128b585e-3e05-4866-a206-eaf4abc1abfd · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

                                                                                             Civiline byla Nr. 2-10280-255/2011(Proceso Nr. 2-06-3-06227-2011-2)                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 116.4.

KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 25 d.Klaipeda              Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Regina Bertašiene, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovei G. D., ieškoves atstovei advokatei Zitai Jurgaitienei, atsakovui D. C., atsakovo atstovui advokatui Eduardui Antoneneko, žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves G. D. ieškini atsakovui D. C. del nepagristo praturtejimo.              Išnagrinejes byla teismas                     n u s t a t e:             ieškove kreipesi i teisma, prašydama priteisti iš atsakovo D.

C. 29262,00 Lt be teisinio pagrindo igytu piniginiu lešu bei 6462,00 metiniu palukanu už be teisinio pagrindo igyta pinigu suma nuo 2006-12-28 iki 2011-05-16 (b.l. 22-23). Ieškinyje nurode ir posedyje žodžiu paaiškino, kad atsakovui pinigus pervede todel, kad šis papraše paskolinti pinigu verslui pradeti. Skola atsakovas žadejo gražinti per 3 - 4 metus. Paskolinta suma paskolos sutartimi iforminta nebuvo, kadangi su atsakovu kartu gyveno, taciau pinigus tvarke kiekvienas atskirai. Susitarimai del pinigu paskolinimo ir gražinimo buvo žodiniai, tik atsakovas savo ranka mokejimo nurodymo antroje puseje užraše - „Gitana paskolino".

Negražindamas pasiskolintos sumos atsakovas nesažiningai praturtejo ieškoves saskaita. Prievole sumoketi skola realiai neivykdyta iki dabar, todel pažeista teise gina teismine tvarka. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime i ieškini (b.l. 40-41) nurode ir teismo posedyje žodžiu paaiškino, kad ieškove yra skolinga atsakovui, o ne atvirkšciai. 2006 metais jis pardave buta, turejo pinigu, gyveno kartu su ieškove, vede bendra uki, taciau piniginius reikalus tvarke skyrium. Ieškove papraše skubiai paskolinti pinigu geliu verslui vystyti, atsakovas ieškovei paskolino 50000,00 Lt, kuriuos 2006-11-20 mokejimo nurodymu pervede i ieškoves saskaita, esancia AB SEB banke.

Šalys susitare, kad dali skolos, t.y. 25000,00 Lt atsakove gražins per 6 menesiu laikotarpi nuo paskolos suteikimo, o likusia dali gražins priklausomai nuo to, kaip seksis gelininkystes verslas, bet ne veliau kaip per 4 metus, t.y. iki 2010-11-20. 2006-12-28 mokejimo nurodymu ieškove gražino dali skolos, t.y. 29262,00 Lt. Ta pacia diena i korteles saskaita pervede 20735,00 Lt taciau šia kortele pati naudojosi, pinigus išleido savo poreikiams ir atsakovui iki šio laiko yra skolinga, taciau jis neturi pakankamai skolos irodymu, todel atsisako priešieškinio reikalavimu.

Atsakovui pradejus prašyti gražinti likusia skola, ieškove pati pateike nesuprantama ir nepagrista ieškini del skolos gražinimo, kuri atsakovas prašo atmesti. Ieškinys netenkintinas.              Ieškove ieškini irodineja 2006-12-28 mokejimo nurodymu Nr. 2 (b.l. 4), iš kurio matyti, kad G. D. i D. C. saskaita perveda 29262,00 Lt. D. C. negincija, kad ieškove pervede jam pamineta pinigu suma, taciau teigia, kad tai buvo skolos gražinimas. Atsakovas pateikia 2006-11-20 mokejimo nurodyma, kas jis i G.

D. saskaita pervede 50000,00 Lt (b.l. 37). IÅ¡ mokejimo nurodymo (b.l.

45) matyti, kad po šio pervedimo, t.y. 2006-12- 28 G. D. i D. C. saskaita pervede 29262,00 Lt, ta pacia diena i korteles saskaita pervede 20735,00 Lt. Iš šaliu paaiškinimu byloje pateiktu rašytiniu irodymu nustatyta, kad 2006-2007 metais šalys gyveno kartu ir vede bendra uki, dalines nuosavybes teise isigijo viena buta. Abi šalys pripažista, kad atskirai tvarke kiekvienas savo pinigines lešas, vede užrašus del pinigu panaudojimo bendriems poreikiams. Ieškinyje ir paaiškinimuose duotuos teisme ieškove nurodo tarp šaliu buvusius paskolos santykius.

Paskolos santykius paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose nurodo ir atsakovas, taciau teisini ieškinio pagrinda ieškove nurodo nepagrista atsakovo praturtejima ir reikalavimus grindžia Civilinio kodekso 6.237 straipsniu. Civilinio kodekso 6.237 straipsnyje itvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu budu tycia ar del neatsargumo igijo tai, ko jis negalejo ir neturejo gauti, privalo visa tai gražinti asmeniui, kurio saskaita tai igyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas Civilinio kodekso 6.241 straipsnyje.

Teismu praktikoje del Civilinio kodekso 6.237 straipsnio nuostatos išaiškinta, kad prievole gražinti turta, gauta be teisinio pagrindo (nesant nei teises akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžiu buvo teisinis pagrindas ši turta gauti, o veliau jis išnyko. Nepagristo praturtejimo teisiniams santykiams atsirasti butinos tokios salygos:

1) konkretaus istatymo ar sandorio, iš kuriu atsiranda prievole, nebuvimas;

2) kreditoriu veiksmai, kuriais skolininkas gavo turta ar ji pagerino, yra teiseti;

3) turto negalima išreikalauti kitais civiliniu teisiu gynybos budais (taikant restitucija, vindikacija);

4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturteja ar gauna turta pagal istatyma ar sutarti, tokiems teisiniams santykiams nepagristo praturtejimo ar turto gavimo teises normos netaikomos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilineje byloje E. C. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybe, UAB „Automobiliu stovejimo aikšteles“, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilineje byloje VI Valstybes turto fondas v.

UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilineje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilineje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilineje byloje UAB „Transgesta Servis“ v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2010). Vadinasi, kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kita asmeni esanti turta, teismas visu pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginco teisini santyki: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kilo prievole turta gražinti, ir atitinkamai koks istatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginco atveju turi buti taikomas.

Salyga, jog asmuo turta igyja be teisinio pagrindo, reiškia, kad turto igijimo negalima pateisinti konkreciu teises aktu ar sandoriu. Bendroji irodinejimo pareigos paskirstymo taisykle yra ta, kad kiekviena šalis turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškove privalo irodyti jos teise sukuriancius faktus, taciau neturi irodineti ta teise paneigianciu faktu – tokius faktus, atsikirsdamas i ieškoves reikalavima, turi irodyti atsakovas. Šioje byloje ieškove turejo irodyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo gavo 29262,00 Lt. Ieškove nepagrista praturtejima kildina iš paskolos santykiu: nurodo, jog 2006 m. tikslios datos neprisimena gal birželio menesi, pagal žodine paskolos sutarti paskolino atsakovui 29262,00 Lt, pinigus perdave grynais pinigais, rašytines sutarties nesudare, todel neturi jokiu skolos sutarties irodymu. 2006-11-20 D.

C. i jos saskaita pervesti 50000,00 Lt yra ne jai suteikta paskola, o skolos gražinimas. Po to ji dar karta paskolino atsakovui pinigu, 2006-12-28 mokejimo nurodymu i D. C. saskaita pervesdama 29262,00 Lt. Skolos fakta irodo prierašas ant raštelio darytas atsakovo ranka „Gitana paskolino“. Atsakovas ieškoves paaiškinimus paneige rašytiniu irodymu ir pinigu paskolinimo ieškovei fakta pagrinde 2006-11-20 mokejimo nurodymu. Esant visiškai priešingiems šaliu paaiškinimams teismas remiasi rašytiniais irodymais – mokejimo pavedimais, patvirtinanciais vienos šalies pinigu perdavima kitai šaliai.

             Ieškoves atstove paaiškino, kad reikšti ieškini del nepagristo praturtejimo nusprende todel, kad neturejo pakankamu paskolos sutarties irodymu. Tiek pagal teises doktrina, tiek pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo jurisprudencija nepagristo praturtejimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Nurodytas institutas taikomas tada, kai ginco negalima išspresti kitais pažeistu civiliniu teisiu gynimo budais (pvz., taikant sutarciu, deliktu ar daiktines teises nustatytus gynybos budus).

Kasacinio teismo pabrežta, kad nepagristo praturtejimo institutas negali buti taikomas kaip priemone, padedanti išvengti kitu civilines teises normu nustatytu gynybos budu taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutarti civilineje byloje D. L. v. AB „Rytu skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006). Lietuvos teiseje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teises, koki reikšti ieškini. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarciu teises normomis; jeigu yra deliktas, turi buti reiškiamas ieškinys del žalos atlyginimo, bet ne del nepagristo praturtejimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teises gali buti apgintos daiktines teises normu pagrindu, ieškinys del nepagristo praturtejimo ar turto gavimo taip pat negali buti reiškiamas.

Tik tuo atveju, jeigu sutarciu, deliktu ar daiktines teises normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali buti taikomas nepagristo praturtejimo ar turto gavimo institutas. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilineje byloje 3K-3-90/2009). Ivertinus nepagristo praturtejimo ar turto gavimo teisini reglamentavima ir šaliu pateiktus irodymus, daroma išvada, kad nagrinejamoje byloje ieškove, reikšdama reikalavima atsakovui del šio nepagristo praturtejimo, neirode pareikšto reikalavimo, todel ieškinys yra atmestinas.

         Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetos bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1dalis). Advokato darba šioje byloje sudaro atsiliepimo i ieškini parengimas ir dalyvavimas parengiamajame bei teismo posedyje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 isakyme „Del Rekomendaciju del civilinese bylose priteisiamo užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatu“, advokatui sumoketa bendra suma nesiekia rekomendacijose nurodytu dydžiu, todel atsakovo turetas bylinejimosi išlaidas sumažinti nera pagrindo.             Pareikšdamas priešieškini atsakovas sumokejo 622,14 Lt (b.l. 36).

Atsakovui atsisakius priešieškinio, jam gražintinas 75 procentai žyminio mokescio - 466,60 Lt (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis).              Laikinosios apsaugos priemones, taikytos atsakovo turtui, paliktinos galioti iki sprendimo isiteisejimo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:              ieškini atmesti.              Priteisti iš G. D. 1000,00 Lt bylinejimosi išlaidu D.

C..              Gražinti D. C. 466,60 Lt žyminio mokescio (2011-07-25 mokejimo kvitas „Swedbank“ AB). Sprendimui isiteisejus panaikinti 2011-05-06 Klaipedos miesto apylinkes teismo nutartimi laikinasias apsaugos priemones, taikytas D. C. turtui. Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipedos apygardos teismui, skunda paduodant per Klaipedos miesto apylinkes teisma. Teiseja                                                                                         Regina BertaÅ¡iene Â