2019-01-24 Nr. AB-2301-3-61-3-03973-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-67-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03973-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. Š. (I. Š.)) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja M. B. 2018 m. lapkričio 22 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 49S-18-(14.49.3.) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2018 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-2173-(7.5.) (toliau – ir 2018 m. spalio 24 d. Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 14 d. skundą, patikslintą 2018 m. spalio 9 d. prašymu, ir priimti dėl jo sprendimą pagal teisės aktų reikalavimus; 4) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių pagal kompetenciją ištaisyti padarytą klaidą nuosavybės teisių atkūrimo procese ir nedelsiant pareiškėją grąžinti į eilę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjos M. B. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2018 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 49S-18-(14.49.3.) paduoti ir šią skundo dalį atsisakė priimti. Taip pat atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių pagal kompetenciją ištaisyti padarytą klaidą nuosavybės teisių atkūrimo procese ir nedelsiant pareiškėją grąžinti į eilę. Kitą skundo dalį pirmosios instancijos teismas priėmė.

Teismas 2018 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas suteikti informaciją, kada bei kokiu būdu Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjai. 2018 m. lapkričio 29 d. teisme buvo gautas NŽT raštas, kuriame nurodyta, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2018 m. sausio 11 d., su 2018 m. sausio 17 d. lydraščiu Nr. 49SF-113-(14.49.104.) 2018 m. sausio 25 d. buvo perduotas AB „Lietuvos paštas“. Teismas, tikrindamas minėtos siuntos registraciją AB „Lietuvos paštas“ gavo informaciją, kad tokios siuntos rasti nėra galimybės, todėl susisiekė su AB „Lietuvos paštas“, kuris paaiškino, jog registruotos korespondencijos įteikimo dokumentai AB „Lietuvos paštas“ yra saugomi tik pusę metų, todėl tikrinant minėtą siuntą yra teikiama informacija, jog tokios siuntos rasti nėra galimybės. 2018 m. gruodžio 3 d. NŽT teismui patvirtino, jog registruota korespondencija Nr. RN432891035LT nebuvo grąžinta į NŽT. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad minėta korespondencija pasiekė pareiškėją vėliausiai 2018 m. vasario 25 d., nes registruotos siuntos, kurios nėra įteikiamos adresatui per mėnesį yra grąžinamos siuntėjui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog pačios pareiškėjos pasirinktas pasyvus elgesys sąlygojo termino skundui paduoti praleidimą, todėl netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir šią skundo dalį atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1386-(14.49.2.) (toliau – ir Įsakymas) pareiškėja buvo išbraukta iš Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę eilės (toliau – ir Eilė). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu 2018 m. kovo 14 d. kreipėsi į NŽT direktorių, kuris 2018 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą. Pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti NŽT 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą ir Įsakymą, tačiau pareiškėjai nepašalinus nustatytų trūkumų, teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi apskųstą teismo nutartį paliko nepakeistą. Tuomet pareiškėja 2018 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo ir Įsakymo paduoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3861-426/2018 pareiškėjos prašymo netenkino ir jos skundą atsisakė priimti. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 25 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių pagal kompetenciją ištaisyti padarytą klaidą nuosavybės teisių atkūrimo procese ir nedelsiant pareiškėją grąžinti į Eilę yra išvestinis iš Įsakymo ir NŽT 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo teisėtumo. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad net priėmus teismui nagrinėti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo ir jį tenkinus, teismas niekaip negalėtų apginti pareiškėjos teisių, nes Įsakymas ir NŽT 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas yra galiojantys ir nenuginčyti, o pats procesas neturėtų prasmės.

Teismo vertinimu, skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. spalio 24 d. Sprendimą ir įpareigoti NŽT tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 14 d. skundą, patikslintą 2018 m. spalio 9 d. prašymu atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus, todėl ją priėmė.

III. Pareiškėja M. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą i esmės – priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėjai neaišku, kodėl 2018 m. sausio 11 d. sprendimas buvo išsiųstas jai, nors dar 2017 m. informavo NŽT, jog ji dėl nuosavybės teisių atkūrimo veikia per savo atstovus advokatus. Atsakovas apie minėto Sprendimo priėmimą pareiškėjos atstovų neinformavo. Pareiškėja pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, iš kur ir kokia forma teismas gavo informaciją apie siuntą. Ji skundžiamą Sprendimą gavo tik 2018 m. lapkričio 15 d., todėl terminas skundui paduoti nėra praleistas.

Pareiškėjos nuomone, nors formaliai Įsakymas ir NŽT 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas nėra nuginčytas, tačiau jais realiai yra padarytos akivaizdžios klaidos nuosavybės teisių atkūrimo procese ir pažeistos teisės aktų nuostatos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ne pirmą kartą įrodinėja panašias aplinkybes, jog negauna siunčiamų dokumentų iš valstybės bei savivaldybės institucijų. Be to, iš NŽT 2018 m. lapkričio 15 d. Nr. 49SJ-(14.49.136E) matyti, kad tiek pareiškėja, tiek jos atstovas buvo informuoti apie sprendimo projektą atkurti jai nuosavybės teises atlyginant pinigais.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo teigimu, teismas tinkamai aiškino skundo padavimo terminus. NŽT Sprendimą registruota pašto siunta pareiškėjai išsiuntė 2018 m. sausio 25 d., siuntai negrįžus siuntėjui, laikoma, kad Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas. Įsakymas nėra nuginčytas, teisėtas ir galiojantis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti reikalavimą ištaisyti padarytą klaidą nuosavybės teisių atkūrimo procese ir nedelsiant pareiškėją grąžinti į eilę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas - Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies, kuria teismas pareiškėjos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Viena esminių tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra skundo pateikimas per įstatymo nustatytus terminus. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2018 m. sausio 25 d., tačiau duomenų apie tai, kad siunta būtų grąžinta siuntėjui (NŽT), nėra, todėl laikytina, jog Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas. Pareiškėja į teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 22 d., taigi akivaizdžiai praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nurodė, jog ginčijamą Sprendimą gavo 2018 m. lapkričio 15 d., tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja praleido terminą NŽT 2018 m. sausio 11 d. sprendimui Nr. 49S-18-(14.49.3.) apskųsti.

Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl Įsakymo ir NŽT 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1386-(14.49.2.) pareiškėja buvo išbraukta iš Eilės, o NŽT direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu netenkintas pareiškėjos skundas. Remiantis Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis, minėti raštai panaikinti ar nuginčyti teisme nebuvo. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Įsakymas ir NŽT 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl administracinis procesas dėl įpareigojimo NŽT tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m kovo 14 d. skundą, patikslintą 2018 m. spalio 9 d. prašymu, yra negalimas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė