128c4c52-9601-4668-bf05-a6ac689a67cc · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas LAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-292-557/2018 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00714-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.27.; 21.11.10. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. N. atstovės advokatės Giedrės Lastauskienės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018-08-03 nutarties, kuria netenkintas T.

N. skundas ir paliktas nepakeistas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018-05-03 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 09-ANR_N-24-2018, juo T. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 525 straipsnio 1 dalį 35 Eur bauda. Teismas n u s t a t ė: 2018-04-19 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas R.

G. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ T. N. už tai, kad jis 2018-02-09, apie 22.44 val., (duomenys neskelbtini), neužtikrino prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo objekte, tai yra poilsio paskirties pastato patalpoje eksploatavo kietojo kuro krosnelę, neįsitikino, kad Å¡alia dÅ«mtraukio palėpėje arčiau kaip 0,5 metro nėra degių medžiagų, Å¡iais veiksmais sudarė sÄ lygas kilti gaisrui ir jam iÅ¡plisti. Tokie T. N. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį. 2018-05-08 Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos vyresniosios inspektorės nutarimu Nr. 09-ANR_N-24-2018 T.

N. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 525 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda. Šį nutarimÄ T. N. įgaliota atstovė apskundė apylinkės teismui, praÅ¡ydama Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2018-05-08 nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ T. N. nutraukti. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-08-03 nutartimi skundÄ atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus konstatavo, jog byloje nustatyta, kad gaisras kilo palėpėje, esančioje virÅ¡ T.

N. buto Nr. (duomenys neskelbtini), kad T. N. nesilaikė įstatymo nustatytos bendros pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, neužtikrino prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo objekte, poilsio paskirties pastato patalpoje eksploatavo savavaliÅ¡kai pastatytÄ kietojo kuro krosnelę, neįsitikino, kad Å¡alia dÅ«mtraukio palėpėje arčiau kaip 0,5 metro nėra degių medžiagų, Å¡iais veiksmais sudarė sÄ lygas kilti gaisrui ir jam iÅ¡plisti. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad T.

N. kaltė padarius ANK 525 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ administracinį nusižengimÄ yra tinkamai įrodyta. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto T. N. atstovė advokatė G. Lastauskienė (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-08-03 nutartį ir administracinio nusižengimo bylÄ T. N. nutraukti. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas, 2018-08-03 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-224-718/2018 atmesdamas T. N. skundÄ ir palikdamas galioti PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Institucija) 2018-05-08 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 99-ANR_N-24-2018, neiÅ¡siaiÅ¡kino tų aplinkybių, kurios buvo esminės, sprendžiant T.

N. administracinės atsakomybės klausimÄ , nepaÅ¡alino administracinėje byloje esančių prieÅ¡taravimų ir nepagrįstai atmetė jo skundÄ . Ginčo faktinės aplinkybės 2018-02-09 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje kilo gaisras – užsidegė dalis palėpės ir stogo. Gesinant gaisrÄ , vandeniu buvo užpiltos patalpos nuo 12 iki 3 aukÅ¡to. IÅ¡tyrus gaisro aplinkybes, T. N. buvo nubaustas administracine tvarka kaip padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 525 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas arba jų nevykdymas.

Nutarime nurodyta, kad 2018-02-09 22.44 val. T. N. neužtikrino prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo objekte, o bÅ«tent poilsio paskirties pastato patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavo kietojo kuro krosnelę, neįsitikinęs, kad Å¡alia dÅ«mtraukio palėpėje arčiau kaip 0,5 metro nėra degių medžiagų, Å¡iais veiksmais sudarė sÄ lygas kilti gaisrui ir jam iÅ¡plisti. Nutarime nebuvo nurodyta, kokius konkrečiai teisės aktus T. N. pažeidė.

Už nurodytÄ administracinį nusižengimÄ T. N. buvo skirta 35 eurų bauda. Klaipėdos apylinkės teismas Institucijos nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Nagrinėjant T. N. administracinio nusižengimo bylÄ buvo nustatyta, kad gaisras kilo palėpėje, kuria naudojasi A. K., esančioje virÅ¡ patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos) priklauso nuosavybės teise E. N. – T. N. dukrai, kuri Lietuvoje negyvena ir patalpomis nesinaudoja. Patalpos buvo įsigytos iÅ¡ A.

K. su jau įrengta kietojo kuro krosnele (šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai: pirkimo–pardavimo sutartis, priedas prie sutarties). Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose taip pat buvo įrengta ir eksploatuojama kietojo kuro krosnelė, šiuo metu priklauso A. K. ir yra nuomojamos nuomininkui T. K.. Taip pat byloje buvo nustatyta (iš A. K. paaiškinimų), kad palėpėje, kurioje kilo gaisras, buvo sandėliuojami A. K. priklausantys daiktai: lova, paveikslai, elektrinė įranga, kėdės ir kt.

IÅ¡ bylos duomenų galima teigti, kad palėpėje buvo įrengta elektros instaliacija (tokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti iÅ¡ Ekspertizės akto, kuriame nurodyta, kaip rasti elektros instaliacijos likučiai). A. K. bandė įrodinėti, kad į palėpę galėjo įeiti bet kuris asmuo, tačiau tokie jos teiginiai nepasitvirtino. Byloje buvo nustatyta, kad palėpė buvo rakinama. Å iÄ aplinkybę (kad palėpė buvo rakinama) patvirtina ir faktas, kad pareigÅ«nai, atvykę gesinti gaisro, turėjo iÅ¡laužti palėpės duris.

Å iÄ aplinkybę (kad tik A. K. galėjo patekti į palėpę) patvirtina ir pastato administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis laiÅ¡kas, gautas jau po administracinio nusižengimo bylos iÅ¡nagrinėjimo, jį apeliantė praÅ¡o pridėti prie bylos kaip įrodymÄ . T. N. teismui paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ , kai kilo gaisras, jis buvo atvažiavęs iÅ¡ Panevėžio į PalangÄ su žmona ir mažamete (pusantrų metų) anÅ«ke. T. N. nurodė, kad anksčiau (apie 2017 m. lapkričio mėn.) jam yra tekę krosnelę kÅ«renti, ir paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ to nedarė, nes kartu su jais buvo kÄ tik pradėjusi vaikščioti mažametė anÅ«kė (kadangi krosnelė greitai ir smarkiai įkaista, esant patalpoje mažam vaikui, eksploatuoti jÄ bÅ«tų buvę labai pavojinga).

PrieÅ¡ gaisrÄ Å¡eima patalpose praleido tik porÄ valandų. Gaisro kilimo metu visa jo Å¡eima jau miegojo. Pagrindinis faktas, dėl kurio byloje yra ginčas, – klausimas, ar T. N. tÄ dienÄ , kai kilo gaisras, eksploatavo kietojo kuro krosnelę, ar neeksploatavo. T. N. kategoriÅ¡kai nesutinka su teismo tariamai nustatyta aplinkybe, kad gaisro dienÄ jis eksploatavo kietojo kuro krosnelę. IÅ¡ bylos duomenų galima spręsti, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ prieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai padarė, bandydami nustatyti gaisro kilimo priežastį – pareigÅ«nai sudarė labiausiai tikėtinų gaisro priežasčių sÄ raÅ¡Ä ir, atmesdami dažniausiai pasitaikančias gaisro priežastis, nusprendė, kad liko vienintelė tikėtina gaisro priežastis – T.

N. kÅ«renta kietojo kuro krosnelė. Institucija, skyrusi administracinę nuobaudÄ , taip pat rėmėsi pareigÅ«no A. P., kuris pirmas atvyko į gaisrÄ ir vadovavo jo gesinimui, paaiÅ¡kinimais, kad po gaisro užėjus į (duomenys neskelbtini) butÄ , krosnelėje matėsi pelenai. T. N. paaiÅ¡kinimai, kad jis yra keletÄ kartų kÅ«renęs krosnelę ankstesniais laikotarpiais, vertinti nebuvo. Taip pat nebuvo vertinti teisme pareigÅ«no R. G. teikti paaiÅ¡kinimai, duoti atsakant į teismo klausimÄ â€“ pareigÅ«nas nurodė, kad nebuvo tirtas faktas, ar po gaisro patalpose Nr. (duomenys neskelbtini) krosnelėje rasti pelenai buvo Å¡ilti.

Apeliacinio skundo pagrindai ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Skundžiamoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad „Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.“ Tačiau Å¡ių imperatyvų, nagrinėjant T.

N. administracinio nusižengimo bylÄ , kaip tik ir nebuvo laikytasi. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad T. N. labiausiai buvo suinteresuotas, jog bÅ«tų nustatytos tikrosios gaisro priežastys ir visÄ laikÄ intensyviai bendradarbiavo su gaisro priežastis tyrusiais pareigÅ«nais:

1) T. N. nurodė, kad po gaisro jam tapo žinoma, jog gaisras 2016 m. lapkričio mėn. buvo kilęs kaimyninėje patalpoje (Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo metu gaisras kilo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) vonioje nuo elektros instaliacijos gedimo, užsidegė lubos ir vonioje buvę daiktai. A. K. tuo metu nakvojo palėpėje, kurioje dabar kilo gaisras, atbėgusi pati užgesino gaisrÄ . Å iuo metu kilusio gaisro vieta yra bÅ«tent virÅ¡ vonios kambario, kuriame anuomet buvo kilęs gaisras. PareigÅ«nui, tiriančiam įvykį, buvo nurodyta, kad Å¡iÄ aplinkybę gali patvirtinti L. S., kuri tuo metu nuomojosi kaimynines patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) ir tiesiogiai dalyvavo nurodytuose įvykiuose;

2) T. N. pateikė duomenis, jog palėpė, kurioje kilo gaisras, jam nepriklauso, kad ji yra rakinama ir jis neturėjo galimybės į jÄ užeiti;

3) T. N. pateikė duomenis ir įrodymus, kad po gaisro iš sudegusios palėpės buvo išvežta 4 tonos apdegusių liekanų (neįskaitant metalo);

4) T. N. pateikė duomenis, kad palėpėje buvo galbūt savavališkai išvedžiota elektros instaliacija, kurios gedimas taip pat galėjo tapti gaisro priežastimi;

5) T. N. pateikė duomenis, kad žiniasklaidoje buvo skelbta, jog palėpe, kurioje kilo gaisras, naudojosi gretimos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkas T. K.. Pažymėtina, kad įvykį tyręs pareigÅ«nas nesiaiÅ¡kino ir nevertino nė vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių. Susipažinus su bylos medžiagÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad apsisprendimÄ , jog T. N. galbÅ«t kÅ«reno krosnelę, lėmė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų paaiÅ¡kinimai. Byloje yra kaimyninės patalpos (Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomininko T.

K. paaiÅ¡kinimai dėl gaisrui kilus neva T. N. pasakytų žodžių, kad jis „įmetęs porÄ malkų“. Tačiau tokius paaiÅ¡kinimus pateikė asmuo, T. N. duomenimis, nuolat gyvenantis patalpose, kuriose yra įrengta lygiai tokia pat krosnelė – Å¡ios krosnelės kaminas iÅ¡eina į tÄ pačiÄ palėpę, kurioje kilo gaisras, todėl jo pateikti paaiÅ¡kinimai gali reikÅ¡ti siekį iÅ¡vengti, kad bÅ«tų nagrinėjamas jo kaltės klausimas (T. N. įsitikinimu, bÅ«tent Å¡is asmuo kÅ«reno savo krosnelę tÄ vakarÄ , kai įvyko gaisras, – tokį faktÄ jis pastebėjo vakare fotografuodamas namo iÅ¡orę).

Taip pat žiniasklaidos priemonėse buvo teigta, kad Å¡is asmuo naudojosi palėpe, kurioje kilo gaisras, tam tikriems daiktams sandėliuoti: „Dailininkas teigė jam priklausančioje palėpėje laikęs drobes ir savo darbus, visa tai pražuvo liepsnose. Pasak jo, gaisras įsiplieskė virÅ¡ kaimynės buto esančiame palėpėje įrengtame sandėliuke.“ Byloje taip pat yra A. K. paaiÅ¡kinimai, kad gaisras neva kilęs iÅ¡ T. N. naudojamose patalpose iÅ¡einančio kamino. TariamÄ gaisro priežastį A.

K. teigia sužinojusi iÅ¡ kaimyninių patalpų nuomininko – jau vien Å¡is faktas neleidžia iÅ¡ jos parodymų daryti jokių iÅ¡vadų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aktyviai prieÅ¡ T. N. liudijusi A. K. ir yra tas asmuo, iÅ¡ kurio T. N. patalpas įsigijo su jau įrengta krosnele, t. y. asmuo, kuris galbÅ«t neteisėtai ir (ar) netinkamai įrengė krosnį ir kaminÄ T. N. Å¡iuo metu priklausančiose patalpose Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimose patalpose Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pastebėtina, kad bÅ«tent A.

K. priklauso palėpė, kurioje kilo gaisras, ir bÅ«tent jos daiktai toje palėpėje buvo sandėliuojami, nesilaikant nutarime nurodyto reikalavimo, kad daiktai negali bÅ«ti sandėliuojami arčiau negu 0,5 m atstumu nuo dÅ«mtraukio (Å¡is faktas nurodytas A. K. teiktame paaiÅ¡kinime). T. N. duomenimis, bÅ«tent A. K. buvo organizavusi elektros instaliacijos palėpėje įvedimÄ (tikėtina – savavaliÅ¡kai ir be projekto), – tai taip pat gali bÅ«ti tikėtina gaisro priežastis. Pastato administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A.

B. atpasakoja situacijÄ , kuri susidarė evakuacijos nuo gaisro metu, todėl nėra įmanoma suprasti, kaip jis galėjo iÅ¡girsti racionalius paaiÅ¡kinimus iÅ¡ panikos apimtų asmenų, tuo labiau iÅ¡ T. N. ir jo sutuoktinės, kurie turėjo rÅ«pintis ne tik savo, bet ir pusantrų metų anÅ«kės saugumu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gali bÅ«ti suinteresuotas klausimo sprendimu – jei paaiÅ¡kėtų, kad palėpė yra pastato bendro naudojimo patalpa, tai reikÅ¡tų, kad kaip tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo užtikrinti, kad joje nebÅ«tų sandėliuojami daiktai.

Galima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra nė vieno asmens, kuris galėtų objektyviai paliudyti, jog T. N. kÅ«reno krosnelę gaisro dienÄ . Todėl byloje turėjo bÅ«ti pateikti kitokie įrodymai, pagrindžiantys krosnelės kÅ«renimo faktÄ â€“ tik tokiu bÅ«du gali bÅ«ti įgyvendintas in dubio pro reo principas. Tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad T. N. eksploatavo krosnelę ir (ar) kad gaisras yra susijęs su jo valdomose patalpose esančia krosnele, byloje nėra.

Gaisro priežasčių nustatymas – tai specialių žinių reikalaujanti sritis. T. N., neturintis specialių žinių, teikė pareigÅ«nų parengtÄ medžiagÄ kitų specialistų peržiÅ«rai. T. N. buvo nurodyta, kad administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga neinformatyvi, jos turinį sudaro faktiÅ¡kai tik liudininkų paaiÅ¡kinimai, o ne specialisto žinios. Nėra duomenų apie nustatytus pradinius duomenis, gaisro židinį ir priežastį pagrindžiančių požymių užfiksavimÄ .

Vaizdinė medžiaga neiÅ¡sami, žemos kokybės, gaisro židinio požymiai liko apskritai neužfiksuoti arba yra neįžiÅ«rimi. Todėl T. N. pateikė teismui draudimo bendrovės iniciatyva padarytos ekspertizės aktÄ , kuriame taip pat buvo nagrinėtas gaisro įvykis. T. N. šį dokumentÄ teikė, suvokdamas, kad ekspertai taip pat neatmetė galimos gaisro priežasties – terminio krosnelės, esančios jo patalpose, dÅ«mtraukio poveikio. Tačiau apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ių ekspertų tyrimas buvo pradėtas tik 2018-03-16 – praėjus daugiau negu mėnesiui po gaisro, kai jau buvo atlikti palėpės valymo ir laikino stogo uždengimo darbai.

Bet kokiu atveju ekspertizės akte pateikti duomenys sukelia daug abejonių dėl priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnų atlikto tyrimo kokybės:

1) ekspertizės akte nepatvirtinta versija dėl dÅ«mtraukio perkaitimo (nuobaudÄ skyrę pareigÅ«nai bÅ«tent perkaitimÄ Ä¯vardijo pagrindine priežastimi: „Nuo ilgalaikio Å¡ilumos poveikio, pasiekus kritinę medienos degimo temperatÅ«rÄ , užsidegė Å¡alia dÅ«mtraukio buvusios prikrautos degios medžiagos“ (cituotas 2018-02-19 tarnybinis praneÅ¡imas dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrÄ patikrinimo);

2) ekspertizės akte pažymėta gaisro židinio zona – ne tik virÅ¡ T. N. naudojamų patalpų, kaip teigia gaisrÄ tyrę pareigÅ«nai, bet ir virÅ¡ A. K. priklausančių patalpų (Ekspertizės akto Priedas Nr. 1) – gaisro židinio zona sutampa su gaisro, anksčiau kilusio A. K. patalpose Nr. (duomenys neskelbtini);

3) ekspertizės akte atkreipiamas dėmesys, kad pagrindinės gaisro priežastys – draudimo įrengti krosnelę poilsio patalpose ir draudimo sandėliuoti degius daiktus prie dÅ«mtraukio nesilaikymas. Apeliantės įsitikinimu, jeigu toks tyrimas bÅ«tų atliktas iÅ¡ karto po gaisro, kai buvo likę visi gaisro pėdsakai, o ne daugiau negu po mėnesio, – bÅ«tų nustatyta tikroji gaisro priežastis, tai Å¡iuo atveju nebuvo padaryta. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas T. N. administracinio nusižengimo byloje netinkamai nustatė ginčo (įrodinėjimo) dalykÄ , tai sutrukdė bylÄ tinkamai iÅ¡nagrinėti. Konstatuojamoje nutarties dalyje teismas nustatė, kad:

1) bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra kietojo kuro deginimo krosnelė;

2) pagal Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 160 punktÄ , prieÅ¡ Å¡ildymo sezonÄ , o jo metu – ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius bÅ«tina iÅ¡valyti suodžius;

3) palėpėje draudžiama laikyti degius daiktus, palėpės turi bÅ«ti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje. Teismas padarė iÅ¡vadas, kad T. N., žinodamas, jog bute neteisėtai įrengtos krosnelės dÅ«mtraukis iÅ¡vestas į palėpę, nuosavybės teise priklausančiÄ kitam asmeniui, bei negalėdamas į palėpę įeiti, ir toliau eksploatavo savavaliÅ¡kai pastatytÄ krosnelę, dėl to Å¡alia dÅ«mtraukio esantys daiktai užsidegė. Teismas nusprendė, kad T. N. tokiu bÅ«du sudarė sÄ lygas gaisrui kilti.

Tačiau T. N. nėra specialių žinių turintis asmuo ir tik gaisro priežasčių tyrimo metu sužinojo, kad krosnelė patalpose Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta neteisėtai; gaisras kilo ne todėl, kad dÅ«mtraukiuose nebuvo valyti suodžiai; T. N. negyvena patalpose Nr. (duomenys neskelbtini), atvyksta į jas tik keletÄ kartų per metus, o krosnelę yra užkÅ«ręs tik porÄ kartų, paskutinį kartÄ â€“ prieÅ¡ kelis mėnesius iki gaisro. Administracinė nuobauda T. N. buvo paskirta ne todėl, kad jis tariamai pažeidė Bendrosios gaisrinės saugos taisykles, o todėl, kad virÅ¡ jo naudojamų patalpų kilo gaisras.

Todėl pagrindinis faktas, kuris galėtų sudaryti pagrindÄ T. N. administracinei atsakomybei – kad T. N. eksploatavo krosnelę gaisro dienÄ . Tačiau toks faktas byloje taip ir nebuvo įrodytas. Taip pat apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad byloje taip ir liko nenustatytos labai reikÅ¡mingos aplinkybės, ir teismas skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė. Liko neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kam nuosavybės teise priklauso palėpė, kurioje kilęs gaisras – ar tai A. K. nuosavybė, ar tai bendro naudojimo patalpos, už kurių saugumÄ tokiu atveju atsako pastato administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nebuvo iÅ¡tirtos aplinkybės, apie kurias skelbė žiniasklaida, kad palėpe, kurioje kilo gaisras, naudojosi patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkas T. K., neva laikęs palėpėje savo pieÅ¡tus paveikslus – jeigu Å¡is asmuo turėjo palėpės raktus ir galėjo lankytis palėpėje gaisro dienÄ , tai taip pat galėjo bÅ«ti susiję su galima gaisro priežastimi. Dėl nutarimo atitikimo teisės aktų reikalavimus ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi bÅ«ti: nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė: administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutarime nėra nurodytas specialusis įstatymas, kuris buvo pažeistas ir kurio nesilaikymas sukÅ«rė prielaidas taikyti administracinę atsakomybę. Apeliantės vertinimu, tai patvirtina iÅ¡vadÄ , kad tyrimas buvo atliktas skubotai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas, privalėjęs Å¡iuos trÅ«kumus nustatyti, to nepadarė. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateikta nė vieno patikimo įrodymo, kad T.

N. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 525 straipsnio dalyje. T. N. atstovė apeliaciniu skundu praÅ¡o taikyti nekaltumo prezumpcijÄ ir in dubio pro reo principÄ bei panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-08-03 nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ T. N. nutraukti. Apeliantė taip pat svarbia laiko aplinkybę, kokie asmenys turėjo galimybę užeiti į palėpę, kurioje kilo gaisras, ir kontroliuoti, ar patalpoje nėra sandėliuojami daiktai. T. N. atstovė nurodo, kad buvo pateikusi 2018-07-11 praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bendrovės atsakymas elektroniniu paÅ¡tu buvo gautas jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Bendrovės raÅ¡te patvirtinta bylai reikÅ¡minga informacija, kad palėpės, kurioje kilo gaisras, raktai buvo identifikuoti kaip A. K., ir kad kitiems savininkams raktai nėra dalijami. Apeliantė praÅ¡o pridėti minėtÄ praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymÄ . Apeliacinis skundas tenkintinas. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų pareiga priimant sprendimÄ nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Nustatant Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta iÅ¡vada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ dėl T.

N. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 525 straipsnio 1 dalyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, nepaÅ¡alino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais. T. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018-02-09, apie 22.44 val., (duomenys neskelbtini), neužtikrino prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo objekte, tai yra poilsio paskirties pastato patalpoje eksploatavo kieto kuro krosnelę, neįsitikino, kad Å¡alia dÅ«mtraukio palėpėje arčiau kaip 0,5 metro nėra degių medžiagų, Å¡iais veiksmais sudarė sÄ lygas kilti gaisrui ir jam iÅ¡plisti.

Pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ arba jų nevykdymÄ , iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 279, 288, 397, 404, 409, 413 straipsniuose ir Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Å i teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai nustatyti, jog T. N. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. kad jis eksploatavo kieto kuro krosnelę, nesilaikydamas prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir kad tokie jo neteisti veiksmai, tai yra pareigos laikytis prieÅ¡gaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių pažeidimas, kaip konstatavo apylinkės teismas, buvo susijęs su kilusio gaisro priežastimi.

TokiÄ iÅ¡vadÄ Klaipėdos apylinkės teismas padarė, konstatavęs, kad T. N., žinodamas, jog bute neteisėtai įrengtos krosnelės dÅ«mtraukis iÅ¡vestas į palėpę, nuosavybės teise priklausančiÄ kitam asmeniui, bei negalėdamas į minėtas patalpas įeiti ir įsitikinti, kad krosnelę eksploatuoti yra saugu, dÅ«mtraukio konstrukcija nepažeista ir pan., to nepadarė ir toliau eksploatavo savavaliÅ¡kai pastatytÄ krosnelę, nesiėmė priemonių iki galo tinkamai įvertinti aplinkybes, dėl to palėpėje Å¡alia dÅ«mtraukio esantys daiktai užsidegė, tai yra T.

N. tokiais savo veiksmais sudarė sÄ lygas gaisrui kilti. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame poilsio paskirties pastate (duomenys neskelbtini), buvo įrengta kieto kuro uždaro degimo krosnelė. Neginčytinai nustatyta ir tai, kad Å¡ias patalpas T. N. dukra E. N., atstovaujama T. N., pagal 2017-02-01 pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 92–100) įsigijo iÅ¡ A. K. su jau įrengta krosnele (Priede Nr. 1 prie pirkimo–pardavimo sutarties, be kita ko, nurodyta, kad bute yra malkomis kÅ«renamas židinys ABX (b. l. 109).

Klaipėdos prieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai, tirdami gaisro priežastis, nustatė, kad gaisro židinio zona – palėpės patalpa virÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto aplink dÅ«mtraukį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. N. neigia įvykio dienÄ kÅ«renęs krosnelę ir tvirtina, kad kaimyninės patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkas T. K. ir pastatÄ administruojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ registratorius A. B., nurodydami, kad jis prisipažino įvykio dienÄ kÅ«renęs krosnelę, jį apkalba, nes galbÅ«t patys yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Pasak T. N., galbÅ«t pats T. K. įvykio dienÄ kÅ«reno krosnelę gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi iÅ¡ A. K. ir kuriame yra įrengta lygiai tokia pati krosnelę, kurios dÅ«mtraukis iÅ¡vestas į virÅ¡ Å¡io buto esančiÄ palėpę, kur patalpas įsirengė A. K. ir, todėl, greičiausiai siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, jį apkalbėjo, nurodydamas, kad neva jis, T. N., jam pasakė, kad įvykio dienÄ buvo užsikÅ«ręs krosnelę ir įmetė pora malkų. T. N. teigimu, iÅ¡skyrus suinteresuotų asmenų parodymus, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jis įvykio dienÄ eksploatavo krosnelę, byloje nėra.

Nesutikdamas su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu, apygardos teismas pažymi, jog iÅ¡vadÄ apie tai, kad įvykio dienÄ T. N. eksploatavo krosnelę, įrodo ne tik minėtų liudytojų parodymai, bet ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys: Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininko A. P. ir vyriausiojo specialisto R. G., kurių suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje nenustatytas, paaiÅ¡kinimai ir tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys, aktas dėl kilusio gaisro, UAB „Gaisriniai tyrimai“ pateiktas ekspertizės aktas, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos įgaliotų atstovų R.

G. ir L. U. paaiÅ¡kinimai, kurie neabejotinai patvirtina, kad gaisras kilo palėpės patalpose, esančiose bÅ«tent virÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas A. P., kuris pirmas atvyko į įvykio vietÄ ir vadovavo gaisro gesinimui, savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad Å¡. m. vasario 9 d., apie 22.44 val., gavus praneÅ¡imÄ , kad dega poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogas, atvykus į iÅ¡kvietimo vietÄ , matėsi kad dega palėpės, esančios virÅ¡ 12 aukÅ¡to, Å¡iaurinė pusė atvira liepsna.

Su ugniagesiais gelbėtojais pakilus į 12 aukÅ¡te esantį balkonÄ , matėsi, kad dega palėpės patalpos dalis Å¡iaurinėje pusėje, bÅ«tent virÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto. Palėpės durys buvo užrakintos, paskui buvo iÅ¡laužtos, siekiant užgesinti gaisrÄ ir patekti į vidų. Apgesinus gaisrÄ , matėsi, kad dÅ«mtraukis virÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto buvo atviras, be karščio izoliuojančios medžiagos, metalinis, o dÅ«mtraukis virÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto prieÅ¡ingoje palėpės pusėje buvo su karÅ¡tį izoliuojančios medžiagos likučiais.

Gaisro kilimo vieta buvo bÅ«tent virÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, pagal atvykus į gaisro vietÄ matytus požymius. Užėjus į (duomenys neskelbtini) butÄ gaisro metu, krosnelėje matėsi pelenai (b. l. 84–85). Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto R. G. 2018-02-19 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrÄ patikrinimo“ Nr. 96-19-16, be kita ko, nurodyta, kad atlikus neatidėliotinÄ informacijos patikrinimÄ dėl gaisro, kilusio 2018-02-09 poilsio pastate, adresu (duomenys neskelbtini), atvykus prie Å¡io pastato 12 aukÅ¡te atvira liepsna degė stogas ir balkonas, buvo uždÅ«minti 11–12 aukÅ¡tai.

Gaisro metu apdegė palėpė ir medinės stogo konstrukcijos, nuardyta skardinė stogo danga. Paskutiniame aukÅ¡te sutrÅ«kinėjo vandentiekio ir Å¡ildymo sistemos vamzdžiai, apsilydė elektros ir ryÅ¡io įrenginių kabeliai. Nustatyta, kad gaisro židinio zona – palėpės patalpa virÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini). Å ioje vietoje labiausiai iÅ¡degusios medinės stogÄ laikančios konstrukcijos, varinio stogo danga yra pakeitusi spalvÄ ir deformavosi, nuo karščio nubyrėjo sienų tinkas.

Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnių, židinių bei dÅ«mtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Nuo ilgalaikio Å¡ilumos poveikio, pasiekus kritinę medienos degimo temperatÅ«rÄ , užsidegė Å¡alia dÅ«mtraukio buvusios sukrautos degios medžiagos (baldai, įvairÅ«s popieriai, apÅ¡iltinimo medžiagos) ir nuo jų – medinės stogo konstrukcijos. Gaisro židinio zona buvo vienoje vietoje. Akivaizdžių tyčinio padegimo požymių nenustatyta, gaisro tyrimo vietoje jokių duomenų, specifinių daiktų, kvapų, skysčių bei jiems bÅ«dingų pėdsakų bei kitų požymių neaptikta (b. l. 19 (antra pusė)–20).

Apklausiamas teisme R. G. patvirtino savo tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas aplinkybes ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡tyrus visas bylos aplinkybes, pagrindinė gaisro priežastis nustatyta krosnių, židinių bei dÅ«mtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, t. y., kÅ«renant krosnį užsidegė Å¡alia dÅ«mtraukio palėpėje laikomi daiktai (nurodė, kad A. K. taip pat suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už degių medžiagų laikymÄ palėpėje). Kitos gaisro kilimo priežastys nustatytos nebuvo (nurodė, kad palėpės durys buvo užrakintos, todėl versijÄ , kad gaisrÄ galėjo sukelti paÅ¡alinis asmuo, atmetė; nepasitvirtino ir tai, kad gaisras galėjo kilti nuo elektros instaliacijos gedimo (gaisro židinio vietoje jokių elektros prietaisų nebuvo rasta).

Nurodė, kad į palėpę yra iÅ¡vestas krosnelės dÅ«mtraukis ir iÅ¡ kito buto, tačiau pagal degimo požymius nustatė, jog gaisro židinys buvo bÅ«tent prie dÅ«mtraukio, įrengto iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto. Pažymėjo, kad Institucija skundžiamÄ nutarimÄ priėmė remdamasi ne vien tik liudytojų parodymais, bet ir įvertinus gaisro požymius, iÅ¡degimÄ , gaisrininkų paaiÅ¡kinimus. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte Nr. GE-18.294 (b. l. 44–64), be kita ko, nurodyta:

„<...> nustatyti tikslios gaisro kilimo vietos nėra galimybės, nes nepakanka duomenų. Daroma iÅ¡vada, kad gaisro židinio zona yra palėpės Å¡iaurinė dalis (žr. į PriedÄ Nr. 1). <...> labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis yra sandėliuotų degių medžiagų užsiliepsnojimas dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) krosnies dÅ«mtraukio Å¡iluminio poveikio, dėl minimalaus saugaus atstumo neiÅ¡laikymo, kitos priežastys mažiau tikėtinos. <...> Nustatyta gaisro židinio zona sutampa su buto Nr. (duomenys neskelbtini) krosnies dÅ«mtraukio įrengimo ir sandėliuotų degių medžiagų liekanų aptikimo vieta palėpėje.

Minimalaus saugaus atstumo neiÅ¡laikymas tarp sandėliuotų degių medžiagų ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) krosnies dÅ«mtraukio yra siejamas su gaisro priežastimi. Palėpėje sandėliuotų degių medžiagų gaisro Å¡iluma (karÅ¡tis) spinduliavimo ir konvekcijos bÅ«du papildomai veikė palėpės konstrukcijas ir skatino gaisro persimetimÄ Ä¯ palėpės iÅ¡orinę pusę (pastato stogÄ ). Pagal palėpės stogo konstrukcijų iÅ¡degimo požymius, tikėtina, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) krosnies dÅ«mtraukio pietinėje pusėje sandėliuojamų daiktų (degių medžiagų) buvo daugiausia“ (b. l. 64).

Atsižvelgdamas į aptartų duomenų visumÄ apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad T. N. eksploatavo kieto kuro krosnelę, nes, kaip nustatyta, gaisras kilo palėpės patalpose, esančiose bÅ«tent virÅ¡ jo buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia iÅ¡vada, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, padaryta, remiantis ne tik liudytojų parodymais, bet ir anksčiau paminėtais objektyviais duomenimis, kurie sutampa su liudytojų parodymais, todėl abejonių dėl jų patikimumo teismui nekyla.

Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas negali sutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad T. N., eksploatuodamas bute neteisėtai įrengtÄ kieto kuro krosnelę (kaip minėta, butas buvo įsigytas iÅ¡ A. K. jau su įrengta krosnele), neužtikrino prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo objekte. TokiÄ iÅ¡vadÄ Klaipėdos apylinkės teismas padarė, konstatavęs, kad T. N., žinodamas, jog bute neteisėtai įrengtos krosnelės dÅ«mtraukis iÅ¡vestas į palėpę, nuosavybės teise priklausančiÄ kitam asmeniui, bei negalėdamas į minėtas patalpas įeiti ir įsitikinti, kad krosnelę eksploatuoti yra saugu, dÅ«mtraukio konstrukcija nepažeista ir pan., to nepadarė ir toliau eksploatavo savavaliÅ¡kai pastatytÄ krosnelę, nesiėmė priemonių iki galo tinkamai įvertinti aplinkybes, dėl to palėpėje Å¡alia dÅ«mtraukio esantys daiktai užsidegė, tai yra T.

N. tokiais savo veiksmais sudarė sÄ lygas gaisrui kilti. Tačiau nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad palėpe, kur kilo gaisras ir į kuriÄ yra iÅ¡vestas dÅ«mtraukis iÅ¡ T. N. buto, kurį jis iÅ¡ A. K. įsigijo su jau įrengta kieto kuro krosnele, naudojosi A. K.. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad palėpė buvo rakinama ir patekti į jÄ kitiems asmenims, prieÅ¡ingai nei nurodė A. K., nebuvo galimybės. Tai, visų pirma, patvirtina tas faktas, kad gaisrininkai, norėdami patekti į palėpę, turėjo iÅ¡laužti palėpės duris, nes jos buvo užrakintos.

Be to, T. N. atstovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė apygardos teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imÄ , kuriame nurodoma, kad palėpės, kurioje kilo gaisras, raktai buvo identifikuoti kaip A. K. ir kad kitiems savininkams raktai nėra dalijami. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad T. N. neturėjo jokios objektyvios galimybės patekti į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiÄ palėpę (pati A. K. nurodė, kad palėpė priklauso jai, t. y. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė:

„<...> Butus šešis kartu su palėpe nusipirkau apie 2002 m.“ (b. l.

19) ir užtikrinti, kad palėpėje Å¡alia dÅ«mtraukio arčiau kaip 0,5 metro nėra degių medžiagų. ANK 525 str. 1 d. numatyta administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nenumato tam tikrų pasekmių kilimo, t. y. administracinę atsakomybę užtraukia pats prieÅ¡gaisrinės saugos teisės aktų pažeidimas nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo ar galėjo kilti atitinkamos pasekmės, pvz., gaisras. Kita vertus, Å¡i norma yra blanketinė, t. y. gali bÅ«ti baudžiama tik už konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ .

Institucijos nutarime, kuriuo nubaustas T. N., nėra nurodytas joks konkretus norminis aktas, jo straipsnis ar punktas, kurį bÅ«tų pažeidęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Inkriminuoto pažeidimo esmė nutarime suformuluota ta, jog T. N., poilsio paskirties pastato patalpoje eksploatuodamas kietojo kuro krosnelę, neįsitikino, kad Å¡alia dÅ«mtraukio palėpėje arčiau kaip 0,5 metro nėra degių medžiagų, Å¡iais veiksmais sudarė sÄ lygas kilti gaisrui ir jam iÅ¡plisti. IÅ¡ tokios formuluotės galima spręsti, jog T.

N. inkriminuotas „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių“ 162 punkto („Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų”) reikalavimų pažeidimas, tai akcentuojama ir Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ . BÅ«tent dėl to T. N. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad poilsio paskirties pastato patalpoje eksploatavo kieto kuro krosnelę, neįsitikinęs, kad Å¡alia dÅ«mtraukio palėpėje arčiau kaip 0,5 metro nėra degių medžiagų, Å¡iais veiksmais sudarė sÄ lygas kilti gaisrui ir jam iÅ¡plisti.

Jokiais kitais pažeidimais, pvz., netinkamu ar savavališku krosnelės įrengimu, jos dūmtraukio nepriežiūra ir pan. T. N. nebuvo kaltinamas ir už tai nebuvo nubaustas. Kaip minėta, UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte konstatuota, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra sandėliuotų degių medžiagų užsiliepsnojimas dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) krosnies dūmtraukio šiluminio poveikio, dėl minimalaus saugaus atstumo neišlaikymo, kitos priežastys mažiau tikėtinos.

Minimalaus saugaus atstumo neišlaikymas tarp sandėliuotų degių medžiagų ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) krosnies dūmtraukio yra siejamas su gaisro priežastimi. (b. l. 64). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklausti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įgalioti atstovai R. G. ir L. U. taip pat nurodė, kad ištyrus visas įvykio aplinkybes, pagrindinė gaisro priežastis nustatyta krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, tai yra, kūrenant krosnį užsidegė šalia dūmtraukio palėpėje laikomi daiktai.

Kita gaisro priežastis nustatyta nebuvo. Tyrimo metu A. K. pripažino, kad palėpėje laikė savo daiktus, t. y. savo rašytiniame paaiškinime nurodė: „<...> Palėpėje buvo keli paveikslai, kelios kėdės, lova, spinta, kompiuteris“ (b. l.

19) ir, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jai taip pat buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018-02-09 22.44 val. neužtikrino prieÅ¡gaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų laikymosi, laikė degias medžiagas (paveikslus, baldus) palėpėje (duomenys neskelbtini), tai sudarė sÄ lygas gaisrui kiti ir jam iÅ¡plisti (b. l. 115–116). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje patalpos, kurioje įrengta krosnelė, naudotojas T.

N. privalėjo užtikrinti „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių“ 162 punkto reikalavimų laikymÄ si tik jo naudojamos patalpos viduje, o Å¡ių reikalavimų laikymÄ si už minimos patalpos ribų, t. y. kitiems asmenimis priklausančiose ar kitų asmenų naudojamose patalpose, pro kurias eina T. N. naudojamoje patalpoje įrengtos krosnelės dÅ«mtraukis, privalėjo užtikrinti Å¡ių patalpų savininkai (naudotojai). Kaip minėta, T. N. nebuvo kaltinamas savavaliÅ¡ku ar neteisėtu krosnelės įrengimu, dėl ko jam kiltų atsakomybė ir už saugų krosnelės konstrukcinių dalių, iÅ¡einančių už jo naudojamos patalpos ribų, veikimÄ .

Remdamasis tuo, kas išvardyta, apygardos teismas konstatuoja, kad išanalizavus byloje surinktus duomenis ir išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones bei galimybes nebuvo neginčytinai nustatyta ir pašalintos visos byloje egzistuojančios abejonės, jog būtent T. N. veiksmai eksploatuojant krosnelę nagrinėjamu atveju buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu gaisru. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai Institucijai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje neįrodyta, kad T. N., eksploatuodamas kietojo kuro krosnelę, neužtikrino prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. nesiėmė priemonių iki galo tinkamai įvertinti aplinkybes, dėl to palėpėje Å¡alia dÅ«mtraukio esantys daiktai užsidegė, tai yra T.

N. tokiais savo veiksmais sudarė sÄ lygas gaisrui kilti. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, jog T. N. negalėjo patekti į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiÄ palėpę, kurioje kilo gaisras, reikalauti iÅ¡ jo įstatymus ir kitus teisės aktus atitinkančio elgesio, – nagrinėjamu atveju užtikrinti, kad kitiems asmenims priklausančioje ir jų eksploatuojamoje palėpėje arčiau kaip 0,5 metro nuo dÅ«mtraukio nėra degių medžiagų (ekspertai nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra palėpėje sandėliuotų degių medžiagų užsiliepsnojimas dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) krosnies dÅ«mtraukio Å¡iluminio poveikio, dėl minimalaus saugaus atstumo tarp palėpėje sandėliuotų degių medžiagų ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) krosnies dÅ«mtraukio neiÅ¡laikymo), negalima.

Kaip minėta, jokios objektyvios galimybės patekti į palėpę, kurioje kilo gaisras, T. N. neturėjo, taigi ir negalėjo užtikrinti, kad joje šalia dūmtraukio arčiau kaip 0,5 metro nėra degių medžiagų, kita vertus, T. N. ir nekilo pareiga rūpintis, kad kitų patalpų savininkai laikytųsi atitinkamų priešgaisrinės saugos taisyklių. Kaip minėta, būtent A. K. priklauso palėpė, kurioje kilo gaisras, ir būtent jos daiktai toje palėpėje buvo sandėliuojami, nesilaikant nutarime nurodyto reikalavimo, kad daiktai negali būti sandėliuojami arčiau negu 0,5 m atstumu nuo dūmtraukio (dėl to A.

K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį). Pažymėtina ir tai, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte konstatuota, kad nustatytas „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių“ 72 punkto (kad palėpėse laikyti degias medžiagas draudžiama), o A. K., kaip minėta, šį faktÄ pripažino, pažeidimas gali bÅ«ti siejamas su gaisro priežastimi (b. l. 65). Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbÅ«t galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta pakankamai T. N. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 525 straipsnio 1 dalyje, kaltės įrodymų. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje iÅ¡naudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, T.

N. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 525 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2018-05-08 nutarimas, kuriuo T. N. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 525 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir nubaustas 35 Eur bauda, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena T. N. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018-08-03 nutartį ir PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2018-05-08 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 99-ANR_N-24-2018 ir administracinio nusižengimo teisenÄ T.

N. pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį nutraukti. Nutarimas neskundžiamas. Teisėjas Linas Pauliukėnas