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų kiekį ir pašalinant pigias maisto prekes, taip pat neleidžiant turėti pledų ir sportui skirtų pirštinių. Pareiškėjas teigė, kad tokiu būdu jis yra diskriminuojamas dėl savo turtinės padėties, nes negali įsigyti pakankamai maisto produktų, dėl to vakarais nuolat jaučiasi alkanas. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl to jis su skundu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri jo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o pastaroji institucija – Marijampolės PN direktoriui. Tačiau pareiškėjas atsakymo į skundą iki šiol nėra gavęs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo N. Z. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Teismas nurodė, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis pripažįstami tie proceso dalyviai, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Nors pasirinkti į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas, tačiau teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, turi padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 str.).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu įvardijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, tačiau pagal skunde nurodytą pagrindą ir dalyką atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje turėtų būti Marijampolės PN, kadangi iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis kelia ginčą dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN dėl Įsakymo taikymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju skundo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su Marijampolės PN veiksmais vykdant Įsakymą, atlyginimo nagrinėjimas pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo buveinės vietą priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų kompetencijai.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės PN buveinės vietą paduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

III. Pareiškėjas N. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti jo skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas pažymi, kad skunde jis aiškiai nurodė konkretų atsakovą – Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kadangi būtent Teisingumo ministerijos priimtu Įsakymu jis yra diskriminuojamas ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, kuri yra tik vykdančioji institucija ir minėto Įsakymo nepriėmė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo N. Z. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir pareikštą reikalavimą, nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu įvardijo Teisingumo ministeriją, pagal skunde nurodytą pagrindą ir dalyką atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje turėtų būti Marijampolės PN ir skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimas pagal atsakovo atstovo buveinės vietą priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad atsakovu šioje byloje nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, kadangi būtent Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtu 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 jis yra diskriminuojamas ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Todėl, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovu šioje byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, kuri yra tik vykdančioji institucija ir minėto Įsakymo nepriėmė.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo <...> pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (ABTĮ 31 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (kurie pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį reiškia bet kokį veiksmą, veikimą ar neveikimą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio, pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad, pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 pakeitus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir šių taisyklių 18 priedą, jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN dėl sunkios turtinės padėties nebeturi galimybės įsigyti pakankamai maisto, dėl to nuolat vakarais jaučiasi alkanas ir mano, kad yra diskriminuojamas dėl savo turtinės padėties. Tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Marijampolės PN. Nors pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą sieja su minėtu Įsakymu, kurį priėmė Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pabrėžtina, kad iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjo nurodoma žala kildinama iš šio Įsakymo taikymo pareiškėjui jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, t. y. pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą iš esmės sieja su Marijampolės PN, kurių buveinė yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritorijoje, neteisėtais veiksmais (neveikimu) taikant minėto Įsakymo nuostatas pareiškėjui, kaip nuteistajam, todėl būtent ši institucija pagal nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju ir laikytina atsakovo Lietuvos valstybės atstovu.

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jo skundas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl minėto Įsakymo galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją, kadangi jais iš esmės yra tik grindžiamas Marijampolės PN veiksmų (neveikimo), iš kurių pareiškėjas kildina prašomą atlyginti neturtinę žalą, neteisėtumas. Šiuo atveju joks savarankiškas materialinis reikalavimas Teisingumo ministerijai pareiškėjo skunde nesuformuluotas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė