128dd040-9dc0-4432-87c8-dcd263af9d22 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-494-988/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02665-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R.

J. buvo pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jai paskirta 2 000,00 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų 00 ct) bauda. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Priimto sprendimo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. J. buvo pripažinta kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji vykdydama individualiÄ veiklÄ pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama darbdaviu – fiziniu asmeniu, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o bÅ«tent, esant darbo sutarties požymiams, nesudariusi raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie darbuotojos L.

K. įdarbinimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka nepraneÅ¡dama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 07.23 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 11.10 val., 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuo 07.44 val. iki Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) inspektorių 11.10 val. atlikto patikrinimo, Kalvarijų turgaus prekybos paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), R. J. naudai leido dirbti L. K., t. y. atlikti pardavėjos darbines funkcijas (pardavinėti R.

J. priklausančius sodinukus, prižiÅ«rėti ir tvarkyti prekybos vietÄ ). R. J. paskirta administracinė nuobauda – 2 000,00 Eur bauda. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Apeliaciniame skunde R. J. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes patraukiant administracinėn atsakomybėn nebuvo laikytasi pareiÅ¡kėjos nekaltumo prezumpcijos reikalavimų, administracinio nusižengimo bylos duomenys buvo vertinami neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, nepaÅ¡alintos byloje esančios abejonės. 2.2.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad faktiÅ¡kai buvo užfiksuotas visiÅ¡kai kitas teisės pažeidimas, kurį galimai padarė liudytoja apklausta L. K.. BÅ«tent, į Kalvarijų turgavietės prekybos paviljonÄ atvykęs VDI pareigÅ«nas A. B. pradėdamas klausinėti L. K. apie tai, kur yra Å¡io paviljono, kuriame prekiaujama sodinukais, savininkė, L. K. negalėjo nuosekliai atsakyti į Å¡iuos klausimus ir savo 2020 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b. l.

8) nurodė skirtingas versijas. Kaip nustatyta iÅ¡ teismo posėdžio metu peržiÅ«rėtų vaizdo įrašų, matyti, kad pareigÅ«nas A. B. nustatė tai, kad liudytoja L. K. neturėdama tam leidimo, t. y. patento ar individualios veiklos pažymos, galimai prekiavo sodinukais, t. y. vertėsi komercine, Å«kine veikla be tokiÄ veiklÄ leidžiančio dokumento. Tokie veiksmai sudaro savarankiÅ¡ko administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnyje, sudėties požymius. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ir apklausiama L.

K. nurodydama, kad „<...> ji iÅ¡nuomojo kioskÄ , norėjo dirbti pati sau, savarankiÅ¡kai. <...> Su R. J. jos seniai pažįstamos, ji anksčiau dirbo turguje. Ji atvažiavo į turgų, jos susitiko, pasikalbėjo, ji sakė norinti iÅ¡nuomoti kioskÄ , nori padirbti sau. R. J. pasakė, kaip tik norinti mėnesiui iÅ¡eiti atostogauti, turinti daug reikalų. PasiÅ«lė sudaryti sutartį ir mėnesį ji galėsianti pabandyti padirbti, pasiÅ«lė parduoti savo prekes. Jos sudarė sutartį rugpjūčio 7 d., kad ji dirbs nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 8 d. <...> R.

J. sakė, kad reikia paimti patentÄ , bet ji jo paimti nespėjo. Ji dėl to yra kalta. Internetu naudotis nelabai moka, Å¡iuo metu, kai yra „corona“ virusas, jai pasakė, kad reikia iÅ¡ anksto užregistruoti, taip ir neišėjo. <...> Tada atėjo darbo inspektorius, iÅ¡gÄ sdino, grasino iÅ¡kviesti policijÄ . Ji iÅ¡sigando ir rašė bet kÄ , kas Å¡ovė į galvÄ , ėjo, kÄ jai sakė raÅ¡yti, neteisybė ten buvo. IÅ¡sigando atsakomybės. Kalta, kad patento neiÅ¡siėmė, gailisi dėl to“.

Liudytojos L. K. parodymus tiek savo 2020 m. rugpjūčio 21 d. paaiÅ¡kinime, tiek ir teisme patvirtino ir pati apeliantė R. J. nuosekliai ir detaliai pakartodama tai, kÄ nurodė dar atliekant nusižengimo tyrimÄ (iki bylÄ perduodant teismui). 2.3. Apeliantė pastebėjo, kad tai, jog iÅ¡ tiesų L. K. bei R. J. sudarė 2020 m. rugpjūčio 7 d. subnuomos sutartį, patvirtina ir bylos duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad dar 2020 m. rugpjūčio 23 d. R. J. el. paÅ¡tu VDI pareigÅ«nui A. B. atsiuntė pasiraÅ¡ytÄ ir galiojančiÄ 2020 m. rugpjūčio 7 d.

Patalpų subnuomos sutartį (b. l. 13–15), kurios pagrindu L. K. ir naudojosi R. J. paviljonu. 2.4. Pažymėjo, kad nei VDI, nei pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų faktinių duomenų netyrė, nepatikrino visumoje su kitais bylos duomenimis. Žemesnysis teismas vadovavosi tik VDI pareigūno surinktais duomenimis, visų pirma, L. K. paaiškinimais, rašytais dar 2020 m. rugpjūčio 12 d. Iš tiesų, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinime, be kita ko, nurodoma, kad R.

J. paprašė jos (L. K.), kad ji pabÅ«tų ir pabudėtų porÄ valandų Å¡iame paviljone, dėl jokio apmokėjimo nebuvo tartasi. Jeigu ateis klientai, L. K. turėjo nurodyti, kad pardavėja R. J. atvyks vėliau. Tuo tarpu kitoje Å¡io paaiÅ¡kinimo lapo (blanko) pusėje L. K. jau nurodė kitaip, kad ji (L. K.) kartais kelioms valandoms padeda R. J. prekiauti sodinukais. Liudytoja parodė, kad R. J. su ja atsiskaito už darbÄ kiekvienÄ dienÄ pasibaigus darbui – 10–20 eurų – priklausomai nuo suprekiautų prekių kiekio ir pan.

Å iais liudytojos L. K. parodymais teismas negalėjo vadovautis dėl keleto priežasčių. Pirma, L. K. kÄ tik atvykus VDI pareigÅ«nui nurodė neturinti jokio dokumento – patento ar individualios veiklos pažymos, leidžiančių verstis tokia veikla. Tai reiÅ¡kia, kad paaiÅ¡kėjus administracinio nusižengimo požymiams L. K. turėjo bÅ«ti apklausiama ne kaip liudytoja, o kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo tarpu VDI pareigÅ«nas pareikalavo L. K. paaiÅ¡kinimo jÄ Ä¯spėjant dėl atsakomybės už melagingus paaiÅ¡kinimus.

Tai, be kita ko, pripažino ir teisme paaiÅ¡kinimus davęs VDI atstovas G. K., anot kurio „L. K. buvo apklausta <...>, įspėta dėl melagingų parodymų davimo“. Antra, nepaisant to, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiÅ¡kinimÄ L. K. parašė bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės, vis tik kitoje lapo (b. l.

8) pusėje L. K. jau surašė prieÅ¡ingus paaiÅ¡kinimus, tačiau dėl jų VDI pareigÅ«no nebuvo įspėta už melagingų paaiÅ¡kinimų pateikimÄ . Galiausiai visus Å¡iuos savo paaiÅ¡kinimus L. K. racionaliai ir įtikinamai paneigė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kindama, kodėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. ji nurodė kitokias faktines aplinkybes. Trečia, VDI pareigÅ«nai matydami ir girdėdami, kad L. K. prastai kalba lietuviÅ¡kai, nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamÄ vertėjo dalyvavimÄ atliekant šį procesinį veiksmÄ .

Ketvirta, nors R. J. 2020 m. rugpjūčio 23 d. pateikė VDI pareigÅ«nams 2020 m. rugpjūčio 7 d. Patalpų subnuomos sutartį, tačiau apie Å¡iÄ sutartį ir jos sudarymo aplinkybes papildomai neapklausė nei L. K., nei R. J.. Tiesa, nors tai buvo padaryta teisminio nagrinėjimo metu ir apie tai pasisakoma skundžiamame nutarime, vis tik manytina, kad pirmosios instancijos teismas savaime (be jokio argumentavimo) atmesdamas L. K. teisme duotus parodymus leido suprasti, kad atmetant Å¡ios liudytojos ir netikint R. J. paaiÅ¡kinimais detaliau analizuoti ir tikrinti, ar Patalpų subnuomos sutartis buvo realiai pasiraÅ¡yta ir galiojo kaip dviÅ¡alis sandoris, nebuvo jokio reikalo.

Penkta, teismas atmesdamas L. K. parodymus teisme nepateikė jokių motyvų, kuriais bÅ«tų paneigti jos paaiÅ¡kinimai, kad VDI pareigÅ«nas A. B. Kalvarijų turgavietėje 2020 m. rugpjūčio 12 d. jai grasino iÅ¡kviesiantis policijÄ , jeigu Å¡i nesakys tikrosios tiesos. Be kita ko, tai, jog iÅ¡ tiesų A. B. gÄ sdino L. K. iÅ¡kviesiantis policijos pareigÅ«nus, buvo girdėti ir matyti Å¡io VDI pareigÅ«no darytuose garso ir vaizdo įraÅ¡uose. Taigi teismas ignoravo tai, kad tokie VDI pareigÅ«no gÄ sdinimai iÅ¡ tiesų lėmė L.

K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiÅ¡kinimų kaitÄ tame pačiame paaiÅ¡kinimo blanke, kai pati situacija tikrai nesudarė pagrindo ir poreikio A. B. pasitelkti policijos pareigÅ«nus kaip gÄ sdinimo priemonę. 2.5. Paminėjo, kad analizuojant paties VDI pareigÅ«no, kuris ir fiksavo galimÄ tiek L. K., tiek ir menamÄ R. J. pažeidimÄ â€“ A. B. parodymus, galima teigti, kad Å¡io liudytojo parodymais vienareikÅ¡miai nustatyta, kad, pirmiausiai, A. B. nuslėpė nuo teismo kai kurias faktines aplinkybes, lėmusias liudytojos L.

K. parodymų kaitÄ , o taip pat ir jo kaip VDI atstovo tendencingÄ tyrimÄ sÄ moningai ignoruojant akivaizdžiai nustatytÄ pažeidimÄ . BÅ«tent, teisme apklaustas A. B. parodė, kad, atėjęs į paviljonÄ , jis paprašė L. K. dokumento, tačiau jo Å¡i moteris neturėjo, dėl ko pareigÅ«nas patikrino duomenų bazėse ir pamatė, kad verslo liudijimo Sodroje nėra ir paprašė pateikti paaiÅ¡kinimÄ . Apeliantės manymu, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad A. B. bendraudamas su L. K. nustatė, kad pastaroji dirba nelegaliai, t. y. neturėdama tokiai Å«kinei komercinei veiklai reikalingo leidimo (liudijimo), dėl ko ir pareikalavo iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimo.

Pastaroji gi, kaip ir nurodoma aukščiau, nurodė tik laikinai sauganti sodinukus, kad tikroji savininkė trumpam išėjusi. Atkreiptinas apygardos teismo dėmesys, kad vadovaujantis L. K. apylinkės teisme duotais parodymais vienareikÅ¡miai nustatyta, kad bÅ«tent Å¡is asmuo suvokė, kad padarė teisės pažeidimÄ , todėl savo 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiÅ¡kinime ir nurodė, kad tik trumpam atėjo pasaugoti R. J. prekių. Deja, tačiau VDI pareigÅ«nas A. B. piktnaudžiaudamas tarnyba ir ignoruodamas akivaizdžiai paaiÅ¡kėjusį L.

K. nusižengimÄ (duodamas paaiÅ¡kinimus teisme A. B. nurodė, kad „Valstybinė darbo inspekcija taip pat gali suraÅ¡yti protokolus dėl atsakomybės už darbÄ be patento“), kurio požymiai atitinka ANK 150 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymius, neatliko savo pareigų, tačiau privertė rusakalbę moterį raÅ¡yti tikrovės neatitinkančius paaiÅ¡kinimus apie neva R. J. padarytÄ nusižengimÄ . 2.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad pasak A. B. teisme duotų parodymų L.

K. pradžioje rašė, kad „paprašė Å¡eimininkė (t. y. esÄ R. J.) pabudėti, už pusvalandžio ateis. Surašė paaiÅ¡kinimÄ , tada jis pasakė, kad eis paimti vaizdo kamerų įraÅ¡us iÅ¡ Kalvarijų turgavietės administracijos. Tada moteris pasakė, kad Å¡iek tiek ne taip parašė ir paprašė papildyti. Pildė paaiÅ¡kinimus, buvo užduodami klausimai“. Å ie A. B. parodymai nėra nuoseklÅ«s ir teisingi, kadangi teisme peržiÅ«rėjus vaizdo registratoriumi užfiksuotus vaizdo ir garso įraÅ¡us matyti, kad A.

B. bendraudamas su L. K. paviljone akivaizdžiai demonstruoja atsainų požiÅ«rį į Å¡ios moters pirminius paaiÅ¡kinimus, ja netiki ir reikalauja pateikti situacijÄ kiek kitaip, prieÅ¡ingu atveju gÄ sdindamas iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. A. B. kaip VDI atstovas tuo metu kuo puikiausiai suvokė ir žinojo, kad įvykio kontekste nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo kviesti policijos pareigÅ«nus, tačiau tuo pasinaudodamas L. K. atžvilgiu jis ja manipuliavo ir jÄ gÄ sdino, kad pastaroji, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo teisme, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės už prekybÄ be verslo liudijimo, nurodė, kad esÄ ji dirba R.

J., sÄ moningai nutyli aplinkybę, kad ji tuo metu subnuomojo prekybos patalpas iÅ¡ minėtos R. J.. Taigi teismas nepastebėjo, kad bÅ«tent L. K. siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir buvo jos motyvu sÄ moningai nutylėti faktÄ , kad tarp jos ir apeliantės R. J. buvo pasiraÅ¡yta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Patalpų subnuomos sutartis. 2.7. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad negalima sutikti ir su skundžiamÄ nutarimÄ priėmusio teismo argumentais dėl to, kad teismo posėdyje iÅ¡siskyrė apeliantės R.

J. bei liudytojos L. K. parodymai apie sodinukų kainÄ , jų perdavimo ir atsiskaitymo už juos aplinkybes, taip pat ir apie atsiskaitymÄ su turgaviete sumokant nuomÄ . Anot teismo, „akivaizdu, kad teismui pateikta įvykių versija neatitinka tikrovės, yra melaginga ir pateikiama siekiant iÅ¡vengti atsakomybės“. Apeliantė pastebi, kad teismas, iÅ¡girdęs liudytojos L. K. pateiktus paaiÅ¡kinimus, kurie nesutapo su pačios apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, tarsi leidžia suprasti, kad tokiu bÅ«du ir apeliantės R.

J. paaiÅ¡kinimai yra nepatikimi siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Tačiau teismas neįvertino, kad liudytojos L. K. paaiÅ¡kinimai, pateikti VDI pareigÅ«nui A. B., jos teisme duoti paaiÅ¡kinimai apskritai yra nenuoseklÅ«s nuo pat pradinio momento, kadangi L. K. siekė iÅ¡vengti jai gręsiančios administracinės atsakomybės. IÅ¡ tiesų, jos teiginiai yra prieÅ¡taringi, todėl Å¡ių prieÅ¡taravimų negalima vertinti apeliantės R. J. atžvilgiu kaip esÄ pagrindžiančių jos kaltę, nes nepaÅ¡alintos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos bÅ«tent kaltininko naudai. 2.8.

Apeliantės teigimu, teismas iÅ¡kraipė ir neteisingai interpretavo R. J. paaiÅ¡kinimus dėl sodinukų priklausomybės. R. J. nurodė, kad pardavė sodinukus L. K. už 2000,00 Eur, tuo tarpu L. K. tenurodė 50,00 Eur. Taigi teismas nesiaiÅ¡kino to, apie kokį sodinukų kiekį kalbėjo R. J. ir apie kokį kiekį kalbėjo L. K., ir tokiu bÅ«du paliko akivaizdžiai nepaÅ¡alintas abejones. Kartu pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, užuot nustatinėjęs Patalpų subnuomos sutarties realaus egzistavimo aplinkybes (beje, tai, kad Patalpų subnuomos sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta, nes to neleido pagrindinė Patalpų nuomos sutartis, savaime nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kadangi paties sandorio fakto klausimas taip ir liko nepaneigtas) akcentavo tai, kam turėjo bÅ«ti mokama 380,00 Eur suma už patalpų nuomÄ .

Manytina, kad Å¡is klausimas taip pat nėra esminis, kadangi bet kuriuo atveju R. J. kaip subnuomotoja pati, o ne L. K. turėjo mokėti nuomos mokestį turgavietei. 2.9. Apeliantė pastebėjo, kad teismas negali vertinti L. K. psichologinės bÅ«senos 2020 m. rugpjūčio 12 d. įvykio metu, kai ji, kaip rusakalbė ir pilnai negalinti laisvai bendrauti lietuviÅ¡kai, buvo spaudžiama pripažinti tam tikras aplinkybes. A. B. akivaizdžiai demonstravo prieÅ¡iÅ¡kÄ nusiteikimÄ L. K. atžvilgiu, kuri visais įmanomais budais bandė iÅ¡sisukti nuo galimos teisinės atsakomybės. 2.10.

Nurodė, kad Å¡ioje administracinėje byloje nebuvo paneigta R. J. nekaltumo prezumpcija, kadangi nei VDI pareigÅ«nas, nei pirmosios instancijos teismas negebėjo paneigti fakto, kad iÅ¡ties tarp R. J. ir L. K. egzistavo sutartiniai subnuomos santykiai, L. K. iÅ¡ties prekiaudavo savo naudai turimais sodinukais. Administracinių bylų praktika reikalauja, kad bÅ«tų nustatomas vienas iÅ¡ nelegalaus darbo požymių – asmens dirbamo darbo realumas. Tačiau Å¡is požymis turi bÅ«ti atskleidžiamas detaliau atsakant į klausimÄ , kieno naudai yra dirbama Å¡ioje konkrečioje byloje, ar sau pačiai, t. y.

L. K., ar R. J.. Byloje surinkti duomenys neleidžia teigti, kad tarp R. J. ir L. K. buvo koks nors susitarimas (žodinis ar raÅ¡ytinis, ar kitokiais konkliudentiniais veiksmais) dėl darbo R. J. naudai. PrieÅ¡ingai, pačių pirminių ir teisme duotų L. K. paaiÅ¡kinimų pakanka padaryti iÅ¡vadai, kad ji dirbo sau, nors ir be verslo liudijimo ar patento. Å ioje administracinėje byloje nėra jokių patikimų ir nepaneigtinų duomenų apie tai, kad R. J. galėjo kaip nors atsilyginti L. K. už darbÄ . PrieÅ¡ingai, teismas negalėjo remtis L.

K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. paraÅ¡ytais paaiÅ¡kinimais kitoje Å¡ių paaiÅ¡kinimų lapo pusėje, kadangi L. K. nebuvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Juo labiau, L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡ytus paaiÅ¡kinimus paneigė teisme duodama nuoÅ¡irdžius paaiÅ¡kinimus. Jokių kitų bylos duomenų, galinčių bent sudaryti prielaidas apie kokį nors atlygintinumo aspektÄ , Å¡ioje byloje nėra.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nutarimÄ nepakeistÄ . 3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ bei, įvertinęs visas aplinkybes, tinkamai ir pagrįstai skyrė baudÄ R. J.. 3.2. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymima, kad, kadangi nuo pat patikrinimo pradžios L.

K. neminėjo, kad dirba individualiai, teigė, kad atėjo pabudėti, nes paviljono ir sodinukų savininkė paprašė, teigė, kad savininkė (R. J.) netrukus atvyks, VDI inspektorius A. B. neturėjo jokio pagrindo manyti, jog L. K. galėjo dirbti savo naudai. PrieÅ¡ingai, aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, L. K. atsakydama į VDI inspektoriaus klausimus teikė vis daugiau informacijos, liudijančios, jog galėjo nelegaliai dirbti R. J. naudai (tai užfiksuota vaizdo įraÅ¡e). Taigi VDI inspektorius, įvertinęs patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ , neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog L.

K. turėtų bÅ«ti traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnyje, padarymÄ . Patikrinimo metu buvo nustatyti bÅ«tent galimai nelegalaus darbo, o ne Å«kinės ar komercinės veiklos pažeidimo požymiai, todėl tyrimas buvo atliktas dėl Å¡io administracinio nusižengimo padarymo. 3.3. Inspekcijos nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad subnuomos sutartis atsirado tik po VDI patikrinimo, siekiant padėti R. J. iÅ¡vengti atsakomybės už nelegalų darbÄ . 3.4.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pabrėžiama, kad pirminiai L. K. parodymai sudarė pagrindÄ Ä¯tarti, kad R. J. veiksmai galimai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius ir bÅ«tent dėl Å¡io galimai padaryto nusižengimo VDI atliko tyrimÄ . Tai, kad veika kvalifikuota tinkamai, skundžiamame nutarime pažymėjo ir apylinkės teismas. 3.5. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo visus parodymus ir pagrįstai nustatė, kad R.

J. ir L. K. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, vertintini kritiÅ¡kai ir kaip siekis suklaidinti teismÄ bei padėti R. J. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. 3.6. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ vertinama, kad apeliantės teiginiai apie L. K. neva patikrinimo metu pablogėjusiÄ psichologinę bÅ«klę nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir yra deklaratyvaus pobÅ«džio. IÅ¡ byloje esančio tarnybinio vaizdo registratoriaus užfiksuoto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad L. K., prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė duodama paaiÅ¡kinimus bendrauja laisvai ir pateikia VDI inspektoriui savo, o ne kieno nors kito primestÄ Ä¯vykio versijÄ , ji viso labo tik atsako į konkrečius VDI inspektoriaus užduodamus klausimus, pati formuluoja atsakymus ir juos paaiÅ¡kina.

VDI pažymi, kad jokių grasinimų L. K. išsakyta nebuvo, VDI inspektoriaus pasakymas, kad bus iškviesta policija, nes L. K. atsisako prisistatyti, negali būti vertintinas kaip grasinamojo pobūdžio, nes L. K. buvo paaiškinta, kad atsisakant prisistatyti VDI inspektoriui jai teks pateikti savo asmens duomenis atvykusiems policijos pareigūnams, nes jos asmenybė turi būti nustatyta. Be to, vaizdo įraše matyti, L. K. apie tai, kad jeigu ji nepateiks asmens duomenų, bus iškviesti policijos pareigūnai, buvo pranešta patikrinimo pradžioje.

Po to, kai ji pateikė asmens duomenis VDI inspektoriui, jokių kalbų apie policijos iÅ¡kvietimÄ nebuvo, taip pat nebuvo iÅ¡sakyta jokių grasinimų. 3.7. Inspekcija nurodė, kad apeliantės teiginius apie tai, kad L. K. pilnai negalėjo suprasti jai užduodamų klausimų ir duoti paaiÅ¡kinimus dėl to, kad ji yra rusakalbė, paneigia byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad VDI inspektoriui paklausius, kokia kalba L. K. patogiau duoti paaiÅ¡kinimus, ji atsakė, kad paaiÅ¡kinimÄ suraÅ¡ys lietuvių kalba, pakankamai laisvai bendravo ir atsakinėjo į inspektoriaus klausimus, todėl nebuvo pagrindo manyti, jog jai reikalingas vertėjas.

VDI vertinimu, aptariamuoju atveju nustatyta bÅ«tent paslėpto nelegalaus darbo forma. 3.8. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad VDI kategoriÅ¡kai nesutinka su apeliantės teiginiais apie tai, kad teismas negalėjo remtis L. K. parodymais, suraÅ¡ytais kitoje paaiÅ¡kinimo blanko pusėje, nes ji nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . VDI pažymi, kad minėti parodymai L. K. suraÅ¡yti patikrinimo metu tame pačiame paaiÅ¡kinimo blanke, tik kitoje jo pusėje. PrieÅ¡ suraÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ L.

K. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , tai patvirtino savo paraÅ¡u. Kadangi po VDI inspektoriaus praneÅ¡imo apie vaizdo įrašų peržiÅ«rÄ ji pareiÅ¡kė norÄ papildyti paaiÅ¡kinimÄ ir surašė jį savo paaiÅ¡kinimo blanko kitoje lapo pusėje patikrinimo atlikimo metu nebuvo jokio pagrindo dar kartÄ jÄ Ä¯spėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . 3.9. Argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ , nenustatė, kad VDI inspektorius bÅ«tų piktnaudžiavęs tarnyba ar padaręs kokį nors kitÄ teisės pažeidimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalimi bÅ«tų priėmęs atskirÄ jÄ nutartį dėl VDI pareigÅ«no veiksmų.

VDI žiniomis, tokia nutartis priimta nebuvo. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. apeliacinis skundas netenkinamas 4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo R.

J. pripažinta kalta padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jai paskirta 2 000,00 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jai paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

5. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai aiškino ir pritaikė DK 42 straipsnio, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

6. R. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

7. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi bÅ«ti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis sudaroma raÅ¡tu dviem egzemplioriais.

8. R. J. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, ji pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, tai yra bÅ«dama darbdaviu – fiziniu asmeniu – nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie L. K. įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios (b. l. 2), su tuo sutiko nutarimÄ priėmęs teismas.

9. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

10. R. J. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, ji pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , tai yra bÅ«dama darbdaviu – fiziniu asmeniu – leido jos naudai nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 07.23 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 11.10 val., 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuo 07.44 val. iki VDI inspektorių 11.10 val. atlikto patikrinimo Kalvarijų turgaus prekybos paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti pardavėjos darbines funkcijas (pardavinėti R.

J. priklausančius sodinukus, prižiÅ«rėti ir tvarkyti prekybos vietÄ ) teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nepraneÅ¡usi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie L. K. įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios. Taigi matyti, kad Å¡io teisės akto pažeidimo inkriminavimas apima kaltinimus pažeidus jau minėtas DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį.

11. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma ir skundžiamame nutarime konstatuojama, kad R. J. bÅ«dama darbdavys – fizinis asmuo – nelegaliai įdarbino L. K. tokiu bÅ«du padarydama ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį pažeidimÄ . Apeliaciniu skundu nesutinkama su Å¡ia nutarimo iÅ¡vada.

12. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų.

13. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija), bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-478-574/2019 11 punktas).

14. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų – darbo funkcijų, darbo apmokėjimo, darbovietės – požymių buvimo nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 07.23 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 11.10 val., 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuo 07.44 val. iki VDI inspektorių 11.10 val. atlikto patikrinimo, L. K. veikiant Kalvarijų turgaus prekybos paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga įvertinti Å¡ių požymių buvimÄ minėto asmens atveju.

15. Apygardos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ apylinkės teismo argumentu, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus L. K. darbo požymiai.

16. Vertinant tai, ar R. J. ir L. K. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų, pažymima, jog šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar L. K. pardavinėjo prekes savo ar R. J. naudai.

17. Apeliantė nepagrįstai ginčija šį darbo sutarties požymį vadovaudamasi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Patalpų subnuomos sutartimi. Apeliantė iÅ¡ esmės teigia, kad ji L. K. neįdarbino, o sudarė su ja paviljono subnuomos sutartį, pagal kuriÄ L. K. naudojosi paviljono patalpa tam, kad prekiautų savo prekėmis, o ne R. J. prekėmis R. J. naudai. Apygardos teismas, susipažinęs su Å¡ia byloje esančia sutartimi, nustatė, kad iÅ¡ jos 1 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies matyti, jog R.

J. subnuomojo L. K. kioskus, esančius Kalvarijų turgavietėje, pažymėtuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. už 380 Eur per mėnesį. Kaip minėta, VDI atliko patikrinimÄ 2020 m. rugpjūčio 12 d., tai yra Å¡ios subnuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. 17.1. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo, jog R. J. ir L. K. parodymai teismo posėdyje nesutapo dėl aplinkybės, kam turėjo bÅ«ti mokamas subnuomos mokestis.

R. J. parodė, kad L. K. turėjo 380 eurų (kiosko nuomos kaina) sumokėti turgavietei, o L. K. parodė, kad 380 eurų ji turėjo sumokėti R. J.. Apygardos teismo vertinimu, tokios svarbios aplinkybės neaptarimas ar nesupratimas leidžia abejoti R. J. ir L. K. susitarimu (suderinta valia) subnuomoti patalpas. 17.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.490 straipsnio 1 dalis numato imperatyviÄ nuostatÄ , kad nuomininkas turi teisę subnuomoti iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ tiktai gavęs raÅ¡ytinį nuomotojo sutikimÄ , jeigu ko kita nenustato sutartis.

IÅ¡ subnuomos sutarties 7 punkto matyti, kad nuomininkas pats privalo pasirÅ«pinti visais leidimais, kurie yra ar bus reikalingi jos veiklai subnuomos objekte. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo skundžiamame nutarime, jog pati R. J. teisme patvirtino, kad ji nėra gavusi leidimo pernuomoti kioskÄ . Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų sudarytas atskiras nuomotojo ir nuomininko sutikimas subnuomoti minėtas negyvenamÄ sias patalpas. 17.3. Kita vertus, nors Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ suabejoti subnuomos sutarties realumu, tačiau sutinkama su apeliante, kad neatmetama galimybė, jog tarp jų susiklostė faktiniai subnuomos teisiniai santykiai.

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad be abejotinos subnuomos sutarties byloje daugiau nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, patvirtinančių faktinius subnuomos teisinius santykius. L. K. patikrinimo metu nepasisakė esant sudarytÄ subnuomos sutartį. Be to, nevisai aiÅ¡ku, kodėl R. J. iÅ¡siėmė verslo liudijimÄ 2020 m. rugpjūčio mėnesiui, jeigu ji ketino atostogauti. R. J. teisme parodė, kad ji visada turi verslo liudijimÄ , nes jie su vyru augalais prekiauja ir iÅ¡ namų. Nors toks paaiÅ¡kinimas atrodo gana įtikinamas, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jie prekiauja iÅ¡ namų, nepateikė Å«kininko pažymėjimo, nors teigė, kad turi, be to, atsižvelgiant į jos ketinimus atostogauti ir į L.

K. prekybÄ Ä¯prastai R. J. naudojamame paviljone yra tikimybė, kad verslo liudijimas buvo gautas siekiant toliau tęsti prekybÄ . Taip pat teismo posėdyje R. J. parodė, kad, viena vertus, ji yra nusipirkusi kioskus ir moka turgui 380 Eur kas mėnesį, tačiau pateikė subnuomos sutartį, kita vertus, nurodė, kad turi sutartį su turgumi. Taigi neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ji naudojasi kioskais. Taigi lygiai taip pat neatmetama galimybė, nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kad subnuomos sutartis atsirado tik po VDI patikrinimo siekiant padėti R.

J. iÅ¡vengti atsakomybės už nelegalų darbÄ . 17.4. Atkreipiamas dėmesys, kad, nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nutarime nepakankamai aprašė Å¡iÄ aplinkybę dėl subnuomos teisinių santykių, tačiau nenurodė konkrečiai, kokius veiksmus buvo galima atlikti tam, kad nustatyti Å¡iÄ aplinkybę (pavyzdžiui, nors teigia, kad teismas apie Å¡iÄ sutartį ir jos sudarymo aplinkybes papildomai neapklausė nei L. K., nei R. J., tačiau nenurodo, kÄ dar, be jau esamų jų parodymų, jos galėtų parodyti).

Taigi toliau vertinami kiti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kieno naudai prekiavo L. K..

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, galinti padėti nustatyti, ar L. K. atliko darbo funkcijas savo, ar R. J. naudai, yra prekių, kuriomis prekiavo L. K. (sodinukų), priklausomybė. 18.1. Pažymima, kad tiek R. J., tiek L. K. laikėsi tos pačios pozicijos, kad R. J. pardavė L. K. sodinukus. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ jų pozicijÄ vertina kritiÅ¡kai. Pirma, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pirkimo–pardavimo faktÄ . Antra, kaip pastebima skundžiamame nutarime, R.

J. ir L. K. nurodė skirtingas prekių įsigijimo aplinkybes, tai yra skirtingai parodė dėl prekių kainos (R. J. parodė, kad sodinukus, likusius kioske, pardavė L. K. už savikainÄ , visų likusių sodinukų kaina buvo apie 2 000 eurų. L. K. gi parodė, kad sodinukų, kuriuos jai pardavė R. J., vertė buvo apie 50 eurų), atsiskaitymo fakto ir bÅ«do (L. K. nurodė mokėjusi grynais pinigais, o R. J. parodė, kad jos sudarė raÅ¡ytinį sÄ raÅ¡Ä parduodamų prekių ir jų kainos, tačiau jo teismui nepateikė;

R. J. parodė, kad L. K. už sodinukus neatsiskaitė, žadėjo sumokėti baigusi prekiauti. L. K. gi nurodė, kad už sodinukus atsiskaitė iškart, R. J. sumokėjo grynais.). Šiuo atveju pritariama apylinkės teismo nuomonei, kad įvertinus tokius parodymų skirtumus, akivaizdu, jog teismui pateikta įvykių versija neatitinka tikrovės, yra melaginga ir pateikiama siekiant išvengti atsakomybės. R. J. ir L. K. neneigė, kad yra seniai pažįstamos, be to, L. K. dirba R. J., taigi yra suinteresuota duoti savo darbdavei naudingus parodymus.

Be to, R. J. teismo posėdyje parodė, kad sodinukai, kuriais prekiavo L. K., buvo jos, t. y. R. J.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesiaiÅ¡kino, apie kokį sodinukų kiekį kalbėjo R. J. ir apie kokį kiekį kalbėjo L. K., tačiau akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti visÄ neva L. K. įgytų prekių kiekį.

19. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiÅ¡kinimÄ ir vaizdo įraÅ¡Ä , Å¡i liudytoja patvirtino, jog (L. K.) kartais kelioms valandoms ar dienomis padeda R. J. prekiauti sodinukais. Prekiauja nuo 08.00 val. iki 14.00 val. Paskutinį kartÄ dirbo 2018 m. rugpjūčio 11 d. Apylinkės teismas Å¡iuos paaiÅ¡kinimus pagrįstai vertino kaip pakankamai konkrečius – kad ji padeda prekiauti R. J., kaip dažnai ir kiek laiko ji bÅ«na kioske.

20. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. L. K. pradėjo darbÄ prekybos paviljone Nr. (duomenys neskelbtini) 07.23 val., atėjusi nunešė apsauginę tvorelę, iÅ¡dėstė prie paviljono prekes (sodinukus), parengė prekybos vietÄ darbui. TÄ pačiÄ dienÄ nuo 09.52 val. iki 09.59 val. ji pardavė 6 sodinukus klientams. 13.58 val. užfiksuota, kad L. K. baigė darbÄ , sunešė prekes į paviljono vidų, aptvėrė prekybos vietÄ apsaugine tvorele ir išėjo. 2020 m. rugpjūčio 12 d. L. K. darbÄ prekybos paviljone pradėjo 07.44 val., nuo 09.47 val. iki 09.48 val. matyti, kaip bendrauja su klientais. 12.38 užfiksuota, jog L. K. baigia darbÄ .

21. Vertinant tai, ar R. J. ir L. K. susitarė dėl darbo apmokėjimo, pažymima, jog pagal L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. patikslintÄ paaiÅ¡kinimÄ Å¡i liudytoja patvirtino, kad R. J. su ja atsiskaito už darbÄ kiekvienÄ dienÄ pasibaigus darbui – 10–20 eurų – priklausomai nuo suprekiautų prekių kiekio ir pan. Apylinkės teismas Å¡iuos paaiÅ¡kinimus pagrįstai vertino kaip pakankamai konkrečius – nurodyta, kiek jai R. J. sumoka. Nors L. K. Å¡iuos paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje neigė, tačiau apygardos teismas dėl žemiau nurodytų priežasčių (Å¡ios nutarties 24.4 papunktis) tiki bÅ«tent Å¡iais jos paaiÅ¡kinimais.

22. Kita vertus, nors byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kad R. J. ir L. K. susitarė dėl darbo apmokėjimo, tačiau nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymima, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbÄ nebus mokama, arba faktiÅ¡kai už darbÄ yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktÄ nėra bÅ«tinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali bÅ«ti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais.

Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobÅ«dį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimÄ , nepanaikina atlygintinumo fakto. FaktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant kaip nelegalų darbÄ ; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbÄ atlyginama: pinigais, natÅ«ra ar kt.

Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ , ir pabrėžiama, kad faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018.

Teismų praktika. 2018, 49, p. 587-593 ir joje nurodyta kasacinio bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ių duomenų kontekste neginčijama aplinkybė, kad L. K. nebuvo iÅ¡siėmusi aktualiu laikotarpiu verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos, patvirtina ne ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, o požymius, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, tai yra jos veikimÄ ne savo, o R. J. naudai.

24. R. J. apeliaciniame skunde ginčija kai kurių įrodymų (2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiÅ¡kinimo, A. B., L. K. parodymų) patikimumÄ ir proceso veiksmų atlikimÄ . 24.1. Pirmiausia ji pabrėžia, kad VDI pareigÅ«no gÄ sdinimai iÅ¡kviesti policijÄ lėmė L. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiÅ¡kinimų kaitÄ tame pačiame paaiÅ¡kinimo blanke. AukÅ¡tesnysis teismas vertina, kad skundžiamame nutarime vadovaujantis byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u pakankamai detaliai iÅ¡dėstyti argumentai, paneigiantys tokį R.

J. manymÄ , o apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių. Apylinkės teismas nurodė, kad, nors inspektorius vienÄ kartÄ pasakė kviesiantis policijÄ , tačiau jis tÄ pasakė pačioje įraÅ¡o pradžioje, kai L. K. atsisakė jam prisistatyti, kai dar nėra kalbama apie galimai nelegalų darbÄ . Tokio praneÅ¡imo teismas pagrįstai nelaikė grasinimu. Matyti, kad L. K. yra pasimetusi (tai akivaizdu, nes ji supranta, kad dirba nelegaliai), tačiau teigti, kad ji iÅ¡sigandusi grasinimų, nėra pagrindo.

Apygardos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad informavimas apie galimÄ policijos kvietimÄ tikslu nustatyti asmens (Å¡iuo atveju L. K.) tapatybę negali bÅ«ti laikomas nepagrįstu ar neteisėtu grasinimu ar neproporcinga priemone sukeliant L. K. tam tikrus psichologinius nepatogumus. 24.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, kaip supranta apeliantė, paaiÅ¡kėjus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnyje, požymiams L. K. turėjo bÅ«ti apklausiama ne kaip liudytoja, o kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas, kadangi Å¡iuo atveju buvo siekiama nustatyti ANK 95 straipsnio 1 dalyje, o ne ANK 150 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, be to, patikrinimas buvo atliktas esant požymių, kad L. K. dirba (yra įdarbinta) nelegaliai, o ne be individualios veiklos ar verslo liudijimo, tai yra pirmiausia buvo siekiama patikrinti galimÄ nelegalaus darbo faktÄ . Taip pat ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nelegalaus darbo tyrimo akte nurodoma, kad VDI patikrinimas Kalvarijų turguje 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo atliktas gavus anoniminį praneÅ¡imÄ apie prekybos paviljonuose dirbančius galimai nelegalius darbuotojus.

Tai, kad ji kitoje lapo (b. l.

8) pusėje surašė kitus paaiÅ¡kinimus, nors, kaip teigia, nebuvo įspėta už melagingų parodymų davimÄ , nepaneigia, jog ji visÄ paaiÅ¡kinimÄ surašė bÅ«dama liudytoja, abu paaiÅ¡kinimai suraÅ¡yti praėjus labai trumpam laikui vienas po kito, tame pačiame lape, kaip teisingai vertinama atsiliepime į apeliacinį skundÄ , naujesnis paaiÅ¡kinimas buvo pirmojo paaiÅ¡kinimo papildymas (tai matyti ir iÅ¡ teiginio „noriu patikslinti“), L. K. negalėjo nesuprasti, kad reikia teisingai paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, Å¡ie paaiÅ¡kinimai nepaisant pačios L.

K. jų vertinimo teisme yra vieni pirmųjų, patikimi, o paaiÅ¡kinimų skirtumai nebÅ«tinai reiÅ¡kia melagingų parodymų davimÄ , tuo labiau, kad yra aiÅ¡ku, kodėl atsirado paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taravimai (Å¡ios nutarties 24.4 papunktis). 24.3. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė vertina, jog L. K. apskritai suprato, kad ji turi raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl to, kad dirba nelegaliai, t. y. neturėdama tokiai Å«kinei komercinei veiklai reikalingo leidimo (liudijimo), todėl ir nurodė, kad laikinai saugo sodinukus, tikroji savininkė trumpam išėjusi.

AukÅ¡tesnysis teismas negali sutikti su tokiu apeliantės vertinimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad patikrinimo metu apskritai nebuvo keliamas klausimas dėl to, ar L. K. dirba be verslo liudijimo, ir dėl atsakomybės už tokius veiksmus. Å iame kontekste atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad L. K. siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės buvo jos motyvu sÄ moningai nutylėti faktÄ , kad tarp jos ir apeliantės R. J. buvo pasiraÅ¡yta 2020 m. rugpjūčio 7 d.

Patalpų subnuomos sutartis. 24.4. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad žemesnysis teismas pateikė logiÅ¡kÄ L. K. paaiÅ¡kinimo papildymo versijÄ , kuriÄ patvirtina liudytojo A. B. paaiÅ¡kinimai ir vaizdo įraÅ¡ai, ir kuri yra labiau įtikinama nei versija apie L. K. suvokimÄ , dėl ko ji turi pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ . Skundžiamame nutarime nurodyta, kad inspektoriui paaiÅ¡kinus, kad jis paims vaizdo įraÅ¡us iÅ¡ turgavietės administracijos, L. K. supranta, kad juose ji bus užfiksuota prekiaujanti.

Kaip minėta, iÅ¡ Kalvarijų turgavietės administracijos vaizdo įraÅ¡o matyti, kad L. K. prekiauja. Toks parodymų kaitos paaiÅ¡kinimas atrodo racionalesnis nei L. K. teisme duoti parodymai, kad „ten netiesa, kur raÅ¡tu užfiksuoti mano paaiÅ¡kinimai. Ir sakė, kÄ raÅ¡yti, ir pati iÅ¡galvojau iÅ¡ galvos, kÄ raÅ¡yti.“. Dėl Å¡ios priežasties apygardos teismas tiki papildytais L. K. parodymais. 24.5. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors apeliantė teigia, kad L. K. teiginiai yra prieÅ¡taringi dėl jos siekio iÅ¡vengti savo pačios administracinės atsakomybės, todėl Å¡ių prieÅ¡taravimų negalima vertinti apeliantės R.

J. atžvilgiu kaip esÄ pagrindžiančių jos kaltę, tačiau pažymima, kad vien tokia plati priežastis nesudaro pagrindo kritiÅ¡kai vertinti visus jos teiginius; L. K. paaiÅ¡kinimai vertinami bendrame įrodymų kontekste, nustatyti jos motyvai duoti vienokius ar kitokius parodymus ir pan. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nepritarti apylinkės teismo iÅ¡vadoms dėl kai kurių L. K. parodymų patikimumo, todėl jais vadovaujamasi priimant sprendimÄ . 24.6. Taip pat apeliantė nurodė, kad VDI pareigÅ«nai matydami ir girdėdami, kad L.

K. prastai kalba lietuviÅ¡kai, nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamÄ vertėjo dalyvavimÄ atliekant procesinį veiksmÄ â€“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiÅ¡kinimo suraÅ¡ymÄ . Toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas, kadangi, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad L. K. pakankamai gerai kalba lietuvių kalba, supranta inspektoriaus jai užduodamus klausimus, ir net nekyla abejonė, ar jai reikalingas vertėjas. Be to, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ji pati parašė paaiÅ¡kinimÄ lietuvių kalba, be to, byloje yra ir kiti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad L.

K. supranta lietuvių kalbÄ , pavyzdžiui, ji sudarė 2020 m. rugpjūčio 7 d. Patalpų subnuomos sutartį.

25. Apygardos teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai L. K. nelegalų darbÄ patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog ji atliko specialių įgÅ«džių nereikalaujantį darbÄ , t. y. prekiavo R. J. produkcija, jos patalpose, jos nustatytomis kainomis, nustatytu darbo laiku, t. y. buvo aiÅ¡kÅ«s pavaldumo santykiai, L. K. veikė ne savarankiÅ¡kai, o pakluso R. J. nurodymams. Teismų praktikoje beveik tokios pačios apimties aplinkybių visuma taip pat vertinama kaip pavaldumo požymis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-359-574/2019).

26. Apibendrinama, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog tarp R. J. ir L. K. susiklostė teisiniai darbo santykiai. L. K. darbdave laikoma R. J.. Dėl darbo funkcijų – sodinukų pardavimo, prekybos vietos priežiÅ«ros ir tvarkymo – R. J. ir L. K. susitarė prieÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 11 d. RaÅ¡ytinė darbo sutartis laikantis darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo sudaryta. Apie darbuotojos priėmimÄ Ä¯ darbÄ R. J. nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios.

L. K. 2020 m. rugpjūčio 11 d. 07.23 val., 2020 m. rugpjūčio 12 d. 07.44 val. atvyko į darbo vietÄ , Kalvarijų turgaus prekybos paviljonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). R. J. jai leido pradėti dirbti darbo funkcijų atlikimo vietoje ir ji dirbo realiai. L. K. dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nors R. J. nepripažino, kad L. K. dirbo atlygintinai, nenurodė konkretaus atlyginimo dydžio, tačiau, kaip minėta, L. K. parodymais ji gaudavo 10–20 eurų per dienÄ .

27. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati R. J. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai bÅ«tina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Apygardos teismas vertina, kad R. J. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymÄ , pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobÅ«dį (R. J. neįdarbino ir apie įdarbinimo faktÄ nepranešė VSDFV dėl vienos darbuotojos; pažeidimas tęsėsi ne mažiau kaip dvi dienas), jo pavojingumÄ , taip pat į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių.

Paskirta mažesnė už vidurkį ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Vertinti padarytÄ nusižengimÄ kaip mažareikÅ¡mį ar kaip palankiÄ aplinkybę Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Aptarti duomenys rodo, kad iÅ¡imtinės aplinkybės, kurioms Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ nebÅ«tų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

R. J. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per Å¡velni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Darius Pranka